22de7d0c-e0d9-4881-82bb-b40aba7748db · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. L. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas, J. S., T. F., Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarė A. A.. Teismas n u s t a t ė :

1. pareiÅ¡kėja E. L. (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ ypatingosios teisenos tvarka su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja po savo tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimÄ â€“ 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus buto Nr. (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjusi šį turtÄ valdyti.

2. PareiÅ¡kime nurodo, pareiÅ¡kėjos tėvas A. S., bÅ«damas santuokoje su pareiÅ¡kėjos motina J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1992-09-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyjo butÄ adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus buto Nr. (duomenys neskelbtini)). Buto pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėja nurodyta J. S.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, nuosavybės teisė į butÄ registruota taip pat J. S. vardu, tačiau pagal bendrÄ taisyklę laikytina, kad minėtas butas yra bendroji nekilnojamoji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi Å¡is butas buvo įgytas santuokoje.

Remiantis sutuoktinių lygių dalių bendrajame turte principu laikytina, kad A. S. ir J. S. priklauso po 54 dalį buto adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 1992-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Mirė būdamas santuokoje su pareiškėjos motina J. S.. Testamentų registre nebuvo įregistravęs jokių sudarytų testamentų. A. S. ir J. S. santuokoje susilaukė dviejų vaikų — E. S. (santuokoje – L.), gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra pareiškėja, ir T.

S. (santuokoje – F.), gim. (duomenys neskelbtini), kuri į bylÄ Ä¯traukta kaip suinteresuotas asmuo, kartu su su J. S.. Mirus A. S., nei dukros, nei anona nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo. Mirusiojo žmona J. S. buvo įsitikinusi, kad į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo kreiptis jai nereikia, nes visas butas yra įregistruotas jos vardu, be to, A. S. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravęs kitu adresu - (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki mirties. Po A. S. mirties jo žmona J.

S. trumpai gyveno kartu su pareiÅ¡kėja bute adresu (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė gyventi į butÄ (duomenys neskelbtini), o nuo 2018-10-19 deklaravo ten savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . PareiÅ¡kėja bute adresu (duomenys neskelbtini) gyvena jau daug metų. Savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iuo adresu pareiÅ¡kėja yra deklaravusi nuo 2007-04-19, nors ten gyveno dar anksčiau. Visus tuos metus E. L. apmokėdavo ir iki Å¡iol apmoka komunalinius mokesčius, rÅ«pinasi butu kaip nuosavu - prižiÅ«ri jį, esant reikalui remontuoja ir kt.

Å iuo metu pareiÅ¡kėja pilnai apmoka komunalinius mokesčius, kartu apmokėdama ir motinos dalį. Apmokėjimus patvirtina atsiskaitymo knygelės užpildytos E. k. vardu bei apmokėjimo kvitai. Taip pat pareiÅ¡kėja pateikia paslaugų tiekėjų raÅ¡tus, patvirtinančius, kad už minėtÄ butÄ nėra skolų. Nagrinėjamu atveju, pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ Ä¯ A. S. turtÄ yra jo dukros - E. L. ir T. F.. Kadangi pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo po A. S. mirties, palikimo atsiradimo vietos notarui paduotas nebuvo, o A.

S. dukra T. F. bei sutuoktinė J. S. nepretenduoja į mirusiajam priklausiančiÄ 1/2 buto dalį adresu (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėja E. L. laikytina A. S. palikimÄ priėmusiÄ Ä¯pėdine, nes bÅ«tent ji faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.). IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad mirus tėvui A. S., pareiÅ¡kėja rÅ«pinosi mirusiojo turtu kaip savo, toliau gyveno ir naudojosi butu, jį valdo ir prižiÅ«ri, reguliariai mokėjo ir moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ .

PareiÅ¡kėjos elgesys atitinka rÅ«pestingo, tikrojo paveldėto turto savininko elgesio standartÄ . Siekdama tinkamai sutvarkyti buto nuosavybės dokumentus, pareiÅ¡kėja kreipiasi į teismÄ dėl juridinė reikÅ¡mę turinčio fakto - palikimo priėmimo pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ - nustatymo. Kitokį nei teismo tvarka patvirtintÄ palikimo priėmimo faktÄ Ä¯statymai nenumato.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarė A. A. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ teismo nustatytu terminu nepateikė.

4. Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , nurodydama, kad su pareiÅ¡kimu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Patvirtina, kad pareiÅ¡kėja bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena ilgus metus, o mirus A. S. nuo 2012 metų iÅ¡ savo asmeninių lėšų moka už butÄ , atliko buto remontÄ . Mirus A. S. į notarų biurÄ nesikreipė, kadangi manė, jog pati pareiÅ¡kėja sutvarkys tuos dalykus. Teigia, kad į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nepretenduoja.

5. Suinteresuotas asmuo T. F. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , nurodydama, kad su pareiÅ¡kimu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Patvirtina, kad pareiÅ¡kėja bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena ilgus metus, o mirus A. S. nuo 2012 metų iÅ¡ savo asmeninių lėšų moka už butÄ , atliko buto remontÄ . Mirus A. S. į notarų biurÄ nesikreipė, kadangi manė, jog pati pareiÅ¡kėja sutvarkys tuos dalykus. Teigia, kad į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nepretenduoja.

6. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad palikėjo palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytÄ terminÄ , suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

7. Byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, Å¡alims apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Teismas K o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas.

8. IÅ¡ byloje esančios Gyventojų registro centro pažymos nustatyta, kad palikėjas A. S. ir J. S. santuokoje susilaukė dviejų vaikų: pareiÅ¡kėjos E. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. F., gim. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ į bylÄ pateikto mirties liudijimo matyti, kad pareiÅ¡kėjos tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini) bÅ«damas santuokoje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis A. S., bÅ«damas santuokoje su pareiÅ¡kėjos motina J. S. 1992-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), unikalus buto Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registro 2022-09-07 duomenimis nėra įregistruotų A. S. testamentų ar palikimo priėmimo faktų.

9. PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad nei pareiÅ¡kėja, nei pareiÅ¡kėjos motina J. S. ar sesuo T. F. po A. S. mirties nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo. Tačiau, kaip teigia pareiÅ¡kėja, ji faktiÅ¡kai pradėjo valdyti po tėvo A. S. mirties likusį turtÄ (1/2 dalį buto). PareiÅ¡kėja bute gyvena jau daugelį metų, nuo 2007-04-19 bute yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . VisÄ tÄ laikÄ pareiÅ¡kėja mokėjo ir dabar moka buto komunalinius mokesčius, rÅ«pinasi butu kaip nuosavu - prižiÅ«ri jį, esant reikalui remontuoja.

Å iuo metu pareiÅ¡kėja apmoka komunalinius mokesčius ir už motinos dalį. Tuo tarpu, palikėjo žmona J. S. (pareiÅ¡kėjos motina) bute, adresu (duomenys neskelbtini), su pareiÅ¡kėja kartu gyveno trumpai, vėliau persikėlė gyventi į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2018-10-19 ten deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . IÅ¡dėstytoms aplinkybėms pagrįsti į bylÄ pareiÅ¡kėja pateikė raÅ¡ytinius įrodymus: apmokėjimo knygelės kopijÄ ; apmokėjimo kvitus, paslaugų tiekėjų raÅ¡tus, patvirtinančius, kad už minėtÄ butÄ nėra skolų.

Taigi iÅ¡ byloje esančių įrodymų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja nepadavė laiku notarų biurui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , tačiau faktiÅ¡kai pradėjo valdyti po tėvo A. S. mirties likusį turtÄ .

10. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Ä®statymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

11. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

13. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, kad mirus tėvui A. S., pareiÅ¡kėja rÅ«pinosi visu likusiu turtu (1/2 dalimi buto), įgytu pareiÅ¡kėjos motinos J. S. ir mirusio A. S. santuokos metu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieÅ¡taravimo, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Byloje esantys įrodymai ir pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad ji, mirus tėvui, ėmė rupintis ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu (1/2 dalimi buto), t. y. mokėjo mokesčius, rÅ«pinosi turtu ir pan., leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja aktyviais veiksmais siekė priimti po tėvo A.

S. mirties likusį palikimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtÄ , kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja po palikėjo A. S. likusį turtÄ (1/2 dalį) prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo.

14. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėja turėjo teisę paveldėti mirusio A. S. turtÄ pagal įstatymÄ , kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja po A. S. mirties faktinio valdymo bÅ«du priėmė jo palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

15. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiÅ¡kėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ , kaip įstatiminei įpėdinei po tėvo A. S. mirties.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, Å¡iuos klausimus iÅ¡sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos E. L. pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį visÄ palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Rima Lipeikienė