2017-02-22 Nr. AB-4371-3-63-3-01676-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-156-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01676-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti, pakeisti atsakovo atstovą.

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako skundo ir prašo bylą nutraukti.

Atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą priteisti 85,39 Eur kelionės išlaidas bei pateikė jas patvirtinančius įrodymus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė pareiškėjui atsisakius skundo. Atsakovo atstovo prašymo priteisti kelionės išlaidas netenkino.

Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis nustato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Teismas nustatė, kad teismo posėdis šioje byloje paskirtas 2016 m. gruodžio 12 d. 11.15 val. Pareiškėjas atsisakymą nuo patikslinto skundo pateikė tik 2016 m. gruodžio 12 d., todėl teismas sutiko su atsakovo atstovo nurodyta aplinkybe, jog išvykstant į teismo posėdį nebuvo žinoma dėl pareiškėjo atsisakymo nuo skundo. Pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę anksčiau pateikti atsisakymą nuo skundo, t. y., kad būtų galimą atsakovo atstovą laiku apie tai informuoti.

Teismas akcentavo, kad Aplinkos ministerija yra valstybės biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Viešojo administravimo subjektų veikla, susijusi su administracinių sprendimų priėmimu ir dalyvavimu teisminiuose procesuose dėl tokio pobūdžio sprendimų, yra tiesioginis Aplinkos ministerijos bei jos teritorinių padalinių kompetencijai priskirtų viešojo administravimo funkcijų vykdymas, kuris finansuojamas iš savarankiško Aplinkos ministerijos biudžeto. Pažymėtina, jog atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį. Šiuo atveju teismas nebuvo pripažinęs Aplinkos ministerijos atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Teismo vertinimu, valstybės biudžeto asignavimų lėšos, panaudotos tarnybinėms komandiruotėms Aplinkos ministerijos atstovei vykstant į teismo posėdį, t. y. iš esmės vykdant institucijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, nagrinėjamu atveju neturi būti priteistos iš pareiškėjo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, netenkino atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos ministerijos, atstovo prašymo priteisti transporto išlaidas.

III. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir priteisti iš pareiškėjo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis leidžia teismui sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nukrypti nuo šiame straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau tik atsižvelgiant į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėjo, kad proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Atsakovo teigimu, sprendžiant transporto išlaidų priteisimo klausimą turėjo būti atsižvelgta ir į pareiškėjo elgesį. Mano, kad pareiškėjas nesilaikė jam nustatytos pareigos procesinius veiksmus atlikti racionaliai, nesistengė taupyti kitos proceso šalies (atsakovo atstovo) lėšų. Pažymi, kad pareiškėjas pateikė atsisakymą nuo patikslinto skundo tik 2016 m. gruodžio 12 d., nors apie vyksiantį teismo posėdį jam turėjo būti žinoma daug anksčiau. Aplinkos ministerijos atstovė apie tai, kad pareiškėjas pateikė atsisakymą nuo skundo, sužinojo tik atvykusi į teismo posėdį. Nors teismas nutartyje pripažino, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę anksčiau pateikti atsisakymą nuo skundo, t. y., kad būtų galimą atsakovo atstovą laiku apie tai informuoti, tačiau šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje nevertino. Atsakovas mano, kad pareiškėjo veiksmai neatitinka ekonomiškumo principo, kadangi pareiškėjas pateikė atsisakymą nuo patikslinto skundo tą pačią dieną, kurią įvyko teismo posėdis, nors turėjo visas galimybes tai padaryti daug anksčiau. Atsakovas prašomas priteisti išlaidas laiko būtinomis, jų negalima laikyti perteklinėmis. Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos ir realiai turėtos, tiesiogiai susijusios su šios administracinės bylos nagrinėjimu, jų faktinį dydį patvirtina byloje pateikti dokumentai. Atsižvelgiant į prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, į tai, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas taptų teisę į teisminę gynybą ribojančia priemone.

Akcentavo, kad teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi įpareigojo Aplinkos ministeriją atstovauti valstybei šioje byloje, nors pareiškėjas neturinę žalą kildino iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir KRAAD) veiksmų. Kol nebuvo išspręstas klausimas dėl atsakovo atstovo pakeitimo, Aplinkos ministerija turėjo pareigą vykdyti proceso šalies atstovo teises ir pareigas šioje byloje. Aplinkos ministerija dalį savo funkcijoms atlikti skirtų lėšų turėjo panaudoti dalyvaudama teismo posėdyje, kuriame turėjo būti svarstoma neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei pagrįstumo klausimas. Todėl suprantama, kad pareiškėjui atsiėmus patikslintą skundą Aplinkos ministerija turi pagrįstą procesinę teisę susigrąžinti prarastas lėšas, kurias galėtų panaudoti savo funkcijoms toliau įgyvendinti. Aplinkos ministerija nagrinėjant administracinę bylą atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus elgėsi tinkamai, sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Be to, teismas nepagrįstai spręsdamas dėl transporto išlaidų priteisimo rėmėsi aplinkybe, kad Aplinkos ministerijos dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Pažymėjo, kad Aplinkos ministerijai buvo įteiktas šaukimas į 2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdį. ABTĮ 58 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu šaukiamas asmuo be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jis teisėjo arba teismo nutartimi gali būti atvesdinamas. Už neatvykimą į teismą ar atsisakymą teisme duoti parodymus, paaiškinimus ar išvadą gali būti skiriama bauda iki 300 eurų arba skiriamas iki vieno mėnesio areštas. ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas taip pat suteikia teisę administracinę bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teismui teisę skirti baudas, jeigu nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai ir asmenys neįvykdo teisėjo ar teismo reikalavimų pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą), dokumentus ar kitą medžiagą, taip pat už kitų teisėjo (teismo) reikalavimų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nevykdymą. Taigi be svarbios priežasties neatvykus į teismo posėdį šaukiamam asmeniui gali grėsti neigiamos finansinės pasekmės.

Atkreipė dėmesį, kad teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodė, jog dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą Lietuvos valstybės atstovu nagrinėjamu atveju turėtų būti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, tačiau nutarė galutinai dėl atsakovo tinkamo atstovo spręsti teismo posėdžio parengiamojoje dalyje, nors ABTĮ nustato pareigą teismui pakeisti netinkamą atstovą tinkamu. Aplinkos ministerija argumentuotai reiškė nuomonę, kad ji nėra tinkamas valstybės atstovas šioje byloje bei pateikė prašymą pakeisti valstybės atstovą iš Aplinkos ministerijos į KRAAD. Taigi klausimas dėl netinkamo atsakovo atstovo pakeitimo tinkamu turėtų būti išspręstas net ir nesant skundo (prašymo, pareiškimo) patikslinimo. Aplinkos ministerija, prieš atvykdama į 2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdį, nebuvo gavusi teismo nutarties dėl savo procesinės padėties šioje byloje pasikeitimo.

Pareiškėja pateiktame atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti galioti.

Atsiliepime nurodė, kad ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis įtvirtina pareiškėjo teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Skundo atsisakymo institutas yra taikomas išimtinai pareiškėjo iniciatyva ir priklauso tik nuo jo paties apsisprendimo, todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas atsisakymą nuo skundo turėjo pateikti iki teismo posėdžio dienos yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo priteisti kelionės išlaidas atsakovui.

Pažymėjo, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektų veikla, susijusi su administracinių sprendimų priėmimu ir dalyvavimu teisminiuose procesuose dėl tokio pobūdžio sprendimų, yra tiesioginis viešojo administravimo subjektui priskirtų funkcijų vykdymas, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto. Atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui, kuris duodamas atitinkamus pavedimus privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį. Šiuo atveju teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui neturi būti priteistos kelionės išlaidos iš pareiškėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojančiu nuo 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad valstybės biudžeto asignavimų lėšos, panaudotos tarnybinėms komandiruotėms Aplinkos ministerijos atstovei vykstant į teismo posėdį, t. y. iš esmės vykdant institucijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepriteistinos.

Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad šiuo atveju pareiškėjo veiksmai neatitinka ekonomiškumo principo, kadangi pareiškėjas atsisakymą nuo patikslinto skundo pateikė posėdžio dieną ir atsakovas apie tai sužinojo tik atvykęs į posėdį. Be svarbios priežasties neatvykęs į teismo posėdį šaukiamas asmuo gali būti nubaustas. Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos ir realiai turėtos, nėra perteklinės, todėl turi būti priteistos.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) nustatyta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau LVAT praktikoje akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis.

Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr. LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuota praktika ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija dėl atsakovo atskirojo skundo teiginių, kad neatvykus į teismo posėdį atsakovas galėjo būti nubaustas, pažymi, jog dalyvavimas teismo posėdyje yra proceso šalies teisė, o ne pareiga. Šiuo atveju, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui, kuris duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį. Nagrinėjamu atveju Aplinkos ministerijai pripažinus, jog Lietuvos valstybės atstovo Aplinkos ministerijos dalyvavimas 2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje buvo būtinas, nėra pagrindo įpareigoti pareiškėją grąžinti į biudžetą pinigų sumą, panaudotą atsakovo tarnybinei komandiruotei (žr. LVAT 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo motyvų, kad valstybės biudžeto asignavimų lėšos, panaudotos tarnybinėms komandiruotėms atsakovo atstovui vykstant į teismo posėdį, t. y. iš esmės vykdant institucijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, nagrinėjamu atveju neturi būti priteistos iš pareiškėjo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos ministerijos, atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė