2016-06-01 Nr. AB-11769-3-63-3-00075-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS-466-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00075-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–8), prašydamas: įvertinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Klaipėdos TLK) 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. A1-6128 „Dėl informacijos pateikimo“ jame pateiktų skaičiavimų teisėtumo požiūriu; priteisti iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareiškėjui padarytą žalą (nuostolius), kurią sudaro nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 1 d. nepriskaičiuoti ir neišmokėti už priverstinės pravaikštos laiką 7 114,28 Eur (24 564,19 Lt) ir 2 110,05 Eur (7 285,58 Lt) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi (b. l. 31–32) pasiūlė pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus, t. y. apsispręsti dėl tinkamo atsakovo byloje. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jo keliamas ginčas yra ne dėl turtinės žalos atlyginimo, o kyla iš tarnybinių teisinių santykių dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėją atleidus iš tarnybos. Tokį reikalavimą pareiškėjas turi teisę pareikšti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa), nes jos direktoriaus įsakymu buvo atleistas iš tarnybos. Prašymas paduodamas pagal institucijos buvimo vietą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnis). Valstybinės ligonių kasos buveinė yra Vilniaus mieste, todėl skundas dėl darbo užmokesčio nepriemokos turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 19 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, teismas pasiūlė pareiškėjui apsispręsti dėl reikalavimų pareiškimo tinkamam atsakovui, dėl prašymo teisinio pagrindo pakeitimo, dėl administracinės bylos priskirtinumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas 2016 m. kovo 1 d. patikslintame prašyme (b. l. 35–41) atsakovu nurodė Klaipėdos teritorinę ligonių kasą, argumentuodamas, kad būtent Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje jis ėjo valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjas patikslintu prašymu prašė: įvertinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. A1-6128 „Dėl informacijos pateikimo“ jame pateiktų skaičiavimų teisėtumo požiūriu; priteisti iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymo, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 1 d., t. y. 7 114,28 Eur (24 564,19 Lt), bei priteisti atitinkamą pinigų sumą už 92 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų, susidariusią dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymo, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, t. y. 2 110,05 Eur (7 285,58 Lt).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi (b. l. 68–69) atsisakė priimti pareiškėjo A. B. prašymą ir patikslintą prašymą (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.) bei išaiškino pareiškėjui, kad tokio pobūdžio prašymą jis gali paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Iš pareiškėjo prie patikslinto prašymo pateiktų priedų Klaipėdos apygardos administracinis teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4014-142/2014 buvo panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. 1P-200 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. B. skyrimo“ ir 2013 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. 1P-202 „Dėl A. B. atleidimo iš užimamų pareigų“, pareiškėjas grąžintas į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigas ir iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos jam priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas nustatė, kad patikslintame prašyme pareiškėjui reiškiant reikalavimą dėl, jo teigimu, neteisingai apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir nepanaudotas kasmetines atostogas, matyti, kad pareiškėjas kelia ginčą, kuris yra Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėto ginčo tąsa, t. y. pareiškėjas kelia ginčą dėl netinkamo Valstybinės ligonių kasos atsiskaitymo su juo. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad panaikintas Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo ir būtent iš Valstybinės ligonių kasos pareiškėjui priteistas darbo užmokestis, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas turi būti reiškiamas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Teismas pažymėjo, kad prašymas paduodamas pagal institucijos buvimo vietą (ABTĮ 35 straipsnis). Valstybinės ligonių kasos buveinė yra Vilniaus mieste, ji yra centrinis administravimo subjektas, todėl prašymas dėl darbo užmokesčio nepriemokos turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 19 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalį, reikalavimas dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo gali būti pareikštas per trejus metus. Pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas 2013 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1P-202, trejų metų terminas, kuris skaičiuotinas nuo tarnybos santykių pasibaigimo dienos, nėra suėjęs, todėl pareiškėjas turi teisę paduoti prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Remdamasis nurodytais motyvais, Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjo prašymą ir patikslintą prašymą atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaip nepriskirtiną Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėjas A. B. padavė atskirąjį skundą (b. l. 76–81), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti nagrinėti jo patikslintą prašymą.

Pareiškėjas nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi ir nurodo, kad teismas nevertino ir nutartyje nepasisakė dėl jo argumentų, kuriais jis grindė prašymą įvertinti Klaipėdos TLK 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. A1-6128 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumą. Būtent šis sprendimas susijęs su Klaipėdos TLK veiksmų teisėtumu apskaičiuojant pareiškėjo darbo užmokestį pagal teisės aktų nuostatas, kurios tuo metu jau buvo pripažintos antikonstitucinėmis. Teismas nutartyje nepasisakė dėl Klaipėdos TLK 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. A1-6128 sukeltų pasekmių – formaliai sumažinto įstatymu įteisinto pareiškėjo atlyginimo nuo 2013 m. spalio 17 d. Pareiškėjo teigimu, jo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl to, kad Klaipėdos TLK 2013 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. A1-6128 pateikė netinkamą informaciją apie jo vidutinį darbo užmokestį, perskaičiavusi darbo užmokestį pagal įstatymą, kuris tuo metu negalėjo būti taikomas, nes buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Šis Klaipėdos TLK sprendimas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, susijusias su turtiniu praradimu, nes jam buvo taikytas darbo užmokesčio ribojimas. Pareiškėjas akcentavo, kad vidutinio darbo užmokesčio dalies nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 1 d. nepriemoka 7 114,28 Eur (24 564,19 Lt) ir nepriemoka už nepanaudotas atostogas (2 110,05 Eur) jam susidarė vadovaujantis ne Valstybinės ligonių kasos, o Klaipėdos TLK pateiktais duomenimis. Todėl, atsižvelgiant į ABTĮ 35 straipsnio ir 48 straipsnio 2 dalies nuostatas, skundas, kuriame prašė įvertinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. A1-6128 teisėtumą, nagrinėtinas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties argumentais, kad jo keliamas ginčas yra ginčo dėl tarnybos teisinių santykių, kuris buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4014-142/2014 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-l434-492/2015, tąsa. Išsprendus minėtą ginčą, susijusį su tarnybos teisiniais santykiais, Valstybinė ligonių kasa išmokėjo pareiškėjui priteistą pinigų sumą už priverstinės pravaikštos laiką.

Pareiškėjas teigia, kad dėl Klaipėdos TLK veiksmų bei skundžiamo Klaipėdos TLK 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. A1-6128, kuriame nurodyti neteisingi duomenys apie jo atlyginimą, jam buvo padaryta žala – nuostoliai privatinei nuosavybei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas paduotas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ir patikslintą prašymą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu (byla nepriskirtina tam teismui).

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti jo patikslintą prašymą. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Atlikdamas šią funkciją apeliacinės instancijos teismas neperima pirmosios instancijos teismo funkcijų. Spręsti skundo (prašymo) priėmimo klausimą turi pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 37 straipsnis), išskyrus ABTĮ 20 straipsnyje nurodytus atvejus, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija atitinkamų kategorijų byloms. Nagrinėdamas atskirąjį skundą ir nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė skundo (prašymo) priėmimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo (prašymo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 straipsnio 4 punktas). Taigi pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai prašo, kad apeliacinės instancijos teismas spręstų klausimą iš esmės, t.y. priimtų nagrinėti jo patikslintą skundą, paduotą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Tikrinamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, gavęs pareiškėjo 2016 m. vasario 5 d. skundą (atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa), kuriame pareiškėjas prašė įvertinti Klaipėdos TLK 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. A1-6128 „Dėl informacijos pateikimo“ jame pateiktų skaičiavimų teisėtumo požiūriu ir priteisti jam iš Klaipėdos TLK padarytą žalą (nuostolius), kurią sudaro nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 1 d. nepriskaičiuoti ir neišmokėti už priverstinės pravaikštos laiką 7 114,28 Eur ir 2 110,05 Eur kompensacija už 92 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, 2016 m. vasario 12 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus ir nustatė terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti. Minėtoje nutartyje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimu (administracinė byla Nr.I-4014-142/2014) buvo panaikintas Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš Klaipėdos TLK direktoriaus pareigų grąžinant jį į šias pareigas ir priteisiant pareiškėjui iš Valstybinės ligonių kasos vidutinį darbo užmokestį (20 537,88 Eur) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 1 d., paaiškino pareiškėjui, kad skunde jis neteisingai nurodė ginčo teisinį pagrindą, nes ginčas kyla ne dėl turtinės žalos atlyginimo, o iš tarnybos teisinių santykių neteisėtai atleidus iš tarnybos. Teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartyje išaiškino pareiškėjui, kad atsižvelgiant į tai, jog iš tarnybos jis buvo atleistas Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymu, reikalavimą dėl darbo užmokesčio nepriemokos jis gali pareikšti Valstybinei ligonių kasai, o kadangi šios institucijos buveinė yra Vilniuje, prašymas dėl darbo užmokesčio nepriemokos turėtų būti paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal ABTĮ 54 straipsnio nuostatas netinkamas atsakovas tinkamu byloje gali būti keičiamas tik pareiškėjo sutikimu, pasiūlė pareiškėjui apsispręsti dėl prašymo teisinio pagrindo pakeitimo ir reikalavimų pareiškimo tinkamam atsakovui, atkreipdamas dėmesį dėl bylos priskirtinumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas 2016 m. vasario 29 d. patikslintame skunde Klaipėdos apygardos administraciniam teismui atsakovo nepakeitė, juo nurodė Klaipėdos TLK, trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė Valstybinę ligonių kasą. Patikslintame skunde pareiškėjas pakartojo savo 2016 m. vasario 5 d, skundo pirmąjį reikalavimą, t.y. prašė teismo įvertinti Klaipėdos TLK 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. A1-6128 „Dėl informacijos pateikimo“ jame pateiktų skaičiavimų teisėtumo požiūriu. Piniginio pobūdžio reikalavimus (patikslinto skundo 2-3 reikalavimai) pareiškėjas pakeitė tuo aspektu, kad tas pačias sumas, kurias buvo nurodęs 2016 m. vasario 5 d. skunde, prašė priteisti iš Klaipėdos TLK ne kaip turtinę žalą, o kaip neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymo nuostatų taikymo apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 1 d. (7114,28 Eur) ir kaip išmoką už 92 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų (2110,05 Eur). Pareiškėjas patikslintame skunde išdėstė argumentus, kad, jo nuomone, Klaipėdos TLK šioje byloje yra tinkamas atsakovas, nes būtent ji 2013 m. gruodžio 2 d. pažymoje Nr. A1-6128 netinkamai apskaičiavo pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį, nes vadovavosi teisės aktu, kuris Konstitucinio Teismo buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucijai ir būtent šie Klaipėdos TLK veiksmai lėmė, kad pareiškėjui už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimu buvo priteista išmokėti atitinkamai mažesnė suma.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą ir patikslintą prašymą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (byla nepriskirtina tam teismui) motyvavo tuo, kad pareiškėjo keliamas administracinis ginčas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimu išnagrinėto ginčo tarp pareiškėjo ir atsakovo Valstybinės ligonių kasos, tąsa, minėtoje administracinėje byloje teismui panaikinus Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymus ir grąžinus pareiškėją į Klaipėdos TLK direktoriaus pareigus ir priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką būtent iš Valstybinės ligonių kasos, pareiškėjas naujus su tuo susijusius reikalavimus dėl darbo užmokesčio nepriemokos turėtų reikšti Valstybinei ligonių kasai, todėl skundas, atsižvelgiant į šios institucijos buveinės vietą, turėtų būti paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2016 m. vasario 5 d. skundo, 2016 m. vasario 29 d. patikslinto skundo ir šių procesinių dokumentų priedų, taip pat Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. ir 2016 m. kovo 8 d. nutarčių turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo priėmimo klausimą, netinkamai vertino kai kurias aplinkybes arba jų iš viso nevertino, todėl skundžiama 2016 m. kovo 8 d. nutartis negali būti pripažinta pagrįsta bei teisėta.

Iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo bei jų priedų, taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad tarp pareiškėjo A. B. ir atsakovo Valstybinės ligonių kasos vyko teisminis procesas Nr. 3-61-3-06868-2013-7 administracinėje byloje, kuris baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi, kuria apeliacinės instancijos teismas paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas panaikino Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimus dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, grąžino jį į Klaipėdos TLK direktoriaus pareigas ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 20 537,88 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, t.y. už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 1 d.

Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo Valstybinės ligonių kasos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, atsižvelgė į Klaipėdos TLK 2013 m. gruodžio 2 d. pažymą Nr. A1-6128 „Dėl informacijos pateikimo“, t.y. į pažymą dėl kurios pareiškėjas suformulavo atitinkamą reikalavimą 2016 m. vasario 5 d. skunde ir 2016 m. vasario 29 d. patikslintame skunde Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Pagal pateiktus įrodymus Klaipėdos TLK 2013 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. A1-6128 yra dokumentas, kuris buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui į administracinę bylą Nr. I-4014-142/2014, vykdant šio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. įpareigojimą atsakovui (Valstybinei ligonių kasai) pateikti pareiškėjo skundo nagrinėjimui reikalingus dokumentus, tarp jų pažymą apie jo vidutinį darbo užmokestį (b. l. 28). Gavusi šį teismo įpareigojimą, Valstybinė ligonių kasa 2013 m. lapkričio 29 d. raštu Nr.4K-9274 kreipėsi į Klaipėdos TLK, prašydama parengti teismo prašomą pažymą apie pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį.

Klaipėdos TLK 2013 m. gruodžio 2 d. pažymoje Nr. A1-6128, adresuotoje Valstybinei liginių kasai, nurodyta, kad Klaipėdos TLK minėtą pažyma parengė atsakydama į Valstybinės ligonių kasos 2013 m. lapkričio 29 d. raštą Nr.4K-9274. Taigi minėti duomenys patvirtina, kad Klaipėdos TLK 2013 m. gruodžio 2 d. pažyma Nr. A1-6128 yra dokumentas, kuris buvo parengtas ir pateiktas į administracinę bylą Nr. I-4014-142/2014 vykdant teismo įpareigojimą pateikti duomenis apie pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su teisminiame procese Nr. 3-61-3-06868-2013-7 priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, taip pat su pareiškėjo 2016 m. vasario 5 d. skundu ir 2016 m. vasario 29 d. patikslintu skundu, konstatuoja, kad pareiškėjo siekiamas iškelti administracinis ginčas atitinkamais aspektais laikytinas susijusiu su minėtu pasibaigusiu teisminiu procesu, tačiau tai savaime nereiškia, kad inicijuodamas naują administracinį ginčą pareiškėjas reikalavimus turi pareikšti tam pačiam atsakovui (Valstybinei ligonių kasai).

Teismas, spręsdama skundo priėmimo klausimą, turi išdėstyti motyvus dėl visų skundo reikalavimų priimtinumo (nepriimtinumo) nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartyje, kuria pasiūlė pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus, nenurodė jokių trūkumų dėl pareiškėjo skundo pirmojo reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašė įvertinti Klaipėdos TLK 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. A1-6128 „Dėl informacijos pateikimo“ jame pateiktų skaičiavimų teisėtumo požiūriu. 2016 m. kovo 8 d. nutartyje, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą nepasisakė, ar šis reikalavimas apskritai gali būti priimtas nagrinėti teisme administracinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas 2016 m. vasario mėnesį paduotu teismui skundu siekia iškelti administracinį ginčą dėl Klaipėdos TLK 2013 m. gruodžio mėnesio pažymos, o paduodant skundą teismui turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnyje nustatytų procesinių terminų, taip pat į tai, kad pagal teismų praktiką administraciniame teisme savarankišku ginčo dalyku gali būti ne visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai (pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS822-779/2011, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS822-727/2011, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS858-671/2011, 2004 m. gruodžio 212 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A7-915/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.6, kt.). Jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, skundą galima atsisakyti priimti (pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS143-560/2010 ir kt.).

Dėl pareiškėjo patikslinto skundo antrojo ir trečiojo reikalavimų bei juos pagrindžiančių pareiškėjo patikslinto skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas dėl šių piniginio pobūdžio reikalavimų atsakovu nurodo būtent Klaipėdos TLK dėl to, kad būtent ši institucija 2013 m. gruodžio 2 d. pažymoje Nr. A1-6128 apskaičiavo pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį ir, pareiškėjo teigimu, jį apskaičiavo neteisingai, t.y. taikydama prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintas įstatymo normas, o tai lėmė, kad teismas už priverstinės pravaikštos laiką priteisė atitinkamai mažesnę išmokos sumą. Pareiškėjas kartu su patikslintu skundu pateikė teismui Klaipėdos TLK 2015 m. spalio 21 d. raštą Nr.A1-5798 (b. l. 27), kuriame Klaipėdos TLK patvirtino, kad teismui į administracinę bylą Nr. I-4014-142/2014 buvo pateiktas klaidingai apskaičiuotas pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis ir už priverstinę pravaikštą jam priklauso didesnė suma, nei priteisė teismas, atsižvelgdamas į pateiktą į bylą Klaipėdos TLK pažymą. Be to, pareiškėjas pateikė Klaipėdos TLK 2015 m. spalio 21 d. raštą Nr.A1-5797 (b.l.30), kuriame apskaičiuota išmoka už 92 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo matyti, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo nebuvo pareikštas ir teismas šio klausimo nesprendė.

Spręsdamas pareiškėjo patikslinto skundo priimtinumo nagrinėti teisme klausimą ir aiškindamasis, kuriam administraciniam teismui yra teismingas pareiškėjo skundas, teismas šiuo konkrečiu atveju turėjo atsižvelgti į įstatymus, kurie reglamentuoja Valstybinės liginių kasos ir teritorinių liginių kasų statusą ir jų išlaikymo iš PSDF biudžeto teisinius santykius, t. y. ar teritorinės ligonių kasos yra atskiri juridiniai asmenys, ar Valstybinės ligonių kasos struktūriniai padaliniai, ar Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos finansuojamos iš PSDF biudžeto atskirai ir turi atskirus darbo užmokesčio fondus, ar yra bendras iš biudžeto skirtas mokos fondas, kurį teritorinėms ligonių kasoms paskirsto Valstybinė ligonių kasa. Atsakius į šiuos klausimus galima nustatyti, ar Klaipėdos TLK gali būti atsakovas pagal pareiškėjo patikslinto skundo 2 ir 3 reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 32 straipsnio nuostatas teritorinės ligonių kasos direktorių skiria ir atleidžia Valstybinės ligonių kasos direktorius. Kadangi pareiškėją iš užimamų Klaipėdos TLK direktoriaus pareigų atleido Valstybinės ligonių kasos direktorius, teisminiame procese Nr. 3-61-3-06868-2013-7 atsakovu dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo buvo Valstybinė ligonių kasa. Pareiškėjas patikslintame skunde išdėstė argumentus kodėl inicijuodamas naują administracinį ginčą atsakovu jis nurodo Klaipėdos TLK ir šių pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties argumentai nepaneigia. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Klaipėdos TLK 2015 m. spalio 21 d. raštuose Nr.A1-5798, Nr.A1-5797 pateiktą informaciją, grąžintam į tarnybą pareiškėjui yra apskaičiuotos atitinkamos nepriemokos už priverstinės pravaikštos laiką ir nepanaudotas atostogas, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kad yra atsisakoma išmokėti šiuose raštuose nurodytas nepriemokas ir dėl to reikalinga teisminė gynyba. Taigi dėl pareiškėjo patikslinto skundo 2 ir 3 reikalavimų nėra duomenų, kad tarp šalių yra kilęs ginčas. Pirmosios instancijos teismas nutartimi pasiūlydamas pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus, šios aplinkybės neįvertino ir nepasiūlė pateikti šiuo klausimu papildomus duomenis.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl išvardytų priežasčių Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėtą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama teismo nutartis naikintina perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. B. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė