22de339c-5f47-47bf-b7a8-c0c09bf77bb5 · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-90-503/2012(Proceso Nr. 1-14-1-01983-2010-1)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5 (S) NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 8 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant Henrikai Chmieliauskienei,dalyvaujant prokurorei L. Kuprusevičienei,kaltinamajam T. S., jo gynėjui adv. A. G.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui T. T.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1975-01-29, Vilniuje, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, gyv.

Gerosios Vilties g. 25-74, Vilniuje, neteistas, administracine tvarka baustas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 straipsnio 1 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:kaltinamasis T. S. nesunkiai sutrikdė sveikÄ , o bÅ«tent:jis 2010-10-14, apie 02.00 val., Vilniuje, Pamėnkalnio g. 7, prie naktinio klubo „Pramogų bankas“, be priežasties iÅ¡ priekio sugriebė nukentėjusiajam T. T. už abiejų rankų, koja spyrė jam per kojas, po ko rankomis nustÅ«mė nuo už nukentėjusiojo nugaros buvusio borto, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajam T.

T. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį deÅ¡inio stipinkaulio ir alkÅ«nkaulio lūžimu tipinėje vietoje.Kaltinamasis T. S. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu neprisipažino. Teismui paaiÅ¡kino, kad jis dirba UAB „Nešė“, adresu Pamėnkalnio g. 7, Vilnius, apsaugos darbuotoju. PrieÅ¡ kaltinime nurodytÄ laikÄ kaltinamojo draugas buvo iÅ¡lydėtas iÅ¡ klubo „Pramogų bankas“ pagal vidaus tvarkos taisykles. Po ko Å¡is apie 02 val. lauke, ant laiptų prašė jį įleisti į klubÄ .

Tačiau jo įleisti atgal į klubÄ po 24 val. nebuvo galima pagal minėtas taisykles. Dėl to Å¡is vaikinas pradėjo jį įžeidinėti. Ä® tai jis jam atsakė, kad apsiramintų. Tačiau Å¡is vis tiek neapsiramino. Po ko jis pasakė, kad jeigu neapsiramins bus panaudotos dujos. Po ko jiems vis dar bÅ«nant ant laiptų, jis iÅ¡sitraukė dujų balionėlį ir dėl to vaikinas ir T. T. nubėgo į skirtingas puses. Po ko T. T. kojomis užkliuvo už borto ir nukrito. Po ko atsikėlė ir nuėjo.

Ä® nagrinėjimo teisme dalyvių ir teismo klausimus atsakė, kad vaikinas ir T. T. norėjo prasibrauti į klubo vidų. Jis gal 5-10 metrų, vėliau patikslino 5-10 metrų, su iÅ¡sitrauktu dujų balionėliu bėgo paskui vaikinÄ ir T. T.. Å iuos vijosi dėl to, kad norėjo juos pagÄ sdinti ir kad Å¡ie paliktų teritorijÄ . Neigė, kad jis T. T. sugriebė už rankų, spyrė jam per kojas ir jį stÅ«mė nuo borto. Taip pat atsakė, kad lauke ant klubo laiptų jis konfliktavo su vaikinu, tačiau tuo metu T.

T. buvo ramus. Be to, J. buvo diskotekoje, po to su juo kalbėjo lauke. Tačiau tuo metu Juchnevičius jam nepadėjo dirbti apsaugoje.              Gynybos liudytojas P. J. teisme paaiÅ¡kino, kad pažįstÄ T. S., jis yra geras jo pažįstamas, o nukentėjusiojo nepažįsta. PraeitÄ rudenį, datos tiksliai neprisimena, apie 1 val. nakties buvo išėjęs į laukÄ parÅ«kyti. Pamatė besiplieskiantį konfliktÄ tarp jo seno, gero pažįstamo TadeuÅ¡o ir dviejų stambių jaunuolių.

Jaunuoliai keikėsi ir bandė įeiti į pastato vidų. Ä® kÄ T. atsakė, kad jų neįleis vidun, ir pasiÅ«lė eiti namo. Tačiau Å¡ie jaunuoliai T. bandė vis tiek provokuoti. Jį tiesiog provokavo, o jis nusprendė moraliÅ¡kai padėti draugui. Vaikinai buvo stambÅ«s, todėl galvojo, kad jų dviejų iÅ¡sigÄ s. Konfliktas pasireiÅ¡kė tuo, kad jie keikėsi, grasino. Jis jiems pasakė, kad jie nusiramintų, kad iÅ¡kvies policijÄ . Dėl to Å¡ie dar labiau susinervavo. Be to, konfliktas vyko lauke prie Pramogų banko, prie rÅ«komojo, prie įėjimo durų, kitoje pastato pusėje.

Jis nematė, kad T. kam nors bÅ«tų sudavęs smÅ«gius, kad spirtų. Dėl to kas pirmas pradėjo konfliktÄ , tai tie abu jaunuoliai, jau T. grasino. Kaip minėjo jaunuoliai buvo gan stambÅ«s. Be to, jis pamatė konfliktÄ , tik išėjęs iÅ¡ „Pramogų banko“. Po to matė visÄ konflikto eigÄ . Po to kai jis pagrasino, kad iÅ¡kvies policijÄ , jaunuoliai pradėjo elgtis agresyviai. T. pagrasino jiems dujiniu balionėliu ir jie tada pradėjo sprukti. Nukentėjusysis bėgdamas užkliuvo už bordiÅ«ro ir nukrito.

Atsakė, kad T. su dujinių balionėlių pagÄ sdino jiems tam, kad konfliktÄ atitraukti. Tačiau T. dujinio balionėlio nepanaudojo. Tvirtina, kad jaunuoliai iÅ¡sigando dujų balionėlio, ir pradėjo bėgti. Jie iÅ¡ pradžių bėgo laiptais. Be to bordiÅ«ras ten yra, ir ankščiau žmonės dėl jo buvo paslydę. Å is bordiÅ«ras gan statokas, nelabai matomoje vietoje. BordiÅ«ras randasi kairiau nuo laiptų. Jam užsifiksavo, kad nukentėjusysis nukrito. Jis su T. toliau stovėjo. Po ko nukentėjęs atsistojo, jie nėjo pažiÅ«rėti ar jam reikia pagalbos.

T. nebuvo prie nukentėjusiojo priėjęs, jokių veiksmų iÅ¡ T. pusės nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo. Be to, toje vietoje kur buvo bordiÅ«ras yra tamsesnė vieta. Tuo metu lauke daugiau apsaugos darbuotojų nebuvo, o buvo tik jis ir T. Be to, jis studentas ir tuo metu niekur nebuvo įsidarbinęs. O T. jį praleidžia į klubÄ , kodėl gi ne. Patikino, kad fizinio kontakto tarp nukentėjusiojo ir T. nebuvo. Atsakė, kad konflikto metu jaunuoliai keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. Patikslino, kad T. bandė juos nuraminti, kad jie eitų savo keliais.

Taip pat T. Å¡iems pasakė, kad į klubÄ jų neįleis, jiems jau gana. Mano, kad Å¡ie jaunuoliai buvo iÅ¡gėrę, nes labai agresyviai elgėsi. Be to, dažnai pas apsaugos darbuotojus bÅ«na konfliktų. Tačiau tiksliai neatsimena kaip ten viskas buvo. Atsimena, kad jie keikėsi, agresyviai elgėsi, bandė. Nors kaltinamasis T. S. teisme neprisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , tačiau jo kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis. Nukentėjusiojo T. T. teisme duotais paaiÅ¡kinimais, kad jis su studijų draugu E. nuėjo į klubÄ â€žPramogų bankas“.

Su juo jis iÅ¡siskyrė klubo viduje. Po to jis jo pasigedo, nuėjo į klubo apačiÄ . Jam pasakė, kad E. lauke, su apsaugos darbuotojais vyksta konfliktas. Po to jis nuėjo į rÅ«binę, pasiėmė striukę. Išėjo į laukÄ , o čia buvo du apsaugos darbuotojai, kurie kalbėjosi, vartojo necenzÅ«rinius žodžius Evaldo atžvilgiu. Jis E. pakvietė, prie E. priėjo, jį patraukė už rankos, nutempė nuo apsaugos darbuotojų. Kaltinamojo kolega kažkÄ pasakė, po ko, kad jis ir E. bus primuÅ¡ti.

Jis suprato, kad Å¡iedu apsaugos darbuotojai stengiasi iÅ¡provokuoti konfliktÄ . Po to jiems beeinant Å¡ie jiems kažkÄ suriko. Jis pamatė, kad E. pradėjo bėgti, o jo (T. T.) mintys buvo kviesti taksi ir važiuoti namo. Bet jis pamatė, kad kitas apsauginis puolė E. vytis. Apsisuko, o kaltinamasis jau buvo prie jo. Jokio dujų balionėlio nebuvo. Å is sugriebė jam už rankų. Å is paėmęs jam už rankų, spyrė per kojÄ po ko jis atbulas nukrito. Jis nematė, kad buvo bortas. Galvojo, kad ant žemės nukris.

Tačiau po nugriuvimo plyšo ausis, lūžo ranka. Policijos pareigūnų nekvietė, nes jis buvo pažemintas prieš draugus. Draugai, tačiau kurie neprisimena, buvo pribėgę prie jo, o jis jiems pasakė, kad jam jokios pagalbos nereikia. Paskui jis nuėjo palei upę. Taip pat atsakė, kad kaltinamasis jį pasivijo, nieko nesakė, be žodžių sugriebė už rankų, spyrė. Kas toliau vyko kai jis nukrito, nelabai pamena. Be to neatsimena kaip jis atsistojo, kažkas padėjo, bet tiksliai nepamena.

Tačiau kaltinamojo jau nebuvo, jis buvo nuėjęs. Jam buvo sugadinti daiktai, o būtent: jo telefonas Samsung, kuris buvo kišenėje (suskilo šio ekranas, o remontas kainavo kiek pamena 50 litų), buvo sudaužytas brangus Armani laikrodis, kuris kainavo 600 litų, suplėšyta striukės nugara (striukė kainavo 180-200 litų). Be to, kai kaltinamasis jį stūmė, greičiausiai su viena ranka, jis griuvo šonu, po ko visas veidas buvo nubrozdintas. Jam nusikalstama veika padaryta turtinė žala - dėl turo sugadinimo 968 litai, plius dar išlaidos už rentgeno nuotraukas.

Be to buvo iÅ¡laidų, kurių pagrįsti negali, nors dažnai važinėjo į reabilitacijas sumokėjo už vaistus, tepalus, rankos įtvarÄ . Profesionaliai sportuoti kol kas dar ne labai gali. Be to Å¡iuo nusikaltimu jam buvo padaryti moralinė 20 000 litų žala, nes tuo metu kai nukrito, matė jį pažįstami žmonės. Tuo metu siaubingai jautėsi, norėjo prasmegti į žemę. Be to dėl patirto pažeminimo jautėsi baisiai. Be to rankos sužalojimas pakenkė jo sporto karjerai, negalėjęs dalyvauti atrankinėse varžybose iÅ¡krito iÅ¡ Lietuvos rinktinės, dėl to neteko galimybės pakliÅ«ti į Londono olimpiadÄ .

Be to nėra jokios garantijos, kad galės toliau sportuoti. Nors boksas gan neblogai sekėsi, buvo geri rezultatai. Dėl antrojo apsauginio J. atsakė, kad lauke ant laiptų Å¡is ir kaltinamasis buvo su kostiumais apsirengę. Be to pamena, kad J. buvo apsivilkęs baltÄ golfÄ . Tačiau minėtoje vietoje labiausiai kaltinamojo kolega J. konflikte su jo draugu E. reiÅ¡kėsi. O kaltinamasis buvo daug ramesnis. Jis J. įsiminė, nes jis provokavo konfliktÄ . Be to, jis ir jį provokavo. Mano, kad jeigu jis nebÅ«tų išėjęs į laukÄ , tai Å¡ie apsauginei bÅ«tų sumušę jo draugÄ E. Taip pat, atsakė, kad pagal visas aplinkybes, aplinkÄ jis suprato, kad J. apsaugos darbuotojas.

Jam dėl to nekilo jokių abejonių. Neigė, kad kaltinamasis turėjo dujų balionėlį. Be to, kaltinamasis dėl dujų panaudojimo neįspėjinėjo, nebuvo iÅ¡traukęs dujų balionėlio. Taip pat atsakė, kad kai kaltinamasis bėgo jam pasirodė, kad Å¡is „kažkÄ griebti iÅ¡ kiÅ¡enės, iÅ¡ vidaus iÅ¡traukti“, tačiau jis nežino kÄ , gal Å¡autuvÄ , bananÄ , ar kažkÄ . Tačiau jis rankas iÅ¡kėlė į viršų, o jis jam griebė už rankų. Jis tiesiog rankas iÅ¡kėlė į viršų.

Jis norėjo, kad nenaudotų jokios jėgos prieÅ¡ jį, nes jis nieko nepadarė. Be to, atsakė, kad nuo laiptų iki borto yra kažkur 15 metrų. Taip pat neigė kaltinamojo teiginį, kad jis veržėsi atgal į klubo vidų, nes jam nebuvo tikslo tai daryti, nes jis buvo pasiėmęs striukę ir planavo eiti namo. Taip pat atsakė, kad jis ant laiptų nekalbėjo su liudytojais, su apsauginiais. Mano, kas jis nesuteikė progos sumuÅ¡ti jo draugÄ , todėl jį apsauginis puolė vytis. Be to, kaltinamasis jį puolė vytis įpusėjus, jau arčiau to borto.

Jis ant kraÅ¡to borto nebuvo užlipęs. Be to, jis sugriebtas paėjo kelis žingsnius atgal, o kaltinamasis matė už jo bortÄ . Po ko spyrė per kojas ir nustÅ«mė. Neigė, kad, bėgant priekiu link borto, įmanoma užkliÅ«ti. Be to, atsakė, kad tuo metu nebuvo aklinai tamsu, gerai apÅ¡viesta, tačiau matėsi kur eiti. Atpažinimo metu iÅ¡ nuotraukų jis negalėjo tiksliai atpažinti kaltinamojo, nes jis jo gerai neįsidėmėjo. Atpažinimo protokole nurodė, kad buvo tamsu dėl to, kad turėjo omenyje, kad įvykis buvo naktį.

Taip pat atsakė, kad įvykio metu jis nematė, kurioje vietoje buvo teisme apklausti liudytojai. Be to, jis, kad kas iÅ¡ paskos kaltinamojo bėgtų, nematė. Taip pat atsakė, kad klubo viduje jam draugė pasakė, kad lauke vyksta konfliktas, konflikto užuomazgos tarp E. ir apsaugos darbuotojo jis nematė. Tačiau gal nusileidžiant galėjo matyti tÄ konfliktÄ , tačiau jis ėjo striukės pasiimti, nes bet kokiu atveju ruošėsi eiti namo. Taip pat atsakė, kad, berods, jam kaltinamasis kaire koja spyrę per deÅ¡inę kojÄ .

Tai sprendžia dėl to, kad jis po smÅ«gio į tÄ pusę sukosi. Ar koja stiprus smÅ«gis negali pasakyti. SmÅ«gio pakako, kad sukluptų, be to toks smÅ«gis buvo netikėtas. Neneigė, kad po sužalojimo dalyvavo varžybose. Tačiau Europos čempionate Turkijoje jam atsinaujino trauma. Taip pat atsakė, kad nei vienoje medikų apžiÅ«roje neminėjo smÅ«gių per kojas, nes sužalojimų nuo to spyrio nesimatė, o kiti nuo griuvimo sužalojimai buvo akivaizdÅ«s. Teisme apklausto liudytoju E. L. paaiÅ¡kinimais, kad T.

T. pažįsta, nes kartu studijuoja pedagoginiame universitete. Praeitais metais spalio mėnesį jis buvo klube „Pramogų bankas“. Klubo viduje jį apsauginiai iÅ¡prašė iÅ¡ klubo be priežasties. Jis iÅ¡ lauko pusės prie rÅ«komojo priėjo prie durų. Sulaukė T. T., nes jis atėjo jo ieÅ¡koti kur jis dingo. Be to, lauke prie durų jis apsauginių klausė kodėl jį iÅ¡varė. Jiems bekalbant, iÅ¡ minios pribėgo mergina, ji lygtai puolė jį, jis gynėsi, jÄ atstÅ«mė nuo savęs. Po to apsauginiai vijosi jį, o jis bėgo link aikÅ¡telės, žiÅ«rėjo kas vyksta.

Matė, kad TadÄ nustÅ«mė apsauginis. Parodė į kaltinamÄ jį T. S.. StÅ«mė ar koja spyrė. T. buvo prieÅ¡ais jį, o apsauginis buvo už Tado. Nematė kÄ tiksliai apsauginis darė. Matė, kad nuo kažkokių judesių Tadas krito ant žemės, ant asfalto. Tadas nukrito stovėjimo maÅ¡inos aikÅ¡telėje, ten metro aukščio bortas. Be to ten aikÅ¡telė žemiau, o T. nuo aukÅ¡tesnės dalies krito. Atsakė, kad klube priėjo prie jo du apsauginiai, abu vilkėjo uniforma. Vienas iÅ¡ apsauginių buvo kaltinamasis, o kitas buvo tamsus.

Tačiau lauke kartu su kaltinamuoju ir tas kitas apsauginis buvo. Å io po įvykio daugiau nematė. Tačiau kai Tadas nukrito, jiedu nuėjo į klubÄ . Jį vijosi ne kaltinamasis, o kitas apsauginis. Taip pat atsakė, kad įsitikinęs, kad kitas apsauginis tai P. J.. Jis norėjo sužinoti, kodėl jis turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ klubo. Dujų balionėlio apsauginis nebuvo iÅ¡sitraukęs. Jis gal įkyriai klausinėjo apsauginių, todėl Å¡ie supyko. Jis nuo jų bėgo, nes Å¡ie vijosi. Jie lipo laiptais žemyn ir ėjo link jų.

Po ko jis bėgo iki aikÅ¡telės. Tačiau jei vejasi, tai ne iÅ¡ gero. Galvojo, kad nori kÄ nors bloga jam padaryti. Be to, toje vietoje, t.y. už klubo ribų, ne jų darbo vieta. Kai nukrito T. prie jo kaltinamasis nepriėjo. Tačiau po kiek laiko jis priėjo prie T. T. veidas buvo sužalotas, kruvinas. Po to jiedu keliavo namo. Taip pat atsakė, kad klube jis su T. buvo. Čia jis vartojo alkoholį, tačiau T. nevartojo. Jis buvo vienas prie laiptų, o T. atėjo vėliau. Jiedu buvo laiptų apačioje, o apsauginiai aukščiau, virÅ¡uje.

Patikslino, kad nežino kodėl apsauginiai puolė juos vytis. Jį vijosi apsauginis, o T. kaltinamasis. Jis bėgo link mašinų aiktelės. Jį su T. skyrė šioks toks atstumas, T. gal greitesniu žingsniu ėjo. Tačiau jį apsauginis iki platformos apačios vijosi, o Tadas buvo nustumtas. Be to, jo paminėti apsauginiai prie borto buvo kartu. Tačiau ta vieta, platforma nelabai apšviesta, buvo tamsu. Taip pat atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui labai negalėjo apibūdinti kito apsauginio, tiesiog žinojo, kad buvo žemesnis, tiesiog stambesnis ir tiek.

Kai T. nugriuvo jis priėjo prie T., apžiūrėjo jį, ir jiedu išėjo namo. Pagalbos niekas nesuteikė. Policijos nekvietė. Tačiau kai nugriuvo T., prie jo buvo priėjusi viena mergina, vardu I. Taip pat atsakė, kad apsauginiai buvo su uniforma, - švarku, juodomis kelnėmis, golfu. Apsauginiai buvo juodai apsirengę. Nepamena, tačiau mano, kad ant šių uniformų jokio užrašo nebuvo, kaip ir kad būtų užrašyta apsauga. Paskui T. daugiau niekas nebėgo. Į klausimus liudytojas P. J. atsakė, kad jis tuo metu nedirbo šiame klube apsaugos darbuotoju.

Tikslai neatsimena kaip tuo metu buvo apsirengęs, gal tamsiau. Be to, E. L. nesivijo, nes neturėjo reikalo. Į klausimus liudytojas E. L. atsakė, kad mano, jog įvykį matė iš rūkymo vietos daugiau žmonių, nes lauke buvo žmonių. Šie buvo prie centrinių klubo durų, tačiau po to įvykio niekas nebuvo priėjęs. Bendravimo metu su apsauginiais prie laiptų gal ir buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, bet ne jų atžvilgiu. Ne kreipiniais buvo vartojami necenzūriniai žodžiai.

Patikslino, kad apsaugos darbuotojai vartojo necenzÅ«rinius žodžius, juos vijo Å¡alin. Be to kaip buvo vienas lauke konflikto nebuvo, jis tik klausinėjo dėl ko buvo paÅ¡alintas iÅ¡ klubo. Taip pat patikslino, kad jo atžvilgiu apsauginiai vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Teisme apklausta liudytoja I. K. paaiÅ¡kino, kad pažįsta nukentėjusįjį T., pažįsta E., ir apsauginį, - matytÄ T. Kito piliečio liudytojo P. neatpažįsta. Ji, T. ir E. studijuoja pedagoginiame universitete. Pernai, kuomet ji buvo pirmame kurse, per pirmakursių studentų krikÅ¡tynas, dienos tiksliai neatsimena, vakare ji stovėjo rÅ«komajame ir su juo buvo T.

PrieÅ¡ais buvo aptverta juostelė, stovėjo apsauginis ir kitas apsauginis, bet ne tas kuris čia sėdi. E. prašėsi į Pramogų bankÄ . Po to jie apsižodžiavo keiksmažodžiais. E. keikėsi ir apsauginis irgi keikėsi. Be to apsauginis E. varė lauk. Ji pasakė T., kad eitų atitraukti E., Å¡is išėjo. T. stovėjo apačioje, Å¡aukė, kad nuliptų E.. Tačiau E. vėl su apsauginiu apsikeitė replikoms. T. stovėjo, apsauginis jam trenkė per kojas. Po to ji pakėlė T. kruvinÄ .

Atsakė, kad ji matė, kad jiedu (apsauginis ir T.) susikibo ir matė tiesiog T. griuvimÄ . Be to matė kaip buvo apsauginio spyris T. per kojas. Tada griuvo nuo borto. Be to kažkaip apsauginis su T. rankomis susikibo. Tačiau tiksliai kaip negali pasakyti. Patikslino, kad apsauginis spyrė T. per kojas ir jisai griuvo žemyn. T. nuo to spyrimo nugriuvo. T. ant borto stovėjo, todėl tiek ir reikėjo, kad nugriÅ«tų. Jis nugriuvo atbulas. Patikslino, kad apsaugos darbuotojas, kuris spyrė Tadui yra TadeuÅ¡as, jis kaltinamasis.

Kito apsauginio ji neprisimena, tačiau Å¡is nusivijo E. kažkur į kitÄ pusę. Nubėgo tolyn. Taip pat atsakė, kad E. nuo laiptų nulipo, o T. stovėjo žemai. Kaltinamasis apsauginis prie T., o kitas apsauginis nusivijo E. Teismui parodė, kurioje vietoje ji rÅ«kė, kur buvo aptverta su juosta, nuo kurio borto T. buvo nustumtas. IÅ¡ pradžių konfliktas vyko lauke. Parodė, kad kairėje pusėje prie kolonų. Taip pat parodė, kurioje vietoje Tadas stovėjo (laiptų apačioje), o E. virÅ¡uje. Po to T. užlipo ant bordiÅ«ro ir gavo per kojas.

Jis nukrito apačion. Tačiau per kojas T. sudavė kaltinamasis. Nežino ar T. buvo iÅ¡gėręs, jiedu kartu negėrė. Be to, nežino, kodėl T. nusivijo. Tačiau T. kvietė E. Gal užkliuvo, kad jis ten Å¡Å«kauja, nežino kodėl. T. muÅ¡tis nekvietė. Mano, kad apsauginiai buvo iÅ¡gėrę, nes jie buvo agresyvÅ«s. Taip pat, atsakė, kad kai T. nukrito, apsauginis nieko nedarė. Jis tik sugrįžo atgal į pastatÄ . Ji nematė, kÄ kitas apsauginis E. padarė. Be to ji iÅ¡bėgo į laukÄ , bandė T. tempti link namų.

Ji akimirkÄ T. vijosi, nežino kas vyko. Kol bėgo į laukÄ , tai nematė kas vyko. Tačiau kaip apsauginis nusivijo T. matė, kaip ir tai kaip apsauginis davė per kojas Tadui po ko Å¡is nukrito. Dėl to kad apsauginis bÅ«tų rankomis pastÅ«męs T., jai sunku pasakyti. Be to sunku pasakyti kas kÄ stÅ«mė. Be to, po kojų smÅ«gių nematė, kad kas kÄ nors stumtų. Atsakė, kad tvirtina, kad apsauginis ir T. susikibo rankomis, apsauginis T. davė per kojas ir nuo to smÅ«gio T. nukrito. Taip pat atsakė, kad ji buvo ant laiptų rÅ«komajame.

Nežino koks atstumas buvo nuo jos iki apsauginio ir T. susikibimo, spyrio per kojas, ir T. nukritimo vietos. Tačiau kas vyko ant to borto ji matė. Gal 100-150 metrų. Be to, kiek pamena, vieta kurioje buvo bortas, aikštelė buvo apšviesta. Be to, T. gal nuo tų laiptų kažkiek pabėgo. Tačiau kaip T. vijosi kaltinamasis, jiems iš paskos niekas nebėgo. E. bėgo, jį vijosi apsauginis, jiedu bėgo kažkur ar tiesiai ar link dešinės, bet nelink to borto. Jie kažkur kitur nubėgo. Kai nugriuvo T., ji E. šalia nematė.

Patikslino, kad kai E. atbėgo prie T., tai ji su T. buvo dviese. Dar apsauginis stovėjo kažkiek laiko ir nuėjo. Taip pat atsakė, kad T. striukė buvo suplyÅ¡usi, veidas kruvinas, ranka kabo. Lygtai kairė raka kabėjo, ji neatsimena. Tačiau pas TadÄ laikrodžio nepastebėjo, aplinkui laikrodžio Å¡ukių nematė, specialiai nežiÅ«rėjo. Patikslino, kad T. griuvo aukÅ¡tielninkas, atbulas. Taip pat atsakė, kad ji jokio dujų balionėlio nematė, o kad kas bÅ«tų perspėjęs dėl dujų panaudojimo ji negirdėjo.

Teisme apklaustas liudytoju G. V. paaiÅ¡kino, kad pažįsta T. ir E., o apsauginius matė tÄ vakarÄ klube. Rodydamas, P. jam nuplėšė bilieto Å¡aknelę, kaip pirko bilietÄ , o apsauginis T. sužalojo T. Taip pat paaiÅ¡kino, kad jis pedagoginio universiteto studentas. Matė, kad pramogų banko aikÅ¡telėje apsauginis nustÅ«mė T. nuo rampos, laikydamas taip (rodydamas) už rankų ir pakirsdamas per kojas. Po ko, T. aukÅ¡tielninkas nukrito ant galvos. Be to, matė, kad apsauginis sugriebė, laikė T. už rankų ir jį nustÅ«mė.

Apsauginiai puolė muÅ¡tis, o T. norėjo apginti E. Be to apsauginis tiesiog T. už rankų sugriebė ir per kojas davė. T. rankų pakėlimas reiÅ¡kė, kad nereikia konfliktų, tuo rankų pakėlimu T. demonstravo taikÄ . E. buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėręs, o apsauga jį iÅ¡varė. Šį iÅ¡varė tie patys - kaltinamasis ir P., o iÅ¡varė į kiemÄ . Tačiau E. nenorėjo eiti namo, o T. jį vedė. Be to, E. konfliktavo su apsauginiais. Gavosi, kad abu apsauginiai pradėjo pulti E. ir T., ir galiausiai sužalojo T.

Jam atrodo, kad apsauginiai buvo blaivÅ«s, tačiau tiksliai nežino. Tačiau apsauginiai buvo labai pikti ir susinervavę. Apsauginiai dujų balionėlių nenaudojo. Tačiau keikėsi visi. Po to apsauginiai atbėgo ir pradėjo kovinius veiksmus rodyti, judesius, ypač salės gale sėdintis apsauginis (parodė į liudytojÄ P. J.). Kai T. nugriuvo, jis atėjo jam padėti, tada jam kaltinamasis pasakė „...“. Be to apauginiai konflikto metu nieko nekalbėjo apie policijÄ , paprasčiausiai jie nesileido į kalbas ir buvo agresyviai nusiteikę, nelinkę kalbėti.

Be to, kiek žino T. visiÅ¡kai alkoholio negeria. Atsakė, kad bilieto Å¡aknelę nuplėšė P. J., parodydamas į jį. Be to Å¡is jį apieÅ¡kojo, vėliau žadėjo iÅ¡mesti iÅ¡ klubo. Taip pat atsakė, kad jis buvo lauke ir matė kaip viskas vyko. Liudytojas P. J. atsakė, kad jis neplėšė jokios Å¡aknelės, nedirbo. Jis geras T. draugas. Jis norėjo T. padėti ir jo reikalas padėti. Be to, jaunuoliai vartojo necenzÅ«rinius žodžius, keikėsi agresyviai elgėsi. Jie ne tiesÄ kabÄ .

Be to, jis tiksliai neprisimena kuriam aukÅ¡te studentai Å¡ventė. TurbÅ«t „Pramogų banko“ trečiajame aukÅ¡te. Be to, jis ir T. ankščiau dirbo apsaugos darbuotojais striptizo klube. Be to, kiekvieno piliečio pareiga sustabdyti pažeidėjÄ . O tuo metu nebuvo laiko skambinti policijai. Be to jis tuo metu nieko nesivijo. Be to jis minėjo kodėl dujų balionėliu buvo pagrasinta. Juo pagÄ sdino T. Liudytojas G. V. atsakė, kad jis buvo „Pramogų banko“ trečiajame aukÅ¡te, pirmakursių krikÅ¡tynose.

O T. sutiko tada, kai jis jį pamatė rÅ«kykloje, kai prasidėjo konfliktas. Be to, T. ir E. jau buvo iÅ¡varyti iÅ¡ klubo, o jis buvo rÅ«kykloje ant laiptų. Pamatęs konfliktÄ , nusprendė jiems padėti. Kai jis priėjo, buvo likę nedaug atstumo. Pamatė kaip nuspyrė. Jis nuÅ¡oko nuo tos juostos, o tas apsauginis jam pasakė - eiti atgal. Taip pat atsakė, kad jis ėjo iÅ¡ paskos kaltinamajam, o liudytojas (P. J.) nenorėjo leisti, kad jis eitų tarp jų. Sakė, kad ir jam tas pats bus. Be to, E. stovėjo Å¡alia T. visÄ laikÄ .

Tik po to, kai E. nuÅ¡oko nuo rampos, o T. nustÅ«mė, tarp jų atstumas buvo 3-4 m. Po to dar Tado draugė priėjo prie T., ir jis priėjo prie T. Jis nepastebėjo ar T. buvo su laikrodžiu. Tačiau pats konfliktas vyko prie rÅ«kyklos, o atstumas nuo rÅ«kyklos iki vietos kurioje Tadas buvo nustumtas, buvo kažkur 15 metrų. Be to, prie rÅ«kyklos T. bandė nuvesti E., o apsauginiai toliau konfliktavo. Nežino kodėl T. pradėjo bėgti.Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu, kuomet liudytoja I.

K., kaip asmenį, sužalojusį T. T. atpažino T. S. ir nurodė, kad Å¡is sužalojo T. T.; tai jis spyrė Tadui per kojas, o po to nustÅ«mė (numetė) nuo borto (b.l. 62-64).Specialisto iÅ¡vada Nr. G 4106/10(01), kurioje nurodyta, kad T. T. nustatyta veido sumuÅ¡imas, odos įbrėžimas virÅ¡ deÅ¡iniojo antakio, muÅ¡tinė deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio žaizda, padaryta paveikus kietais bukais ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais; deÅ¡inio stipinkaulio ir alkÅ«nkaulio lūžimas tipinėje vietoje, galėjo bÅ«ti padarytas griuvimo metu, atsitrenkiant ir atsiremiant deÅ¡ine ranka į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių.

Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 52-54).Nukentėjusiojo T. T., liudytojų E. L., I. K. ir G. V. teisme duoti paaiÅ¡kinimai nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s. Å iais jų paaiÅ¡kinimais nenustatyta priežasties netikėti, abejoti. Jie vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, prieÅ¡ingai, vieni kitus papildydami, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Liudytojų paaiÅ¡kinimuose esantys nesutapimai dėl jų buvimo vietos kuomet jie matė, girdėjo žodinį E. L. konfliktÄ su kaltinamuoju, taip pat nesutapimai esantys jų nurodytose aplinkybėse apie nukentėjusiojo sužalojimÄ , sužalojimo pasekmes, atstumÄ nuo jų iki nukentėjusiojo sužalojimo vietos, aplinkybes po nukentėjusiojo sužalojimo ir kt., neesminiai, teismo vertinami kaip, suprantamai, neturimos patirties, iÅ¡raiÅ¡kos tokio pobÅ«džio bylose stoka ir objektyviomis klaidomis.

Be to, tokie liudytojų paaiÅ¡kinimai liudija tai, kad Å¡ie tiek tarpusavyje, tiek su nukentėjusiuoju iki teismo posėdžio specialiai nesiruošė kalbėti vienodai. Nukentėjusiojo ir aukščiau nurodytų liudytojų teisme duotų paaiÅ¡kinimų (faktinių aplinkybių) analizė neabejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis T. T. kaltinime nurodytu laiku, vietoje be priežasties iÅ¡ priekio sugriebė nukentėjusiajam T. T. už abiejų rankų, kaire koja spyrė jam per kojas (o įspyrė į deÅ¡inę), po ko rankomis nustÅ«mė nuo už nukentėjusiojo nugaros buvusio borto.

Todėl Å¡ie jų paaiÅ¡kinimai yra kaltinamojo kaltės įrodymai. Aukščiau paiminėtais duomenimis, kurie užfiksuoti protokoluose, specialisto iÅ¡vadoje, taip pat nenustatyta priežasties netikėti, abejoti. Jie vieni kitiems ir nukentėjusiojo bei liudytojų teisme duotiems paaiÅ¡kinimams neprieÅ¡tarauja. PrieÅ¡ingai, vieni kitus papildydami, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, o bÅ«tent, kad liudytoja L. K. atpažino kaltinamÄ jį, kad kaltinamasis nusikalstama veika nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Todėl Å¡ie duomenys taip pat yra kaltinamojo kaltės įrodymai.

Kaltinamojo T. S. teisme nurodyti argumentai neįtikinantys. Nes jis teismo posėdžio metu nenurodė jokios įtikinamos priežasties, kodėl nukentėjusysis, minėti liudytojai teisme sakė netiesÄ , ko siekė, sakydami netiesÄ . Be to, jo teisme nurodytos aplinkybės dėl įžeidinėjimo, dujų balionėlio, kad nukentėjusysis norėjo prasibrauti atgal į klubÄ paneigtos aukščiau nurodytų liudytojų teisme duotais paaiÅ¡kinimais. Teisme tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai pavirtino, kad tik kaltinamasis, P. J. ir E. tarpusavyje vartojo necenzÅ«rinius žodžius.

Be to, pats T. S. teisme patvirtino, kad jo ir E. L. bendravimo metu nukentėjusysis buvo ramus, o liudytojai I. K., G. V. dar ir tai, kad nukentėjusysis EvaldÄ iÅ¡ konfliktinės situacijos kvietė iÅ¡eiti, bandė jį iÅ¡vesti. Be to, G. V. dar ir tai, jog T. T., jo sužalojimo vietoje rankas prieÅ¡ kaltinamÄ jį buvo pakėlęs ir tuo aiÅ¡kiai demonstravo, kad nereikia konflikto. Todėl visiÅ¡kai akivaizdu, kad nuo pat pradžių nukentėjusysis nenorėjo problemų ir siekė jų iÅ¡vengti draugui E. Be to, kaltinamasis teisme pripažino, kad jis 5-10 metrų bėgo paskui T.

T.. Tačiau neigia, kad prie T. T. pribėgo ir jo atžvilgiu panaudojo kaltinime nurodytus veiksmus. Akivaizdu, kad toks kaltinamojo neiÅ¡samus paaiÅ¡kinimas yra tik jo neįtikinama gynybinė pozicija. Gynybos liudytojo P. J. teisme nurodyti argumentai neįtikinantys. Nes jo teisme nurodytos aplinkybės dėl įžeidinėjimo, dujų balionėlio, kad nukentėjusysis norėjo įeiti atgal į klubÄ , paneigtos aukščiau nurodytų nukentėjusiojo ir liudytojų teisme duotais paaiÅ¡kinimais. O jo nurodyta aplinkybė, jog jis sakė, kad E. L. ir nukentėjusiajam iÅ¡kvies policijÄ , nepatvirtinta nei vieno liudytojo teisme duotais paaiÅ¡kinimais, beje netgi ir kaltinamojo.

Be to, teisme tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai pavirtino, kad tik kaltinamasis, jis (P. J.) ir E. tarpusavyje vartojo necenzūrinius žodžius. Gi, jo paaiškinimus dėl įžeidinėjimo teisme paneigė netik tai kad nukentėjusysis ir minėti liudytojai, bet ir pats T. S.. Be to, jo teisme duotus paaiškinimus, kad jis nebuvo nuo pat konflikto pradžios, paneigė teisme duotais paaiškinimais nukentėjusysis ir minėti liudytojai. Dėl dujų balionėlio tai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu T.

S. pareigūnui nenurodė jokių aplinkybių dėl dujų balionėlio turėjimo, perspėjimo dėl dujų panaudojimo. Po T. S. apklausos, praėjus palyginus nemažam laiko tarpui, liudytojas P. J. jo apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė aplinkybes dėl dujų balionėlio. Teisme, įrodymų tyrimo metu kaltinamasis jau nurodė aplinkybes dėl dujų balionėlio. Šios aplinkybės teismui leidžia teigti, kad kaltinamasis ir liudytojas P. J. buvo suderinę kokius paaiškinimus reikia teisme jiems duoti.

Tokiu bÅ«du teismas sprendžia, kad liudytojo P. J. teisme duoti paaiÅ¡kinimai yra tendencingi, siekis pagrįsti kaltinamojo nepagrįstÄ gynybinę pozicijÄ . IÅ¡tyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis T. S. tyčia, pagal kaltinime nurodytas aplinkybes nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. T. sveikÄ . Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo T. S. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo T.

S. kaltę, padarius minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ .Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skirdamas kaltinamajam T. S. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis T. S. padarė nesunkų nusikaltimÄ . Jis prieÅ¡ tai administracine tvarka baustas, neteistas, dirbo UAB „Sėkmės tiltas“.

Jo darbdavys jį charakterizuoja teigiamai. Å iuo metu kaltinamasis T. S. dirba toje pačio darbovietėje. Be to, jis turi nepilnamečius sÅ«nų ir dukrÄ , kuriais rÅ«pinasi, juos iÅ¡laiko. Įvertinęs visumÄ aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai Å¡iuo atveju bÅ«tų pasiekti kaltinamajam T. S. paskiriant laisvės apribojimo bausmę.Civilinis ieÅ¡kovas Valstybinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 208,44 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Kaltinamojo T. S. kaltė padarius nusikaltimÄ T. T. atžvilgiu, ir už jo gydymÄ Å¾alÄ minėtam ieÅ¡kovui įrodyta, pagrįsta byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga visiÅ¡kai, todėl priteistina iÅ¡ kaltinamojo T. S. Valstybinės ligonių kasos naudai turtinės žalos atlyginimas (LR CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).Nukentėjusysis T. T. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 958 Lt turtinės ir 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Turtinis reikalavimas už telefono sutaisymÄ (50 Lt), laikrodį „E. A.“ (630Lt), striukę (200 Lt), rentgenÄ (58 Lt) ir už susisiekimo paslaugas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Akivaizdu, kad T. T. sugadintas laikrodis „E. A.“ ir striukė nebuvo nauji. Išlaidos už susisiekimo paslaugas nepagrįstos jokiais įrodymais. Todėl turtinis reikalavimas įrodytas iš dalies, priteistina iš kaltinamojo T. S. T. T. naudai 700 Lt turtinės žalos atlyginimo (LR CK 6.263 straipsnis).LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o Å¡ie įtvirtinti LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti bÅ«tina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensacijÄ didinančių ir mažinančių kriterijų santykis.

Byloje nustatyta kaltinamojo T. S. kaltė padarius nesunkų nusikaltimÄ , sukėlusį pasekmes su iÅ¡liekamaisiais reiÅ¡kiniais. Teismui nekyla abejonių, jog T. T. dėl T. S. nusikalstamos veikos patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , nepatogumus. T. T. rankos sužalojimas turėjo tiesioginį poveikį jo sportavimui, fizinei formai, - jis negalėjo dalyvauti įvyksiančiose varžybose, o tai pakenkė jo sportinei karjerai. Be to, jo rankos sužalojimo pasekmės iÅ¡liko, nes, kaip matyti, iÅ¡ T.

T. argumentų, jam bokso varžybose buvo atsinaujinusi Å¡ios rankos trauma. Nukentėjusysis T. T. jam padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 20000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, T. T. sužalojimo mÄ stÄ , sužalojimo pasekmes, sprendžia, kad 20000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Be to, byloje nėra įrodymų, jog kaltinamasis gauna dideles pajamas, turi brangaus nekilnojamojo, kilnojamojo turto.

Pagal Å¡ias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotÄ praktikÄ neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam priteistina mažesnio dydžio, nei praÅ¡o nukentėjusysis, neturtinės žalos atlyginimas, o bÅ«tent 15000 Lt. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-n u s p r e n d ė:pripažinti  T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymÄ ir paskirti laisvės apribojimÄ dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bÅ«ti namuose kiekvienÄ dienÄ nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.T.

S. bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ T. S. Valstybinės ligonių kasos naudai 208,44 Lt (du Å¡imtus aÅ¡tuonis litus keturiasdeÅ¡imt keturis centus) turtinės žalos atlyginimo. Å iuos pinigus sumokėti į Valstybinės ligonių kasos (Kalvarijų g. 147, Vilnius, įm. k. 191351679) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ LT 217300010002484333, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000).

Nukentėjusiojo T. T. civilinį ieÅ¡kinį dėl 958 Lt turtinės ir 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ T. S. 700 Lt (septynis Å¡imtus litų) turtinės ir 15000 Lt (penkiolika tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo T. T. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. T. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                              V.

P.