2018-05-30 Nr. AB-10846-3-61-3-04407-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4107-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04407-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 7.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Č. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 11-57-58 „Dėl A. Č. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ (toliau – ir Gegužės 19 d. sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų skyriaus (toliau – ir VSDFV Trakų skyrius) 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (10.4)3-58223 „Dėl A. Č. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ (toliau – ir Gegužės 26 d. sprendimas); 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (6.5)-5529 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų skyriaus 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. (10.4)3-58223“ (toliau – ir Rugpjūčio 17 d. sprendimas); 4) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių 2 878,87 Eur sumą perskaičiuoti taikant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 16 straipsnio 7 dalyje numatytą 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminą. Taip pat pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus Gegužės 19 d. sprendimo panaikinimo paduoti.

2. Pareiškėja nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. PE_SP3-4539 nutraukė jai paskirtos našlių pensijos mokėjimą, o 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 11-56-92 buvo nuspręsta iš pareiškėjos išieškoti 2 878,87 Eur permoką bei 2015 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (10.4)3-42993 buvo pasiūlyta jai tartis dėl permokos grąžinimo geruoju. Pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama perskaičiuoti nurodytą grąžinti sumą, taikant priverstinio išieškojimo 5 metų senaties terminą, tačiau skundžiamais sprendimais pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas. VSDFV Vilniaus skyrius Gegužės 19 d. sprendimu nusprendė dėl pareiškėjos kaltės susidariusią našlių pensijos permoką išieškoti iš jos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos po 20 procentų kas mėnesį.

3. Pareiškėjos manymu, kadangi permoka susidarė iš valstybinio socialinio draudimo išmokų, permokų administravimui taikomas VSDĮ, o galiojant lygybės prieš įstatymą principui, šio įstatymo nuostatos analogiškai turi būti taikomos ir išieškant permokas, t. y. turi būti taikomas įstatyme numatytas 5 metų senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teigimu, dalies išmokėtos našlių pensijos išieškojimui iki skundo teismui padavimo dienos jau yra suėjęs 5 metų senaties terminas, todėl dėl tos dalies išieškojimas turėtų būti nutrauktas.

4. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

5. VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu nustatęs, jog našlių pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, Gegužės 19 d. sprendimu nusprendė išieškoti 2 878,87 Eur našlių pensijos permoką, susidariusią nuo 2005 m. sausio 31 d. iki 2015 m. kovo 31 d., iš pareiškėjos senatvės pensijos išskaičiuojant po 20 procentų pensijos kas mėnesį.

6. Atsakovas nurodė, kad VSDĮ 16 straipsnio, kurio 7 dalimi remiasi pareiškėja, nuostatos reglamentuoja draudėjų atsakomybę už ne laiku ir neteisingai sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Minėto straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas išieškant laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, priskaičiuotus delspinigius bei baudas. Valstybinių socialinio draudimo pensijų permokų išieškojimui VSDĮ 16 straipsnio nuostatos netaikomos. Atsakovas teigė, kad pensijų permokos išieškojimui taikomos VSDĮ 36 straipsnio 6 dalies nuostatos, kuriomis pensijų permokos išieškojimo terminas neapribotas jokiu terminu. Todėl atsakovas Gegužės 26 d. sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą taikyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatytą 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminą išieškant dėl pareiškėjos kaltės susidariusią našlių pensijos permoką.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

8. Fondo valdyba nurodė, kad pareiškėja 2005 m. vasario 7 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyriui prašymą skirti našlių pensiją už mirusį P. Č., prie kurio pridėjo Elektrėnų savivaldybės Vievio seniūno 2005 m. vasario 1 d. išduotą P. Č. mirties liudijimą AA Nr. 282558 ir Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriaus 1983 m. rugsėjo 14 d. išduotą santuokos liudijimą III-OK Nr. 376593 apie santuokos su P. Č. sudarymą. Be to, pareiškėja užpildė našlės (našlio) pasižadėjimą, kuriame nurodė, jog su P. Č. ji nebuvo išsituokusi. Skirdamas pareiškėjai našlių pensiją, Fondo valdybos Trakų skyrius neturėjo pagrindo abejoti jos sąžiningumu, pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu, todėl papildomai netikrino pateiktų dokumentų teisingumo.

9. VSDFV paaiškino, kad 2015 metų kovo mėnesį Fondo valdybos Vilniaus skyrius nustatė, kad pareiškėjos santuoka su P. Č. buvo nutraukta 1991 m. gruodžio 10 d. Taigi buvo nustatyta, kad teikdama 2005 m. vasario 7 d. prašymą skirti našlių pensiją, pareiškėja nebuvo sąžininga ir nuslėpė esminę reikšmę turinčią aplinkybę dėl santuokos nutraukimo. Taigi našlių pensijos permoka susidarė dėl pačios pareiškėjos kaltės, o jos prašymas išieškoti dalį pensijos taikant senaties terminą patvirtinta, kad pareiškėja pripažįsta savo kaltę. Fondo valdyba pritarė atsakovo pozicijai netaikyti VSDĮ 16 straipsnio 7 dalyje nustatyto 5 metų priverstinio išieškojimo termino.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Gegužės 19 d. sprendimą, Gegužės 26 d. sprendimą ir Rugpjūčio 17 d. sprendimą, likusią skundo dalį atmetė.

11. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, jog byloje nėra teismo sprendimo, patvirtinančio, kad pareiškėja išsituokė. Pensijos byloje yra išrašas iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro apie santuokos sudarymą, t. y. kad pareiškėja susituokė 1967 m. balandžio 8 d., ir kitas įrašas, kad santuoka nutraukta 1991 m. gruodžio 10 d. Šie duomenys Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų skyriui buvo pateikti 2015 m. kovo 30 d. Jokių kitų duomenų, kad atsakovas anksčiau būtų tikrinęs ir vertinęs pareiškėjos prašyme nurodytų duomenų teisingumą, teismas nenustatė. Teismas atsižvelgė į teismo posėdžio metu pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, kad ji nebuvo išsituokusi, o tik gąsdindavo sutuoktinį, jog išsituoks, kad ji su P. Č. vedė bendrą ūkį, gyveno kartu iki jo mirties, taip pat į liudytojo (pareiškėjos sūnaus) teiktus parodymus, kad jis nežinojo apie ištuoką, kad jo tėvai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ir į teismui pateiktą Elektrėnų savivaldybės administracijos Vievio seniūnijos 2005 m. balandžio 25 d. pažymą apie šeimos sudėtį, kurioje užfiksuota, kad P. Č. iki mirties gyveno kartu su žmona (A. Č.) ir sūnumi A. Č. bei kitus byloje pateiktus duomenis. Be to, teismas paminėjo, kad vertinant aukščiau nurodytus pareiškėjos paaiškinimus, svarbu ir tai, kad ji jokio dokumento apie ištuoką nėra gavusi; atsakovas teismui nepateikė teismo sprendimo, kuriuo būtų pagrindžiamas santuokos nutraukimo teisinis pagrindas. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo abejoti pareiškėjos, nurodžiusios, kad kreipdamasi dėl našlės pensijos skyrimo ji nežinojo apie nutrauktą jos ir P. Č. santuoką bei pateiktame prašyme nurodė visas jai žinomas aplinkybes, sąžiningumu, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatyta našlių pensijos permoka susidarė dėl pačios pareiškėjos kaltės.

12. Aplinkybę, jog atsakovas tik po 10 m. nuo tada, kai pareiškėjai pradėta mokėti našlių pensiją, patikrino našlių pensijos mokėjimo teisėtumą, teismas vertino kaip nepagrįstą institucijos delsimą. Be to, teismas nenustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyrius, spręsdamas klausimą dėl paskirtos našlių pensijos permokos išieškojimo, būtų siekęs įgyvendinti pareiškėjos teisę būti išklausytai bei įsitikinti jos kalte. Teismas sprendė, kad tiek teritorinis skyrius, tiek ir Fondo valdyba, nusprendę iš pareiškėjos išieškoti permoką, netinkamai įgyvendino deleguotas viešojo administravimo funkcijas. Teismas pažymėjo, jog VSDFV Vilniaus skyrius nėra atleistas nuo pareigos patikrinti pareiškėjos prašyme pateiktų duomenų teisingumą. Aplinkybė, kad pareiškėjos našlių pensijos mokėjimo teisėtumo patikrinimas buvo atliktas tik po 10 metų, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad VSDFV Vilniaus skyrius veikė aplaidžiai ir be pateisinamos priežasties ypatingai ilgai delsė patikrinti, ar tinkamai ir teisingai naudojamos biudžeto lėšos.

13. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas Gegužės 19 d. sprendimą ir Rugpjūčio 17 d. sprendimą pripažino neteisėtais. Tenkinus pareiškėjos pagrindinį reikalavimą, tenkintas ir išvestinis reikalavimas panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos prašymas taikyti VSDĮ 16 straipsnio 7 dalyje nustatytą senaties terminą. Pareiškėjos prašymą įpareigoti 2 878,87 Eur valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoką perskaičiuoti taikant 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminą teismas atmetė ir nurodė, kad pareiškėjos teisės yra apgintos panaikinus ginčijamus sprendimus.

III. 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas, be trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į patikslintą pareiškėjos skundą nurodytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Civilinės būklės aktų įrašai yra civilinės būklės aktų įrodymai, jie gali būti nuginčyti tik teismo tvarka. VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas sprendimą dėl našlių pensijos permokos išieškojimo, rėmėsi ne tik duomenimis apie pareiškėjos ir P. Č. santuoką ir ištuoką Lietuvos Respublikos gyventojų registre, bet ir 1991 m. gruodžio 10 d. ištuokos akto įrašu Nr. 277, kuris įrodo pareiškėjos ir P. Č. santuokos nutraukimą bei tai, kad ištuoka buvo įregistruota pareiškėjos iniciatyva. Šis įrašas nebuvo nuginčytas teismo tvarka, todėl reikalauti minėtą įrašą patvirtinančių įrodymų nei Fondo valdybos Vilniaus skyriui, nei Fondo valdybai nebuvo jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų svarbių aplinkybių, t. y. savo iniciatyva nenurodęs šalims pateikti teismo sprendimą (jeigu teismas manė, kad civilinės metrikacijos įstaigoje sudarytas ištuokos akto įrašas kelia abejonių), patvirtinantį, kad pareiškėja išsituokė, o remdamasis tik prielaidomis, nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti pareiškėjos, nurodžiusios, kad kreipdamasi dėl našlės pensijos skyrimo ji nežinojo apie nutrauktą jos ir P. Č. santuoką bei pateiktame prašyme nurodė visas jai žinomas aplinkybes, sąžiningumu.

14.2. Pareiškėja pirmosios instancijos teismo posėdyje melagingai teigė, kad ji nebuvo išsituokusi, o tik gąsdindavo sutuoktinį, jog išsituoks. Tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridedamos Trakų rajono teismo 1991 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjos ir P. Č. santuoka, ir ištuokos akto įrašo Nr. 277, iš kurio matyti, kad į Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyrių dėl ištuokos įregistravimo kreipėsi pati pareiškėja, kopijos.

14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius nesiekė įgyvendinti pareiškėjos teisės būti išklausytai. Siekdamas užtikrinti šią pareiškjos teisę, VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyrius 2015 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (10.4) 3-42993 pasiūlė pareiškėjai tartis dėl permokos grąžinimo geruoju.

14.4. Pareiškėja nei atsakovui teiktuose prašymuose ir skunduose, nei teismui teiktame skunde neišreiškė nesutikimo su VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. sprendime Nr. 11-56-92 padaryta išvada, kad našlių pensijos permoka susidarė dėl jos kaltės. Ši aplinkybė ir tai, kad pareiškėja prašė taikyti 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminą, t. y. išieškoti tik dalį našlių pensijos permokos, patvirtina, kad pareiškėja sutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus išvada, jog našlių pensijos permoka susidarė dėl jos kaltės. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Gegužės 19 d. sprendimą, kuriuo teisėtai nuspręsta išieškoti našlių pensijos permoką, kaip permoką, susidariusią dėl pareiškėjos kaltės.

14.5. Nei VSDĮ, nei Lietuvos Respublikos pensijų įstatyme (toliau – ir Pensijų įstatymas), nei Nuostatuose nebuvo nustatyta teritorinių skyrių pareiga tikrinti visų pensijoms skirti išduotų ir pateiktų dokumentų teisingumą. Be to, tokia Fondo valdybos teritorinių skyrių teisė neatleidžia asmenų nuo pareigos būti sąžiningais ir teikti teisingus dokumentus bei teisingą informaciją, reikalingą sprendimams dėl teisės į pensiją priimti.

14.6. Pareiškėjos prie prašymo skirti našlių pensiją pateikti oficialūs dokumentai VSDFV Trakų skyriui abejonių nekėlė, o juos vertinant nebuvo galima nustatyti, kad santuoka su P. Č. buvo nutraukta, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyrius pažeidė gero administravimo principą, yra nepagrįsta.

14.7. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pareiga vertinti permokos išieškojimo atsisakymo galimybę Fondo administravimo įstaigoms kyla tuomet, kai esama duomenų ir prielaidų manyti, jog asmens, iš kurio permoka bus išieškoma, ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki. VSDFV Vilniaus skyrius ir Fondo valdyba, remdamiesi surinktais dokumentais apie pareiškėjos turtinę padėtį bei atsižvelgdami į tai, kad net ir atskaičius kas mėnesį grąžintiną sumą iš pareiškėjos realiai gaunamų pajamų, likusi pajamų suma yra didesnė už valstybės remiamas pajamas, neturėjo prielaidų manyti, kad gali būti atsisakoma permokos išieškojimo iš pareiškėjos.

14.8. Kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo ir pateikdama santuokos su P. Č. liudijimą, nors ta santuoka buvo nutraukta 1991 m., pareiškėja nebuvo sąžininga ir pateikė neteisingą informaciją. Suvokti, jog išsituokusi su P. Č. pareiškėja neteko P. Č. našlės statuso, nereikia ypatingų žinių ar išsilavinimo, be to kreipimosi dėl našlių pensijos metu pareiškėja nebuvo itin senyvo amžiaus (jai buvo 62 metai), todėl trečiasis asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nesuprato aplinkybių, galinčių turėti įtakos teisei į našlių pensiją, ir kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatyta našlių pensijos permoka susidarė dėl pačios pareiškėjos kaltės. Teismas nevisapusiškai analizavo faktines bylos aplinkybes, neobjektyviai vertino jų visetą bei padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, spręsdamas dėl pareiškėjos kaltės nebuvimo, todėl neteisingai išsprendė bylą.

15. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pareiškėja pildydama prašymą našlės pensijai gauti, buvo 62 metų amžiaus, turėjo klausos problemų, todėl galėjo ne viską išgirsti, tačiau pildė dokumentus taip, kaip nurodė VSDFV Trakų skyriaus darbuotojai. Apie 1991 m. gruodžio 10 d. santuokos nutraukimą pareiškėja teigia pamiršusi, nes tai buvo spontaniškas sutuoktinio pagąsdinimas, po P. Č. mirties pareiškėja save laikė našle, nes nesuvokė teisinių ištuokos padarinių, manė, kad tai buvo formali ir fiktyvi ištuoka, buvo įsitikinusi, kad gyvendama kartu toliau, prižiūrėdama vyrą liko jo žmona.

15.2. Šią bylą jau nagrinėjęs Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartyje nurodė, kad įgaliotai institucijai priimant sprendimą dėl socialinio draudimo išmokos permokos išskaičiavimo iš asmens gaunamų socialinio draudimo išmokų, asmuo turi turėti galimybę išsakyti savo argumentus inter alia (be kita ko) dėl ieškinio senaties taikymo, o institucija privalo šiuos argumentus motyvuotai įvertinti, taip užtikrinant asmens teisę į tinkamą procedūrą. VSDĮ 36 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata „neapribojant kokiu nors terminu“ negali paneigti ieškinio senaties termino taikymo galimybės.

15.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas ginčą vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotu precedentu tokio pobūdžio bylose.

15.4. Atskaičius mokesčius už komunalines paslaugas, išlaidas vaistams, pareiškėjai pragyventi lieka 116 Eur per mėnesį, jos turimas nekilnojamasis turtas neduoda pelno, o yra tik našta, kurią reikia prižiūrėti ir už ją mokėti mokesčius.

16. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko Fondo valdybos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, prašo tenkinti VSDFV apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

17. Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų, priimtų dėl pareiškėjai mokėtos valstybinio socialinio draudimo našlės pensijos permokos nustatymo bei susidariusios permokos išieškojimo, taip pat dėl atitinkamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo, priimto ginčą išnagrinėjus ne teismo tvarka.

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2005 m. vasario 7 d. pateikė VSDFV Trakų skyriui prašymą skirti našlių pensiją už mirusį vyrą P. Č., prie kurio pridėjo Elektrėnų savivaldybės Vievio seniūno 2005 m. vasario 1 d. išduotą P. Č. mirties liudijimą AA Nr. 282558 ir Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriaus 1983 m. rugsėjo 14 d. išduotą santuokos liudijimą III-OK Nr. 376593 apie santuokos su P. Č. sudarymą. VSDFV Trakų skyrius 2005 m. vasario 10 d. sprendimu Nr.512 paskyrė pareiškėjai nuo 2005 m. sausio 31 d. 86,23 Lt (23,85 Eur) našlės pensiją. 2015 metų kovo mėnesį Fondo valdybos Vilniaus skyrius nustatė, kad pareiškėjos santuoka su P. Č. buvo nutraukta 1991 m. gruodžio 10 d., todėl 2015 m. kovo 30 d. sprendimu Nr.PE-SP3-4539 nutraukė šios pensijos mokėjimą, 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 11-56-92 nustatė 2 878,87 Eur pensijos permoką, o 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 11-57-58 nusprendė iš pareiškėjos išieškoti šią permoką išskaitant 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos.

19. Pareiškėja 2015 m. gegužės 6 d. raštu pasiūlė VSDFV Trakų skyriui pensijos permokos išieškojimui taikyti penkerių metų priverstinio išieškojimo terminą. Pastaroji institucija su šiuo pasiūlymu nesutiko, tada pareiškėja skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. Fondo valdyba 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. (6.5)-5529, pažymėjusi, be kita ko, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta Fondo valdybos teritorinių skyrių direktorių ir jų pavaduotojų teisė priimti sprendimus dėl gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriaus, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu, iš esmės nurodė, jog naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dėl našlių pensijos permokos išieškojimo nėra teisinio pagrindo.

20. Pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino pareiškėjos skundą iš dalies – panaikino skundžiamus sprendimus dėl pareiškėjai išmokėtos valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo bei išieškojimo. Esminiai argumentai, lėmę tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo tie, jog atsakovas netinkamai įgyvendino jam deleguotas viešojo administravimo funkcijas, virš 10 metų delsęs patikrinti pensijos skyrimo pagrįstumą, be to, nėra nustatyta pareiškėjos kaltė dėl neteisingų duomenų apie jos šeimyninį statusą pateikimo .

21. Apeliacinis trečiojo suinteresuoto asmens skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visumą byloje pateiktų įrodymų, liudijančių pareiškėjos kaltę dėl neteisingų duomenų pateikimo bei tuo, kad teismas nepagrįstai apkaltino VSDFV darbuotojus netinkamai administravus socialinio draudimo išmokas.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 išaiškino, kad vertinant Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos galimybę priimti sprendimą dėl socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo iš jų gavėjo, turi būti atidžiai įvertinta ir tai, ar ši institucija, kuriai įstatymais pavesta inter alia (be kita ko) užtikrinti teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, ar spręsdama klausimą dėl atitinkamos išmokos (taip pat ir socialinio draudimo pensijos) skyrimo, atidžiai ir rūpestingai įvertino pateiktus dokumentus, ar konkrečiu atveju nebuvo pagrindo suabejoti dėl pateiktų duomenų / informacijos teisingumo ir išsamumo, kas duotų pagrindą išvadai, jog turėjo būti pasinaudota teisės aktais suteikta teise tikrinti duomenis, kurių pagrindu skiriamos socialinio draudimo išmokos, pareikalauti papildomos informacijos ir pan.

Be to, vertinant nurodyto pobūdžio sprendimus proporcingumo aspektu, būtina įvertinti ir įgaliotos institucijos veiksmus iš gero administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, todėl tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti išsamiai įvertinta, ar to nelėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan., dėl ko visos naštos perkėlimas asmeniui konkrečioje situacijoje galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo bei proporcingumo principų.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata „neapribojant kokiu nors terminu“ negali paneigti ieškinio senaties termino taikymo galimybės. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės, kada Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę atsisakyti socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokos išieškojimo iš asmens ir turint duomenų ar esant prielaidų manyti apie nurodytų aplinkybių buvimą konkrečiu atveju, galimybė atsisakyti išmokos permokos išieškojimo privalo būti tinkamai ir išsamiai įvertinta, prieš institucijai priimant galutinį sprendimą dėl permokos išieškojimo (inter alia (be kita ko) išskaičiavimo iš asmens gaunamų socialinio draudimo išmokų), suteikiant galimybę ir asmeniui pareikšti atitinkamus argumentus ir / ar duomenis, aktualius nurodytam klausimui spręsti.

23. Atskirai pažymėtina, jog pareiškėja, paduodama skundą bei patikslintą skundą pirmosios instancijos teismui, neginčijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. kovo 30 d. sprendimo Nr.PE-SP3-4539, kuriuo pareiškėjai nutrauktas našlių pensijos mokėjimas bei 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 11-56-92, kuriuo nustatyta pensijos permoka, taip pat iš esmės nekvestionavo faktinių aplinkybių ir jų įvertinimo tuo aspektu, jog ji neturėjo teisės į valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, tačiau nesutiko su sprendimais dėl našlių pensijos permokos išskaičiavimo iš jos gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, remdamasi tuo, jog, jos nuomone, minėta permoka susidarė ne dėl jos kaltės, o dėl atsakovo darbuotojų kaltės, be to, prašė taikyti ieškinio senatį.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos elgesį kreipiantis dėl našlių pensijos skyrimo vertino gana atlaidžiai, akcentuodamas tai, kad atsakovas nėra pateikęs teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka, pareiškėja nebuvo gavusi ištuokos liudijimo, iki mirties gyveno su buvusiu sutuoktiniu ir vedė bendrą ūkį.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalis nustato, jog nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 4 dalis numato, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Jei pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl santuokos nutraukimo procedūros iniciatoriaus, tikrumo ir ištuokos akto išdavimo, jis turėjo būti pakankamai aktyvus ir pareikalauti minėtas abejones patvirtinančių arba išsklaidančių papildomų duomenų iš atsakovo arba tos valstybės institucijos, kurioje buvo atlikti juridinius faktus patvirtinantys veiksmai. To nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepadarė, t.y. nenustatė visų aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, jog būtų teisingai išspręsta byla. Įvertinus apeliacinės instancijos teismui trečiojo suinteresuoto asmens su apeliaciniu skundu pateiktus papildomus duomenis apie pareiškėjos santuokos nutraukimą bei šio civilinės būklės akto įregistravimą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su pareiškėjos santuokos nutraukimo aplinkybėmis ir pasekmėmis, nėra pagrįstos.

26. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja buvo santuokos nutraukimo iniciatorė, po santuokos nutraukimo pati kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl ištuokos akto gavimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja, net ir įvertinus jos amžių kreipimosi našlių pensijai gauti metu, sveikatos stovį bei kitas aplinkybes, elgėsi nesąžiningai ir nuslėpė nuo atsakovo darbuotojų faktą, kad P. Č. mirties metu ji nebuvo jo žmona. Be to, turint omenyje, kad pareiškėja pati pasirašė pasižadėjimą, kuriame patvirtino, jog nebuvo išsituokusi, pareiškėjos argumentai, kad ji nesuprato savo veiksmų esmės, nėra įtikinami. Taigi byloje nustatyta, kad pareiškėja neturėjo teisės į socialinio draudimo našlių pensiją ir yra kalta dėl jos neteisėto paskyrimo ir gavimo.

27. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Ši nuostata suponuoja, jog kaip socialinio draudimo išmokų permoka traktuotini ir atvejai, kai socialinės išmokos sumokamos nesant tam iš viso teisinio pagrindo. Tokią išvadą iš esmės patvirtina ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, nustatanti, jog „pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui <...>. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėtas dydis iš gavėjo išieškomas pensiją mokančios įstaigos vadovo sprendimu“, kadangi pagal šioje nuostatoje įstatymų leidėjo naudojamas lingvistines konstrukcijas, permokėta suma (permoka) siejama su nepranešimu apie aplinkybes, turinčias įtakos ne tik pensijos dydžiui, tačiau ir apskritai mokėjimui. Taigi įstatymų leidėjui nurodytose VSDĮ nuostatose permoką pakankamai aiškiai apibrėžiant kaip neteisėtai išmokėtas socialinio draudimo išmokas, nėra teisinio pagrindo permokos sampratą aiškinti pirmosios instancijos teismo nurodytu būdu, siaurinamai, juolab jog ir pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta žodžio „permoka“ samprata pagal Lietuvių kalbos žodyną („užmokėjimas daugiau, negu reikia, permokėjimas“) nepaneigia aiškinimo, jog permoka laikytina bet kokia suma, išmokėta be pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-717-06)

28. Dėl nurodytų teisinių argumentų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad pareiškėja nėra kalta dėl susidariusios našlių pensijos permokos, netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyrius turėjo teisėtą pagrindą savo sprendimu susigrąžinti iš pareiškėjos išmokėtą našlių pensiją, nukreipiant šį išieškojimą į pareiškėjos gaunamą senatvės pensiją.

29. Jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 taip pat pažymėta, kad jog nors asmuo, neatitikęs įstatyme nustatytų būtinų sąlygų teisei į atitinkamą valstybinio socialinio draudimo išmoką įgyti, negali turėti teisėtų lūkesčių į jam permokėtą šių išmokų sumą, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog įstatymo nustatytais atvejais bei pagrindu susidariusi permoka gali būti išieškoma (išskaičiuojama) iš jam teisėtai bei pagrįstai mokamų kitų socialinio draudimo išmokų (inter alia valstybinės socialinio draudimo pensijos), tai sudaro pagrindą vertinti, jog savo pobūdžiu ši priemonė (išieškojimas iš socialinio draudimo išmokų) gali būti vertinama kaip asmens nuosavybės teisių ribojimas.

30. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu, ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus, turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai; kt.).

31. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina akcentuoti ir gero administravimo principą, kurio turėjo laikytis VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas sprendimą apriboti pareiškėjos nuosavybės teisę bei teisę gauti teisės aktuose nustatytą ir atitinkamai paskirtą senatvės pensiją, kuri pagal bylos duomenis yra vienintelis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog šis principas reikalauja, kad spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir, svarbiausia, nuosekliai (2011 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, peticijos Nr. 29979/04). Gero administravimo principas neturėtų užkirsti kelio valstybės institucijoms ištaisyti pasitaikančias klaidas, netgi jei jos yra jų pačių nerūpestingumo rezultatas (žr. EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Moskal prieš Lenkiją, peticijos Nr. 10373/05).

32. Įvertinus skundžiamų sprendimų turinį, matyti, kad priimant juos nebuvo tinkamai vertinamos aplinkybės, susijusios su VSDFV darbuotojų veiksmais, tiek priimant 2005 m. vasario 10 d. sprendimą pareiškėjai mokėti našlių pensiją, tiek labai ilgą laiko tarpą (virš 10 metų) netikrinant pareiškėjos pateiktų duomenų, reikalingų našlių pensijai paskirti ir mokėti, pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju nėra pateikti jokie įrodymai, kad 2005 m. vasario 10 d. priimant sprendimą skirti pareiškėjai našlių pensiją, VSDFV darbuotoja, priėmusi pareiškėjos prašymą ir dokumentus, atidžiai, apdairiai ir rūpestingai patikrino pareiškėjos pateiktus dokumentus, reikalingus našlių pensijai gauti, išsamiai ir visapusiškai išsiaiškino visas aplinkybes, būtinas sprendimui skirti našlių pensiją priimti.

33. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto sutrumpinto penkerių metų ieškinio senaties termino taikymo VSDFV Kauno skyriaus reikalavimui išieškoti išmokėtą asmeniui didesnę nei priklausė jam gauti netekto darbingumo pensiją, yra nurodęs, jog teisės aktai (Nuostatai, Pensijų, pašalpų, kompensacijų skyrimo ir mokėjimo kontrolės vyriausiojo (sios) ir vyresniojo (sios) inspektoriaus (ės) pareiginės instrukcijos), suteikdami teisę tikrinti paskirtos pensijos paskyrimo teisėtumą, nurodo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigą užtikrinti, kad pensija būtų skiriama atidžiai ir rūpestingai, susipažinus su pateiktais dokumentais, o kilus tam tikrų abejonių turi būti tikrinama, ar dokumentai išduoti pagrįstai ( 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

34. Kaip jau minėta, VSDFV Vilniaus skyrius, panaikindamas savo priimtą sprendimą ir nuspręsdamas išieškoti visą našlių pensijos permoką, neįvertino aplinkybių, kad VSDFV Vilniaus skyrius, 2005 m. priimdamas sprendimą skirti pareiškėjai našlių pensiją ir ilgą laiką mokėdamas šią pensiją ir netikrindamas pareiškėjos pateiktų dokumentų, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, todėl konstatuotina, kad VSDFV Vilniaus skyrius pažeidė gero administravimo principą bei be teisėto pagrindo nusprendė išieškoti iš pareiškėjos visą permoką, o ne apsiribojo penkerių metų senaties terminu permokai išieškoti. Kartu pažymėtina, kad atsakovas skundžiamuose sprendimuose nevertino pareiškėjos ekonominės (socialinės) padėties, kuri taip pat galėjo būti pakankamu pagrindu atsisakyti ar riboti našlių pensijos permokos išieškojimą.

35. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas turėjo būti tenkinamas iš dalies, t.y. naikinami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų skyriaus 2015 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. (10.4)3-58223 „Dėl A. Č. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. (6.5)-5529, kuriais atsisakyta taikyti pareiškėjos pensijos išieškojimui 5 metų senaties terminą. Kartu turėjo būti naikinama VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 11-57-58 „Dėl A. Č. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ dalis, kurioje nutarta išieškoti iš pareiškėjos visą susidariusią permoką ir atsakovas įpareigotinas grąžinti pareiškėjai išieškotą sumą, kuri viršija 2010 m. kovo 30 d.– 2015 m. kovo 30 d. išmokėtą našlių pensiją. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikti įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokia permokos suma iš viso yra išskaityta iki 2018 m. gegužės 30 d., todėl nustatytina, kad tam, jog būtų apgintos pareiškėjos pažeistos teisės , atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius, įpareigotinas apskaičiuoti ir grąžinti pareiškėjai išskaitytą našlių pensijos permoką, kuri yra didesnė nei 2010 m. kovo 30 d. – 2015 m. kovo 30 d. išmokėta našlių pensijos suma.

36. Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjos skundo reikalavimai tenkinami iš dalies, atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius įpareigojamas apskaičiuoti ir grąžinti pareiškėjai išskaitytą našlių pensijos permoką, kuri yra didesnė (viršija) 1 404,55 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį suformuluoti taip :

„Pareiškėjos A. Č. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų skyriaus 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (10.4)3-58223 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (6.5)-5529.

Panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 11-57-58 „Dėl A. Č. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ dalį, kurioje nutarta išieškoti iš pareiškėjos našlių pensijos permokos dalį viršijančią 2010 m. kovo 30 d.– 2015 m. kovo 30 d. išmokėtą našlių pensiją.

Įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių grąžinti pareiškėjai išieškotą pensijos permoką, kuri viršija 2010 m. kovo 30 d.– 2015 m. kovo 30 d. išmokėtą našlių pensiją.“

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė