22e750ef-b43f-43a0-9ea5-e92536c7befd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-243-734-2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20528-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7; 2.1.;2.1.2.4.1.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos vardu 2018 m. lapkričio 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, sekretoriaujant Rasai Kaupinytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Justui Sakavičiui, atsakovų P. J., UAB „Sovela“ atstovui advokatui N. P., atsakovo UAB „K. A. Vilnius“ atstovei advokato padėjėjai I. K., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Statybų trestas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams V. Ž., P. J., UAB „Sovela“, O. P., UAB „K. A. Vilnius“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu (t.1 el.b.l. 153-163), pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo (t.3, el.b.l. 175-177) praÅ¡o:

1) pripažinti niekine ir negaliojančia 2012-10-10 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovo UAB „Statybų trestas“ ir atsakovo V. Ž. nuo jos sudarymo momento;

2) pripažinti niekine ir negaliojančia 2012-10-11 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį tarp V. Ž. ir atsakovo P. J. nuo jos sudarymo momento; 3)pripažinti niekine ir negaliojančia 2012-10-18 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį tarp P. J. ir atsakovo O. P. nuo jos sudarymo momento;

4) pripažinti niekine ir negaliojančia 2016-02-04 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį tarp P. J. ir atsakovo UAB „Sovela“ nuo jos sudarymo momento;

5) pripažinti niekine ir negaliojančia 2016-02-05 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį tarp UAB „Sovela“ ir atsakovo UAB „K. A. Vilnius“ nuo jos sudarymo momento.

6) taikyti restitucijÄ pinigais, t.y. priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „K. A. Vilnius“ 24000 Eur ieÅ¡kovo UAB „Statybų trestas“ naudai, o atsakovams grÄ Å¾inti tas pinigų sumas, kurias jie gavo pagal užginčytas sutartis. Tuo atveju, jeigu iki teismo sprendimo priėmimo dienos automobilis nebus perleistas kitiems asmenims ir vis dar bus atsakovo UAB „K. A. Vilnius“ nuosavybėje, panaikinus aukščiau nurodytus sandorius, taikyti restitucijÄ natÅ«roje, t.y. grÄ Å¾inti automobilį Mersedes-benz CL 63 AMG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris -WDD2163771A015727 ieÅ¡kovo UAB „Statybų trestas“ nuosavybėn, o atsakovams grÄ Å¾inti tas pinigų sumas, kurias jie gavo pagal užginčytas sutartis 7) priteisti ieÅ¡kovui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovo atstovas nurodė: UAB „Statybų trestas“, vykdydama Å«kinę komercinę veiklÄ nusipirko ir iÅ¡ Vokietijos federacijos 2012-04-26 importavo automobilį Mercedes – Benz CL 63 AMG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris – WDD2163771A015727. Už Automobilį Bendrovė sumokėjo 42 000 EUR, t.y. 145 017,60 LTL dydžio sumÄ . Automobilis buvo nupirktas su variklio gedimais, todėl turėjo bÅ«ti remontuojamas. Bendrovės lėšomis buvo nupirktos detalės ir apmokėtos iÅ¡laidos už Automobilio gedimų taisymÄ .

O. A. remonto darbus buvo patikėta V. Ž.. Tačiau baigus remontÄ ,V. Ž. A. B. negrÄ Å¾ino, todėl Bendrovės direktorius žodžiu kreipėsi į V. Ž. su reikalavimu grÄ Å¾inti Automobilį. Tačiau į Bendrovės direktoriaus raginimus V. Ž. nereagavo. K. V. Žideliui buvo patikėta rÅ«pintis Automobilio remonto darbais, todėl Automobilio registracijos pažymėjimas buvo perduotas V. Ž. kartu su Automobiliu. K. V. Ž. ir Bendrovės direktorių siejo pasitikėjimu grįsti santykiai, todėl V.

Ž., pasinaudodamas jam rodomu pasitikėjimu, Bendrovės direktoriui nežinomu bÅ«du, gavo Bendrovės antspaudÄ , suklastojo Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, suklastojo Bendrovės direktoriaus paraÅ¡Ä , neteisėtai panaudojo Bendrovės antspaudÄ ir tokiu bÅ«du apgaule įgijo nuosavybės teisę į Automobilį, be Bendrovės valios. Pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad A. V. Ž. neva perka už 181 500 Lt, tačiau jokių pinigų V. Ž. Bendrovei už Automobilį niekada nemokėjo.

Kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, V. Ž., neteisėtai be Bendrovės vadovo žinios įgijęs iÅ¡ B. A., jį 2012-10-11 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė kitam atsakovui P. J. už 116 000 Lt kainÄ . TÄ pačiÄ dienÄ (2012-10-11) V. Ž. ir P. J. sudarė Automobilio iÅ¡pirkimo sutartį, pagal kuriÄ V. Ž. galėjo iÅ¡pirkti P. J. parduotÄ Automobilį už 20 000 Eur ir sumokėti 2000 Eur iÅ¡pirkimo komisinį mokestį. T. A. taip ir nebuvo iÅ¡pirktas. IeÅ¡kovas, sužinojęs apie Å¡iuos sandorius, 2013-07-05 kreipėsi į RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ pagal atsakovo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su vindikaciniu ieÅ¡kiniu dėl Automobilio iÅ¡reikalavimo iÅ¡ tuometinio jo tariamo savininko P. J..

RokiÅ¡kio rajono apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-14-126/2014, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje P. J. pateikė teismui 2012-10-18 Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, iÅ¡ kurios buvo matyti, kad jis Automobilį pardavė Ukrainos piliečiui O. P. už 118 000 Lt. K. I. buvo pareiÅ¡kęs vindikacinį ieÅ¡kinį, o bylos nagrinėjimo eigoje formaliai pasikeitė Automobilio savininkas, tai IeÅ¡kovas buvo priverstas pakeisti byloje atsakovÄ iÅ¡ P. J. į O. P.. Tačiau pakeitus atsakovÄ Molėtų rajono apylinkės teismas 2014-11-03 priėmė nutartį, kuria paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , kaip neteismingÄ Molėtų rajono apylinkės teismui Å¡i nutartis įsiteisėjo 2015-03-24 Panevėžio apygardos teismo nutartimi.

IÅ¡ VÄ® Regitra duomenų ieÅ¡kovas sužinojo, kad Automobilis priklauso UAB „K. A. Vilnius“, kuris šį Automobilį 2016-02-05 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. APVN_AD16-0658 įsigijo iÅ¡ UAB „Sovela“ už 28 000 Eur kainÄ . Pažymėtina, kad vieÅ¡ais duomenimis iÅ¡ interneto svetainės www.rekvizitai.lt, UAB „Sovela“ direktoriumi yra tas pats atsakovas P. J. . IeÅ¡kovas turi pagrindo manyti, kad Automobilio perleidimo sandoriai: 2012-10-10 tarp UAB „Statybų trestas“ ir V.

Ž. neva sudarytas Automobilio pirkimo pardavimo sandoris; 2012-10-11 tarp V. Ž. ir P. J. sudarytas Automobilio pirkimo pardavimo sandoris, 2012-10-18 tarp P. J. ir O. P. sudarytas Automobilio pirkimo pardavimo sandoris, 2016-02-04 tarp P. J. ir UAB ,,Sovela“ sudarytas Automobilio pirkimo – pardavimo sandoris, 2016-02-05 tarp UAB „Sovela“ ir UAB „K. A. Vilnius“ sudarytas Automobilio pirkimo – pardavimo sandoris yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo dienos. Todėl taikytina restitucija. Dėl UAB „Statybų trestas“ ir V.

Ž. 2012-10-10 sandorio negaliojimo: 2012-10-10 Automobilio pirkimo – pardavimo sandorio nesudarė UAB „Statybų trestas“ atstovas. IeÅ¡kovas turi pagrindo įtarti, kad bÅ«tent V. Ž. be Bendrovės direktoriaus žinios ir sutikimo, suklastodamas Bendrovės direktoriaus paraÅ¡Ä , sudarė 2012-10-10 Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Teismo paskirta raÅ¡ysenos ekspertizė patvirtino, jog 2012-10-10 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje įraÅ¡Ä â€žA. B.“ įrašė ne A.

B..“ 2013-09-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, jog tyrimui pateiktoje 2012-10-10 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje įraÅ¡Ä â€žA. B.“ įrašė V. Ž..“ Taip pat Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir tarp V. Ž. ir Bendrovės direktoriaus A. B. iÅ¡ karto po dokumento (2012-10-10 Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties) suklastojimo įvykęs pokalbis, buvęs užfiksuotas į laikmenÄ , kurio metu V. Ž. prisipažįsta suklastojęs pirkimo pardavimo sutartį.

Kadangi yra neginčijamų įrodymų, jog Bendrovės direktorius A. B. nepasirašė 2012-10-10 Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, laikytina, kad Å¡i sutartis sudaryta galimo neteisėto V. Ž. veiksmo pasekoje, ji yra negaliojanti CK 1.80 str. 1.81 str. numatytais pagrindais, kaip prieÅ¡taraujanti teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str. bei CK 1.70 str.

2) ir yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Todėl laikytina, kad niekada neįvyko tos pasekmės, kurios turėjo įvykti sudarius sandorį, šiuo atveju, V. Ž. netapo Automobilio savininku, o Ieškovas neprarado nuosavybės teisės į Automobilį. Tokiu būdu, V. Ž., nebūdamas Automobilio savininku ir neturėdamas įgaliojimo disponuoti Automobiliu, neturėjo teisės jo parduoti kitam atsakovui P. J. (CK 4.48 str. 1 d.). To pasekoje 2012-10-11 Automobilio pirkimo – pardavimo sandoris tarp V. Ž. ir P. J. negalėjo būti sudaromas, o esant jam sudarytam, jis prieštarauja imperatyviai normai – CK 4.48 str.1 d., todėl taip pat yra niekinis ir negaliojantis CK 1.80 str. nurodytu pagrindu.

Tas pats pasakytina ir apie 2016-02-05 Automobilio pirkimo – pardavimo sandorį tarp P. J. valdomos įmonės UAB „Sovela“ ir UAB „K. A. Vilnius“. Å is sandoris yra taip pat niekinis ir negaliojantis aukščiau nurodytu pagrindu. Tiek teismų praktikoje, tiek mokslinėje literatÅ«roje, pripažįstama, kad iÅ¡ neteisėtumo negali kilti teisė (ex iniuria ius non oritur). Vadinasi, jeigu nuosavybės teisė neatsirado pirmojo negaliojančio sandorio pagrindu, logiÅ¡ka daryti iÅ¡vadÄ , kad ji negali bÅ«ti perleidžiama ir vėlesniais sandoriais (nemo dat principas).

Pripažinus 2012-10-10, 2012-10-11, 2016-02-05 ir 2016-06-17 Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis niekinėmis, turi bÅ«ti taikoma restitucija ir Å¡alys grÄ Å¾inamos į tÄ padėtį, kurioje buvo iki neteisėtų sandorių sudarymo dienos pagal LR CK 4.96 str. numatytas taisykles. Nors galutinis Automobilio valdytojas atsakovas UAB „K. A. Vilnius“ galėtų pretenduoti į sÄ Å¾iningo įgijėjo statusÄ , tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju tai nėra svarbu, kadangi CK 4.96 str. 1 d. numatyta, kad kilnojamas daiktas gali bÅ«ti iÅ¡reikalaujamas ir iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, jeigu daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iÅ¡ kurio nors iÅ¡ jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo bÅ«ti jų valdomas.

Å iuo atveju, IeÅ¡kovas prarado valdymo teisę į daiktÄ (Automobilį) bÅ«tent nesant IeÅ¡kovo valios, kadangi V. Ž. šį Automobilį be IeÅ¡kovo žinios neteisėtai pasisavino ir vėliau perleido kitiems asmenims. IeÅ¡kovas mano, kad jis nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino pareikÅ¡tiems reikalavimams tenkinti. IeÅ¡kovas naudojasi prievoliniu savo teisių gynimo bÅ«du – ginčija sandorius ir praÅ¡o taikyti restitucijÄ . Todėl jo pareikÅ¡tiems reikalavimams yra taikomas bendrasis 10 metų senaties terminas, numatytas CK 1.125 str. 1 d.

IeÅ¡kovas yra įsitikinęs, kad CK 4.96 str. 1 d. numatytas 3 metų terminas yra taikomas tik tuo atveju, jeigu yra pareiÅ¡kiamas vindikacinis ieÅ¡kinys, t .y. daiktinės teisės yra ginamos daiktinio ieÅ¡kinio pagalba, ko pasekoje galėtų bÅ«ti taikomas 3 metų senaties terminas. Å iuo atveju tai, kad CK 1.80 str. 3 d. yra numatyta, jog „Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ jį sÄ Å¾iningai įgijusio trečiojo asmens, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus“, savaime nereiÅ¡kia, kad tokiam iÅ¡reikalavimui taikytinas 3 metų senaties terminas.

Minėto CK straipsnio paskirtis yra tiesiog duoti nuorodÄ Ä¯ CK 4.96 str. 1, 2 ir 3 d. įtvirtintus atvejus, kada turtÄ restitucijos pagalba galima iÅ¡reikalauti ir iÅ¡ sÄ Å¾iningų asmenų. Todėl bet koks prieÅ¡ingas minėtų nuostatų aiÅ¡kinimas iÅ¡kreipia jų prasmę. Net jeigu IeÅ¡kovo reikalavimui bÅ«tų taikytinas 3 metų senaties terminas, vis tiek laikytina, kad jis jo nepraleido, nes IeÅ¡kovas tik sužinojęs apie savo teisių pažeidimÄ , RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismui 2013-07-05 buvo pareiÅ¡kęs vindikacinį ieÅ¡kinį dėl Automobilio iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (civilinės bylos Nr. 2-14-126/2014).

Taigi remiantis CK 1.130 str. 1 d. nuostatomis, ieÅ¡kinio senatis nėra praleista, nes terminas skaičiuotinas nuo 2015-03-24 datos, kai Panevėžio apygardos teismas paliko galioti RokiÅ¡kio apylinkės teismo nutartį, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu. Jeigu teismas manytų, kad IeÅ¡kovas praleido senaties terminÄ Å¡iam reikalavimui pareikÅ¡ti, praÅ¡o jį atnaujinti kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių (CK 1.131str. 2 d.). Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas prašė paÅ¡alinti atsakovÄ AB SEB bankas ir trečiÄ jį asmenį UAB „Avisma“ iÅ¡ Å¡ios bylos nagrinėjimo (t.1 el.b.l. 163).

Atsakovų UAB „Sovela“, P. J. atstovas palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus (t.1, el.b.l. 178-191) ir prašydamas atmesti ieškinį, nurodė, nesant apkaltinamojo nuosprendžio, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas V. Ž. neva suklastojo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad sutartį šis atsakovas suklastojo, nes V. Ž. saugo nekaltumo prezumpcija. Asmenį kaltu pripažįsta tik teismas, todėl jis laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., LR Konstitucijos 31 str., LR BPK 44 str.).

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad Å¡i sutartis nuo jos sudarymo yra negaliojanti, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo apskritai manyti, kad galėtų negalioti vėlesni sandoriai. LR CK 1.80 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ jį sÄ Å¾iningai įgijusio trečiojo asmens iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. LR CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, taikomas tais atvejais, kai daiktas buvo perleistas trečiajam asmeniui ne pagal ginčijamÄ , bet pagal kitÄ sandorį (CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str., 6.153 str.).

Sisteminė LR CK 1.80 str. 2 - 4 dalių, 6.145 ir 6.153 bei 4.96 straipsnių analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent LR CK 4.96 straipsnis taikomas tais atvejais, kai ginčo objektu esantis daiktas yra perleistas trečiajam asmeniui, kurio su buvusiu daikto savininku nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. kai nurodyti asmenys nėra sandorio, kuriuo perleistas tas daiktas, Å¡alys. Tik tuo atveju, jeigu daiktas nėra perleistas pagal kitÄ sandorį trečiajam asmeniui, tiesioginio sandorio salių ginčas dėl teisės į daiktÄ sprendžiamas pagal sandorių negaliojimÄ ir sandorių negaliojimo pasekmes reglamentuojančias teisės normas (LR CK 1.80 str. 2, 3 dalys, 6.145-6.152 str.) (Lietuvos A.

T. 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2007). Turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ trečiųjų asmenų, įgijusių ginčo turtÄ pagal pirkimo-pardavimo sandorius, klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas taikant daiktinės, o ne prievolių teisės normas (Lietuvos A. T. 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). A. P. J. ir UAB „ Sovela) yra sÄ Å¾iningi ginčo automobilio įgijėjai, ieÅ¡kovo IeÅ¡kinio reikalavimai akivaizdžiai neatitinka nurodomų privalomų sÄ lygų daiktui iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo iÅ¡reikalauti, dėl ko restitucijos taikymas Atsakovų atžvilgiu Å¡ioje byloje yra negalimas.

Ginčydamas 2012-10-11 Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį tarp atsakovų V. Ž. ir P. J., IeÅ¡kovas nurodo, kad „P. J. pats nesudarė 2012-10-11 Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, jo vardÄ ir pavardę bei paraÅ¡Ä suklastojo V. Ž., todėl tokia sutartis negali bÅ«ti laikoma galiojanti ir sukelti Å¡alims teisių ir pareigų, nes jos galiojimas prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajam interesui ir gerai moralei. Tačiau, pats P. J. pateikė teismui 2012-10-18 Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, iÅ¡ kurios buvo matyti, kad jis Automobilį pardavė Ukrainos piliečiui O.

P. už 118 000 Lt, o tai rodo, kad P. J. buvo šio automobilio savininkas, o be to Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-11-03 nutartyje konstatavo, jog „vindikacinis ieškinys turi būti pareikštas ne dabartiniam atsakovui byloje P. J., o trečiajam asmeniui O. P.“, todėl teismas laikė, kad Atsakovas P. J. tinkamai perleido nuosavybės teisę atsakovui O. P.. Teismui įsiteisėjusia nutartimi pripažinus, kad Atsakovas P. J. buvo Automobilio savininkas, nebelieka abejonių, kad Antroji sutartis buvo sudaryta teisėtai, tad tokie Ieškovo samprotavimai atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

Atsakovas UAB „Sovela“ taip pat atitinka sÄ Å¾iningo įgijėjo statusÄ , kadangi 2016-02-04 Automobilio pirkimo – pardavimo sandorio tarp A. P. J. ir UAB ,,Sovela“ sudarymo metu Atsakovas P. J. sutartyje patvirtino, kad „parduodama transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise, į parduodamÄ transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, transporto priemonė neareÅ¡tuota, ji nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir nepribota“, visi Automobilio dokumentai buvo galiojantys, o VÄ® „Regitra“ be jokių kliūčių ar papildomų pastabų įregistravo Atsakovę UAB „Sovela“ kaip naujÄ jÄ Automobilio savininkę.

Tas pats pasakytina ir apie 2016-02-05 Automobilio pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytÄ tarp Atsakovės UAB „Sovela“ ir atsakovės UAB „K. A. Vilnius“.Atsakovų atstovas praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senatį, nurodęs, kad remiantis paties IeÅ¡kovo pateiktais duomenimis (pokalbio tarp atsakovo V. Ž. ir IeÅ¡kovo direktoriaus A. B. garso įraÅ¡as, civilinės bylos Nr. 2-14-126/2014 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teisme medžiaga), IeÅ¡kovas apie Pirmosios sutarties egzistavimÄ ir Automobilio perleidimo trečiajam asmeniui faktÄ sužinojo iÅ¡ karto po įvykių, t. y. 2012 m. spalio mėn., todėl terminas pateikti ieÅ¡kinį dėl Automobilio iÅ¡reikalavimo baigėsi 2015 m. spalio mėn. Tuo tarpu ieÅ¡kinį IeÅ¡kovas pateikė tik 2016 m. birželio mėn. Atsižvelgiant į tai, LR CK 4.96 straipsnyje įtvirtintas ieÅ¡kinio senaties terminas akivaizdžiai yra praleistas, todėl Atsakovai teismo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir Å¡iuo pagrindu IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį taip pat atmesti.

Atsakovo UAB „K. A. Vilnius“ atstovė nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad 2012-10-10 automobilio prikimo pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Statybų trestas“ ir V. Ž. yra suklastota, ieškovas nepateikė įrodymų, kad V. Ž. dėl šios veikos būtų nuteistas. Ieškovo pateikto pokalbio, įvykusio tarp V. Ž. ir ieškovo direktoriaus A. B. garso įrašas nepatvirtina tariamo 2012-10-10 sutarties klastojimo fakto, o akivaizdsžiai patvirtina, kad 2012-10-10 sutarties sudarymas tarp V.

Ž. ir ieÅ¡kovo vadovo buvo derinamas, o tokie ir panaÅ¡Å«s sandoriai tarp ieÅ¡kovo vadovo ir V. Ž. buvo susiklosčiusios praktikos dalis. IÅ¡ pokalbio aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovo direktorius ne tik kad žino apie 2012-10-10 sutartį, bet ir kad automobilis yra parduotas konkrečiam ieÅ¡kovo vadovui žinomam trečiajam asmeniui ir kad ieÅ¡kovo vadovas su V. Ž. derina automobilio susigrÄ Å¾inimo galimybes. Å ios aplinkybės patvirtina, kad automobilis buvo parduotas su ieÅ¡kovo valia. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas negavo apmokėjimo iÅ¡ V.

Ž. pagal 2012-10-10 sutartį nėra pagrindas Å¡iÄ sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia. Net jeigu teismas ir pripažintų Å¡iÄ sutartį niekine ir negaliojančia, restitucijos taikymas atsakovo UAB „K. A. Vilnius“ bei kitų, paskesnių automobilio pirkėjų-Å¡ioje byloje atsakovų atžvilgiu, yra negalimas. UAB „K. A. Vilnius“ įsigijo automobilį iÅ¡ UAB „Sovel“, kuri buvo Å¡io automobilio savininkė, automobilio atžvilgiu nebuvo taikomi jokie apribojimai, sutarties sudarymo momentu nebuvo jokių vieÅ¡ai prieinamų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima abejoti UAB „Sovela“ teisėmis į automobilį, kartu su automobiliu pardavėjas perdavė transporto priemonės dokumentus bei raktelius, VÄ® Regitra be jokių pastabų įregistravo 2016-02-05 sutartį ir K.

A. Vilnius kaip Å¡io automobilio savininkÄ . Nėra įrodyta, kad ieÅ¡kovas automobilį prarado dėl to, kad Å¡is buvo pamestas, pavogtas ar kitaip be ieÅ¡kovo valios nustojo bÅ«ti valdomas, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas taikyti restitucija pagal LR CK 4.96 str. nuostatas, niekuo nepagrįstas. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningų įgijėjų, nes apie automobilio perleidimÄ trečiajam asmeniui ieÅ¡kovas sužinojo 2012 metų spalio mėnesį, tÄ patvirtina ieÅ¡kovo pokalbis su atsakovu V.

Ž., o ieÅ¡kinį atsakovams ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė 2016 metų birželio mėnesį. A. O. Prochor, apklaustas teismo posėdyje 2018-02-19 ( t.4 el.b.l. 185-186) palaikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentus (t.3 el.b.l.132 -145) ir nurodė, kad 2012-10-18 bÅ«damas Lietuvoje, įsigijo automobilį M. B. CL 63AMG, valst Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ pardavėjo P. J.. Automobilis turėjo techninių gedimų ir buvo parduodamas už patraukliÄ kainÄ . PaÅ¡alinęs gedimus, jis Å¡iuo automobiliu iÅ¡vyko į LenkijÄ .

Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė, kad automobilis priklausė ieškovui. Ieškovas tvirtina, kad automobilį jis įsigijo iš Vokietijos kompanijos „F. S.“, tačiau pagal dokumentus automobilis priklausė Vokietijos piliečiui B. S. nuo 2008-08-05 iki 2012-02-22, o nuo 2012-02-22 automobilį valdė kompanija „M. E.“. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šios dvi Vokietijos kompanijos yra susietos veikla. Nėra įrodymų, kad automobilį pirko UAB „Statybų trestas“.

IeÅ¡kovo pateiktas 2012-05-31 apie 4000 Eur pervedimÄ kompanijai „F. S.“ ir 2012-04-25 kasos orderis apie 20000 Eur grynųjų nuėmimÄ A. B. vardu iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos neįrodo, kad Å¡ios lėšos buvo panaudotos Å¡io automobilio įsigijimui. O be to, ieÅ¡kovas teigia, kad automobilį įsigijo už 42000 Eur, kai tuo tarpu pateikia dokumentus dėl 24000 Eur. Prašė ieÅ¡kinį atmesti, kaip neįrodytÄ . IeÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti niekine ir negaliojančia 2012-10-10 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieÅ¡kovo UAB „Statybų trestas“ ir atsakovo V.

Ž. nuo jos sudarymo momento (t.1, el.b.l. 36), kadangi ieÅ¡kovo Bendrovės direktorius A. B. nepasirašė 2012-10-10 Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, Å¡i sutartis sudaryta neteisėto V. Ž. veiksmo pasekoje, ji yra negaliojanti CK 1.80 str. 1.81 str. numatytais pagrindais, kaip prieÅ¡taraujanti teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str. bei CK 1.70 str.

2) ir yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Todėl, ieškovo manymu, laikytina, kad niekada neįvyko tos pasekmės, kurios turėjo įvykti sudarius sandorį, šiuo atveju, V. Ž. netapo Automobilio savininku, o Ieškovas neprarado nuosavybės teisės į Automobilį. Tokiu būdu, V. Ž., nebūdamas Automobilio savininku ir neturėdamas įgaliojimo disponuoti Automobiliu, neturėjo teisės jo parduoti kitam atsakovui P. J. (CK 4.48 str. 1 d.). To pasekoje 2012-10-11 Automobilio pirkimo – pardavimo sandoris tarp V.

Ž. ir P. J. ( t.1 el.b.l. 176) negalėjo būti sudaromas, o esant jam sudarytam, jis prieštarauja imperatyviai normai – CK 4.48 str.1 d., todėl taip pat yra niekinis ir negaliojantis CK 1.80 str. nurodytu pagrindu. Pripažinti niekine ir negaliojančia 2016-02-04 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį tarp P. J. ir atsakovo UAB „Sovela“ nuo jos sudarymo momento ( t.1 el.b.l. 167), pripažinti niekine ir negaliojančia 2012-10-18 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį tarp P. J. ir atsakovo O. P. nuo jos sudarymo momento ( t.1 el.b.l. 177) bei 2016-02-05 Automobilio pirkimo – pardavimo sandorį tarp P. J. valdomos įmonės UAB „Sovela“ ir UAB „K.

A. Vilnius“ ( t.1 el.b.l. 31),. Panaikinus aukščiau nurodytus sandorius, taikyti restitucijÄ pinigais, t.y. priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „K. A. Vilnius“ 24000 Eur ieÅ¡kovo UAB „Statybų trestas“ naudai, o atsakovams grÄ Å¾inti tas pinigų sumas, kurias jie gavo pagal užginčytas sutartis. IeÅ¡kovas teismo posėdyje nepalaikė reikalavimo taikyti restitucijÄ natÅ«roje, kadangi 2017-02-23 susitarimo, sudaryto tarp ieÅ¡kovo UAB „Statybų trestas“, atsakovo UAB „K. A. Vilnius“, UAB „Tsavoritas“ ( t.3. el.b.l.178- 180, 181-183) pagrindu automobilis parduotas pirkėjui UAB „Tsavoritas“.

Kaip minėta aukščiau, ieÅ¡kovas LR CK 1.80 str.,1.81 str. pagrindu praÅ¡o pripažinti niekine ir negaliojančia tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo V. Ž. sudarytÄ automobilio pardavimo sutartį ( LR CK 6.305 str.), kadangi ieÅ¡kovo atstovas tokios sutarties nepasirašė, todėl Å¡i sutartis yra suklastota ir todėl negaliojanti. LR CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (1 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių negaliojimo pasekmių.

LR CK 6.307 straipsnis nustato, jog pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktÄ nebÅ«damas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieÅ¡kinį. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokia pirkimo–pardavimo sutartis nėra negaliojanti, jeigu pardavėjas pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku, o 3 dalis nustato, jog jeigu sutartis negaliojančia pripažinta Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, daiktas gražinamas savininkui, iÅ¡skyrus atvejus, numatytus Å¡io kodekso 4.96 straipsnyje.

CK 4.96 str. 1 d. numatyta, kad jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sÄ Å¾iningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti šį daiktÄ iÅ¡ įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iÅ¡ kurio nors iÅ¡ jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo bÅ«ti jų valdomas. Å iuos reikalavimus savininkas gali pareikÅ¡ti per trejus metus nuo daikto praradimo momento.

IeÅ¡kovas nurodo, jog UAB „Statybų trestas“, vykdydama Å«kinę komercinę veiklÄ nusipirko ir iÅ¡ Vokietijos federacijos 2012-04-26 importavo automobilį Mercedes – Benz CL 63 AMG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris – WDD2163771A015727. Už Automobilį Bendrovė sumokėjo 42 000 EUR, t.y. 145 017,60 Litų, iÅ¡ kurių -4000 Eur pavedimu, likusius -38000 Eur grynaisiais pinigais. IeÅ¡kovas, teigdamas, kad jis yra automobilio savininkas, pateikė į bylÄ automobilio registracijos liudijimÄ ( t.1 el.b.l. 9-10), iÅ¡ kurio matyti, kad ginčo automobilio savininkas yra fizinis asmuo- B.

S.. Automobilio pirkimo pardavimo sutartį ieÅ¡kovas sudarė su Vokietijos įmone „F. S.“ ( t.1 el.b.l. 12-13), sutartyje nurodyta, kad automobilį ieÅ¡kovas perka už 42000 Eur, iÅ¡ kurių 4000 Eur moka pavedimu per bankÄ , o likusius 38000 Eur sumoka grynaisiais ( LR CK 6.313 str. 6.314 str.). Å ios nustatytos aplinkybės rodo, jog ieÅ¡kovas įsigijo ginčo automobilį pirkimo-pardavimo sutaries pagrindu ir nors į bylÄ nepateikė įrodymų, jog Å¡is įsigytas daiktas apskaitytas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, darytina iÅ¡vada, jog UAB „Statybų trestas“ yra Å¡io daikto savininkas, kuris yra tinkamas ieÅ¡kovas Å¡iame ginče. Todėl atsakovo O.

P. nurodyti arghumentai, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kokiomis lėšomis atsiskaitė už automobilį, kad automobilis nuosavybės teise priklausė fiziniam asmniui , kaip pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su Vokietijos įmone „F. S.“, nėra svarbÅ«s, automobilį registruojant VÄ® „Regitra“ nenustatyta, kad Å¡is automobilis bÅ«tų vogtas ar kitaip neteisėtai, be buvusio savininkom žinios, atgabentas į LietuvÄ . Nesutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta su V.

Ž. turi bÅ«ti pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes Å¡ios sutarties ieÅ¡kovo vadovas nepasirašė, todėl sutartis yra suklastota, pinigų pagal Å¡iÄ sutartį iÅ¡ atsakovo V. Ž. ieÅ¡kovas negavo. Teismo ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodyta, kad 2012-10-10 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (t.2 b.l. 39), kuria pardavėjas UAB „Statybų trestas“ pardavė pirkėjui V. Ž. automobilį Mercedes CL 63 AMG, Å¡alia rankraÅ¡tinio įraÅ¡o „A.

B.“pasirašė ne A. B., o kitas asmuo (t.5 el.b.l. 80-86). Å i teismo eksperto iÅ¡vada nėra pagrindas pripažinti 2012-10-10 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia vien dėl to, kad nustatyta, kad ginčo sutarties nepasirašė ieÅ¡kovo vadovas, nes ieÅ¡kovo pateikti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo vadovas A. B. žinojo apie apie automobilio pardavimo per atsakovÄ V. Ž. pardavimo aplinkybes. Tai patvirtina į bylÄ pateiktas ieÅ¡kovo ir V.

Ž. garso įraÅ¡as, kurio stenogramÄ atliko ieÅ¡kovas ( t.1 el.b.l. 21-23), Å¡is pokalbis patvirtina ne tik artimus ieÅ¡kovo vadovo A. B. santykius su V. Ž., bet ir patvirtina, kad 2012-10-10 sutarties sudarymas tarp V. Ž. ir ieÅ¡kovo vadovo buvo derinamas, o tokie ir panaÅ¡Å«s sandoriai tarp ieÅ¡kovo vadovo ir V. Ž. buvo susiklosčiusios praktikos dalis. IÅ¡ pokalbio turinio aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovo direktorius ne tik kad žino apie 2012-10-10 sutartį, bet ir, kad automobilis yra parduotas konkrečiam ieÅ¡kovo vadovui žinomam trečiajam asmeniui ir, kad ieÅ¡kovo vadovas su V.

Ž. derina automobilio susigrÄ Å¾inimo galimybes, aptaria nuogastavimus dėl neatsiskaitymo, dėl sÄ skaitų-faktÅ«rų neįtraukimo į apskaitÄ ir pnÅ¡. Å ios aplinkybės patvirtina, kad automobilis buvo parduotas su ieÅ¡kovo valia. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas negavo apmokėjimo iÅ¡ V. Ž. pagal 2012-10-10 sutartį nėra pagrindas Å¡iÄ sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia. Todėl ieÅ¡kovo argumentai, jog atsakovas V. Ž. pasinaudodamas jam rodomu pasitikėjimu, Bendrovės direktoriui nežinomu bÅ«du, gavo Bendrovės antspaudÄ , suklastojo Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, suklastojo Bendrovės direktoriaus paraÅ¡Ä , neteisėtai panaudojo Bendrovės antspaudÄ ir tokiu bÅ«du apgaule įgijo nuosavybės teisę į Automobilį, be Bendrovės valios niekuo neįrodyti ir atmestini kaip nepagrįsti (LR CPK 178 straipsnis).

Net jeigu ir bÅ«tų pagrindas panaikinti automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo V. Ž., atmestini ieÅ¡kovo argumentai panaikinti kitus ginčo automobilio perleidimo sandorius, nes iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų darytina iÅ¡vada, jog Å¡io automobilio įgijėjai pagal pirkimo-pardavimo sandorius laikytini sÄ Å¾iningais įgijėjais. VÄ® „Regitra“ duomenimis ginčo automobilio perleidimo sandoriai registruoti (t.1 el.b.l. 169), pirmasis Lietuvoje Å¡io automobilio savininku nurodytas V.

Ž.. Nagrinėjamu atveju Atsakovai yra sÄ Å¾iningi įgijėjai, kadangi Automobilio įsigijimo sandorius sudarė ir apie tai informavo vieÅ¡ai asmenis, įregistruodami savo nuosavybės teises į Automobilį teisės aktų nustatyta tvarka VÄ® „Regitra“ (t.1, el.b.l. 169). Todėl I. I. reikalavimai akivaizdžiai neatitinka nurodomų privalomų sÄ lygų daiktui iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo iÅ¡reikalauti, dėl ko restitucijos taikymas Atsakovų atžvilgiu Å¡ioje byloje bÅ«tų negalimas.

Nagrinėjamu atveju Atsakovų atžvilgiu galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip (LR CK 6.158 str. 1 d.). Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Dėl ieÅ¡kinio senaties: IÅ¡ prijungtos RokiÅ¡kio apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-14-126-2014 nustatyta, kad IeÅ¡kovas vindikaciniu ieÅ¡kiniu 2013-07-08 kreipėsi į RokiÅ¡kio apylinkės teismÄ dėl ginčo automobilio iÅ¡reikalavimo iÅ¡ atsakovo P. J., teismas 2014-11-03 nutartimi tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , pakeitė atsakovÄ iÅ¡ P. J.

į O. P., ieÅ¡kinį, kaip neteismingÄ Å¡iam teismui, paliko nenagrinėtu (prijungtos civilinės bylos 2-14-126-2014, t.2, b.l. 65-66), Å¡i teismo nutartis įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2015-03-24 nutartimi (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-14-126-2014, t.2 b.l. 118-122), RokiÅ¡kio apylinkės teismo nutartis įsiteisėjo. Å ioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2016-06-08, todėl pagal LR CK 1.130 str. nuostatas, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties nėra praleidęs. IeÅ¡kovas, teikdamas praÅ¡ymÄ skirti byloje raÅ¡ysenos ekspertizę, įnešė į teismo depozito sÄ skaitÄ 600 Eur avansinį mokėjimÄ (t.5 el.b.l. 32).

SÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodyta, kad teismo ekspertizė kainavo 488,31 Eur (t.5, el.b.l. 86), todėl ieÅ¡kovui grÄ Å¾intina 111,69 Eur perteklinė suma, lėšas grÄ Å¾inant į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal LR CPK 93 str. nuostatas: iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo UAB „Sovela“ naudai priteistina jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos : 2500 Eur ( t.5, el.b.l. 12-13) (t.5, el.b.l. 14-15). Pagal įstatymÄ , iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarkÄ nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 36,24 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai (LR CPK 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 - 271 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Statybų trestas“ atsakovo UAB „Sovela“ naudai 2500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Statybų trestas“ 36,24 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui UAB „Statybos trestas“ iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo depozito sÄ skaitos 111,69 Eur perteklinę įmokÄ , lėšas grÄ Å¾inant į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Raimonda Vansevičienė