2020-07-23 Nr. AB-15049-3-65-3-00357-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4305-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00357-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. U. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja G. U. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 6 (toliau – Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde paaiškino, kad ji yra Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau –Taryba) ir Komisijos narė. Komisija, vadovaudamasi Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 1-53-17 patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės etikos ir procedūrų komisijos veiklos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 40.3 papunkčiu, nusprendė, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) 7 straipsnio 14 dalies ir Nuostatų 51 punkto reikalavimus. Komisija tyrimą atliko pagal Tarybos nario D. V. 2017 m. rugsėjo 21 d. kreipimąsi dėl laikraštyje „Panevėžio kraštas“ išspausdintame straipsnyje „Už praleistą progą patylėti – tik paglostė“ pateiktos informacijos, t. y. pareiškėjos išsakytos nuomonės apie Komisijos atlikto tyrimo išvadas dėl Tarybos mero R. M. R. elgesio atitikties Kodekso 4 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Pareiškėja paaiškino, kad ji minėto laikraščio žurnalistei išsakė savo nuomonę apie Komisijos tyrimo išvadas, vienpusiškai atliktą formalų tyrimą, t. y. pateikė informaciją apie netinkamai atlikto tyrimo išvadas, su kuriomis ji nesutiko, tokią atskirąją nuomonę buvo pareiškusi Komisijos 2017 m. liepos 10 d. posėdžio metu. Pareiškėja nedarė ir neinicijavo jokio vienasmeniško pranešimo, tik atsakė į žurnalistės klausimus apie tai, ką buvo pasakiusi Komisijos posėdyje. Pareiškėja teigė, kad ji buvo pareiškusi atskirąją nuomonę Komisijos posėdžio metu. Pareiškėja nesutiko su tuo, jog ji pažeidė Kodekso 7 straipsnio 14 dalį ir Nuostatų 51 punktą. Faktinės aplinkybės apie atskiras nuomones yra konstatuotos Komisijos 2017 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 2 dalyje, kur yra parašyta: „išklausė Komisijos narių nuomones“. Pareiškėjos teigimu, ji neprašė, kad jos atskira nuomonė, išsakyta posėdyje, būtų įrašoma į sprendimą.

3. Įstatymas ir Nuostatai vienodai reglamentavo Komisijos narių teises, Tarybos sprendimu negalima suvaržyti Komisijos narių teisių daugiau negu nustatė įstatymas. Komisija netinkamai vertino faktines aplinkybes ir netinkamai vadovavosi Nuostatais – netinkamai vertino sąvokas „sprendimas“, „tyrimo išvados“ ir „atskira nuomonė“. Pareiškėja teigė, kad jokiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kas laikoma atskirąja nuomone ir kaip ji turi būti išreikšta, todėl jokie reikalavimai dėl kitokios nei kolegialaus organo Komisijos nuomonės pareiškimo ir išdėstymo formos Komisijos nariui negali būti taikomi. Pareiškėja teigė, kad dėl jos nurodytų aplinkybių Komisija tyrimą atliko netinkamai, nevisapusiškai, padarė nepagrįstas išvadas, todėl pažeidė esmines procedūras ir taisykles, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą. Pareiškėja Komisijos veiksmų neteisėtumą siejo su šališkumu, neobjektyviu ir netinkamu tyrimo atlikimu, netinkamu taisyklių taikymu.

4. Teismo posėdžiuose pareiškėja papildomai paaiškino, kad netinkamu 2017 m. spalio 2 d. ir spalio 11 d. Komisijos posėdžių sušaukimu buvo pažeistos teisės aktais nustatytos procedūros ir tai sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą. Pareiškėja teigė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir VSĮ) nereglamentuoja Komisijos pirmininko įgaliojimų pasibaigimo procedūros, šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje kalbama tik apie skyrimo procedūrą. Todėl, pareiškėjos nuomone, Komisijos pirmininko A. I. 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymas savo esme yra atsistatydinimas, nereikalaujantis Tarybos patvirtinimo, o tik atitinkamo Tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 1-202 pakeitimo. Pareiškėja teigė, kad Komisijos pirmininko atsistatydinimas įsigaliojo 2017 m. rugpjūčio 24 d., todėl A. I. 2017 m. rugsėjo 25 d. neturėjo įgalinimų sušaukti 2017 m. spalio 2 d. Komisijos posėdžio. Taigi, pareiškėjos nuomone, 2017 m. spalio 2 d. Komisijos posėdis, kurio metu pradėtas tyrimas, yra neteisėtas. Pareiškėja teigė, kad 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdis ir jo sprendimas yra neteisėti dar ir dėl to, kad sušaukti posėdžius, remiantis Nuostatų 12.1 papunkčiu, gali tik Komisijos pirmininkas arba pavaduotojas. Be to, pagal VSĮ ir Tarybos reglamentą Komisijos pirmininko postas priklauso opozicijai, todėl pirmininkui suteikta teisė organizuoti Komisijos posėdžius, nesilaikant 12.1 papunkčio nuostatos, pažeidžiamos opozicijos teisės, o 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdžio organizavimas tai patvirtino – jam pirmininkavo daugumos atstovas vicemeras P. L., nors svarstytas klausimas dėl neigiamos nuomonės apie merą, kurio teikimu vicemeras paskirtas, pareiškimo.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja įtraukta į Tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1-202 sudarytos Komisijos sudėtį. Panevėžio miesto savivaldybėje 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo gautas Tarybos nario D. V. kreipimasis, kuriuo jis prašė ištirti, ar G. U., komentuodama laikraščiui „Panevėžio kraštas“ 2017 m. liepos 10 d. vykusiame Komisijos posėdyje priimtą sprendimą, nepažeidė Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintų principų, 7 straipsnio 14 dalies ir tuo metu galiojusių Nuostatų 51 punkto. Kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo tyrimo pagrindus nustato 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 20 punktas ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos veiklos nuostatų, patvirtintų 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1-271 (toliau – ir 2017 m. Komisijos veiklos nuostatai), 26 punktas; tokio pažeidimo tyrimas pradedamas, be kita ko, pagal fizinio asmens skundą, kreipimąsi ar pranešimą. Gavus D. V. kreipimąsi, 2017 m. spalio 2 d. Komisijos posėdyje, nesant Komisijos pirmininko (kadangi Taryba 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. I-302 atstatydino A. I. iš Komisijos pirmininko pareigų) ir nedalyvaujant jo pavaduotojui M. L., vadovaujantis 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 11 punktu, buvo išrinktas posėdžiui pirmininkaujantis Komisijos narys P. L. ir priimtas Komisijos sprendimas pradėti tyrimą dėl Tarybos narės G. U. elgesio atitikties Kodekso nuostatoms bei nuspręsta kitą Komisijos posėdį šaukti 2017 m. spalio 11 d. 16 val. 2017 m. spalio 11 d. Komisijos posėdyje, nesant Komisijos pirmininko ir nedalyvaujant jo pavaduotojui M. L., vadovaujantis tų pačių Nuostatų 11 punktu, buvo išrinktas posėdžiui pirmininkaujantis Komisijos narys P. L., aptartas 2017 m. liepos 10 d. vykęs Komisijos posėdis, posėdžio garso įrašas ir konstatuota, kad Tarybos narė G. U. pažeidė Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytus politiko elgesio reikalavimus.

7. Vadovaudamasis 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 36 punktu ir 40.3 papunkčiu, atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Tarybos narė G. U. pažeidė Kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų punkte įtvirtintus reikalavimus. Atsakovas nenustatė, kad G. U. 2017 m. liepos 10 d. posėdyje būtų pareiškusi atskirąją nuomonę, kaip tai buvo apibrėžta 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 15.4 papunktyje. 2017 m. liepos 10 d. Komisijos posėdžio garso įraše nėra užfiksuota Komisijos sprendimų, patvirtinančių, kad G. U. būtų suteikta teisė teikti informaciją apie Komisijos darbą. Todėl atsakovas nurodė, kad pareiškėjos argumentai, kad ji pati informacijos visuomenės informavimo priemonėms neskelbė, tik atsakė į žurnalistės klausimus, manydama, kad turi tokią teisę kaip politikė, Tarybos ir Komisijos narė, yra nepagrįsti. Atsakovas teigė, kad pareiškėja, skunde nurodydama, jog neprašė, kad jos atskiroji nuomonė būtų įrašyta į sprendimą, pati patvirtino, kad ji nesilaikė Kodekso 7 straipsnio 14 dalies ir 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 51 punkto reikalavimų. 2010 m. liepos 10 d. Komisijos posėdžio metu, nedalyvaujant Komisijos pirmininkui ir pavaduotojui, vadovaujantis 2010 m. Komisijos veiklos nuostatų 28 punktu, šio posėdžio pirmininke išrinkta Komisijos narė R. M. Minėtame laikraščio straipsnyje yra cituojama posėdžiui pirmininkavusi R. M. 2018 m. vasario 22 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas R. D. paaiškino, kad skundžiamas Sprendimas buvo parengtas ne tą pačią dieną, kai įvyko Komisijos posėdis, kuriame Sprendimas priimtas (Sprendimas parengtas 2017 m. spalio 13 d., o Komisijos posėdis įvyko 2017 m. spalio 11 d.) dėl tos priežasties, jog Komisijos posėdis baigėsi 17 val.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai pareiškėjos skundą tenkino ir Sprendimą panaikino.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą teismui nagrinėti iš naujo.

10. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjos G. U. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys D. V. 2017 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisiją, prašydamas ištirti, ar G. U., komentuodama laikraščiui „Panevėžio kraštas“ 2017 m. liepos 10 d. vykusiame Panevėžio miesto savivaldybės Komisijos posėdyje priimtą sprendimą, nepažeidė Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintų principų, 7 straipsnio 14 dalies bei tuo metu galiojusių Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 1-53-17 patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės Etikos ir procedūrų komisijos veiklos nuostatų 51 punkto.

Komisija 2017 m. spalio 2 d. pranešimu Nr. IS-4078(1.13) „Dėl pradėto politiko elgesio tyrimo“, adresuotu Tarybos narei G. U., prašė jos iki 2017 m. spalio 9 d. darbo dienos pabaigos pateikti rašytinį paaiškinimą dėl įtarimų bei pakvietė pareiškėją dalyvauti kitame Komisijos posėdyje, vyksiančiame 2017 m. spalio 11 d. 16 val. Pareiškėja 2017 m. spalio 9 d. Komisijai pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad posėdžio pabaigoje (taip pat argumentavo ir posėdžio metu) aiškiu struktūrizuotu pareiškimu išsakė savo suasmenintą nuomonę, jog nepritaria tyrimo išvadai pagal Nuostatų 44.1 punktą („konstatuoti, kad politikas nepažeidė Elgesio kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytų politikų elgesio principų ar reikalavimų“), kad laiko politiką pažeidus Kodekso padorumo, pavyzdingumo ir nešališkumo principus.

Pareiškėja šiame paaiškinime taip pat nurodė, jog pareiga gauti Komisijos pirmininko įgaliojimą teikti informaciją apie savo asmeninę atskirąją nuomonę nėra numatyta jokiuose teisės aktuose; Komisijos nariai, posėdyje pareiškę atskirąją nuomonę dėl tyrimo išvadų, turi teisę apie tai pateikti informaciją; sprendimo priėmimo aplinkybių žurnalistei nekomentavo; visa pateikta žurnalistei informacija posėdyje buvo išdėstyta kaip pareiškėjos atskira nuomonė, besiskirianti nuo daugumos; apie tai interviu pradžioje buvo informuota žurnalistė; savo elgesiu, atsakydama į žurnalistės klausimus dėl jos atskirosios nuomonės, išsakytos Komisijos posėdžio metu, nepažeidė nei vieno iš devynių Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintų principų. 2017 m. spalio 11 d.

įvyko Komisijos posėdis, kuriame, pirmininkaujant Komisijos nariui P. L., sekretoriaujant G. L., dalyvaujant nariams J. B., L. K., G. K., L. Š., V. V., K. V., P. V., buvo svarstomas D. V. kreipimasis ištirti tarybos narės G. U. elgesį. Byloje skundžiamas Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos sprendimas Nr. 6 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narės G. U.“, kuriuo konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir Nuostatų 51 punkte įtvirtintus reikalavimus, priimtas 2017 m. spalio 13 d., vadovaujantis Nuostatų 40.3 papunkčiu.

12. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į Kodekso bei 2017 m. Nuostatų reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas iš esmės laikantis Kodekse bei 2017 m. Nuostatuose numatytos tvarkos ir terminų.

13. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl Komisijos 2017 m. spalio 11 d. posėdžio sušaukimo neteisėtumo. Pagal VSĮ 15 straipsnio 1 dalį, 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 6 punktą, Komisijos pirmininką skiria Taryba, todėl, teismo vertinimu, Komisijos pirmininkui A. I. 2017 m. rugpjūčio 24 d. pateikus atsistatydinimo pareiškimą, jis pareigas ėjo iki 2015 m. liepos 30 d. Tarybos sprendimo Nr. I-202 2 punkto dalies dėl A. I. skyrimo Komisijos pirmininku galiojimo pabaigos, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad tokios nuostatos laikėsi ne tik Taryba, bet ir pats Komisijos pirmininkas, 2017 m. rugsėjo 25 d. per Komisijos sekretorę G. L., sušaukdamas 2017 m. spalio 2 d. Komisijos posėdį. Teisėtai sušauktame 2017 m. spalio 2 d. posėdyje Komisija nusprendė atlikti pareiškėjos elgesio atitikties teisės aktų reikalavimams tyrimą bei rengti kitą posėdį, kas iš esmės neprieštarauja 2017 m. Komisijos veikos nuostatams (8 ir 10 p.).

14. Pareiškėjos veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad, patikrinus 2017 m. liepos 10 d. Komisijos posėdžio garso įrašą, posėdžio protokolą ir galutinį Komisijos sprendimą, nerasta faktų, kad G. U. būtų pareiškusi atskirąją nuomonę ir jai būtų pritaręs dar bent vienas Komisijos narys, kaip to reikalavo Nuostatų 15.4 papunktis. Kadangi Komisijos narė G. U. nebuvo pareiškusi atskirosios nuomonės dėl sprendimo, teisės teikti savo nuomonės žiniasklaidai ji negalėjo, todėl pažeidė Kodekso nuostatas. Komisija taip pat nurodė, jog galiojusių 2010 m. Nuostatų 51 punkte buvo įtvirtinta, kad informaciją apie Komisijos sprendimus visuomenės informacijos priemonėms teikia Komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Komisijos narys. Komisijos nariai, posėdyje pareiškę atskirąją nuomonę dėl tyrimo išvadų, turi teisę apie tai pateikti informaciją. Taip pat Komisijos nariai svarstymo metu gali išdėstyti savo nuomonę, bet tai nėra atskiroji nuomonė sprendimo atžvilgiu, jei ji nėra taip įforminta, kaip to reikalauja teisės aktai, t. y. 2010 m. Nuostatų 15.4 papunktis.

15. Išklausęs Komisijos 2017 m. liepos 10 d. posėdžio garso įrašą, įvertinęs rašytinį protokolą teismas nurodė, kad, prieš svarstant klausimą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimo ištirti Panevėžio miesto mero Ryčio M. R. elgesį, buvo nutarta rengti uždarą komisijos posėdį. Garso įraše girdisi, jog posėdžio metu pareiškėja oponavo komisijos nariams, uždavinėjo klausimus merui bei teikė atskirus teiginius Komisijos posėdyje tiriamu klausimus. Pareiškėja sakė, jog yra pasiruošusi išdėstyti savo priešingą poziciją viešai. Komisijos nariui P. L. pasiūlius pabaigti tyrimą, pareiškėja G. U. pasiūlė tęsti tyrimą, išsiaiškinti tas aplinkybes, kurias savo rašte, kaip išsiaiškintinas nurodė asmuo, kuris kreipėsi į Komisiją, tačiau posėdžio pirmininkė R. M., atsižvelgdama į daugumos komisijos narių išsakytą poziciją, pasiūlė balsuoti dėl sprendimo „konstatuoti, kad R. M. R. nepažeidė Elgesio kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytų politikų elgesio principų ar reikalavimų“. Po balsavimo pareiškėja pasakė, kad yra „prieš“, ir toliau savo repliką išsakė vienas iš komisijos narių, tačiau tokios informacijos, kad pareiškėja po priimto sprendimo būtų pasisakiusi, juolab pareiškusi atskirąją nuomonę dėl tyrimo išvadų, negirdėti Komisijos posėdžio garso įraše, tokių aplinkybių nėra užfiksuota ir rašytiniame Komisijos posėdžio protokole. Priešingai, pareiškėja skunde teigė, jog nematė reikalo ir neprašė, kad jos atskiroji nuomonė būtų įrašoma į sprendimą.

16. Įvertinęs byloje pateiktą medžiagą ir teisinį reglamentavimą, teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad ji nagrinėjamu atveju, būdama politikė ir viena iš Komisijos narių, elgėsi pagal įtvirtintas Kodekso bei 2010 m. Nuostatų normas.

17. Teismo vertinimu pareiškėjos veiksmai analizuojamoje situacijoje oponuojant Komisijos nariams Komisijos 2017 m. liepos 10 d. posėdžio stadijoje, kai buvo vertinami tyrimo metu surinkti duomenys, negali būti pripažinti pakankamais įgyti ginčijamą Komisijos narės ir politikės teisę pagal 2010 m. Nuostatų 51 punktą bei Kodekso 7 straipsnio 14 dalį. Pareiškėja po padarytų Komisijos tyrimo išvadų - priimto sprendimo, kaip jį apibrėžia 2017 m. Nuostatų 40.3 papunktis, nepareiškė motyvuotos atskirosios nuomonės, bet suteikė žiniasklaidai informaciją, susijusią su atliktu Komisijos tyrimu, jo eiga ir Komisijos priimtu sprendimu bei tokio sprendimo priėmimo aplinkybėmis, kas negali būti suderinama su išdėstytomis teisės aktų nuostatomis bei tarnybine etika. Teismas atmetė pareiškėjos paaiškinimus, esą ji tik atsakė į žurnalistės klausimus apie tai, ką yra pasakiusi 2017 m. liepos 10 d. Komisijos posėdyje, nes, kaip minėta, pareiškėja teikti informacijos visuomenės informavimo priemonėms negalėjo ir tai patvirtina byloje esantis Komisijos garso įrašas, jog pareiškėja dėl tyrimo išvadų atskirosios nuomonės nebuvo pareiškusi. Šios aplinkybės sudarė pagrindą išvadai, kad pareiškėja veikė nesilaikydama teisės aktais nustatytų įpareigojimų.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Komisija, priimdama Sprendimą, teisingai rėmėsi teisės aktų nuostatomis, jį pagrindė objektyviu ir nedviprasmišku faktinių aplinkybių išdėstymu, ginčijamas sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl laikytinas teisėtu bei pagrįstu ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

III. 19. Pareiškėja G. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir Sprendimą panaikinti.

20. Pareiškėja teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, neatskleidė bylos esmės, faktines aplinkybes vertino formaliai ir netinkamai, rėmėsi išimtinai atsakovo pateiktais įrodymais, kritiškai jų nevertindamas, visiškai ignoruodamas aplinkybę, jog nagrinėjant bylą pirmą kartą teisme buvo keliamas klausimas dėl į bylą pateiktų garso įrašų tinkamumo, kadangi buvo pateiktos abejonės dėl galimo įrašo suklastojimo ištrinant dalį įrašo arba stabdant Komisijos posėdžio įrašą, kad nebūtų įrodymų apie išsakytą atskirąją nuomonę.

21. Dėl paskelbto karantino byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nors pareiškėja buvo nurodžiusi teismui, kad kilus klausimams, byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjo nuomone, teismas netyrė į bylą patiktų įrodymų tinkamumo, netinkamai vertino 2017 m. liepos 10 d. posėdžio įraše pateiktą posėdžio eigą, nors pripažino, jog įraše yra teiginių, kad pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir yra pasiruošusi savo poziciją išdėstyti viešai.

22. Pareiškėjos vertinimu, teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi teisėjams skirtos atskirosios nuomonės formuluote, kuri negali būti siejama su politine veikla bei byloje pateiktų taisyklių vertinimu. Nuostatuose vartojamos dvi sąvokos „atskiroji nuomone“ ir „nuomonė, kaip nesutinkama su Komisijos sprendimu“, kurių skirtumai nėra apibrėžti, taip pat nenustatyta jų pareiškimo tvarka ir forma, todėl laikytina, jog šių sąvokų prasmė yra tokia pati. VTEK yra išaiškinusi, jog atskirosios nuomonės institutas turi būti reglamentuotas nuostatuose arba reglamente, tačiau Komisijos veiklos Nuostatuose to nėra. Pareiškėja pažymi, jog ji savo nuomonę pareiškė kelis kartus posėdžio metu, o pareikšti savo nuomonę arba reikalauti jos paskelbimo su Komisijos priimtu dokumentu yra nario teisė bet ne pareiga (Nuostatų 15.4 p.). Teismas ignoravo tą faktą, jog Nuostatų 15.4 papunktis nereglamentuoja nuomonės pareiškimo būdo, nes: 1) reikalavimas turėti du pritariančius narius iškreipia atskirosios nuomonės esmę ir apriboja komisijos nario teisę turėti teisę pareikšti savo nuomone ir apie ją informuoti; 2) informacijos apie savo nuomonę pateikimas visuomenės informavimo priemonėms nėra tas pats, kas „reikalavimas paskelbti savo nuomonę su Komisijos priimtu dokumentu. Pareiškėjos teigimu, tai visiškai skirtingi informacijos pateikimo būdai, tuo labiau, kad jos atsakymai žurnalistei nebuvo pareiškėjos inicijuotas informacijos teikimas.

23. Pareiškėja nurodo, kad nei Komisija, nei teismai neatskleidė, nenagrinėjo ir neįrodė, kokiais veiksmais ji pažeidė nustatytus principus, o tai savaime paneigia Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Ji Sprendimo priėmimo aplinkybių žurnalistei nekomentavo. Informaciją apie sprendimo priėmimo aplinkybes pateikė Komisijos posėdžio pirmininkė R. M., kuri nebuvo įgaliota tai daryti, kadangi ji nėra ir nebuvo Komisijos pirmininkė, o nesant Komisijos pirmininko, niekas tokių įgaliojimų negalėjo suteikti. Po R. M. pranešimų, į ją kreipėsi žurnalistė, todėl pareiškėja atsakė į jai pateiktus klausimu. Visa žurnalistei pateikta informacija buvo išdėstyta posėdyje kaip pareiškėjos atskiroji nuomonė, besiskirianti nuo daugumos. Dėl posėdžio metu išsakytos atskirosios nuomonės pareiškėja nepažeidė nei vieno iš Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintų principų.

24. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas nurodo, jog pareiškėja yra patyrusi politikė ir nuo 2015 m. yra Komisijos narė, todėl ji turėjo būti susipažinusi su Nuostatais bei suprasti, kad Etikos komisijų posėdžių metu, būdama Komisijos nare, turėjo teisę pasisakyti, išsakyti savo komentarus, replikas, įžvalgas, tačiau, nesutikdama su Komisijos sprendimu, ji turėjo teisę pareikšti savo nuomonę, kaip to reikalaujama Nuostatų 15.4 papunktyje.

26. Atsakovas pareiškėjos argumentus dėl to, kad Nuostatuose nėra reglamentuota atskirosios nuomonės pateikimo tvarka, laiko nepagrįstais.

27. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas visapusiškai išnagrinėjo administracinės bylos medžiagą, išsamiai motyvavo savo sprendimą atmesti pareiškėjos skundą, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos 2017 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 6 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narės G. U.“, kuriuo konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 1-53-17 patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės etikos ir procedūrų komisijos veiklos nuostatų 51 punkte įtvirtintus reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Ginčijamas Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos 2017 m. spalio 13 d. sprendimas priimtas vadovaujantis Komisijos veiklos nuostatų 40.3 papunkčiu, numatančiu, jog Komisija, įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis, gali priimti sprendimą konstatuoti, kad politikas pažeidė Elgesio kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytus Politiko elgesio principus ar reikalavimus, atsižvelgus į G. U. 2017 m. spalio 9 d. paaiškinimą bei padarytą komisijos išvadą, jog patikrinus 2017 m. liepos 10 d. Komisijos posėdžio garso įrašą, posėdžio protokolą ir galutinį Komisijos sprendimą, nerasta faktų, kad G. U. būtų pareiškusi atskirąją nuomonę ir jai būtų pritaręs dar bent vienas Komisijos narys, kaip to reikalavo Panevėžio miesto savivaldybės etikos ir procedūrų komisijos veiklos nuostatų 15.4 papunktis.

30. Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės politikų savivaldybių tarybose elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog Valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Komisija gali konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus.

31. Konkrečiu atveju Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisija tyrė, ar G. U., komentuodama laikraščiui „Panevėžio kraštas“ 2017 m. liepos 10 d. vykusiame Panevėžio miesto savivaldybės Etikos komisijos posėdyje priimtą sprendimą, nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintų principų, 7 straipsnio 14 dalies bei Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 1-53-17 patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės Etikos ir procedūrų komisijos veiklos nuostatų 51 punkto. Ginčijamame Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos sprendime Nr. 6 konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 1-53-17 patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės etikos ir procedūrų komisijos veiklos nuostatų 51 punkte įtvirtintus reikalavimus.

32. Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad informaciją apie Komisijos sprendimus visuomenės informavimo priemonėms teikia Komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Komisijos narys; Komisijos nariai, posėdyje pareiškę atskirąją nuomonę dėl tyrimo išvadų, turi teisę apie tai pateikti informaciją. Akcentuotina tai, kad valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnis reglamentuoja valstybės politikų elgesio tyrimo procedūrą. Pagal Nuostatų 51 punktą informaciją apie Komisijos sprendimus visuomenės informavimo priemonėms teikia Komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Komisijos narys; Komisijos nariai, posėdyje pareiškę atskirąją nuomonę dėl tyrimo išvadų, turi teisę apie tai pateikti informaciją. Darytina išvada, kad Nuostatų 51 punkto nuostatos atkartoja Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 14 dalyje įtvirtintas nuostatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnis įtvirtina valstybės politikų elgesio principus, kuriais valstybės politikas vadovaujasi viešajame gyvenime, tačiau konkrečiu atveju ginčijamu sprendimu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja būtų pažeidusi minėtus elgesio principus, nors pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalį etikos komisijos kaip tik ir sudarytos tam, kad tirtų valstybės politikų elgesį, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos G. U. skundą atmetė. Skunde teismui pareiškėja teigia, jog aptariamu atveju tik atsakė į žurnalistės klausimus apie tai, ką yra pasakiusi 2017 m. liepos 10 d. Komisijos posėdyje, t. y. apie šališką, formalų Komisijos darbą bei netinkamai atlikto tyrimo išvadas, su kuriomis pareiškėja nesutiko, apie atskirąją nuomonę, kurią išsakė Komisijos posėdžio metu, jokio vienasmeniško pranešimo apie Komisijos priimtą sprendimą nedarė ir neinicijavo, tai turi teisę daryti kaip politikė, tarybos narė ir Komisijos narė. Pareiškėja, kaip Komisijos narė, pareiškusi atskirąją nuomonę Komisijos posėdyje, nematė reikalo ir neprašė, kad jos atskiroji nuomonė būtinai būtų įrašoma į sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėja po padarytų Komisijos tyrimo išvadų - priimto sprendimo, kaip jį apibrėžia 2017 m. Nuostatų 40.3 papunktis, nepareiškė motyvuotos atskirosios nuomonės, bet suteikė žiniasklaidai informaciją, susijusią su atliktu Komisijos tyrimu, jo eiga ir Komisijos priimtu sprendimu bei tokio sprendimo priėmimo aplinkybėmis, kas negali būti suderinama su išdėstytomis teisės aktų nuostatomis bei tarnybine etika. Teismas atmetė pareiškėjos paaiškinimus, esą ji tik atsakė į žurnalistės klausimus apie tai, ką yra pasakiusi 2017 m. liepos 10 d. Komisijos posėdyje.

34. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nors Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir Nuostatų 51 punkte minima Komisijos nario atskiroji nuomonė, tačiau jos neapibrėžia nei vieno iš minėtų teisės aktų nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti reikalavimus atskirosios nuomonės teikimui, vadovavosi 2010 m. Nuostatų 15.4 (Nuostatų IV dalis - Komisijos narių statusas) punktu, pagal kurį Komisijos narys, nesutinkantis su Komisijos sprendimu, turi teisę pareikšti savo nuomonę, ir, jeigu tai nuomonei pritaria ne mažiau kaip du Komisijos nariai, reikalauti, kad ji būtų paskelbta kartu su Komisijos priimtu dokumentu. Svarbu tai, kad šiame Nuostatų 15 punkte yra nustatytos Komisijos nario teisės ir pareigos, o konkrečiai 15.4 punktas įtvirtina Komisijos nario teisę pareikšti savo nuomonę ir su tam tikra sąlyga (jei pritaria ne mažiau kaip du Komisijos nariai) paskelbti ją kartu su priimtu dokumentu (sprendimu). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėta sąlyga (jei pritaria ne mažiau kaip du Komisijos nariai) taikoma ne Komisijos nario atskirosios nuomonės pareiškimui, bet šios atskirosios nuomonės paskelbimui kartu su priimtu dokumentu (sprendimu). Apibendrintai darytina išvada, kad Nuostatų 15.4 nenustato reikalavimų atskirosios nuomonės teikimui, tik vieną sąlygą jos paskelbimui kartu su Komisijos priimtu dokumentu.

35. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti reikalavimus atskirosios nuomonės teikimui, šiuo atveju taip pat vadovavosi iš esmės analogiška Nuostatų 51 punktui Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio (valstybės politikų elgesio tyrimas) 14 dalies nuostata, pagal kurią informaciją apie Komisijos sprendimus visuomenės informavimo priemonėms teikia Komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Komisijos narys; Komisijos nariai, posėdyje pareiškę atskirąją nuomonę dėl tyrimo išvadų, turi teisę apie tai pateikti informaciją. Tačiau nei Nuostatų 51 punkto, nei Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio (valstybės politikų elgesio tyrimas) 14 dalies nuostatose tik minima atskiroji nuomonė, bet jos turinys ar jos teikimas nedetalizuotas. Taigi, darytina išvada, kad Valstybės politikų elgesio kodekso bei Nuostatų normos neįtvirtina reikalavimų Komisijos nario atskirajai nuomonei ar jos teikimui.

36. Remiantis Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 14 dalimi ir Panevėžio miesto savivaldybės etikos ir procedūrų komisijos veiklos nuostatų 51 punktu Komisijos nariai, posėdyje pareiškę atskirąją nuomonę dėl tyrimo išvadų, turi teisę apie tai pateikti informaciją. Kaip minėta, Valstybės politikų elgesio kodekso ir Nuostatų nuostatos neįtvirtina reikalavimų Komisijos nario atskirajai nuomonei.

37. Iš Komisijos 2017 m. liepos 10 d. posėdžio garso įrašo matyti, kad posėdžio metu pareiškėja oponavo komisijos nariams, uždavinėjo klausimus merui bei teikė atskirus teiginius Komisijos posėdyje tiriamu klausimu. Pareiškėja sakė, jog yra pasiruošusi išdėstyti savo priešingą poziciją viešai. Komisijos nariui P. L. pasiūlius pabaigti tyrimą, pareiškėja G. U. pasiūlė tęsti tyrimą, išsiaiškinti tas aplinkybes, kurias savo rašte, kaip išsiaiškintinas nurodė asmuo, kuris kreipėsi į Etikos komisiją, tačiau posėdžio pirmininkė R. M., atsižvelgdama į daugumos komisijos narių išsakytą poziciją, pasiūlė balsuoti dėl sprendimo „konstatuoti, kad R. M. R. nepažeidė Elgesio kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytų politikų elgesio principų ar reikalavimų“. Po balsavimo pareiškėja pasakė, kad yra „prieš“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja teigia, jog nematė reikalo ir neprašė, kad jos atskira nuomonė būtų įrašoma į sprendimą.

38. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad visa žurnalistei pateikta informacija buvo išdėstyta posėdyje kaip pareiškėjos atskiroji nuomonė, besiskirianti nuo daugumos, ir toks informacijos pateikimas žurnalistei nepažeidė nei vieno iš Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintų principų.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra priežasčių, dėl kurių pareiškėjos veiksmai analizuojamoje situacijoje oponuojant Komisijos nariams Komisijos 2017 m. liepos 10 d. posėdyje ir priiminėjant sprendimą, negalėtų būti vertinami kaip pareiškėjos Komisijos posėdyje pareikšta atskiroji nuomonė, apie kurią pareiškėja galėjo informuoti visuomenės informavimo priemones Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 14 dalies ir Nuostatų 51 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siejo politiko atskirąją nuomonę Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 14 dalies ir Nuostatų 51 punkto prasme su pareiga įforminti ir paskelbti ją su motyvais, nes tokios pareigos politikams teisės aktai nenumato.

40. Taigi įvertinus byloje pateiktą medžiagą ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo ir teigti, pareiškėja, būdama politikė ir viena iš Komisijos narių, nagrinėjamu atveju elgėsi pažeisdama Valstybės politikų elgesio kodekso bei Nuostatų normas.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, skaitmeniniais garso įrašais byloje, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisija, priimdama 2017 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 6 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narės G. U.“, nepagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 14 dalyje ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 1-53-17 patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės etikos ir procedūrų komisijos veiklos nuostatų 51 punkte įtvirtintų reikalavimų pažeidimą, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir turi būti naikinamas.

42. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, ir priimamas naujas sprendimas, panaikinant ginčijamą Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos 2017 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 6 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narės G. U.“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos G. U. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos G. U. skundą tenkinti ir panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos 2017 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 6 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narės G. U.“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė