2021-12-08 Nr. AB-26563-3-61-3-03302-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3775-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03302-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ramutės Ruškytės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo R. N., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (2020 m. rugpjūčio 27 d., Nr. 1IGP-2619) (toliau – ir Informacija apie gautą pranešimą); 2) panaikinti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 2 priedą „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (2020 m. rugsėjo 4 d., Nr. 1VSV-1332) (toliau – ir Anketa); 3) panaikinti 2020 m. rugpjūčio 31 d. Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1SD-6251 dalį „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko(-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“ (toliau – ir Informacija apie pažeidimą); 4) priteisti iš atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2020 m. gegužės 16 d. paštu gautas Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) kvietimas (data nenurodyta). 2020 m. gegužės 18 d. Skyriuje vykusio pokalbio metu Skyriaus specialistai informavo pareiškėją, kad gautas pranešimas iš vaiko mokyklos. Susitikimo metu pareiškėjai buvo leista susipažinti su (duomenys neskelbtini) mokyklos (toliau – ir Mokykla) direktorės 2020 m. gegužės 6 d. raštu „Pranešimas dėl galimai netinkamo tėvų valdžios naudojimo nepilnamečiui vaikui“ (toliau – ir Raštas). Rašto kopiją Tarnybai atsiuntė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (toliau – ir Kontrolieriaus įstaiga) 2020 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (6.1.-2020-346)2-467 „Dėl informacijos pateikimo“, su kuriuo pokalbio metu pareiškėja nebuvo supažindinta.

2.2. Rašte nurodyta, kad „dėl galimai netinkamo tėvų valdžios naudojimo nepilnamečio vaiko S. N. (...) atžvilgiu neleidžiant vaikui jungtis prie nuotolinių pamokų, o mokant vaiką savarankiškai namuose“. Rašte melagingai nurodyta, kad vaikas nuo 2020 m. kovo 23 d. „nė karto neprisijungė prie nuotolinių pamokų ir nesudalyvavo nė vienoje nuotolinėje pamokoje“, nes toks teiginys paremtas tik dalyvavimu tiesioginėse „Zoom“ pamokose. Nuotolinio mokymosi metu daugiau nei 50 proc. pamokų vyko „Zoom“ platformos pagalba, kita dalis pamokų buvo skirta savarankiškam mokinių darbui, atliekant užduotis pratybose, sąsiuviniuose, „Ema“ ir „Eduka“ el. mokymosi platformose ir kt. Kai mokiniai atlikdavo savarankiškas užduotis, nesijungdami prie „Zoom“ platformos, niekas Mokykloje ir šalyje netraktavo, kad vaikas tuo metu nedalyvauja (nuotoliniame) ugdyme. Rašte nurodytas teiginys, kad vaiko mamos sprendimas buvo „mokyti vaiką savarankiškai be mokytojų pagalbos“ yra klaidinantis, nes ne mama, bet mokytojai skirdavo jam užduotis ir jas vertindavo taip pat, kaip ir kitus klasės vaikų atliktas užduotis, vaikas gaudavo mokytojų pagalbą per nuotolines konsultacijas ir atliktų užduočių įvertinimus. 2020 m. gegužės 8 d. mokytoja S. K.-K. (toliau – ir Mokytoja) el. dienyne „Tamo“ sužymėjo „n“ (neatvyko) raides atbuline data nuo nuotolinio mokymosi pradžios, t. y. nuo 2020 m. kovo 23 d.

2.3. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Ž. (toliau – ir Kontrolierė) rašte nepagrįstai akcentavo, kad vaikai „galimai nedalyvauja ugdymo procese“. Mokyklos Rašte yra pateikti duomenys, kad vaikas dalyvauja ugdyme („jis namuose atlieka visas savarankiško darbo ir namų užduotis, nurodytas el. dienyne, ir visuomet atsiskaito laiku“, „tėvų sprendimas yra užduotis atlikti per Tamo“ ir pan.), todėl nebuvo jokio pagrindo teigti, kad vaikas galimai nedalyvauja ugdymo procese.

2.4. 2020 m. gegužės 18 d. susitikimo Skyriuje metu pareiškėja vyr. specialistams N. Š. ir V. T. (V. T.) išsamiai paaiškino visą jai žinomą situaciją: Mokykla nuotolinio mokymosi metu pasirinko naudoti „Zoom“ platformą, kurią Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija priskiria prie nepatikimų / nesaugių platformų, iš Mokyklos nebuvo privalomo reikalavimo naudotis „Zoom“ platforma, Mokytoja 2020 m. kovo 18 d. el. laiške rašė, kad jei vaikas „neturės galimybės naudotis kompiuteriu / planšete, užduotis rasite el. dienyne „Tamo“. Nuo nuotolinio mokymosi pradžios (2020 m. kovo 23 d.) pareiškėjos vaikas kiekvieną dieną dalyvavo nuotoliniame ugdyme, sekė užduotis el. dienyne „Tamo“, jas atlikdavo mokytojų nurodytu būdu. Mokytoja nuotolinio mokymosi pradžioje el. dienyne „Tamo“ buvo pradėjusi žymėti „n“ (neatvyko) raides, 2020 m. balandžio 1 d. „n“ raides panaikino ir pripažino, kad vaikas dalyvauja pamokose (ugdyme), nors ir nesijungia prie „Zoom“ platformos. Mokykloje 2020 m. kovo 2 d. vykusio susitikimo metu (dalyvavo Mokyklos atstovai: direktorė, direktorės pavaduotoja, Mokytoja, psichologas ir vaiko tėvai) Mokyklos direktorė tėvams pareiškė, kad jų sūnus negalės tęsti mokslų naujais 2020-2021 mokslo metais, t. y. nepagrįstai atsisakė tęsti jo ugdymą mokykloje, nors dėl vaiko nebuvo gauta pastabų. Pareiškėja teigė, jog Mokykla parašė Raštą kerštaudama.

2.5. Karantino ir vasaros atostogų metu Tarnyba kelis kartus siuntė Skyriaus budėtojus į namus, kad apklaustų vaiką ir įvertintų jo gyvenamąją aplinką, tai galima traktuoti kaip Tarnybos piktnaudžiavimą ir efektyvumo principo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 d. 6 p.) pažeidimą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 36 straipsnyje pažymima, kad Skyriaus ar Tarnybos specialistai pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką. Tarnyba ir Skyrius pažeidė jos šeimos teises, 2020 m. gegužės 13 d. vykdami į jų gyvenamąją vietovę, kai vaikui nebuvo jokio pavojaus dėl jo saugumo. Neaišku, kodėl vaiko bei tėvų nuomonės nebuvo išklausoma elektroninio ryšio priemonėmis. Tarnyba dar neatsakė į pareiškėjos 2020 m. liepos 13 d. siųstą paklausimą Skyriui ir klausimus, susijusius su vizitacija. Neaišku, kodėl Skyriaus specialistai įvardina, kad „tėvai galimai neužtikrina vaiko teisės į mokslą“, jei vaikas mokosi, kodėl Mokyklos Raštas buvo traktuojamas kaip pagrįstas. Situacijos vertinimas atliekamas tik tada, kai pastebimos rizikos vaikui.

2.6. Skyriui 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateiktas nustatytos formos „Prašymas dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus“ dėl sūnaus M. N.. Skyrius 2020 m. rugpjūčio 27 d. surašė Informaciją apie gautą pranešimą dėl pareiškėjos sūnaus S. pagal Mokyklos Raštą, o po to 2020 m. rugpjūčio 31 d. užpildė Informaciją apie pažeidimą dėl pareiškėjos sūnaus M. N. ir tendencingai pateikė informaciją, kad „atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko(-ų) teisių į mokslą“, taigi atsirado melagingas teiginys „vaikų“. Skyrius 2020 m. rugsėjo 1 d. surašė raštą Nr. 1SD-6274 „Dėl Jūsų kreipimųsi“, kuriame pateikė tik kai kuriuos atsakymus į pareiškėjos 2020 m. liepos 13 d. ir 2020 m. liepos 23 d. el. paklausimus (iš dvylikos klausimų atsakyta tik į tris). Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – ir Ministerija) bei Tarnybą.

2.7. Kai Ministerija, Tarnyba ir Skyrius gavo pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą, institucijos nenutraukė veiksmų. Skyriaus specialistai, ignoruodami reikalavimą ir diskredituodami pareiškėjos vaiką ir šeimą, 2020 m. rugsėjo 3 d. atvyko į naują vaiko mokyklą tam, kad jį apklaustų. Apie tai tėvų neinformavo, to neleido daryti ir mokyklos administracijai. Vaikui tai sukėlė didelį stresą, ypač įvertinus tai, kad jis buvo tik pradėjęs mokslo metus naujoje mokykloje, Skyriaus specialistai neleido dalyvauti apklausoje net mokyklos psichologei. Tokiu elgesiu Skyriaus specialistai atvirai diskreditavo pareiškėjos šeimą, ją pažemino, pažeidė pareiškėjos šeimos teises, dėl to buvo patirtas stresas, gilūs neigiami išgyvenimai, stiprus nesaugumo jausmas, trauma. Nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. pareiškėja pradėjo badauti (badavimas truko 12 dienų), vaikas 2020 m. rugsėjo 4–7 d. neatvyko į mokyklą.

2.8. Skundžiama Informacija apie gautą pranešimą, kurio reikalavimus nustato Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803 (toliau – ir Aprašas), turi trūkumų:

2.8.1. 3 punkte cituojama Kontrolieriaus įstaigos rašto frazė „nuo 2020 m. kovo 23 d. galimai nedalyvauja ugdymo procese, t. y. neprisijungia prie nuotolinio mokymo ir kt.“. Nėra nurodytas „kas yra galimas vaiko teisių pažeidėjas“, jo vardas, pavardė;

2.8.2. 4 punkte nurodyta, kad Skyriaus specialistai vaiko gyvenamojoje vietoje bandė apsilankyti 2020 m. birželio 2 d., 2020 m. liepos 8 d., 2020 m. liepos 2 d., tačiau nei Tarnyba, nei Skyrius nėra pateikę informacijos apie 2020 m. birželio 2 d. apsilankymą, nenurodė, kokie specialistai vyko į vaiko gyvenamąją vietą nurodytomis dienomis;

2.8.3. 6 punkte nepažymėtas nei vienas variantas;

2.8.4. 8 punkte „Bendravimo su vaiko motina“ nėra vaiko mamos duomenų, datos, parašo. 2020 m. gegužės 18 d. vykusio pokalbio metu pareiškėjai nebuvo leista susipažinti su informacija, nors Tarnybos 2020 m. liepos 1 d. rašte Nr. S-1806 „Dėl Jūsų 2020-06-04 skundo“ teigiama, kad vyr. specialistai 2020 m. gegužės 18 d. vykusio susitikimo metu pareiškėjos nuomonę įrašė į Aprašo 1 priedą (Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą), tačiau dokumento neužregistravo. Tarnyba nepaaiškino, kodėl Skyriaus specialistai aplaidžiai atliko savo pareigas ir kodėl buvo pažeista pareiškėjos teisė susipažinti su informacija;

2.8.5. neaišku, kuris specialistas užrašė 9 punktą, kadangi raštas neatitinka vyr. specialistės N. Š. rašto;

2.8.6. 11 punkte įrašyta „būtina atlikti vaiko situacijos vertinimą, kadangi gauta informacija apie galimai pažeidžiamą vaiko teisę į mokslą, o vaiko tėvai atsisako bendradarbiauti su skyriaus specialistais bei sudaryti sąlygas išklausyti vaiko nuomonę“. Šioje dalyje turi būti nurodyti tokį sprendimą patvirtinantys realūs faktai, bet remiamasi pradinio pranešimo informacija, paliekant žodį „galimai“. Tėvai niekada neatsisakė bendradarbiauti;

2.8.7. 13 punktas neužpildytas, tėvai nesupažindinti su Aprašo 1 priedu;

2.8.8. Apraše yra nurodyti trys specialistai, tačiau nenurodytas vyr. specialistas V. T..

2.8.9. Pagal Aprašo 10 punktą, vaiko situacija turi būti įvertinta per 5 darbo dienas nuo pirmojo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą gavimo dienos. Skyrius gavo informaciją iš Kontrolieriaus įstaigos 2020 m. gegužės 11 d., Aprašo 1 priedą užpildė 2020 m. rugpjūčio 27 d.

2.8.10. Pagal Aprašo 3 punktą, Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (Aprašo 1 priedas) Skyrius ar Tarnyba nepildo, jei pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą pateiktas raštu. Todėl Aprašo 1 priedas yra perteklinis dokumentas, užpildytas neobjektyviai ir yra naikintinas.

2.9. Skundžiama Informacija apie pažeidimą dėl pareiškėjos sūnaus Mato turi šių trūkumų:

2.9.1. Nors pažymėta, kad nenustatytas vaiko teisių pažeidimas, tačiau paryškintu šriftu įrašyta pastaba „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko(-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“. Tai galima vertinti kaip Tarnybos ir Skyriaus piktnaudžiavimą. Po to, kai 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja pateikė Skyriui „Prašymą dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus“ dėl sūnaus M., Skyrius dirbtinai sukūrė 2020 m. rugpjūčio 27 d. dokumentą Nr. 1IGP-2619 dėl sūnaus S. ir šio dokumento pagrindu sąmoningai tyčia įrašė perteklinę pastabą 2020 m. rugpjūčio 31 d. dokumente Nr. 1SD-6251. Pastarasis dokumentas turėjo būti pateiktas atskirai, jis nesusijęs su Mokyklos Raštu ir šio pranešimo nagrinėjimu. Skyrius pareiškėjos neinformavo, kad šį dokumentą kaip priedą pridėjo prie 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. 1SD-6274.

2.9.2. Informacijoje apie pažeidimą pastaba „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko(-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“ yra perteklinė.

2.10. Skyriaus specialistai, 2020 m. rugsėjo 3 d. įvykdę vaiko apklausą Vilniaus „Šviesos“ pradinėje mokykloje (toliau – ir Pradinė mokykla), surašė Aprašo 2 priedą „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (2020 m. rugsėjo 4 d., Nr. 1VSV-1332) (Anketą), kuris turi trūkumų:

2.10.1. 4 punkte nurodytas Kontrolieriaus įstaigos 2020 m. gegužės 8 d. rašto gavimo registracijos Nr. 1VTP-1229. Neaišku, kodėl nenurodytas Aprašo 1 priedas, jei jis visgi buvo pildomas (2020 m. rugpjūčio 27 d.), Mokyklos Rašto kopija nepridėta;

2.10.2. 5 punkte nenurodyta, kas yra galimas vaiko teisių pažeidėjas, jo vardas, pavardė;

2.10.3. II skyriaus „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“ 7 punkte yra pateiktas reikalavimas aprašyti bendravimo su vaiku turinį, tačiau pateikta informacija apie kelionę į Bulgariją, stovyklą, buto išdėstymo planą, – abejotina, jog tokia informacija aktuali nagrinėjant Mokyklos Raštą. Pareiškėja 2020 m. gegužės 18 d. vyr. specialistei N. Š. paaiškino, jog sprendimas nedalyvauti nuotolinėse pamokose yra suderintas su vaiku, tačiau kodėl vaiko apklausos metu Skyriaus specialistai nebeklausia vaiko apie nuotolinį mokymąsi karantino metu ir jungimąsi prie „Zoom“ platformos, vaikui buvo užduotas klausimas „kodėl prie „Zoom“ nenorėjai jungtis?“. Vaikas atsakė, kad nenorėjo ilgai sėdėti prie kompiuterio, todėl ir nesijungė. Šiame punkte melagingai įrašyta frazė „tik mamai ankstesnė mokytoja nepatiko“. Vaikas to nesakė, bet specialistai tai įrašė;

2.10.4. 7 punkte nėra užrašyta „ar vaiko pasakojimas patvirtino pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą aplinkybes“, nėra kalbama apie „Zoom“ platformą. Visa tai rodo, kad vaikas buvo apklaustas nesant tam poreikio;

2.10.5. III skyriaus „Vaiko situacijos aptarimas su kitais asmenimis ir (ar) specialistais“ 10 punkte nurodoma Pradinės mokyklos ugdymo skyriaus vedėja D. P., kaip asmuo, pranešęs „apie galimą vaiko teisių pažeidimą“. Nėra aišku, kodėl neįrašytas tikrasis skundą pateikęs asmuo – Mokyklos direktorė;

2.10.6. 11 punkte pateikta informacija visiškai nesusijusi su nuotoliniu mokymu Mokykloje;

2.10.7. IV skyriaus „Vaiko apsaugos poreikio vertinimas“ 12 punkte nurodytas rizikos veiksnys – įrašyta „galimai pažeista vaiko teisė į mokslą, nes pradinės mokyklos (duomenys neskelbtini) rašte pažymima, jog vaikas nedalyvauja ugdymo procese, t. y. neprisijungia prie nuotolinio mokymo“. 12 punkte perrašyta ta pati informacija iš Mokyklos Rašto, kuri buvo gauta Skyriuje 2020 m. gegužės 11 d. Skyriaus specialistai po daugiau nei 3 mėnesių situacijos nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis, bet nurodė, kad rizikos veiksnys kelia realų pavojų vaiko saugumui, nenurodė, kuriam vaiko tėvui nustatyta.

2.10.8. V skyriaus 15 punkte, kaip ir 12 punkte, nustatant rizikos veiksnius turi būti nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai, pagrindžiantys situacijos vertinimą, tačiau tokia informacija 15 punkte nepateikta. Nurodytas rizikos veiksnys – įrašyta „galimai pažeista vaiko teisė į mokslą, nes pradinės mokyklos (duomenys neskelbtini) rašte pažymima, jog vaikas nedalyvauja ugdymo procese, t. y. neprisijungia prie nuotolinio mokymo“. Pagal Aprašo 34 punktą, jei yra nustatomas bent vienas iš Aprašo 29 punkte nurodytų rizikos veiksnių, nustatoma būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Neaišku, kodėl nebuvo vertinamas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis, jei Skyrius nustatė rizikos veiksnį.

2.10.9. 18 punkte nepažymėtas nei vienas variantas;

2.10.10. Pagal Aprašo 25 punktą, tėvai pasirašytinai supažindinami su užpildyta ir užregistruota Vaiko situacijos vertinimo anketa (Aprašo 2 priedas). Taip pat tėvai gali pateikti nuomonę dėl šio dokumento, siūlyti pašalinti klaidingai nurodytus duomenis. Tačiau jiems ši teisė nebuvo suteikta. Aprašo 21 punkte nėra vaiko tėvų parašų. Pareiškėja vertino, kad dokumentas bus laikomas įteiktu vaiko tėvams, kai Skyrius supažindins vaiko tėvus su dokumentu pagal Aprašo reikalavimus.

3. Atsakovas Tarnyba prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Mokykla 2020 m. kovo 27 d. išsiuntė pareiškėjai užklausą, dėl kokių priežasčių vaikas nedalyvauja nuotolinėse pamokose, į kurią pareiškėja atsakė nurodydama, jog priėmė sprendimą mokyti vaiką savarankiškai, be mokytojų pagalbos, vadovaujantis el. dienyne „Tamo“ nurodytomis pamokų temomis ir namų darbais.

3.2. Aprašo 29.1.1. punkte yra įtvirtinti rizikos veiksniai. Vienas iš jų – vaiko sistemingas pamokų praleidimas be pateisinamos priežasties. 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbus karantino režimą, ugdymo procesas buvo organizuojamas nuotoliniu būdu, kurio metu vaikų dalyvavimas pamokose buvo vykdomas mokytojui bei mokiniams prisijungiant per nuotolinių susirinkimų programėles, pavyzdžiui, „Zoom“. Skyrius privalėjo reaguoti į pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko S. N. teises teisės aktų nustatyta tvarka.

3.3. Pareiškėja nesudarė sąlygų ir galimybių pabendrauti su S. N. ir išklausyti vaiko nuomonę, todėl Skyriaus specialistai 2020 m. rugsėjo 3 d. Pradinėje mokykloje išklausė nepilnamečio vaiko S. N. nuomonę, t. y. atliko privalomą atlikti veiksmą nagrinėjant gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą – susitikti su vaiku ir pabendrauti su juo be apribojimų (Įstatymo 36 str. 1 d.). 2020 m. rugsėjo 4 d. vaiko situacijos vertinimas užbaigtas nenustačius vaiko teisių pažeidimų (Anketa Nr. 1VSV-1332). Informacija apie gautą pranešimą (2020 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 1IGP-2619) yra Vaiko situacijos vertinimo tvarkos 1 priedas. 2020 m. rugsėjo 7 d. Anketa buvo išsiųsta pareiškėjai ir vaiko tėvui susipažinti.

3.4. Skundžiamoje Informacijoje apie pažeidimą konstatuota, jog vaiko teisių pažeidimų nenustatyta dėl kito pareiškėjos vaiko M. N., tačiau Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko(-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti. Skundžiamos Informacijos apie pažeidimą dalies „Pažymėtina, kad Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko(-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“ panaikinti nėra pagrindo; atvejis baigtas vertinti 2021 m. sausio 21 d., surašant Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-122.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. N. atsiliepime į skundą nurodė, jog palaiko pareiškėjos skundą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjos J. N. skundą tenkino iš dalies, panaikino Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1SD-6251 dalį „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis, nebaigtas vertinti / nagrinėti“, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė bei priteisė pareiškėjos naudai iš atsakovo 10 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. 2020 m. gegužės 11 d. Skyrius gavo Kontrolieriaus įstaigos 2020 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (6.1.-2020-346)2-467 dėl nepilnamečio S. N., kuris galimai nedalyvauja ugdymo procese, neprisijungia prie nuotolinio mokymo, su prašymu pagal kompetenciją įvertinti vaiko padėtį šeimoje ir galimo jo teisės į mokslą pažeidimo aplinkybes. Prie Kontrolieriaus įstaigos rašto pateiktas Mokyklos Raštas, kuriame nurodoma, kad nepilnametis S. N. mokosi trečioje klasėje, nuo 2020 m. kovo 23 d. Mokykla vaikų ugdymą vykdo nuotoliniu būdu ir daugiau nei 50 proc. pamokų vyksta „Zoom“ platformoje, tačiau S. N. nė karto neprisijungė prie nuotolinių pamokų ir jose nedalyvavo. Mokyklos Rašte akcentuojama, kad vaiko akademiniai pasiekimai yra labai aukšti, jis namuose atlieka visas savarankiškas ir namų darbų užduotis, nurodytas el. dienyne ir visuomet atsiskaito laiku. Mokykla nurodė, jog 2020 m. kovo 27 d. išsiuntė pareiškėjai užklausą, dėl kokių priežasčių vaikas nedalyvauja nuotolinėse pamokose, į kurią pareiškėja atsakė nurodydama, jog priėmė sprendimą mokyti vaiką savarankiškai, be mokytojų pagalbos, vadovaujantis „Tamo“ nurodytomis pamokų temomis ir namų darbais.

5.2. 2020 m. gegužės 18 d. vyko pareiškėjos pokalbis su Tarnybos specialistais dėl Mokyklos Rašte nurodytų aplinkybių.

5.3. 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą išdavimo.

5.4. Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 27 d. surašė Informaciją apie pranešimą. Joje Tarnyba nurodė, kad, tiriant pranešimą apie galimai pažeistas teises, tėvai atsisako bendradarbiauti bei sudaryti sąlygas išklausyti vaiko nuomonę, todėl nuspręsta, kad būtina atlikti vaiko situacijos vertinimą.

5.5. Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Informaciją apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą. Joje konstatuota, jog vaiko teisių pažeidimų nenustatyta dėl kito pareiškėjos vaiko M. N., tačiau įrašytas tekstas „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“.

5.6. 2020 m. rugsėjo 3 d. įvyko Tarnybos specialistų pokalbis su pareiškėjos vaiku (S. N.), dėl kurio buvo surašytas Mokyklos Raštas.

5.7. 2020 m. rugsėjo 4 d. Tarnyba sudarė 2020 m. rugsėjo 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-1332, kurioje nenustatytas apsaugos vaikui poreikis, taip pat nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

6. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsniu, Įstatymo 8 straipsniu, jo 6 punktu, 36 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog Aprašas nustato vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą, analizavo Aprašo 1, 4–7, 15, 29.1.1 punktus, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį bei aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką šios normos taikymo aspektu.

7. Dėl skundžiamos 2020 m. rugpjūčio 27 d. Informacijos apie pažeidimą teismas nustatė, jog Skyriaus specialistai, reaguodami į Mokyklos Raštą, 2020 m. gegužės 13 d. apsilankė pareiškėjos gyvenamojoje vietoje, tačiau nieko neradę paliko kvietimą susisiekti su Skyriaus specialistais. 2020 m. gegužės 18 d. susitikimo Skyriuje metu pareiškėja paaiškino situaciją. Teismas, įvertinęs Skyriaus specialistės G. M. 2020 m. birželio 11 d. ir 2020 m. birželio 4 d. pareiškėjos rašto Tarnybos direktorei turinį, nurodė, kad 2020 m. gegužės 18 d. pokalbio metu Skyriaus specialistai siekė įtikinti pareiškėją leisti pasikalbėti su jos vaiku S. N. dėl Mokyklos Rašte nurodytų aplinkybių. Pareiškėja su tuo nesutiko (tai ji nurodo savo 2020 m. birželio 4 d. rašte). Teismas pažymėjo, kad Skyriaus specialistų pastangas pasikalbėti su vaiku įrodo ir kiti byloje esantys duomenys – tarnybiniai pranešimai, pranešimai pareiškėjai, 2020 m. gegužės 20 d. ir 2020 m. birželio 2 d. pareiškėjai išsiųsti kvietimai atvykti pokalbiui su vaiku atitinkamai 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. birželio 4 d., tačiau ji neatvyko. Skyriaus specialistai bandė telefonu susisiekti su vaiko tėvu R. N., tačiau jis neatsakė į telefono skambučius. Atsižvelgiant į negalimumą susisiekti su vaiko tėvais, buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 1TSD-1717 bei suformuota užduotis naktį dirbantiems Skyriaus specialistams apsilankyti šeimoje bei įvertinti vaiko gyvenimo sąlygas ir išklausyti vaiko nuomonę, tačiau to padaryti specialistams nepavyko, nes niekas neatidarė buto durų. Situacija buvo užfiksuota 2020 m. birželio 9 d. specialistų tarnybiniame pranešime Nr. 1TSD-1791. Teismas nustatė, kad pokalbio metu pareiškėja nurodė, jog vyksta nuolatiniai nesutarimai su vaiko klasės Mokytoja bei su ugdymo įstaigos direktore, vaikas atlieka užduotis savarankiškai, jo mokymosi rezultatai geri, todėl nėra pagrindo Tarnybos specialistams su juo kalbėtis. Pareiškėja pabrėžė, kad ji nepasitiki „Zoom“ platforma, todėl nenori ja naudotis ir nenori, kad vaikas ja naudotųsi dalyvaujant pamokose nuotoliniu būdu. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja atsisakė sudaryti sąlygas Skyriaus specialistams susitikti ir pabendrauti su vaiku, nors tokia Skyriaus pareiga numatyta Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje.

8. Teismas pažymėjo, jog esminė aplinkybė, dėl kurios Skyrius nutarė tęsti atvejo tyrimo procedūrą ir atlikti vaiko situacijos vertinimą, buvo tai, kad nepavyko susitarti su pareiškėja dėl susitikimo su vaiku, pareiškėja neteigė, kad būtų sudariusi tam sąlygas. Teismas nustatė, jog toks pokalbio turinys aprašytas Informacijos apie pranešimą 8 punkte, o 11 punkte nurodytas pagrindas tolesnei procedūros eigai, t. y. vaiko situacijos vertinimui, dėl to, kad pareiškėja atsisako bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas išklausyti vaiką. Teismas nurodė, jog nei Skyrius, nei pareiškėja negalėjo ignoruoti Įstatymo 36 straipsnio nuostatos, Skyrius aiškinosi situaciją, tačiau Aprašo 29.1.1 papunktyje nustatytas rizikos veiksnys „vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, į ugdymo įstaigą ateina nuolat pavargęs, nepasiruošęs ar neaprūpintas reikalingomis priemonėmis ir kt.“ nebuvo paneigtas, vaikas nebuvo išklausytas, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pažeidimų nėra, ir netęsti tyrimo procedūros.

9. Dėl kitų pareiškėjos nurodytų Informacijos apie pranešimą trūkumų teismas priėjo prie išvados, kad jie nėra esminiai ir net jiems esant negalima būtų daryti išvados, kad buvo pažeistos esminės procedūros, sutrukdžiusios priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgęs į tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, teismas išsamiau dėl jų nepasisakė.

10. Dėl pareiškėjos argumento, kad Informacija apie pažeidimą surašyta per vėlai, teismas nurodė, kad Skyrius ėmėsi aktyvių priemonių tam, kad teisės aktų nustatyta tvarka išklausytų vaiką, o pareiškėja nesutiko to daryti. Teismas sprendė, jog negalima daryti išvados, kad dokumentas nebuvo surašytas dėl Skyriaus neveikimo ar vilkinimo. Teismas vertino, kad Skyrius elgėsi aktyviai, dėjo visas pastangas, jog dokumentas būtų surašytas laiku, tačiau dėl pareiškėjos elgesio negalėjo to padaryti. Vėlesnis akto surašymas nėra pagrindas daryti išvadą, kad buvo pažeistos esminės procedūros ir tai lėmė neobjektyvų ir nepagrįstą sprendimą. Teismas sprendė, kad Skyrius, surašydamas Informaciją apie pažeidimą, tinkamai reagavo į gautą pranešimą ir laikėsi teisės aktų reikalavimų.

11. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl Anketos, teismas nustatė, kad Skyriaus specialistai 2020 m. rugsėjo 3 d. Pradinėje mokykloje išklausė nepilnamečio vaiko S. N. nuomonę, t. y. atliko privalomą atlikti veiksmą – susitikti su vaiku ir pabendrauti su juo be apribojimų. 2020 m. rugsėjo 4 d. vaiko situacijos vertinimas užbaigtas nenustačius vaiko teisių pažeidimų. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, susijusius su pokalbiu su vaiku Pradinėje mokykloje, pažymėjo, kad pati pareiškėja neneigia fakto, jog nesudarė Skyriaus specialistams sąlygų ir galimybių pabendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi, išklausyti jo nuomonę, įvertinti vaiko situaciją ir užbaigti Kontrolieriaus įstaigos 2020 m. gegužės 8 d. rašto ir Mokyklos pranešimo dėl galimo vaiko teisių į mokslą pažeidimo nagrinėjimą.

Teismas priėjo prie išvados, jog Tarnybos specialistai, susitikę su pareiškėjos nepilnamečiu sūnumi Pradinėje mokykloje, nepažeidė Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatų, o pareiškėjos argumentus, jog pokalbis su vaiku galėjo sukelti neigiamą nuomonę apie šeimą, pripažino abstrakčiais. Teismas pažymėjo, jog Įstatymo 36 straipsnio 1 dalis nenumato privalomo psichologo dalyvavimo išklausant vaiko nuomonę ir leidžia skyriaus darbuotojams bendrauti su vaiku be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą.

Teismas nustatė, kad Anketos 8 punkte glaustai aprašytas pokalbio su vaiku turinys, kuris iš esmės atitinka ir pareiškėjos teiginį, kad vaikas sakė, jog nenori ilgai sėdėti prie kompiuterio, t. y. toks buvo ir paties vaiko pasirinkimas, ir priėjo prie išvados, kad buvo kalbama apie nuotolinį mokymąsi, klausiama jo nuomonės, ji buvo įvertinta. Kiti aptarti klausimai (pavyzdžiui, atostogos) taip pat susiję su vaiko santykių su tėvais vertinimu (Įstatymo 36 str. 1 d.), todėl teismas nenustatė pagrindo teigti, kad Skyriaus specialistai įrašė melagingus duomenis į Anketą ir kad tai lėmė, jog buvo priimtas neobjektyvus ir nepagrįstas sprendimas.

Anketos 12 punkte buvo įvertintas rizikos veiksnys (galimai pažeista teisė į mokslą) ir apsaugos veiksniai (akademiniai pasiekimai yra labai aukšti, užduotis atlieka laiku, santykiai mokykloje geri, kt.), o 3 punkte padaryta išvada, kad nenustatytas apsaugos vaikui poreikis. Taip pat nebuvo nustatyta, kad yra pagalbos vaikui ir (ar) šeimai būtinybė, kuri numatyta Aprašo 15.2 punkte (Anketos 15 p.).

12. Dėl kitų pareiškėjos nurodomų Anketos trūkumų teismas sprendė, jog jie nėra esminiai ir net jiems esant negalima būtų daryti išvados, kad buvo pažeistos esminės procedūros, sutrukdžiusios priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą.

13. Surašius Anketą, pažeidimo tyrimo procedūra buvo baigta, pažeidimai nebuvo konstatuoti, jokios priemonės pareiškėjos šeimai nebuvo taikytos, todėl teismas priėjo prie išvados, kad Anketa surašyta laikantis teisės aktų reikalavimų, ji paremta faktais ir teisės aktais, sudaryta laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžia pareiškėjos subjektinių teisių.

14. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl jos nesupažindinimo su Anketa, teismas vertino byloje esančius duomenis ir priėjo prie išvados, kad Anketos turinys pareiškėjai tapo žinomas vėliausiai 2020 m. rugsėjo 11 d.

15. Dėl skundžiamos 2020 m. rugpjūčio 31 d. Informacijos apie pažeidimą teismas nustatė, kad pareiškėjos sūnaus M. atvejis baigtas vertinti, 2021 m. sausio 21 d. surašius Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-122, kuris teikiamas pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 311 straipsnį bei pagal Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504, (toliau – ir Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašas) 10.5 punktą arba pagal Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049, (toliau – ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas tvarkos aprašas) 11.2 punktą. Teismas, remdamasis Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo 10.5 punktu, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas tvarkos aprašo 11.2 punktu, priėjo prie išvados, jog teisinis reguliavimas numato, kad Tarnybos teritorinis skyrius teikia informaciją apie nustatytus pažeidimus. Teismas, įvertinęs Informacijos apie pažeidimą formą, kuri patvirtinta Tarnybos 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. BV-226, jos turinį, sprendė, kad ginčo tekstas „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“ yra įrašytas ne pagal nustatytą formą.

16. Teismas aptarė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą teisėtumo principą, nurodė, jog teisėtumo reikalavimas neatsiejamas nuo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintų įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principų, aptarė jų turinį ir sprendė, kad Skyrius, įrašydamas papildomą tekstą, nesilaikė teisėtumo principo, todėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą dalį, kurioje įrašytas tekstas „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“, panaikino kaip prieštaraujančią aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.). Teismas, nenustatęs kitų ginčijamų raštų panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

17. Teismas, remdamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, todėl ji turi teisę gauti iš kitos šalies proporcingą išlaidų atlyginimą. Patenkinęs vieną pareiškėjos reikalavimą, teismas nusprendė priteisti jai iš atsakovo 10 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio (30 Eur) dalį).

III. 18. Pareiškėja J. N. apeliaciniame skunde prašo patenkinti skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti jos skundo dalį, ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

19.1. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant proceso teisės normas, t. y. byla išnagrinėta neišsamiai, pažeidžiant pareiškėjos teisę būti išklausytai, byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant, jos tinkamai neinformavus, nenagrinėjant jos 2021 m. kovo 29 d. patikslinto skundo papildomų argumentų, kurie buvo priimti.

19.2. Pareiškėja gavo iš teismo atsakovo 2020 m. gruodžio 22 d. atsiliepimą (1 lapas) ir 2021 m. kovo 5 d. atsiliepimą (1 lapas). 2021 m. liepos 16 d. susipažinus su teismo popierine byla paaiškėjo, kad atsakovas prie 2021 m. kovo 5 d. atsiliepimo pridėjo priedus, kurių atsiliepime nenurodė ir su kuriais teismas pareiškėjos nesupažindino. Tokiu būdu pareiškėja neturėjo visos informacijos apie atsakovo gynybinę poziciją.

19.3. 2021 m. balandžio 22 d. bylos nagrinėjimas buvo paskirtas nesuėjus 2021 m. balandžio 15 d. nutarties apskundimo terminui. Dėl šios aplinkybės bylos nagrinėjimas nebuvo galimas, tačiau teismas savo iniciatyva bylos nagrinėjimo neperkėlė į vėlesnę datą. Pareiškėjai teko teismui teikti 2021 m. balandžio 22 d. pareiškimą ir prašyti atidėti teismo posėdį. Šiuo pareiškimu pareiškėja teismą papildomai informavo, kad prieštarauja bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka ir nuotoliniu būdu. 2021 m. birželio 23 d. kreiptasi į teismą su prašymu informuoti, kokia bylos eiga nuo 2021 m. balandžio 23 d. atskirojo skundo pateikimo momento. Teismas 2021 m. birželio 23 d. el. paštu informavo, kad LVAT atskirojo skundo netenkino ir 2021 m. birželio 2 d. nutartį išsiuntė paštu skunde nurodytu adresu. Administracinė byla buvo išnagrinėta 2021 m. birželio 3 d. 13.15 val. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjai nedalyvaujant. Apie minėtą teismo posėdį 2021 m. balandžio 22 d. buvo pranešta teismo pranešimais ir teismo nutartimi (kuria buvo atidėtas 2021 m. balandžio 22 d. teismo posėdis) elektroniniu paštu, taip pat 2021 m. gegužės 3 d. teismo pranešimus papildomai išsiunčiant neregistruotu laišku (ABTĮ 72 str. 4 d.). Nei teismas, nei LVAT pareiškėjos neinformavo, kad teismo posėdis dėl 2021 m. balandžio 23 d. atskirojo skundo paskirtas 2021 m. birželio 2 d. LVAT 2021 m. birželio 2 d. nutartis gauta 2021 m. birželio mėnesio viduryje neregistruota pašto siunta. Teismas, nusprendęs nagrinėti bylą 2021 m. birželio 3 d. 13.15 val., pareiškėjos tinkamai neinformavo apie teismo posėdžio datą. Teismas neturi patvirtinimo, kad pranešimas apie planuojamą 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdį gautas. Teismas ne vieną kartą buvo informuotas, kad nepageidaujama teismo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Padavus 2021 m. balandžio 23 d. atskirąjį skundą, administracinė byla buvo išsiųsta į LVAT, todėl bylos nagrinėjimas teisme nebuvo galimas. Taigi byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant, pažeista pareiškėjos teisė dalyvauti bylos nagrinėjime. Teismui nebuvo teiktas prašymas bylą nagrinėti pareiškėjai nedalyvaujant.

19.4. Teismo šaukimas atvykti į 2021 m. balandžio 22 d. 11.00 val. bylos nagrinėjimą buvo gautas, taip pat buvo gautas teismo 2021 m. kovo 18 d. raštas „Dėl prisijungimo prie Zoom duomenų išsiuntimo“. Skunde ir patikslintame skunde pareiškėja informavo teismą, kad prieštarauja bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka ir nuotoliniu būdu. 2021 m. balandžio 19 d. pareiškimu pareiškėja dar kartą informavo teismą, kad prieštarauja bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka ir nuotoliniu būdu. Teismas pareiškėjos prašymo netenkino, 2021 m. balandžio 22 d. bylos nagrinėjimas buvo planuojamas nuotoliniu būdu. Susipažinus su skundžiamu teismo sprendimu ir byla paaiškėjo, kad teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Jokių nuorodų, kad posėdis gali būti organizuotas mišriu būdu / nuotoliniu būdu, nėra. Teismas 2021 m. balandžio 22 d. lydraščiu informavo atsakovą, kad teismo posėdis vyks nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijos programą Zoom“, tačiau pareiškėjai tokios informacijos nepateikė. Teismas taiko dvigubus standartus – atsakovui nurodo, kad bylą nagrinės nuotoliniu būdu, nors pareiškėja nesutinka su nuotoliniu bylos nagrinėjimu, jai tokios informacijos nesiunčia, skundžiamame sprendime nurodoma, kad byla išnagrinėta teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo posėdyje nedalyvavo. Dalyvavę asmenys taip pat nenurodyti.

19.5. Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti 2021 m. kovo 29 d. patikslintą skundą, bet priėmė į bylą patikslinto skundo argumentus kaip papildomus paaiškinimus. LVAT 2021 m. birželio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį, t. y. teismas, nagrinėdamas administracinę bylą iš esmės, turėjo remtis 2021 m. kovo 29 d. patikslinto skundo papildomais argumentais, tačiau jais nesirėmė. Skundžiamame sprendime nėra paminėta, kad pareiškėja yra pateikusi patikslintą skundą.

19.6. Išnagrinėjus bylą pareiškėjai nedalyvaujant buvo užkirstas kelias pateikti duomenis apie kitas patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir jos nebuvo priteistos.

19.7. Teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė atsakovo pavadinimą.

20. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą vadovaujasi ABTĮ 11 straipsnio 2 dalimi ir nurodo, kad pareiškėja galėjo naudotis ABTĮ suteiktomis teisėmis (52 str. 2 d.), domėtis byla, turėti informaciją apie atsakovo gynybinę poziciją bei teismo posėdžius. Atsakovas neturi duomenų, ar teismo šaukimai pareiškėjai buvo įteikti tinkamai. Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje išdėstyta, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos, teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą, išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Pareiškėjos patikslintame skunde nurodomi skundžiami dokumentai – raštai, kuriais pareiškėja buvo kviečiama atvykti į Skyrių, yra tarpiniai dokumentai, kurie buvo priimti vykdant procedūrą, kurios rezultatas ir ginčijamas šioje byloje. ABTĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, teismas tiria ex officio. Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų. Taigi pareiškėjos argumentai, jog teismas, nagrinėdamas administracinę bylą iš esmės, turėjo remtis jos 2021 m. kovo 29 d. patikslinto skundo papildomais argumentais, vertintini kaip nepagrįsti. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjos prašymu iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos dokumentų – 2020 m. rugpjūčio 27 d. Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-2619, 2020 m. rugsėjo 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-1332, 2020 m. rugpjūčio 31 d. Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1SD-6251 dalies – teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjos skundą, panaikino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodytas atsakovo pavadinimas laikytinas rašymo apsirikimu) 2020 m. rugpjūčio 31 d. Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1SD-6251 dalį „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis, nebaigtas vertinti / nagrinėti“, atmetė kitą pareiškėjos skundo dalį. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jos skundo dalis atmesta, pateikė apeliacinį skundą.

23. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, (pareiškimų Nr. 69829/01 ir 2672/03), 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo byloje Lupeni Greek Catholic Parish and Others prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 76943/11) 86 punktą). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 38840/08)). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Gakharia prieš Gruziją (pareiškimo Nr. 30459/13)).

24. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. vasario 16 d. sprendimą byloje Karakutsya prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 18986/06)), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 38840/08)). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr., pvz., 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 71872/12)).

25. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnis nenumato teisės dalyvauti nagrinėjant bylas, nesusijusias su baudžiamojo kaltinimo klausimais, tačiau numato bendresnio pobūdžio teisę veiksmingai pristatyti savo poziciją byloje ir naudotis lygiomis procesinėmis galimybėmis su kita šalimi. Konvencija yra skirta užtikrinti veiksmingas ir praktiškai panaudojamas teises, o ne teorines ar iliuzines teises, todėl teisė į viešą bylos nagrinėjimą praras prasmę, jei bylos šalys nebus tinkamai informuotos apie bylos nagrinėjimą. EŽTT manymu, proceso dalyviams turi būti pranešta apie teismo posėdžius tokiu būdu, kad jie ne tik sužinotų apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau taip pat turėtų pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui ir turėtų galimybę sudalyvauti posėdyje; tiesiog pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad proceso dalyvis jį gavo tinkamu laiku, Konvencijos požiūriu nėra laikomas tinkamu pranešimu apie teismo posėdį (žr., pvz., 2017 m. sausio 24 d. sprendimą byloje Fridman prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40947/11)).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pabrėždamas, jog tinkamo proceso principas reikalauja, jog sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2530-662/2020 ir kt.).

27. ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jo dalį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) sprendimas panaikinamas šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytais pagrindais; 2) bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų; 3) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus (ABTĮ 145 str. 1 d.). ABTĮ 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (ABTĮ 146 str. 2 d. 7 p.).

28. Pareiškėja apeliaciniu skundu siekia, kad administracinė byla būtų grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų visuma rodo, kad pareiškėja savo prašymą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo grindžia ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 146 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, t. y. tvirtina, kad jai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą nustatyta tvarka.

29. Byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu (ABTĮ 77 str. 1 d.). Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).

30. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai buvo išsiųstas šaukimas į 2021 m. balandžio 22 d. teismo posėdį. Pareiškėja 2021 m. balandžio 22 d. iki teismo posėdžio elektroniniu paštu pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir bylą skyrė nagrinėti 2021 m. birželio 3 d. žodinio proceso tvarka (prireikus naudojant ir ryšių priemones). Teismo pranešimas apie 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdį pareiškėjai buvo išsiųstas neregistruota pašto siunta. Byloje nėra duomenų apie tokiu būdu siųsto pranešimo įteikimą pareiškėjai, pareiškėja nurodo, kad ji teismo pranešimo negavo. Teismo pranešimas taip pat buvo išsiųstas pareiškėjos skunde ir kituose teismui pateiktuose dokumentuose nurodytu elektroninio pašto adresu, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja gavo tokiu būdu siųstą teismo pranešimą. Informaciją, kad teismo posėdis vyks nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijos programą „Zoom“, ir prisijungimo prie šios programos duomenis teismas išsiuntė tik atsakovui. Atsižvelgusi į šias byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdį. Teismas, vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu, privalėjo pateikti informaciją dėl prisijungimo prie vaizdo konferencijos programos „Zoom“ duomenų ir pareiškėjai, ir įsitikinti, kad šią informaciją pareiškėja gavo.

31. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumento, kad teismas jai neatsiuntė su atsakovo atsiliepimu pateiktų dokumentų, todėl pareiškėja neturėjo visos informacijos apie atsakovo gynybinę poziciją, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 71 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog, gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašai (skaitmeninės kopijos) išsiunčiami proceso šalims. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija, kad jai buvo pateiktas atsakovo atsiliepimas į skundą. Tačiau, kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į pareiškėjos skundą, jame nebuvo nurodytas pridedamų dokumentų sąrašas, iš jo turinio taip pat negalima spręsti, kad prie jo yra pridedami dokumentai. Teismui nustatyta pareiga padėti asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teismas, išsiuntęs pareiškėjai atsiliepimą, nepridėdamas priedų ir neinformuodamas pareiškėjos, kad prie atsiliepimo yra pridėti priedai, su kuriais ji gali susipažinti atvykusi į teismą, nebuvo pakankamai aktyvus, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų sudarytos kliūtys pasinaudoti ABTĮ 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso dalyvių teise susipažinti su bylos medžiaga ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus.

32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant pareiškėjai, kuriai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio organizavimą nuotoliniu būdu naudojantis vaizdo konferencijos programa „Zoom“. Dėl netinkamo pareiškėjos informavimo pareiškėjai nebuvo užtikrinta jos teisė dalyvauti ir pasisakyti teismo posėdyje. Kadangi pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jos skundas buvo atmestas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, tinkamai neinformavus pareiškėjos apie teismo posėdžio organizavimą, galėjo būti neteisingai išspręsta bylos dalis, dėl kurios išsprendimo pareiškėja teikia apeliacinį skundą. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesta pareiškėjos skundo dalis, panaikinama, ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1SD-6251 dalį „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis, nebaigtas vertinti / nagrinėti“ ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo 10,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, paliekama nepakeista.

33. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galės būti išspręstas tik iš esmės išnagrinėjus klausimą dėl visų pareiškėjos skunde suformuotų materialiųjų reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl proceso šalys neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4948-575/2018). Taigi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkinta 1/3 pareiškėjos reikalavimų dalis, pareiškėjai priteisė sumokėto žyminio mokesčio dalį – 10 Eur. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus grąžinamą iš naujo nagrinėti bylos dalį, turės būti sprendžiamas klausimas dėl kitų pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų (jų dalies) priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjos skundo dalis, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė