Legislator Case Law & Legislation
22df4cf5-cb49-4c26-afde-1e0741bc1394 AI generated

22df4cf5-cb49-4c26-afde-1e0741bc1394 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 22df4cf5-cb49-4c26-afde-1e0741bc1394
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alkesta“ su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) pagal 2019 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. O191760773231001 atliktÄ 7 193,73 Eur iÅ¡skaitÄ , pagal 2019 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. O191930776193369 atliktÄ 13 375,52 Eur iÅ¡skaitÄ ir pagal 2019 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. O191990777059131 atliktÄ 6 376,43 Eur iÅ¡skaitÄ neteisėtomis, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 26 945,68 Eur sumÄ , 529,55 Eur sutartinių netesybų ir 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Legislator headnote

AI generated

22df4cf5-cb49-4c26-afde-1e0741bc1394 · Lietuvos apeliacinis teismas: Net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų vertinama, kad atsakovė turėjo teisę Sutarties Nr. S-210 pagrindu skaičiuoti netesybas, atsakovės taikyta delspinigių skaičiavimo metodika neatitinka Sutarties Nr. S-210 sÄ lygų, o apskaičiuotų delspinigių suma yra akivaizdžiai per didelė. Sutarties Nr. S-210 60 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad rangovas, neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku, įsipareigoja sumokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-837-381/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01475-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.1.5.1.2.3; 2.6.8.8; 2.6.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisekimo ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl iÅ¡skaitų pripažinimo neteisėtomis, skolos, sutartinių netesybų ir procesinių palÅ«kanų priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Saugvila“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alkesta“ su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) pagal 2019 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. O191760773231001 atliktÄ 7 193,73 Eur iÅ¡skaitÄ , pagal 2019 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. O191930776193369 atliktÄ 13 375,52 Eur iÅ¡skaitÄ ir pagal 2019 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. O191990777059131 atliktÄ 6 376,43 Eur iÅ¡skaitÄ neteisėtomis, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 26 945,68 Eur sumÄ , 529,55 Eur sutartinių netesybų ir 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dalyvavo atsakovės vykdytuose tarptautinės vertės atviruose konkursuose ir su atsakove pasirašė tris sutartis: 2018 m. gegužės 8 d. pirkimo sutartį Nr. S-179 „Žvyrkelių, esančių Kauno ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas (III pirkimo dalis)“ (toliau – Sutartis Nr. S-179), 2018 m. balandžio 26 d. pirkimo sutartį Nr. S-152 „Žvyrkelių, esančių Vilniaus ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas (IV pirkimo dalis)“ (toliau – Sutartis Nr. S-152) ir 2018 m. gegužės 17 d. pirkimo sutartį Nr. S-210 „Žvyrkelių, esančių Tauragės ir Marijampolės apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas (3 pirkimo dalis)“ (toliau – Sutartis Nr. S-210).

Pagal minėtų sutarčių nuostatas ieÅ¡kovė privalėjo parengti įvairių valstybinės reikÅ¡mės rajoninių kelių ruožų kapitalinio remonto techninius darbo projektus, vėliau pagal juos atlikti numatytus statybos darbus ir statybos darbų vykdymo metu atlikti projektų vykdymo priežiÅ«rÄ . Projektavimo darbai turėjo bÅ«ti pradėti ir baigti per 5 mėnesius, t. y. Sutarties Nr. S-179 atveju techninis darbo projektas turėjo bÅ«ti parengtas ir suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis bei su atsakove iki 2018 m. spalio 14 d., Sutarties Nr. S-152 atveju – iki 2018 m. spalio 9 d., Sutarties Nr. S-210 atveju – iki 2018 m. spalio 25 d.

Atsakovė 2019 m. birželio 5 ir 10 d. bei liepos 5 d. raÅ¡tais informavo ieÅ¡kovę, kad dėl projektavimo vėlavimo (projektavimo darbai pagal Sutartį Nr. S-179 vėlavo 23 dienas, pagal Sutartį Nr. S-152: dėl kelio Nr. 5017 – 17 dienų, dėl kelio Nr. 5034 – 64 dienas, pagal Sutartį Nr. S-210: dėl kelio Nr. 2611 – 14 dienų, dėl kelio Nr. 2635 – 24 dienas) taiko delspinigius, kuriuos ketina iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktose sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų mokėtinų sumų.

IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė pretenzijas dėl atsakovės pasirinktos delspinigių apskaičiavimo ir reikalavimo metodikos, tačiau atsakovė į pretenzijas neatsižvelgė ir 2019 m. birželio 25 d., atlikdama mokėjimÄ pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALK Nr. 0018607, neprimokėjo ieÅ¡kovei 7 193,73 Eur sumos, 2019 m. liepos 12 d., atlikdama mokėjimÄ pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALK Nr. 0018709, neprimokėjo 13 375,52 Eur sumos ir 2019 m. liepos 18 d., atlikdama mokėjimÄ pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALK Nr. 0018728, neprimokėjo 6 376,43 Eur sumos.

3. Nesutikdama su tokiais atsakovės veiksmais, ieÅ¡kovė nurodė, kad negavo praneÅ¡imo apie atsakovės realizuotus ketinimus atlikti įskaitymÄ , todėl atsakovės veiksmai, neprimokant piniginių sumų, neatitinka įskaitomų reikalavimų tvarkos ir yra neteisėti, o tai reiÅ¡kia, jog atsakovė ieÅ¡kovei yra skolinga 26 945,68 Eur. Be to, ieÅ¡kovės nuomone, nors atsakovė delspinigius skaičiavo teisingai, tačiau praleido sutrumpintÄ 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimas dėl delspinigių pareikÅ¡ti, taigi atsakovės reikalavimas dėl delspinigių sumokėjimo nėra akivaizdus ir vykdytinas, todėl negalėjo bÅ«ti įskaitytas.

Sutartys Nr. S-179, Nr. S-152 ir Nr. S-210 pagal sutarčių dalykÄ yra miÅ¡rios, nes viena ir ta pačia sutartimi buvo įsigyjami savo apimtimi ir reguliavimu skirtingo turinio sutarties objektai – projektavimo darbai, statybos darbai ir projekto priežiÅ«ros darbai. Projektavimo darbams nustatyti tik projektavimo darbams atlikti skirti terminai, todėl teigti, kad visos sutarties galiojimo laike galima reikalauti delspinigių už pavėluotai įvykdytas projektavimo darbų atlikimo prievoles, yra neteisinga. Kadangi atsakovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti ir iÅ¡skaityti ginčytinų delspinigių, todėl ieÅ¡kovei priteistina 26 945,68 Eur suma.

Kadangi atsakovė nepagrįstai uždelsė atsiskaityti su ieškove, ieškovei turėtų būti priteista 529,55 Eur sutartinių netesybų suma bei procesinės palūkanos.

4. Atsakovė Direkcija atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė UAB „Alkesta“ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sprendžiant dėl netesybų taikymo turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad ieÅ¡kovė yra privatus verslo subjektas, turintis verslo patirties, tuo tarpu atsakovė yra komercinės veiklos nevykdanti biudžetinė įstaiga, įgyvendinanti valstybės jai pavestas funkcijas. Sutartys su ieÅ¡kove buvo sudarytos vykdant vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras ir ieÅ¡kovė pati pripažįsta, jog nebaigė projektų parengimo darbų per sutartyse nustatytus terminus, todėl atsakovė neturėjo teisės netaikyti netesybų sutartyse nustatytais pagrindais, tuo labiau kad pritaikytos netesybos yra ypač nedidelės, lyginant su neužbaigtų objektų kaina.

Atsakovė nurodė, kad delspinigius skaičiavo nuo sutartyse nustatyto termino projektavimo darbams atlikti pabaigos (įvertinusi delspinigių netaikymo laikotarpius) iki faktinės projektavimo darbų pabaigos. Delspinigiai buvo apskaičiuoti nevirÅ¡ijant 180 dienų, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino ribų. Atsakovė delspinigius taikė ir įskaitymÄ atliko ieÅ¡kovei vis dar vykdant sutartinius įsipareigojimus, nes ieÅ¡kovė buvo įsipareigojusi atlikti ne tik projektavimo darbus, bet ir statybos darbus, taigi, atsakovės nuomone, ji nepraleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto senaties termino.

Ta aplinkybė, jog skirtingiems sutarčių vykdymo etapams nurodyti skirtingi vykdymo terminai, nereiškia, jog pasibaigus pirmajam sutarčių vykdymo etapui, viešojo pirkimo sutartys (iš dalies) buvo įvykdytos ir atsakovė neteko teisės reikšti ieškovei pretenzijas. Be to, senatį gali taikyti tik teismas, todėl senaties klausimas įskaitymų atlikimo metu nebuvo aktualus. Jei, teismo nuomone, ieškinio senaties terminas visgi būtų praleistas, atsakovė prašė jį atnaujinti. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė atsakovės pranešimus apie įskaitymus pateikė kaip ieškinio priedus, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad tokių pranešimų negavo.

5. Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ procesiniuose dokumentuose nurodė, jog sutinka su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu, praÅ¡o jį tenkinti. Trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad teikė ieÅ¡kovei subrangos paslaugas dėl kelių Nr. 2611 ir Nr. 2635 kapitalinio remonto projekto parengimo darbų, kuriuos ieÅ¡kovė buvo įsipareigojusi atlikti Sutarties Nr. S-210 pagrindu, todėl pasisakys tik ta apimtimi, kiek ginčas yra susijęs su darbais pagal Sutartį Nr. S-210. UAB „Sweco Lietuva“ teigimu, nežymus vėlavimas užbaigti projekto parengimo darbus pagal Sutartį Nr. S-210 buvo sÄ lygotas pačios atsakovės neveiklumo bei netinkamo įsipareigojimų vykdymo, todėl darbų įvykdymo terminai turėjo bÅ«ti pratęsti.

Net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų vertinama, kad atsakovė turėjo teisę Sutarties Nr. S-210 pagrindu skaičiuoti netesybas, atsakovės taikyta delspinigių skaičiavimo metodika neatitinka Sutarties Nr. S-210 sÄ lygų, o apskaičiuotų delspinigių suma yra akivaizdžiai per didelė. Sutarties Nr. S-210 60 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad rangovas, neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku, įsipareigoja sumokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos.

Pagal Sutartį Nr. S-210 kelio Nr. 2611 ruožo projekto parengimo kaina – 15 480 Eur be PVM, kelio Nr. 2635 ruožo projekto parengimo kaina – 8 830 Eur be PVM, taigi maksimalÅ«s delspinigiai, kurių atsakovė galėtų reikalauti už praleistus projektų parengimo terminus galėtų bÅ«ti: kelio Nr. 2611 ruožui – 65,02 Eur, vietoj atsakovės apskaičiuotų 3 564,50 Eur; kelio Nr. 2635 ruožui – 63,58 Eur, vietoj atsakovės apskaičiuotų 2 811,93 Eur. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad atsakovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimas dėl delspinigių pareikÅ¡ti, be to, neegzistavo bent 3 iÅ¡ 6 privalomų sÄ lygų atsakovei taikyti įskaitymÄ , t. y. atsakovės reikalavimas dėl Sutarties Nr. S-210 pagrindu taikytinų netesybų nebuvo galiojantis; net ir tuo atveju, jeigu atsakovės reikalavimas dėl netesybų bÅ«tų vertinamas kaip galiojantis, toks reikalavimas netenkintų vykdytinumo reikalavimo; 2019 m. rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovė su atsakove dar derėjosi dėl netesybų taikymo, todėl praneÅ¡imo suraÅ¡ymo dienÄ atsakovės reikalavimas negalėtų bÅ«ti laikomas apibrėžtu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas pripažino atsakovės pagal 2019 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. O191760773231001 atliktÄ 6 997,98 Eur iÅ¡skaitÄ , pagal 2019 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. O191930776193369 atliktÄ 13 375,52 Eur iÅ¡skaitÄ ir pagal 2019 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. O191990777059131 atliktÄ 6 376,43 Eur iÅ¡skaitÄ neteisėtomis, priteisė ieÅ¡kovei UAB „Alkesta“ iÅ¡ atsakovės neteisėtai iÅ¡skaitytÄ 26 749,93 Eur sumÄ , 525,39 Eur sutartinių netesybų ir 8 proc. palÅ«kanas nuo priteistos sumos (27 275,32 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Be to, teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 818 Eur, o trečiojo asmens UAB „Sweco Lietuva“ naudai –1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas, iÅ¡analizavęs Sutarčių Nr. S-179, Nr. S-152 ir Nr. S-210 turinį, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios sutartys pagal sutarčių objektÄ yra miÅ¡rios, nes turi skirtingų sutarčių rūšių elementų. Viena ir ta pačia sutartimi buvo įsigyjami savo apimtimi ir reguliavimu skirtingo turinio sutarties objektai: projektavimo darbai, statybos darbai, projekto priežiÅ«ros vykdymas, paslaugos (deklaracijos apie statybos pabaigÄ Ä¯registravimas, kiti įsipareigojimai dėl kadastrinių matavimų atlikimo, iÅ¡pildomosios dokumentacijos pildymas).

Teismas atkreipė dėmesį, jog atskiri sutarčių skirsniai nustato kiekvieno atskiro sutarties objekto atlikimo terminus (kiekvienam iÅ¡ atskirų darbų ir paslaugų rūšių nustatyti skirtingi atlikimo terminai), skirtingÄ kainÄ (nustatyta bendra viso objekto ir atskirai pagal prievolės objektus), skirtingas taisykles (kiekvienam darbų ar paslaugų etapui numatyta skirtinga tvarka). Kadangi Sutartimis sulygti projektavimo, statybos, projekto priežiÅ«ros vykdymo darbai ir paslaugos vykdomi tam tikrais etapais, tam tikru nuoseklumu, atskirais grafikais, teismas konstatavo, jog sutarčių objektas yra dalus, todėl yra neteisinga ir nesÄ Å¾ininga teigti, jog sutarčių 60 punkte numatyta rangovo atsakomybė neužbaigus atskirų darbų sutartyje numatytu laiku apima visos sutarties galiojimÄ laike ir delspinigiai turi bÅ«ti skaičiuojami nuo bendros visos sutarties kainos, juolab, kad byloje nepateikta jokių duomenų, jog galutinis darbų terminas yra pradelstas.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, Å¡alims sutinkant, jog buvo pradelsti tik projektavimo darbų atlikimo terminai, atsakovės teisių pažeidimas ir tų teisių gynimas dėl pavėluotų projektavimo darbų atlikimo reikalaujant sutartinių netesybų, skaičiuojamų nuo bendros visų darbų kainos, o ne atskirai nuo projektavimo darbų kainos, yra neadekvatus, nesÄ Å¾iningas ir neprotingas rangovo, subrangovų atžvilgiu.

8. Teismas taip pat pažymėjo, jog tuo atveju, jei perkančioji organizacija teikia viešajam pirkimui dokumentus, sutartis, kurių turinys yra dviprasmiškas, leidžiantis tiekėjams pagrįstai tikėtis kitokio jų turinio vertinimo, tai perkančioji organizacija turi prisiimti visas su tuo kilusias neigiamas pasekmes.

9. Teismas nustatė, kad pagal Sutartį Nr. S-179 techninis darbo projektas turėjo būti parengtas iki 2018 m. spalio 14 d., tačiau realiai parengtas 2018 m. lapkričio 6 d. (vėlavo 23 kalendorines dienas). Kadangi projekto tvirtinimas užtruko ne tik dėl ieškovės kaltės, 13 375,52 Eur delspinigiai skaičiuoti už 16 kalendorinių dienų, o tai reiškia, jog projektavimo darbų prievolės įvykdymo data laikytina 2018 m. spalio 31 d. Pagal Sutartį Nr. S-152 kelių Nr. 5017 ir Nr. 5034 ruožų techniniai darbo projektai turėjo būti parengti iki 2018 m. spalio 9 d.

Kelio Nr. 5017 ruožo techninis darbo projektas patvirtintas 2018 m. spalio 26 d. (vėlavo 17 kalendorinių dienų). Kadangi darbo projekto tvirtinimas užtruko ne tik dėl ieškovės kaltės, todėl 586,83 Eur delspinigius atsakovė skaičiavo už 5 kalendorines dienas, o tai reiškia, jog projektavimo darbų prievolės įvykdymo data laikytina 2018 m. spalio 14 d. Kelio Nr. 5034 ruožo techninis darbo projektas patvirtintas 2018 m. gruodžio 12 d. (vėlavo 64 kalendorines dienas). Kadangi darbo projekto tvirtinimas užtruko ne tik dėl ieškovė kaltės, 6 606,90 Eur delspinigius atsakovė skaičiavo už 45 kalendorines dienas, o tai reiškia, jog projektavimo darbų prievolės įvykdymo data laikytina 2018 m. lapkričio 23 d.

Pagal Sutartį Nr. S-210 kelių Nr. 2611 ir Nr. 2635 ruožų techniniai darbo projektai turėjo būti parengti iki 2018 m. spalio 25 d. Kelio Nr. 2611 ruožo techninis darbo projektas patvirtintas 2018 m. lapkričio 9 d. (vėlavo 14 kalendorinių dienų), todėl atsakovė priskaičiavo 3 564,50 Eur delspinigių. Kelio Nr. 2635 ruožo techninis darbo projektas patvirtintas 2018 m. lapkričio 19 d. (vėlavo 24 kalendorines dienas), todėl atsakovė priskaičiavo 2 811,93 Eur delspinigių. Teismas pažymėjo, kad šalys neginčijo duomenų dėl prievolių įvykdymo terminų, pradelstų dienų, neįrodinėjo, dėl kokių priežasčių vyko darbų vėlavimas, ar kad buvo objektyvių priežasčių, trukdžiusių ieškovei tinkamai ir laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl teismas šias aplinkybes laikė įrodytomis.

Trečiojo asmens UAB „Sweco Lietuva“ teiginius, jog dėl Sutarties Nr. S-210 vėlavimo yra kalta atsakovė, laikė neįrodytais, nes tokių savo teiginių UAB „Sweco Lietuva“ nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais.

10. Teismas sprendė, kad, nesant ginčo dėl projektavimo darbų vėlavimo ir Sutartimis sulygtų terminų nesilaikymo, atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad delspinigiai turėjo bÅ«ti skaičiuojami ne nuo visos sutarties objekto kainos (vertės), o nuo atskirų darbų, kurie buvo neužbaigti sutartyje numatytu laiku, vertės, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neteisingai apskaičiavo netesybų dydį. Teismo skaičiavimais, maksimalÅ«s delspinigiai, kurių atsakovė galėtų reikalauti už praleistÄ Sutarties Nr. S-179 projektavimo darbų įvykdymo terminÄ dėl kelio Nr. 2518 ruožo yra 216 Eur.

MaksimalÅ«s delspinigiai, kurių atsakovė galėtų reikalauti už praleistÄ Sutarties Nr. S-152 projektavimo darbų įvykdymo terminÄ dėl kelio Nr. 5017 ruožo yra 12,90 Eur; dėl kelio ruožo Nr. 5034 – 195,75 Eur. MaksimalÅ«s delspinigiai, kurių atsakovė galėtų reikalauti už praleistÄ Sutarties Nr. S-210 projektavimo darbų įvykdymo terminÄ dėl kelio Nr. 2611 ruožo yra 65,02 Eur, dėl kelio Nr. 2635 ruožo – 63,58 Eur.

11. Teismas pažymėjo, kad delspinigiai gali bÅ«ti skaičiuojami tik už laikotarpį nuo Sutartyse nustatyto termino projektavimo darbams atlikti pabaigos iki pagrindinės prievolės įvykdymo, o reikalavimams dėl delspinigių yra nustatytas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas nurodė, kad Sutarties Nr. S-179 atveju atsakovė delspinigius galėjo skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. ir reikalavimÄ dėl delspinigių pareikÅ¡ti vėliausiai iki 2019 m. gegužės 6 d.

Kadangi praneÅ¡imÄ dėl delspinigių taikymo pagal Sutartį Nr. S-179 atsakovė pateikė 2019 m. birželio 10 d., teismas sprendė, kad atsakovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Sutarties Nr. S-152 atveju teismas nurodė, kad dėl kelio Nr. 5017 ruožo techninio darbo projekto vėlavimo atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. spalio 26 d. ir ieÅ¡kinio senaties terminas delspinigiams taikyti tokiu atveju pasibaigė 2019 m. balandžio 10 d., taigi atsakovė, 2019 m. birželio 5 d. praneÅ¡usi apie delspinigių taikymÄ , praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Dėl kelio Nr. 5034 ruožo techninio darbo projekto vėlavimo, teismo vertinimu, atsakovė delspinigius galėjo skaičiuoti iki 2019 m. birželio 12 d., todėl apie delspinigių skaičiavimÄ praneÅ¡us 2019 m. birželio 5 d. atsakovė ieÅ¡kinio senaties termino delspinigiams taikyti nepraleido. Pagal Sutartį Nr. S-210 dėl kelio Nr. 2611 ruožo techninio darbo projekto vėlavimo, teismo vertinimu, atsakovė delspinigius galėjo skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d., todėl apie delspinigių taikymÄ praneÅ¡usi 2019 m. liepos 5 d. atsakovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Dėl kelio Nr. 2635 ruožo techninio darbo projekto parengimo vėlavimo, teismo vertinimu, delspinigių skaičiavimo terminas suėjo 2019 m. gegužės 19 d., todėl apie delspinigių taikymÄ informavusi 2019 m. liepos 5 d. praneÅ¡imu atsakovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios jai trukdė laiku apskaičiuoti ir išskaičiuoti delspinigius iš ieškovės, atsakovė taip pat neįrodinėjo, jog ieškovei vėluojant atlikti projektavimo darbus, atsakovė patyrė kokių nors nuostolių. Teismas atkreipė dėmesį, kad po delspinigių įskaitymų šalys dar vykdė derybas dėl delspinigių mažinimo. Nors ginčo Sutartys buvo sudarytos viešo pirkimo proceso metu, tačiau, teismo vertinimu, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nėra išskirtinio pobūdžio.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog byloje nėra susiklostę kokių nors iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų atsakovei atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ delspinigiams taikyti, juolab, kad svarbiomis senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios.

Teismas konstatavo, kad delspinigių sumos, atsakovės apskaičiuotos ir įskaitytos už ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį, negalėjo bÅ«ti įskaitytos į ieÅ¡kovės mokėtinas sumas, nes jos apskaičiuotos praleidus senaties terminÄ .

13. Teismas taip pat nurodė, kad apie planuojamus vienaÅ¡alius įskaitymus ieÅ¡kovė buvo informuota 2019 m. birželio 5 d., 2019 m. birželio 10 d. ir 2019 m. liepos 5 d. raÅ¡tais, kuriuose buvo nurodyta prievolė, pagal kuriÄ atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma, todėl teismas atmetė ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens argumentus dėl neinformavimo apie įskaitymÄ . Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ delspinigiams taikyti pagal visas sutartis, iÅ¡skyrus Sutartį Nr. S-152 dėl kelio Nr. 5034 ruožo, o reikalavimas sumokėti delspinigių sumÄ , apskaičiuotÄ neatsižvelgiant į suėjusį senaties terminÄ , negali bÅ«ti laikomas vykdytinu ir įskaitytinu, be to, delspinigių, dėl kurių vyksta Å¡alių derybos, įskaitymas negali bÅ«to laikomas apibrėžtu.

Kadangi visiems įskaitymams, iÅ¡skyrus dėl Sutarties Nr. S-152 kelio Nr. 5034 ruožo, neegzistavo visos privalomos įskaitymo sÄ lygos, todėl, teismo vertinimu, atsakovė neturėjo teisės įskaityti dalies vienarūšių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų, iÅ¡skyrus 195,75 Eur sumÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės ginčijamos atsakovės atliktos iÅ¡skaitos pripažintinos neteisėtomis, iÅ¡skyrus 195,75 Eur sumÄ , ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina netesėtai iÅ¡skaityta 26 749,93 Eur suma.

14. Teismo skaičiavimais, bendra ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina sutartinių netesybų už uždelsimÄ atsiskaityti pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras suma yra 525,39 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo ieÅ¡kinyje nurodyto skolos už atliktus darbus dydžio, taip pat neginčijo prievolės mokėti 8 proc. palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl reikalavimas priteisti palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Atsakovė Direkcija apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Sprendžiant dėl netesybų taikymo reikÅ¡minga tai, kad ieÅ¡kovė yra privatus verslo subjektas, turintis verslo patirties, o atsakovė yra komercinės veiklos nevykdanti biudžetinė įstaiga, įgyvendinanti valstybės jai pavestas funkcijas ir tikslus bei tenkinanti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Vien tai, kad apeliantė yra perkančioji organizacija, nesudaro pagrindo ieÅ¡kovę ginti kaip silpnesniÄ jÄ sutarties Å¡alį netesybų, sulygtų sutartyje, mažinimu. IeÅ¡kovė vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų metu nekvestionavo sutarčių projektuose nustatyto delspinigių dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos ir jai buvo žinomos sudaromų sutarčių sÄ lygos, ieÅ¡kovė su jomis sutiko, todėl sutarčių sÄ lygos nelaikytinos nesÄ Å¾iningomis ar pažeidžiančiomis ieÅ¡kovės interesus.

Netesybų netaikymas sÄ lygotų tai, jog ekonominė sutarčių pusiausvyra pasikeistų ieÅ¡kovės naudai taip, kaip tai nebuvo aptarta sutartyse, o tai pagal Viešųjų pirkimų tarnybos praktikÄ bÅ«tų laikoma esminiu sutarties pakeitimu. Jeigu Direkcija netaikytų ieÅ¡kovei netesybų, Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų reikalauti sutarčių nutraukimo arba skirti baudÄ apeliantei. 15.2. Teismas, iÅ¡ esmės siurpriziÅ¡kai atlikęs Å¡alių sutarčių sÄ lygų aiÅ¡kinimo procedÅ«rÄ , kurios metu suformulavo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad delspinigiai galėjo bÅ«ti taikomi tik nuo darbų projektavimo etape vertės, peržengė ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

Sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo poreikis Å¡alių nebuvo nurodytas, o ta aplinkybė, kad atitinkamas pastabas dėl sutarties sÄ lygų neaiÅ¡kumo ir (ar) neteisėtumo nurodė sudarytų sutarčių Å¡alimi nesantis trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“, nesudarė pagrindo tokiam aiÅ¡kinimui atlikti. IeÅ¡kovės dublike buvo iÅ¡keltas klausimas dėl sudarytų sutarčių miÅ¡raus pobÅ«džio ir prievolių dalumo, tačiau Å¡ie argumentai buvo nukreipti iÅ¡imtinai tik į ieÅ¡kinio senaties eigos klausimo vertinimÄ , todėl Å¡ių ieÅ¡kovės argumentų vertinimas jokiu bÅ«du negalėjo lemti iÅ¡vados, juolab ieÅ¡kovės neįrodinėtos, kad Direkcija delspinigius galėjo taikyti tik nuo projektavimo darbų vertės. Trečiasis asmuo, nurodęs aplinkybes, esÄ sÄ lygojusias poreikį aiÅ¡kinti Å¡alių sudarytų sutarčių sÄ lygas, pakeitė (papildė) ieÅ¡kovės suformuluotÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ , nors tokios procesinės teisės pagal įstatymÄ neturėjo, todėl teismas tokių aplinkybių neturėjo vertinti.

Be to, apeliantė net neturėjo objektyvios galimybės paneigti trečiojo asmens pozicijos, kuria neleistinai iÅ¡plečiamos bylos nagrinėjimo ribos. 15.3. Konstatuodamas, kad sutarčių dalykas yra dalus, teismas netinkamai aiÅ¡kino sutarčių sÄ lygas, nenustatė tikrųjų sutarčių Å¡alių ketinimų. Ginčo sutarčių projektų ir Å¡alių pasiraÅ¡ytų sutarčių 5 punkto palyginimas, sutarčių 17 punkto nuostatos aiÅ¡kiai patvirtina, kad projektavimas, statybos darbai, projekto vykdymo priežiÅ«ra ir deklaracijos apie statybos užbaigimÄ gavimas yra aiÅ¡kiai įvardinti kaip etapai, o ne objektai.

Objektu, nuo kurio vertės skaičiuojami delspinigiai, laikytini kelių ruožai, kÄ patvirtina ir ginčo sutarčių 34, 73, 99 114, 114.2 punktų sÄ lygos. 15.4. Nors sutiktina, kad Sutartyse yra kelių sutarčių rūšių požymių, tačiau sutarčių sÄ lygų turinys aiÅ¡kiai patvirtina, kad sutarčių tikslas ir yra kelių kapitalinis remontas, todėl atskirų sutarties vykdymo etapų nurodymas sutartyje neleidžia sudarytos sutarties vertinti kaip trijų savarankiÅ¡kų sutarčių junginio.

Ta aplinkybė, jog skirtingiems sutarties vykdymo etapams nurodyti skirtingi vykdymo terminai, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, jog, pasibaigus pirmajam sutarties vykdymo etapui, vieÅ¡ojo pirkimo sutartis (iÅ¡ dalies) buvo įvykdyta ir apeliantė neteko teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kovei pretenzijas. Sutartis bus laikoma įvykdyta tik pasiekus galutinį sutarties tikslÄ â€“ kelio kapitalinio remonto atlikimÄ . Atskiri sutarčių etapai buvo nurodyti ir bendra kaina iÅ¡skaidyta į etapus tik dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo įgyvendinimo.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad kartais vieÅ¡ojo pirkimo sutartys sudaromos dėl kelių pirkimo objektų (prekių, paslaugų ar darbų), tačiau jos nelaikomos miÅ¡riomis sutartimis. IeÅ¡kovė projektavimo ir projektų vykdymo priežiÅ«ros paslaugas pavedė suteikti subtiekėjams už tÄ pačiÄ kainÄ , kuri nurodyta sutartyse, taigi ir pačios ieÅ¡kovės suinteresuotumas buvo orientuotas tik į statybos darbų atlikimÄ , kas patvirtina, jog net ir ginčo sutartis kvalifikavus miÅ¡riosiomis, pagrindinis, esminis ir dominuojantis ginčo sutarčių objektas yra kelių kapitalinis remontas, todėl ieÅ¡kovės prievolių dalumo klausimas nagrinėjamu atveju nėra aktualus. 15.5.

Nesutiktina, kad delspinigių taikymas nuo visos sutarties kainos yra neadekvatus, nesÄ Å¾iningas ir neprotingas rangovo, subrangovų atžvilgiu. Å alių valia buvo nukreipta bÅ«tent į vieningų sutarčių (o ne atskirų rūšių sutarčių) vykdymÄ . Civilinė atsakomybė už sutarties pažeidimÄ taikytina atsižvelgiant į sutarties specifiÅ¡kumÄ , pasižymintį prievolės vieningumu, t. y. nuo visos sutarties vertės. Nagrinėjamu atveju pritaikytos netesybos, lyginant su neužbaigtų objektų kaina, yra ypač nedidelės. Toks netesybų dydis yra protinga, proporcinga priemonė, kuri skatina skolininkÄ vykdyti prievolę, kÄ patvirtina tai, jog ieÅ¡kovė, nors ir praleido projektavimo etapo terminÄ , visgi kitÄ statybos darbų etapÄ užbaigė laiku.

Tuo tarpu teismo apskaičiuotos netesybos yra neproporcingos, sudaro vos 0,016 proc. darbų vertės, vienos dienos uždelsimas ieÅ¡kovei tokiu atveju „kainuoja“ tik 2,65 Eur, kas akivaizdžiai neskatina prievoles vykdyti laiku ir neužtikrina atsakovės nuostolių dėl vėlavimo atlyginimo. 15.6. Ginčas vyko dėl sprendimo taikyti netesybas už vėlavimÄ atlikti darbus projektavimo etape, ginčo dėl po to einančio sutarčių etapo tarp Å¡alių nebuvo, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti ginčo objektu nesančio antrojo etapo įvykdymo klausimo.

Aplinkybė, jog rangovė bylos nagrinėjimo eigoje įvykdė Sutartis, neturi ryÅ¡io su sutarties sÄ lygų turinio aiÅ¡kinimu. Teismas iÅ¡ esmės siurpriziÅ¡kai Å¡iai aplinkybei suteikė teisinę reikÅ¡mę, o tai sudaro pagrindÄ konstatuoti bylos nagrinėjimo ribų peržengimÄ . 15.7. IeÅ¡kovė nėra pateikusi įrodymų, kad pareikalavo sutartinės atsakomybės iÅ¡ savo subtiekėjų UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Saugvila“. Tuo atveju, jeigu rangovė subtiekėjo atžvilgiu įgyvendino netesybų reikalavimÄ , Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimas sudaro pagrindÄ nepagrįstam ieÅ¡kovės praturtėjimui.

Jeigu subtiekėjas yra atlyginęs ieÅ¡kovės nuostolius, kuriuos ieÅ¡kovė galimai patyrė dėl netinkamai įvykdytos subrangos sutarties, Å¡ioje subtiekėjo patenkinto reikalavimo dalyje ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės į apeliantę. UAB „Sweco Lietuva“ teismo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti minėtų aplinkybių, o UAB „Saugvila“ procese faktiÅ¡kai nedalyvavo, todėl teismas turėjo sudaryti sÄ lygas nurodytiems duomenims surinkti ir pateikti. Teismas nepagrįstai netenkino apeliantės praÅ¡ymo dėl tokių duomenų surinkimo, todėl tokia informacija turėtų bÅ«ti iÅ¡reikalauta apeliacinės instancijos teisme. 15.8.

Delspinigiai taikyti nuo Sutartyse nustatytų terminų projektavimo darbams atlikti pabaigos (įvertinus delspinigių netaikymo laikotarpius) iki faktinės projektavimo darbų pabaigos. Delspinigiai buvo apskaičiuoti neviršijant 180 dienų, t. y. CK 1.125 straipsnio 5 dalies l punkte nustatyto senaties termino ribų. Delspinigiai taikyti ir įskaitymai atlikti ieškovei vis dar vykdant sutartinius įsipareigojimus, nes ieškovė įsipareigojo atlikti ne tik projektavimo darbus (per 5 mėnesius), bet ir statybos darbus (per 8 mėnesius nuo projektavimo darbų pabaigos).

Jeigu ieškovė ginčijamų įskaitymų atlikimo metu manė, kad ieškinio senaties terminas buvo pasibaigęs, ji savo teises turėjo ginti, prašydama taikyti ieškinio senatį, tačiau ieškovė derėjosi tik dėl delspinigių dydžio, delspinigių skaičiavimo termino trumpinimo arba nuosaikesnės delspinigių skaičiavimo tvarkos (formulės). Tokios derybos turėtų būti laikomos prievolės vykdymu net ir pasibaigus ieškinio senaties terminui (CK 1.133 straipsnis). 15.9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė neįrodinėjo, jog, ieškovei vėluojant atlikti projektavimo darbus, ji patyrė kokių nors nuostolių, taip pat kad po delspinigių įskaitymų šalys dar vykdė derybas dėl delspinigių mažinimo.

Apeliantės patirti (realÅ«s) nuostoliai nesudaro Å¡alių ginčo objekto, todėl atsakovei nekilo procesinė pareiga įrodinėti realių nuostolių tikslaus dydžio. KlausimÄ dėl nuostolių iÅ¡kėlė ne ieÅ¡kovė, o trečiasis asmuo, tokiu bÅ«du neleistinai iÅ¡plėsdamas bylos nagrinėjimo ribas. Kita vertus, teismo posėdžio metu Direkcija paaiÅ¡kino, kad visais vėlavimo atvejais ginčo srityje patiriami nuostoliai ir nepatogumai dėl padidėjusios administracinės naÅ¡tos, kad laiku nevykdant projektų, prarandama reikÅ¡minga skirto finansavimo dalis, kad nepatogumų patiria eismo dalyviai ir pan.

Apeliantė buvo suformulavusi praÅ¡ymÄ leisti pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl nuostolių pagrindimo, tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino. 15.10. Nors ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas, tačiau teismui nusprendus prieÅ¡ingai, turėjo bÅ«ti įvertintos aplinkybės, reikÅ¡mingos praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į ginčo teisinių santykių įtakÄ vieÅ¡ajam interesui, teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams, nevertino aplinkybės, kad terminas praleistas nežymiai.

Direkcija yra komercinės veiklos nevykdanti biudžetinė įstaiga, įgyvendinanti valstybės jai pavestas funkcijas ir tikslus bei tenkinanti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Formaliai taikant ieÅ¡kinio senatį, neatsižvelgiant į Å¡ias svarbias aplinkybes, valstybės iždo sÄ skaita ieÅ¡kovei sudaromos sÄ lygos iÅ¡vengti civilinės atsakomybės taikymo. 15.11. Apeliantės atliktų įskaitymų teisėtumo klausimas nagrinėjamu atveju yra iÅ¡vestinis, todėl pripažinus, kad teismas neturėjo pagrindo ieÅ¡kovės prievolę pagal ginčo Sutartis pripažinti dalia ir delspinigius skaičiuoti tik nuo projektavimo darbų vertės bei daliai atliktų įskaitymų taikyti ieÅ¡kinio senatį, apeliantės atlikti Å¡ioje byloje ginčijami įskaitymai pripažintini pagrįstais ir teisėtais.

16. IeÅ¡kovė UAB „Alkesta“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Sutarčių turinio aiÅ¡kinimo poreikis buvo akivaizdus, o teismo sprendime suformuluotos iÅ¡vados, padarytos įvertinus byloje Å¡alių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, neiÅ¡einant už ginčo ribų, nes teismo vertinamos ir nurodomos faktinės bei teisinės aplinkybės yra susijusios su ieÅ¡kinio pagrindu ir dalyku. 16.2.

Apeliantė, įvardindama save kaip valstybės pavestų funkcijų vykdytojÄ , tenkinančiÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , kelia sau aukščiausio lygio atsakomybės dėl savo veiksmų ir priimamų sprendimų vertinimo standartus, o tai reiÅ¡kia, kad apeliantės formuojamų vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų turinys neturi kelti abejonių ir diskusijų, Å¡ių dokumentų turinys turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir be dviprasmybių, o atsakomybė dėl sutarties turinio kokybės tenka vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų rengėjui – atsakovei, kuri turi prisiimti kilusias neigiamas pasekmes dėl to, jog vieÅ¡ajam pirkimui teiktų sutarčių turinys nekokybiÅ¡kas ir sutarties sÄ lygos dviprasmiÅ¡kos, provokuojančios ginčus dėl sutarčių sÄ lygų taikymo. 16.3.

Apeliantė iÅ¡ esmės sutiko, kad Å¡alių sudarytose Sutartyse yra kelių sutarčių rūšių požymių. IÅ¡ sutarties Å¡alies (rangovo) įsipareigojimo atlikti tam tikrÄ užduotį, už kurios įvykdymÄ bus sumokėta sutartimi sulygta pinigų suma, tiesiogiai iÅ¡plaukia ir jos atsakomybė už darbų rezultatÄ tik tos užduoties apimtimi (užduoties įvykdymo kokybę, nagrinėjamos bylos atveju darbų atlikimÄ laiku ir pan.). Tai reiÅ¡kia, kad dalaus sutarties objekto (užsakymo) atveju, kai už konkretų užsakymÄ numatytas tik už to užsakymo įvykdymÄ mokėtinas atlygis, atsakomybė dėl konkretaus užsakymo netinkamo įvykdymo neapima visos sutarties, o apima tik pažeisto užsakymo ribas.

Taigi sutiktina su teismo atliktu sutarčių turinio iÅ¡aiÅ¡kinimu, kuriame atskleistas projektavimo darbų, statybos rangos darbų ir paslaugų atskirtinumas užsakovo teiktos užduoties, atlygintinumo ir užduoties atlikimo terminų aspektu. Esant atskirais mokėjimais ir atlikimo terminais apibrėžtam daliam sutarties objektui (atskiroms užduotims), ieÅ¡kovės atsakomybė dėl netinkamo tokių užduočių vykdymo taip pat yra dali. 16.4. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , teismai, nagrinėdami skolininko ieÅ¡kinį, turi vadovautis ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančiomis normomis taip pat, kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieÅ¡kinį, kai skolininkas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Dalaus sutarties objekto atveju atsakomybė dėl konkretaus užsakymo netinkamo įvykdymo neapima visos sutarties, todėl teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo (viename epizode netaikymo) yra pagrįstos ir teisingos. 16.5. Sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad apeliantė iÅ¡ esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurios jai trukdė laiku paskaičiuoti delspinigius ir juos iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovei mokėtinų piniginių sumų. Be to, svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios, todėl apeliantės nurodomos aplinkybės, vykusios po apeliantės pareikÅ¡tų ketinimų atlikti iÅ¡skaitas iÅ¡ ieÅ¡kovei mokėtinų sumų, nevertintinos kaip svarbios.

Apeliantė nėra atsitiktinis tegul ir komercinės veiklos nevykdantis rinkos dalyvis, jos teisės skyriuje dirba 7 teisininkai.

17. Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Apeliantės praneÅ¡imai, kuriais informuojama apie sutarčių pagrindu reikalaujamas netesybas ir ketinimÄ jas įskaityti, parengti ir ieÅ¡kovei iÅ¡siųsti praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo Sutartyse nurodytų projektavimo darbų tinkamo užbaigimo, t. y. praleidus reikalavimams dėl netesybų pareikÅ¡ti taikomÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Apeliantė ne tik neįrodinėjo pagrindų, kurie yra bÅ«tini, siekiant atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , bet ir pati tiesiogiai patvirtino, kad tokie pagrindai objektyviai neegzistuoja, nes teismo posėdžio metu nurodė, kad priimdama projektavimo darbus, nors ir turėjo teisę, tačiau nereiÅ¡kė ieÅ¡kovei jokių pretenzijų dėl delspinigių todėl, kad norėjo ne ginčo tvarka įskaityti vienarūšius prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, tačiau neturėjo iÅ¡ ko jų iÅ¡skaičiuoti. 17.2.

Tai, kad ieÅ¡kovė, nepasisydama nepagrįstai reikalaujamų netesybų, tęsė darbus pagal ginčo Sutartis ir visus darbus atliko nepraleisdama galutinių darbų atlikimo terminų, negali bÅ«ti traktuojama kaip prievolės sumokėti netesybas įvykdymas. 17.3. Sutartyse nėra apibrėžta objekto sÄ voka, tačiau sutarties objektas yra aiÅ¡kiai apibrėžtas sutarčių I skyriuje, kuriame jis yra iÅ¡skaidytas papunkčiais pagal vieÅ¡ojo pirkimo objektus: kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimas; statybos darbų atlikimas; projekto vykdymo bei dokumentacijos priežiÅ«ros paslaugų teikimas.

Sutarčių II ir III skyriuose sutarties kaina, darbų atlikimo terminai taip pat iÅ¡skaidyti pagal tuos pačius vieÅ¡ojo prikimo objektus, todėl sutarčių 60 punkte, nustatančiame delspinigių skaičiavimÄ , naudojama formuluotė „nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos“ reiÅ¡kia sutarties pagrindu neatliktų (neužbaigtų) darbų kainÄ , o ne konkretaus kelio ruožo kainÄ . Sutartyse naudojama formuluotė patvirtina, kad sutartis apima daugiau nei vienÄ objektÄ , kurie sutartyse yra iÅ¡skaidyti pagal atliktinus darbus, todėl delspinigiai gali bÅ«ti skaičiuojami tik nuo konkretaus neužbaigto objekto (laiku neatliktų darbų) kainos.

Tokias išvadas suponuoja ir viešųjų pirkimų dokumentai, kuriuose apeliantė buvo išskyrusi 3 viešojo pirkimo objektus. Be to, akcentuodama, kad esminis ir dominuojantis viešųjų pirkimų objektas yra valstybinės reikšmės kelių ruožų remontas, apeliantė pripažįsta, kad Sutartys buvo sudarytos dėl 3 skirtingų pirkimo objektų, t. y. vieno dominuojančio (kelių statybos darbų) ir dviejų papildomų (projektavimo darbai ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos). Kitose civilinėse bylose, pasisakydama dėl analogiškų sutarčių, apeliantė pati akcentuoja, kad Sutartys yra mišrios. 17.4.

Apeliantė patvirtino, kad galutinis rezultatas pagal ginčo Sutartis buvo perduotas nepraleidžiant nustatytų terminų, bei akcentavo, kad jos tikslas buvo nukreiptas ne į atskiras paslaugas ar darbų objektus, bet į valstybinės reikÅ¡mės rajoninių kelių remontÄ , todėl ir netesybomis buvo skatinama laiku atlikti kelio remontÄ . Tačiau faktiniai apeliantės veiksmai paneigia Å¡iuos jos teiginius, nes apie reikalaujamus sumokėti delspinigius atsakovė informavo tik baigiamojoje statybos darbų stadijoje.

Taigi reikalavimas sumokėti delspinigius buvo pateiktas ne tam, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų paskatinta tinkamai ir laiku atlikti darbus, o siekiant nepagrįstai pasipelnyti ieÅ¡kovės sÄ skaita. Nėra jokio pagrindo teigti, kad, delspinigius skaičiuojant nuo pradelstų atlikti darbų vertės, ieÅ¡kovė nebÅ«tų skatinama laiku įvykdyti prievolių. PrieÅ¡ingai, tokiu bÅ«du yra užtikrinamas sutarties pažeidimo masto bei taikytinų sankcijų ryÅ¡ys bei proporcingumas (kuo didesnis pažeidimas ir galimi kontrahento nuostoliai, tuo didesnės netesybos). 17.5.

Vertinant, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi bÅ«ti atsižvelgiama į netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Apeliantė patirtų nuostolių neįrodinėjo, o jos teoriniai pasvarstymai dėl to, kokius nuostolius galėjo sukelti praleisti projektavimo darbų terminai, yra tik hipotetiniai ir iÅ¡imtinai susiję vien tik su galutinio darbų atlikimo termino praleidimu, kuris Å¡iuo atveju nebuvo praleistas, taigi apeliantė jokių nuostolių nepatyrė. Apeliantė nepagrįstai siekia sukurti įspÅ«dį, kad pirmosios instancijos teismas jai sudarė kliÅ«tis pagrįsti pozicijÄ dėl nuostolių buvimo.

Apeliantė savo pozicijÄ iÅ¡dėstė žodžiu bei nurodė, kad raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytų teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, taip pat atsakovė nereiÅ¡kė praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , be to, ir teikdama apeliacinį skundÄ nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie pagrįstų jos pozicijÄ dėl tariamai patirtų nuostolių. 17.6. Apeliantė neturėjo teisės atlikti vienarūšių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo, nes neegzistavo mažiausiai 3 iÅ¡ 6 sÄ lygų, kurios visos yra bÅ«tinos norint teisėtai įskaityti vienarūšius prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus.

Pirma, apeliantės reikalavimas dėl sutarčių pagrindu taikytinų netesybų nebuvo galiojantis. Antra, net ir tuo atveju, jeigu apeliantės reikalavimas dėl netesybų bÅ«tų vertinamas kaip galiojantis, toks reikalavimas vis tiek netenkintų vykdytinumo reikalavimo (apie ketinimÄ reikalauti delspinigių apeliantė pranešė praleidusi 6 mėnesių senaties terminÄ , o ieÅ¡kovės reikalavimai apeliantei taip pat nebuvo vykdytini (nebuvo suėję PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimo terminai).

Trečia, reikalavimai negalėtų bÅ«ti laikomas apibrėžtais, nes po apeliantės praneÅ¡imų pateikimo Å¡alys dar derėjosi dėl netesybų taikymo. Be to, apeliantė ieÅ¡kovę informavo tik apie ketinimÄ atlikti įskaitymÄ , o raÅ¡ytiniai praneÅ¡imai apie faktiÅ¡kai atliktus vienarūšių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymus iÅ¡ viso nebuvo pateikti. 17.7. Atsižvelgiant į rangos santykiams taikytinÄ sutarties uždarumo principÄ , tik užsakovas ir generalinis rangovas turi teisę reikÅ¡ti tiesioginius reikalavimus vienas kitam.

Taigi net ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų pareiÅ¡kusi reikalavimus tretiesiems asmenims (subrangovams) ir tretieji asmenys bÅ«tų visa apimtimi ar iÅ¡ dalies įvykdę tokį ieÅ¡kovės reikalavimÄ , tai negalėtų apriboti ieÅ¡kovės teisės apeliantės atžvilgiu reikÅ¡ti tiesioginio reikalavimo. Bet kokiu atveju, ieÅ¡kovė teismo posėdyje nurodė, kad reikalavimai tretiesiems asmenims nebuvo pareikÅ¡ti ir tretieji asmenys nėra kompensavę ieÅ¡kovės dėl apeliantės neteisėtai atliktų įskaitymų negautų pajamų.

UAB „Sweco Lietuva“ taip pat patvirtina, kad nėra kompensavusi šių ieškovės negautų pajamų. 17.8. Trečiasis asmuo, net ir nebūdamas tiesioginiu ginčo dalyviu, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad jis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

20. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo atsakovės atlikti iÅ¡ viso 26 749,93 Eur dydžio įskaitymai pagal ieÅ¡kovės PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pripažinti neteisėtais ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 26 749,93 Eur suma, 525,39 Eur sutartinių netesybų ir 8 proc. palÅ«kanos nuo priteistos sumos (27 275,32 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl sutarčių aiÅ¡kinimo 21. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi sutarčių aiÅ¡kinimo ir netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino sutarčių turinį dėl netesybų apskaičiavimo, tokiu bÅ«du peržengdamas ieÅ¡kinio ribas.

22. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalykas – iÅ¡skaitų pripažinimas neteisėtomis ir dėl neteisėtų iÅ¡skaitų neiÅ¡mokėtų sumų priteisimas. Atsakovė ginčijamus įskaitymus atliko Sutarčių Nr. S-179, Nr. S-152 ir Nr. S-210 pagrindu apskaičiavusi ieÅ¡kovei delspinigius už pavėluotai atliktus projektavimo darbus. Grįsdama savo ieÅ¡kinį ir argumentuodama ieÅ¡kinio senaties termino eigos skaičiavimÄ , ieÅ¡kovė, be kita ko, nurodė, kad prievolė pagal minėtas sutartis yra dali.

Tokios pozicijos atsiliepime laikėsi ir trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“, be kita ko, nurodydamas, kad prievolės dalumas aktualus ne tik ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimui, bet ir delspinigių sumos apskaičiavimui. Tuo tarpu atsakovė laikėsi pozicijos, kad Sutartys sudarytos dėl vieningo objekto – kelių remonto, todėl skaidyti šį objektÄ Ä¯ dalis pagal atliekamus darbus nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad byloje buvo iÅ¡kilęs sutarčių aiÅ¡kinimo poreikis, todėl, aiÅ¡kindamas Sutartis, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio ribų neperžengė.

Tačiau sutiktina su atsakove, kad sutarčių turinį dėl jose nustatytos delspinigių skaičiavimo tvarkos teismas išaiškino netinkamai, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles, ir nepagrįstai perskaičiavo ieškovei priskaičiuotų delspinigių dydį.

23. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir iÅ¡plėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes; sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018).

Subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020). Sprendžiant dėl sutarties, sudarytos pagal Viešųjų pirkimų įstatymÄ , sÄ lygų aiÅ¡kinimo, svarbu analizuoti ir vertinti ne tik ginčo sutartį, bet ir paties vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, kuriose gali bÅ«ti įtvirtintos esminės bÅ«simos sutarties nuostatos ar net Å¡ios sutarties projektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutarčių Nr. S-179, Nr. S-152 ir Nr. S-210 I skirsnyje „Sutarties objektas“ iÅ¡skirti penki rangovo įsipareigojimai, t. y. pagal 1.1 punktÄ rangovas įsipareigoja parengti atitinkamo kelio ruožo techninius darbo projektus, juos suderinti, pagal 1.2 punktÄ â€“ atlikti statybos darbus, pagal 1.3 punktÄ â€“ atlikti projekto vykdymo priežiÅ«rÄ statybos darbų vykdymo metu, pagal 1.4 punktÄ â€“ parengti ir perduoti užsakovui iÅ¡pildomÄ jÄ dokumentacijÄ , atlikti kelio ruožo kadastrinius matavimus ir pan., pagal 1.5 punktÄ â€“ įregistruoti deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ .

Å iame skirsnyje nurodyta, jog rangovo įsipareigojimai, apibrėžti sutarties 1.1, 1.2, 1.3 ir 1.4 punktuose, sutartyje kartu vadinami Darbais, o rangovo įsipareigojimai, apibrėžti sutarties 1.5 punkte, sutartyje vadinami su Darbais susijusiomis paslaugomis. Pirkimo sutarčių II skirsnyje „Sutarties kainodara“ 4 punkte nurodyta pradinė visos sutarties vertė, o 5 punkte iÅ¡skirtos sutarties sumos sudėtinės dalys pagal kiekvienÄ remontuotinÄ kelio ruoÅ¾Ä , atskiruose papunkčiuose papildomai nurodant projektavimo darbų kainÄ , statybos darbų kainÄ , projektų vykdymo priežiÅ«ros kainÄ ir 21 proc.

PVM. Sutarčių III skirsnio „Darbų ir su darbais susijusių paslaugų atlikimo terminai“ 8 punkte nurodytas bendras visų darbų pabaigimo terminas – 13 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos, 8.1 punkte numatytas 5 mėnesių darbų, numatytų sutarties 1.1 punkte pabaigos terminas, sutarties 8.2 punkte numatytas 8 mėnesių darbų, nurodytų sutarties 1.2, 1.3 ir 1.4 punktuose pabaigos terminas, o sutarčių 9 punkte numatytas 2 mėnesių terminas darbams ir paslaugoms, nurodytiems sutarties 1.5 punkte.

Sutarties IV skirsnio „Darbų ir su darbais susijusių paslaugų atlikimas ir darbų perdavimas“ 17 punkte nurodyta, kad darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡skirti Å¡ie darbų ir paslaugų etapai pagal objektus: projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiÅ«ros, deklaracijos apie statybos užbaigimÄ gavimo. Sutarčių IV skirsnio B, C, D skyriuose atskirai aptarti kiekvienam darbų ir paslaugų etapui skirti įpareigojimai, o sutarčių V skirsnyje aptarta atsiskaitymo už atskirus sutartyse numatytus darbus tvarka.

Sutarčių VII skirsnio „Šalių atsakomybė“ 60 punkte numatyta, kad rangovas, neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku, nesilaikęs darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike numatytų darbų atlikimo terminų, taip pat sutarties 27 punkto atveju įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos.

Delspinigiai iÅ¡skaičiuojami iÅ¡ rangovui pagal Å¡iÄ sutartį mokėtinų sumų (be PVM). Sutarčių XV skirsnio „Sutarties nutraukimas“ 114.2 punkte numatyta, kad užsakovas be iÅ¡ankstinio įspėjimo gali nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai dėl esminio sutarties pažeidimo ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu delspinigių dydis pasiekia 5,4 proc. bent vieno iÅ¡ neužbaigtų objektų kainos.

25. Iš Pirkimo dokumentuose pateiktų sutarčių projektų matyti, kad sutarčių 5 punkte „objektu“ įvardijami ne atskiri Darbai, numatyti sutarčių 1.1–1.4 punktuose, o valstybinės reikšmės kelių ruožai, kuriuose turi būti atliekami sutarčių 1.1–1.4 punktuose nurodyti darbai.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas ginčo sutarčių nuostatas, Pirkimo dokumentų turinį, iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad Sutartys Nr. S-179, Nr. S-152 ir Nr. S-210 yra miÅ¡raus turinio, nes turi skirtingų sutarčių rūšių elementų: projektavimo darbų, statybos darbų, projekto priežiÅ«ros vykdymo, paslaugų (deklaracijos apie statybos pabaigÄ Ä¯registravimas, kiti įsipareigojimai dėl kadastrinių matavimų atlikimo, iÅ¡pildomosios dokumentacijos pildymo), be to, atskiriems į sutarties objektÄ patenkantiems darbams (sutarčių 1.1–1.4 punktai) nustatyta atskira atlikimo tvarka, skirtingi terminai.

Tačiau sisteminė nurodytų sutarčių nuostatų analizė, Pirkimo dokumentų turinys nesudaro pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo sutarčių 60 punkte nurodyti delspinigiai skaičiuotini ne nuo viso remontuojamo kelio ruožo darbų kainos, o tik nuo neatliktų darbų vertės – nagrinėjamu atveju tik nuo projektavimo darbų kainos.

27. Sutartyse nėra pateiktas objekto apibrėžimas, tačiau Pirkimo dokumentuose esantis pirkimo sutarties projektas bei sutarčių 17 punktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, nors techninių darbo projektų parengimas yra sutarties objekto dalis, tačiau objektas, nuo kurio kainos skaičiuojami sutarčių 60 punkte nurodyti delspinigiai, yra remontuojamas kelio ruožas, tuo tarpu projektavimas laikytinas tik objekte atliekamų darbų etapu. Tai, kad „objektu“ yra įvardijamas kelio ruožas, o ne atskiri tame kelio ruože atliekami darbai, patvirtina ir sutarčių 34, 73, 99 punktai (rangovas garantuoja objekte darbo ir prieÅ¡gaisrinę saugÄ ; rangovas atsako už objekto sugriuvimÄ ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per 5 metus; objekto vizualinė apžiÅ«ra).

Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė neteisingai apskaičiavo netesybų dydį. Direkcija delspinigius skaičiavo tinkamai vadovaudamasi sutarčių sÄ lygomis nuo visos atitinkamo kelio ruožo remonto kainos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pati ieÅ¡kovė dublike nurodė, kad atsakovė pasirinkto laikotarpio delspinigiams skaičiuoti ribose delspinigius skaičiavo teisingai bei argumentų dėl galimai ne nuo tos sumos skaičiuojamų delspinigių pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė.

28. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad asmenys laisvi ne tik sudaryti sutartį ar jos nesudaryti, bet ir susitarti dėl jos sÄ lygų, sutartimi sukuriamų teisių ir pareigų. Å alys turi teisę sudaryti sutartis, nenustatytas CK normų, taip pat sutartis, turinčias kelių sutarčių rūšių elementų, jei tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Taigi sutarties laisvės principas suteikia Å¡alims teisę laisva valia susitarti dėl sutarties ir jos sÄ lygų, jei sutartis ar jos sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, gerai moralei, vieÅ¡ajai tvarkai ar teisės principams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nedraudžia susitarti dėl delspinigių skaičiavimo už laiku neįvykdytus tarpinius įsipareigojimus nuo visų darbų kainos, tokios delspinigių skaičiavimo tvarkos nustatymas neprieÅ¡tarauja nei imperatyvioms teisės normoms, nei gerai moralei, vieÅ¡ajai tvarkai ar teisės principams. IeÅ¡kovė ir atsakovė laisva valia sudarė ginčo sutartis, todėl teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo 29. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Direkcija praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalauti delspinigių.

30. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ ieÅ¡kiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas.

31. CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Taigi ieÅ¡kinio senaties sampratÄ aiÅ¡kinanti norma nustato, kad tai terminas, per kurį kreditorius, nenorėdamas neigiamų padarinių tuo atveju, jei skolininkas praÅ¡ys taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), privalo kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Å ios ir kitos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios teisės normos tiesiogiai įtvirtina ieÅ¡kinio senaties taikymÄ tik teismo procese.

Tačiau kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nors įprastai ieÅ¡kinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiÅ¡kia skolininkui ieÅ¡kinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko pinigines prievoles ne teismo tvarka, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimÄ sumokėti skolÄ gera valia, turi teisę ginti pažeistas teises pareikÅ¡damas kreditoriui savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kinio senaties terminų taikymo.

Teismai, nagrinėdami skolininko ieÅ¡kinį, turi vadovautis ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančiomis normomis taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieÅ¡kinį, kai skolininkas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Taigi CK normomis nustatytas ieÅ¡kinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankiÅ¡kÄ teisę, remdamasis ieÅ¡kinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismo tvarka reiÅ¡kiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams.

Kitoks ieÅ¡kinio senaties normų aiÅ¡kinimas pažeistų sutarties Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ ir skolininko teisę į teisminę pažeistų teisių gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017).

32. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iÅ¡ tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

33. Projektavimo darbai pagal Sutartis turėjo būti pradėti ir baigti per 5 mėnesius. Sutartis Nr. S-179 įsigaliojo 2018 m. gegužės 14 d., techninis darbo projektas turėjo būti parengtas iki 2018 m. spalio 14 d., tačiau realiai parengtas 2018 m. lapkričio 6 d., t. y. vėlavo 23 kalendorines dienas). Kadangi projekto tvirtinimas užtruko ne tik dėl ieškovės kaltės, todėl delspinigiai skaičiuoti už 16 kalendorinių dienų. Sutartis Nr. S-152 įsigaliojo 2018 m. gegužės 9 d., todėl pagal atskirus valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožus techniniai darbo projektai turėjo būti parengti iki 2018 m. spalio 9 d.:

a) kelio Nr. 5017 ruožo techninis darbo projektas patvirtintas 2018 m. spalio 26 d. (vėlavo 17 kalendorinių dienų), bet delspinigiai skaičiuoti už 5 kalendorines dienas, nes darbai užtruko ne tik dėl ieškovės kaltės;

b) kelio Nr. 5034 ruožo techninis darbo projektas patvirtintas 2018 m. gruodžio 12 d. (vėlavo 64 kalendorines dienas), bet delspinigiai skaičiuoti už 45 kalendorines dienas, nes projekto tvirtinimas užtruko ne tik dėl ieškovės kaltės. Sutartis Nr. S-210 įsigaliojo 2018 m. gegužės 25 d., todėl pagal atskirus valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožus techniniai darbo projektai turėjo būti parengti iki 2018 m. spalio 25 d.:

a) kelio Nr. 2611 ruožo techninis darbo projektas patvirtintas 2018 m. lapkričio 9 d. (vėlavo 14 kalendorinių dienų);

b) kelio Nr. 2635 ruožo techninis darbo projektas patvirtintas 2018 m. lapkričio 19 d. (vėlavo 24 kalendorines dienas).

34. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl Å¡ios nutarties 34 punkte nurodytų prievolių įvykdymo terminų, pradelstų dienų, už kurias atsakovė, vadovaudamasi Sutarčių 60 punktu, turėjo teisę skaičiuoti delspinigius, skaičiaus. Tačiau Å¡alys skirtingai traktuoja laikotarpį, per kurį atsakovė turėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovei reikalavimÄ dėl netesybų taikymo, kad toks reikalavimas bÅ«tų pareikÅ¡tas nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė reikalavimÄ dėl delspinigių mokėjimo turėjo pareikÅ¡ti per 6 mėnesius nuo projektavimo darbų tinkamo užbaigimo datų, tuo tarpu atsakovė mano, kad netesybų galėjo reikalauti visÄ sutarčių vykdymo laikotarpį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo yra nepagrįsti.

35. Sutiktina su atsakove, kad Sutartys laikomos įvykdytomis tik pasiekus galutinį jų tikslÄ â€“ kelio kapitalinio remonto atlikimÄ . Tačiau tai nereiÅ¡kia, jog, sutartyje esant atskirai nustatytam tik projektavimo darbams atlikti skirtam terminui, visos sutarties galiojimo laikotarpiu galima reikalauti delspinigių už pavėluotai įvykdytus projektavimo darbus.

36. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Kadangi delspinigiai ieÅ¡kovei skaičiuoti nuo Sutartyse nustatyto prievolės įvykdymo termino pabaigos iki tol, kol prievolė buvo realiai įvykdyta, t. y. iki projektavimo darbai buvo užbaigti, vadinasi, norėdama nepraleisti ieÅ¡kinio senaties termino, atsakovė į ieÅ¡kovę dėl delspinigių sumokėjimo už kiekvienÄ praleistÄ termino dienÄ turėjo kreiptis per 6 mėnesius, nes prievolė pažeidžiama kiekvienÄ dienÄ iki prievolės tinkamo įvykdymo ir tÄ kiekvienÄ dienÄ prasideda ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių pareikÅ¡ti.

Tai reiškia, kad priklausomai nuo to, kada prievolė buvo įvykdyta ir kada buvo pareikalauta mokėti netesybas, kai kuriems praleisto prievolės vykdymo termino laikotarpiams ieškinio senaties terminas gali būti praleistas, o kai kuriems – nepraleistas. Visam prievolės vykdymo termino praleidimo laikotarpiui reikalavimas mokėti netesybas bus laikomas pavėluotu dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, jeigu toks reikalavimas pateikiamas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paskutinės prievolės vykdymo termino pažeidimo dienos.

37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytus projektavimo darbų įvykdymo terminus bei atsakovės raÅ¡tų, adresuotų ieÅ¡kovei dėl delspinigių skaičiavimo datas, padarė teisingas iÅ¡vadas, kad atsakovė į UAB „Alkesta“ dėl visų delspinigių sumų sumokėjimo kreipėsi praleidusi 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , iÅ¡skyrus delspinigius, apskaičiuotus už kelio Nr. 5034 ruožo projektavimo darbus pagal Sutartį Nr. S-152.

38. Kaip minėta, pagal Sutartį Nr. S-179 projektavimo darbus ieÅ¡kovė užbaigė 2018 m. lapkričio 6 d., todėl atsakovė reikalavimÄ dėl delspinigių už atskiras prievolės vykdymo termino pažeidimo dienas turėjo pareikÅ¡ti nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. (terminas įvykdyti prievolę dėl ieÅ¡kovės kaltės praleistas 16 kalendorinių dienų – nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d.), tačiau praneÅ¡imÄ dėl delspinigių taikymo pagal minėtÄ sutartį pateikė tik 2019 m. birželio 10 d., t. y. praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalauti pagal Å¡iÄ sutartį visų delspinigių sumų.

39. Pagal Sutartį Nr. S-152 kelio Nr. 5017 projektavimo darbus ieÅ¡kovė užbaigė 2018 m. spalio 26 d., todėl reikalavimÄ dėl delspinigių už atskiras prievolės vykdymo termino pažeidimo dienas atsakovė turėjo pareikÅ¡ti nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. (terminas įvykdyti prievolę dėl ieÅ¡kovės kaltės praleistas 5 kalendorinėmis dienomis – nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2018 m. spalio 26 d.), tačiau praneÅ¡imÄ dėl delspinigių taikymo už minėto kelio ruožo projektavimo vėlavimÄ pateikė tik 2019 m. birželio 5 d. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju neteisingai nurodė ieÅ¡kinio senaties termino eigos pabaigÄ (vietoj 2019 m. balandžio 26 d. teismas nurodė 2019 m. balandžio 10 d.), tačiau toks netikslumas nekeičia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog reikalauti visų delspinigių sumų dėl kelio Nr. 5017 projektavimo darbų vėlavimo atsakovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teisingumo.

40. Pagal Sutartį Nr. S-210 kelio Nr. 2611 projektavimo darbus ieÅ¡kovė užbaigė 2018 m. lapkričio 9 d., todėl atsakovė reikalavimÄ dėl delspinigių už atskiras prievolės vykdymo termino pažeidimo dienas turėjo pareikÅ¡ti nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. (terminas įvykdyti prievolę dėl ieÅ¡kovės kaltės praleistas 14 kalendorinių dienų – nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d.). PraneÅ¡imÄ dėl delspinigių taikymo už vėlavimÄ parengti kelio Nr. 2611 projektÄ atsakovė pateikė 2019 m. liepos 12 d., t. y. praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalauti dėl Å¡io objekto visų delspinigių sumų.

Kelio Nr. 2635 projektavimo darbus ieÅ¡kovė užbaigė 2018 m. lapkričio 19 d., todėl atsakovė reikalavimÄ dėl delspinigių už atskiras prievolės vykdymo termino pažeidimo dienas turėjo pareikÅ¡ti nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. gegužės 19 d. (terminas įvykdyti prievolę dėl ieÅ¡kovės kaltės praleistas 24 kalendorines dienas – nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 18 d.), tačiau praneÅ¡imÄ dėl delspinigių taikymo už vėlavimÄ parengti kelio Nr. 2635 projektÄ atsakovė pateikė tik 2019 m. liepos 12 d., t. y. praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalauti dėl Å¡io objekto visų delspinigių sumų.

41. Pagal Sutartį Nr. S-152 kelio Nr. 5034 projektavimo darbus ieÅ¡kovė užbaigė tik 2018 m. gruodžio 12 d., todėl atsakovė reikalavimÄ dėl delspinigių už atskiras prievolės vykdymo termino pažeidimo dienas turėjo pareikÅ¡ti nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2019 m. birželio 12 d. (terminas įvykdyti prievolę dėl ieÅ¡kovės kaltės praleistas 45 kalendorinėmis dienomis – nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d.). PraneÅ¡imÄ dėl delspinigių taikymo už vėlavimÄ parengti kelio Nr. 5034 projektÄ atsakovė pateikė 2019 m. birželio 5 d. Tai reiÅ¡kia, kad reikalavimui dėl delspinigių mokėjimo pareikÅ¡ti už prievolės vykdymo termino pažeidimo dienas nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. atsakovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o už prievolės vykdymo termino pažeidimo dienas nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. (už 8 dienas) ieÅ¡kinio senaties termino nėra praleidusi (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

42. Nors pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui teisė reikalauti delspinigių neiÅ¡nyksta, tačiau tokiu atveju ribojama asmens teisė į pažeistų jo teisių teisminę gynybÄ . Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieÅ¡kovės derybos dėl delspinigių skaičiavimo gali bÅ«ti prilyginamos prievolės įvykdymui pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui (CK 1.133 straipsnis).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti atsakovės praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡o; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai dėl bylos Å¡alių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018).

44. Šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, objektyviai sutrukdžiusių atsakovei per 6 mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino pažeidimo pareikalauti ieškovės sumokėti Sutartyse nurodytus delspinigius. Atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad ji yra biudžetinė įstaiga, nelaikytina svarbia aplinkybe ieškinio senaties terminui atnaujinti ar atsakovės atžvilgiu apskritai netaikyti CK 1.125 straipsnyje įtvirtintų ieškinio senaties terminų. Priešingai, Direkcijai kelių remonto darbų sutarčių sudarymas, jų vykdymo kontrolė yra kasdienė veikla, todėl reikalavimų dėl delspinigių pareiškimo tvarka atsakovei turėjo būti žinoma, tuo labiau, kad Direkcijos struktūroje yra atskiras teisės skyrius.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė, priimdama projektavimo darbus, ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl delspinigių todėl, kad neturėjo iÅ¡ ko jų iÅ¡skaičiuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, nors Sutartyse buvo numatyta, kad delspinigiai iÅ¡skaičiuojami iÅ¡ rangovui pagal sutartį mokėtinų sumų, tačiau tokia sutarties nuostata nereiÅ¡kia, kad atsakovė negali delspinigių pareikalauti anksčiau nei jai bus pateiktos apmokėti rangovo (ieÅ¡kovės UAB „Alkesta“) iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros.

Tai, kad delspinigių galėjo bÅ«ti reikalaujama anksčiau, nagrinėjamu atveju teismo posėdyje patvirtino ir atsakovės atstovas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl įskaitymo galimumo 45. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, įskaitymas – vienaÅ¡alis sandoris, jam pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).

Ä®skaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , jei kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡a apie šį teisinį veiksmÄ ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sÄ lygos. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sÄ lygas:

1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas;

2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui;

3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.);

4) abu reikalavimai turi galioti;

5) abu reikalavimai turi būti vykdytini;

6) abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės Å¡alis su tokiu prievolės pasibaigimo bÅ«du ar ne, kita prievolės Å¡alis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumÄ teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų atliekant įskaitymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

46. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad ji nepažeidė pareigos praneÅ¡ti apie įskaitymÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įskaitymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiÅ¡kimo apie įskaitymÄ turinio, nei dėl formos (bÅ«do) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios praneÅ¡imo formos, tai apie įskaitymÄ gali bÅ«ti praneÅ¡ama įvairia forma. PareiÅ¡kimo apie įskaitymÄ turinys turi bÅ«ti aiÅ¡kus, suprantamas ir nedviprasmiÅ¡kas.

PareiÅ¡kime turėtų bÅ«ti nurodyta prievolė, pagal kuriÄ atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). CK 6.131 straipsnio 2 dalies nuostatos prasme esminis yra paties praneÅ¡imo apie įskaitymÄ faktas – prievolėms įskaityti pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, o praneÅ¡imo apie įskaitymÄ forma ir turinys nėra prievolių pabaigÄ Ä¯skaitymu nulemiantys veiksniai.

Paties įskaitymo faktas gali bÅ«ti įformintas įvairiais bÅ«dais, svarbiausia, kad prievolės Å¡alies pasirinktas įforminimo bÅ«das aiÅ¡kiai atspindėtų jos valiÄ Ä¯skaityti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019).

47. Tarp Å¡alių sudarytose Sutartyse buvo nustatyta, kad apie įskaitymÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ama raÅ¡tu. Atsakovė tokius raÅ¡tus ieÅ¡kovei pateikė 2019 m. birželio 5 d., 10 d. bei liepos 12 d. Juose buvo nurodyta prievolė, pagal kuriÄ atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma, taip pat konkreti PVM sÄ skaita faktÅ«ra, iÅ¡ kurios bus iÅ¡skaičiuota delspinigių suma. Nors minėtuose raÅ¡tuose buvo praneÅ¡ama ne apie atliktÄ , o apie planuojamÄ atlikti įskaitymÄ , tačiau, teismo vertinimu, toks raÅ¡tų turinys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė nesilaikė praneÅ¡imo apie įskaitymÄ tvarkos.

48. Nors praneÅ¡imo apie įskaitymÄ pareiga buvo įvykdyta, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pats įskaitymas negalėjo bÅ«ti atliktas (iÅ¡skyrus delspinigių dalies įskaitymÄ už kelio Nr. 5034 projektavimÄ ) nesant visų bÅ«tinų įskaitymo sÄ lygų. Kaip minėta, viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų įskaitymui atlikti yra abiejų reikalavimų vykdytinumas.

49. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai negali bÅ«ti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiÅ¡kiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu. Tai reiÅ¡kia bÅ«tinybę kiekvienÄ kartÄ , taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sÄ lygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobÅ«dį, kad nebÅ«tų įskaitomi aiÅ¡kiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu reikalavimai, pvz., tokie, dėl kurių vykdymo Å¡alys aiÅ¡kiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neiÅ¡vengiamai kils ginčas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014).

50. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, jog atsakovo reikalavimas ieÅ¡kovui sumokėti delspinigių sumÄ , apskaičiuotÄ neatsižvelgiant į suėjusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , negali bÅ«ti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016). Atkreiptinas dėmesys, jog ir atsakovė tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia ieÅ¡kinio senaties delspinigiams įskaityti nepasibaigimÄ , o tuo atveju, jei bÅ«tų nuspręsta, kad ieÅ¡kinio senatis buvo praleista, nurodo priežastis Å¡iam terminui atnaujinti. Taigi atsakovė iÅ¡ esmės pripažįsta, kad jos teisė įskaityti delspinigių sumas nėra nekviestionuotina, bet priklauso nuo aplinkybių, lemiančių ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimÄ .

51. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad visiems atsakovės atliktiems įskaitymams, iÅ¡skyrus dalies delspinigių įskaitymÄ pagal Sutartį Nr. S-152 dėl kelio Nr. 5034 ruožo, neegzistavo visos įskaitymo sÄ lygos, kurios yra privalomos, kad įskaitymas bÅ«tų pripažįstamas teisėtu.

52. Atsakovės atliktus ginčijamus įskaitymus pripažinus neteisėtais (išskyrus įskaitymo dalį pagal Sutartį Nr. S-152 dėl kelio Nr. 5034), ieškovei pagrįstai priteista atsakovės neteisėtai išskaičiuota delspinigių suma, sutartinės netesybos ir procesinės palūkanos. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, susijusių su sutartinių netesybų ar procesinių palūkanų skaičiavimo nepagrįstumu.

53. Atsakovės teiginiai dėl ieÅ¡kovės galimo nepagrįsto praturtėjimo tuo atveju, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų pareikalavusi sutartinės atsakomybės iÅ¡ savo subtiekėjų UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Saugvila“, yra paremti tik prielaidomis. Be to, kaip teisingai pažymėjo UAB „Sweco Lietuva“, net ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų pareiÅ¡kusi reikalavimus subrangovams dėl projektavimo darbų vėlavimo ir subrangovai bÅ«tų visa apimtimi ar iÅ¡ dalies įvykdę tokį ieÅ¡kovės reikalavimÄ , tai negalėtų apriboti ieÅ¡kovės teisės apeliantės atžvilgiu reikÅ¡ti tiesioginį reikalavimÄ dėl iÅ¡skaitų pripažinimo neteisėtomis.

Dėl procesinės bylos baigties 54. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino įskaitymo sÄ lygas ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl dalies įskaitymų neteisėtumo, tačiau neteisingai aiÅ¡kino Sutarčių sÄ lygas dėl delspinigių apskaičiavimo metodikos ir atitinkamai neteisingai paskaičiavo ieÅ¡kovei priteistinas sumas, iÅ¡ dalies netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimÄ reglamentuojančias teisės nuostatas prievolių tęstinio pažeidimo atvejais, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti pakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

55. Kadangi atsakovė reikalavimui dėl delspinigių už kelio Nr. 5034 ruožo projektavimo darbus pagal Sutartį Nr. S-152 pareikÅ¡ti nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino tik už 8 dienas, be to, delspinigiai už laiku neatliktus projektavimo darbus skaičiuotini nuo visų remontuojamo kelio ruožo darbų vertės, darytina iÅ¡vada, kad delspinigiai už vėlavimÄ atlikti kelio Nr. 5034 ruožo projektavimo darbus pagal Sutartį Nr. S-152, kurių reikalauti atsakovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, sudaro 1 174,56 Eur (489 399,82 Eur x 0,03 proc. x 8 d.).

Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė pagal 2019 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. O191760773231001 neteisėtai atliko ne pirmosios instancijos teismo nurodytÄ 6 997,98 Eur iÅ¡skaitÄ , o 6 019,17 Eur (7 193,73 Eur – 1 174,56 Eur) iÅ¡skaitÄ , atitinkamai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės turėtų bÅ«ti priteista ne 26 749,93 Eur, o 25 771,12 Eur (26 945,68 Eur – 1 174,56 Eur) suma, 504,58 Eur sutartinės netesybos bei 8 proc. palÅ«kanos nuo priteistos sumos (26 275,70 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 56. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

57. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 99,27 proc., todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 818 Eur (iš sumokėtų 824 Eur) žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus ieškovei priteistinų sumų dydį, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 95,63 proc., todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 788 Eur (824 x 95,63 proc) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

58. Teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiajam asmeniui UAB „Sweco Lietuva“ pirmosios instancijos teismo priteista 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neperskaičiuotina, kadangi minėta bendrovė iš esmės teikė argumentus tik dėl delspinigių pagal Sutartį Nr. S-210 įskaitymo ir šios įskaitos pripažintos neteisėtomis visa apimtimi.

59. UAB „Sweco Lietuva“ taip pat praÅ¡o priteisti 1 089 Eur iÅ¡laidas, kurias sudaro 108,90 Eur iÅ¡laidos už praÅ¡ymo dėl raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo pirmosios instancijos teismo sprendime parengimÄ bei 980,10 Eur iÅ¡laidos už atsiliepimo į Direkcijos apeliacinį skundÄ parengimÄ .

60. UAB „Sweco Lietuva“ praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ nevirÅ¡ija vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktais nustatyto maksimalaus galimo priteisti iÅ¡laidų dydžio už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas, todėl gali bÅ«ti priteistos.

PraÅ¡ymas priteisti 108,90 Eur iÅ¡laidas už 1 puslapio apimties praÅ¡ymo dėl raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo parengimÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka bendrųjų teisės principų – protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų, todėl netenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pagal 2019 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. O191760773231001 atliktÄ 6 019,17 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių devyniolikos eurų ir 17 euro centų) iÅ¡skaitÄ , pagal 2019 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. O191930776193369 atliktÄ 13 375,52 Eur (trylikos tÅ«kstančių trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt penkių eurų ir 52 euro centų) iÅ¡skaitÄ ir pagal 2019 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. O191990777059131 atliktÄ 6 376,43 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų ir 43 euro centų) iÅ¡skaitÄ neteisėtomis.

Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“ iÅ¡ atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos neteisėtai atsakovės iÅ¡skaitytÄ 25 771,12 Eur (dvideÅ¡imt penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt vieno euro ir 12 euro centų) sumÄ , 504,58 Eur (penkis Å¡imtus keturis eurus ir 58 euro centus) sutartinių netesybų ir 8 (aÅ¡tuonių) proc. palÅ«kanas nuo priteistos sumos (26 275,70 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“ 788 Eur (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei“ „Sweco Lietuva“ 1 306,80 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus Å¡eÅ¡is eurus ir 80 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.“ Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei“ „Sweco Lietuva“ 980,10 Eur (devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų ir 10 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius Bajoras Artūras Driukas Asta Radzevičienė