22dd56f4-55ba-49f8-a076-e48e4b7b9239 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr

Pranešėja Danutė Kutrienė                                                             Â

Civilinė byla Nr. 2S-1005-275/10

Teisėjas Alfonsas Guobys                                        Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2.;

110.1.;

122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugsėjo

14 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė, kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė ir Algirdas Auruškevičius,

kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės D. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T. P. V. ieÅ¡kinį atsakovei D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų reikalavimų, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, UAB „Danske lizingas“, Kredito unija Vilniaus Taupomoji kasa.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

IeÅ¡kovas T. P. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.  IeÅ¡kovas nurodė, kad jiems su atsakove gyvenant santuokoje gimė du sÅ«nÅ«s: A. V. ir J. V., kurie Å¡iuo metu gyvena kartu su atsakove. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė, sužinojusi apie ieÅ¡kovo ketinimus kreiptis į teismÄ dėl įraÅ¡o santuokos metrikų knygoje panaikinimo dėl jos kaltės, ėmėsi įvairių priemonių, kad užkirsti ieÅ¡kovui galimybę bendrauti su vaikais. IeÅ¡kovas prašė teismÄ iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - teismo nutartimi iki galutinio sprendimo byloje priėmimo nustatyti laikinÄ jo bendravimo su vaikais tvarkÄ . Å is ieÅ¡kovo praÅ¡ymas buvo patenkintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-09 nutartimi.

Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas T. P. V., be kitų, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų reikalavimų, prašė teismÄ nepilnamečių vaikų A. V. ir J. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo, priteisti iÅ¡ atsakovės D. V. nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iki sÅ«nų pilnametystės. IeÅ¡kovas taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: laikinai, iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos, nustatyti nepilnamečių vaikų A. V. ir J. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo - vaikų tėvu T. P. V. bei uždrausti atsakovei D. V. iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos iÅ¡vežti iÅ¡ Lietuvos Respublikos nepilnamečius vaikus

A. V. ir J. V. IeÅ¡kovas nurodė, kad paaiÅ¡kėjo, jog atsakovė ketina iÅ¡vykti nuolat gyventi į VokietijÄ ir iÅ¡sivežti kartu nepilnamečius vaikus. Å ios aplinkybės paaiÅ¡kėjo ieÅ¡kovui gavus iÅ¡ atsakovės 2010-02-17 raÅ¡tÄ , kuriuo atsakovė praneÅ¡a, kad nuo 2010-03-01 ji ketina pradėti dirbti Vokietijoje ir praÅ¡o duoti sutikimÄ nepilnamečių vaikų A. V. ir J. V. registracijai Vokietijos Respublikoje, kadangi registracija yra bÅ«tina pradedant lankyti vaikų ugdymo įstaigas bei sveikatos draudimui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-02-23 nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ patenkino. Laikinai, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, nustatė nepilnamečių vaikų A. V., gim. 2000-12-23, ir J. V., gim. 2004-12-18, gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu T. P. V. Uždraudė atsakovei D. V. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos iÅ¡vežti iÅ¡ Lietuvos Respublikos nepilnamečius vaikus A. V. ir J. V. Teismas atsižvelgęs į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , kad nepilnamečių sÅ«nų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su juo, įvertinęs ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, jog atsakovė artimiausiu metu ketina iÅ¡vykti dirbti ir gyventi į VokietijÄ kartu su Å¡alių nepilnamečiais vaikais, taigi nepasibaigus ne tik skyrybų procesui (ir neiÅ¡sprendus su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tarp jų ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos bei dalyvavimo juos auklėjant) bet ir mokslo metams (Å¡alių nepilnametis sÅ«nus A. mokosi 3 klasėje), skubiai iÅ¡ esmės pakeisti vaikų gyvenamÄ jÄ , kultÅ«rinę ir kalbinę aplinkÄ , be to apriboti jų bendravimo su tėvu bei artimais giminaičiais galimybes, taip pat įvertinęs VTAS buities tyrimo akte nurodytas aplinkybes, jog tėvo namuose vaikams sudarytos puikios sÄ lygos ir vaikų santykiai su tėvu yra geri, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog laikinai, iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo tikslinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų A. V. ir J. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu T.

P. V. bei uždrausti atsakovei D. V. laikinai, iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos iÅ¡vežti iÅ¡ Lietuvos Respublikos nepilnamečius vaikus A. V. ir J. V. (CK 3.65 str. 2 d. 2 p., CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Teismas nurodė, kad tiksli nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų bus nustatyta tik teismui iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ ir priėmus sprendimÄ byloje.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai

Atsakovė D. V. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-23 nutartį, iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, nes, nustatydamas vaikų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, patenkino ne tik jo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bet ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, kadangi ieÅ¡kovas abiejuose procesiniuose dokumentuose remiasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir tais pačiais argumentais grindžia savo reikalavimÄ . Todėl yra pakankamas pagrindas abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Atsakovės manymu, tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip draudimas iÅ¡vykti su vaikais į užsienį gali bÅ«ti taikoma tuo atveju, jeigu yra pakankamai pagrindo manyti, kad esant ginčui teisme dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vienas iÅ¡ sutuoktinių gali

išvežti vaikus į užsienį tikslu juos paslėpti arba išvežti į šalį, iš kur vaikų

atvykimas į LietuvÄ bÅ«tų itin sudėtingas arba neįmanomas. Å iuo atveju atsakovė neketino to daryti ir tai atsispindi jos 2010-02-17 praneÅ¡ime, kurį ieÅ¡kovas pateikė prie praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. PraneÅ¡ime atsakovė ne tik pranešė apie savo ketinimÄ iÅ¡vykti į VokietijÄ dirbti, bet ir nurodė adresÄ , kur gyvens su vaikais. Å ioje byloje teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo, turėjo kreiptis į vaiko teisių apsaugos institucijas dėl iÅ¡vados, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar vaikams tikrai pakenks gyvenamosios aplinkos pasikeitimas, ar jie sugebės adaptuotis užsienio valstybėje, ar persikėlimas gyventi į kitÄ valstybę pakenks jų interesams, vystymuisi ir pan.

Tik specialistai galėjo nustatyti, kad vaikai patirs mažesnį stresÄ , kai juos paims iÅ¡ motinos globos, negu bÅ«tų patyrę iÅ¡vykę su ja į užsienį. Akivaizdu, kad atsakymai į Å¡iuos klausimus reikalauja iÅ¡samaus tyrimo bei specialių žinių, todėl teismas negalėjo tinkamai jų įvertinti remdamasis tik ieÅ¡kovo niekuo nepagrįstais paaiÅ¡kinimais. Dar daugiau, teismas, žinodamas, kad vaikai gyvena su motina, ne tik visiÅ¡kai neanalizavo vaikų atskyrimo nuo motinos įtakos jų psichologinei bÅ«senai ir nelaikė reikalingu tam pasitelkti specialistus, kurie tiesiogiai pabendrautų su vaikais, bet ir nevertino tokio elementaraus ir objektyvaus fakto, kad kalba eina apie mažamečius vaikus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuota nuostata, kad mažamečiam vaikui labai reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sÄ lygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaikÄ auklėti (LAT 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005, 2000-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000). Atsakovės manymu, teismas tiesiog ignoravo ir dar kelis svarbius momentus, reikÅ¡mingus sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovės manymu, teismas privalėjo atsižvelgti į jau byloje esančiame atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį pateiktus duomenimis ir dokumentus apie tai, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja alkoholiu, nes siekiant užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, vaikams turi bÅ«ti sudarytos ne tik tinkamos buitinės sÄ lygos gyventi, ne tik tinkama emocinė atmosfera, bet ir užtikrintas jų saugumas.

Vertindamas aplinkybes perduoti vaikus tėvo globai, teismas negalėjo neįvertinti to fakto, kad byloje yra įrodymai jog ieÅ¡kovas savanoriÅ¡kai vaikų iÅ¡laikyme nedalyvauja. IÅ¡laikymas vaikams iÅ¡ jo yra priteistas. Byloje yra duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovas turi iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Lieka neaiÅ¡ku, kuo remiantis teismas nusprendė, kad nuo nutarties priėmimo dienos vaikai bus tinkamai materialiai aprÅ«pinti.

Ieškovas T. P.

V. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto 1-ojo 2010-02-23

nutartį palikti nepakeistÄ , o atsakovės atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas pažeidė

procesinės teisės normas, nes, nustatydamas vaikų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, patenkino ne tik jo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemonės, bet ir patikslintÄ ieÅ¡kinį. Teismas ginčijama nutartimi vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė laikinai - iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos bei taikė laikinÄ draudimÄ iÅ¡vežti nepilnamečius vaikus iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Tokia teismo nutartis atitinka laikinosioms apsaugos priemonėms keliamos tikslus, jos taikytos pagal paskirtį, todėl nėra jokio pagrindo abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, įvertino, kad atsakovė, nepasibaigus skyrybų procesui bei mokslo metams, ketino skubiai iÅ¡ esmės pakeisti vaikų gyvenamÄ jÄ , kultÅ«rinę ir kalbinę aplinkÄ , taip pat apriboti vaikų bendravimo su tėvu bei artimais giminaičiais galimybes. Apie ketinimus pakeisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ Ä¯ užsienio valstybėje esančiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ atsakovė ieÅ¡kovÄ informavo tik 2010-02-22 (susitikimo su ieÅ¡kovu bei advokatais metu pateikdama 2010-02-17 praneÅ¡imÄ ), t.y. likus iki numatomo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos tik Å¡eÅ¡ioms dienoms. 2010-02-22 ieÅ¡kovas nepilnamečių vaikų mokyklos mokytojų bei auklėtojų buvo informuotas ir apie tai, kad vaikai nuo 2010-03-01 nebelankys mokyklos bei darželio.

Pagal CK 3.165 str. 3 d. visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau atsakovė nepilnamečiams vaikams sunkias pasekmes galėjusius sukelti sprendimus, buvo priėmusi viena, net nepasitarusi su ieÅ¡kovu. Atsakovės ketinimai keisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo neapgalvoti, priimti skubotai, visiÅ¡kai neįvertinus vaikų interesų bei poreikių. Atsakovė visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad byloje yra įrodymai, jog ieÅ¡kovas savanoriÅ¡kai vaikų iÅ¡laikyme nedalyvauja.

PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, byloje yra pateikti įrodymai apie nuolat ieÅ¡kovo teiktÄ vaikams iÅ¡laikymÄ (mokėjimai į atsakovės sÄ skaitÄ , už mokyklÄ , darželį, vaikų atostogas ir pan.). Pati atsakovė vaikų gyvenimo su ieÅ¡kovu laikotarpiu visiÅ¡kai neprisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo. Atsakovės nuorodos į ieÅ¡kovo piktnaudžiavimÄ alkoholiu, smurtÄ ir pan. nepagrįstos jokiais įrodymais. Teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2010-02-02 nutartis byloje Nr. 2S-35-516/2010) pripažįstama, kad ir laikinųjų apsaugos priemonių - nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų nustatymo (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.) - taikymo atveju, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobÅ«dį, vaiko norus ir kt.

Tokio pobÅ«džio aplinkybes teismas įvertino priimdamas ginčijamÄ nutartį, todėl atsakovės samprotavimai apie ieÅ¡kovo galimybes iÅ¡vykti į užsienio valstybę su vaikais ir pan. atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje surinktÄ medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta, nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ Å¡eimos bylose, neprieÅ¡tarauja Å¡alių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo nutartį nėra pagrindo.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo

nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo

mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju teismas laikinai, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, nustatė nepilnamečių vaikų A. V. ir J. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu T.

P. V. bei uždraudė atsakovei D. V. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos iÅ¡vežti iÅ¡ Lietuvos Respublikos nepilnamečius vaikus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, jog atsakovei D. V. su vaikais iÅ¡vykus į VokietijÄ , kol nepasibaigė skyrybų procesas bei mokslo metai, t.y. skubiai iÅ¡ esmės pakeitus vaikų gyvenamÄ jÄ , kultÅ«rinę ir kalbinę aplinkÄ , taip pat apribojus vaikų bendravimo su tėvu bei artimais giminaičiais galimybes, bÅ«tų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Kolegijos vertinimu, Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai ir teisėtai, kadangi esant byloje kilusiam ginčui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, visos jos atitinka laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, yra proporcingos ir ekonomiÅ¡kos, kaip to reikalauja procesinis įstatymas.

Apeliantė nurodo, jog priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas patenkino ne tik ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bet ir patikslintÄ ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokie atskirojo skundo argumentai, tikrinant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės. Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas tikrina ar yra pagrindas

šias priemones pritaikyti iki teismo sprendimo priėmimo, teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nes tai,

ar yra pagrindas ieÅ¡kinį patenkinti vadovaujantis ieÅ¡kinyje dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, iÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus bei įvertinęs kitus į bylÄ pateiktus įrodymus. Atsakovės nurodomos skundo aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ar persikėlimas gyventi į kitÄ valstybę pakenks vaikų interesams, vystymuisi, taip pat neanalizavo vaikų atskyrimo nuo motinos įtakos jų psichologinei bÅ«senai, neatkreipė dėmesio, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja alkoholiu yra nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl Å¡ių argumentų plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas T. P. V. negalėtų prižiÅ«rėti ar blogai prižiÅ«ri savo vaikus, ar kaip kitaip pažeidžia vaikų teises bei interesus, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje pateiktus duomenis ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Keisti ar naikinti Å¡ios nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl atsakovės D. V. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus atsakovės atskirojo skundo, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ (CPK

92 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario

23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovės D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetÄ 8,40 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios sumokamos į AB Swedbank esančiÄ SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5660.

Kolegijos pirmininkė                                                           Danutė

Kutrienė

Kolegijos teisėjai                                                                 Romualda

Janovičienė

                                                                                            Algirdas

Auruškevičius