22dcca3b-a2e8-4e7f-aedb-c17ae86fa4e6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-273/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto ViÅ¡inskio teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3453-260/2009 pagal ieÅ¡kovo V.

S. ieÅ¡kinį atsakovui A. M. dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo UAB „SaulėgrÄ Å¾Å³ vaistinė“.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: IeÅ¡kovas UAB „SaulėgrÄ Å¾Å³ vaistinė“ akcininkas V. S., pateikęs teismui ieÅ¡kinį dėl 809189,40 Lt nuostolių atlyginimo bei palÅ«kanų priteisimo trečiojo asmens UAB „SaulėgrÄ Å¾Å³ vaistinė“ naudai iÅ¡Â atsakovo A. M., prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tÄ Â atsakovo turtui.

IeÅ¡kovas nurodė, kad reikalaujama iÅ¡ atsakovo suma didelė, yra grėsmė, kad, sužinojęs apie ieÅ¡kinio pateikimÄ teismui, atsakovas gali turtÄ Â paslėpti, dėl ko, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ patenkino ir ieÅ¡kovo V. S. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio trečiojo asmens UAB „SaulėgrÄ Å¾Å³ vaistinė“ naudai reikalavimui dėl 809189,40 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo užtikrinti Å¡io reikalavimo ribose areÅ¡tavo atsakovo A.

M. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , akcijas, uždraudžiant tokiu turtu disponuoti ar bet kokiu bÅ«du jį apsunkinti, taip pat pinigines lėšas ir atsakovui priklausančias turtines teises, esančias skolininko banko sÄ skaitose, pas skolininkÄ arba trečiuosius asmenis.Teismas nurodė, kad pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo teisėtumo kriterijus yra nurodytas CPK 144 straipsnyje, kurio pirmoje dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymas pagrįstas, kadangi ginčas turtinio pobÅ«džio, praÅ¡oma priteisti suma yra pakankamai didelė (809189,40 Lt), todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkas gali savo turimÄ turtÄ perleisti tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti teismo įsakymo įvykdymÄ arba padaryti jį nebeįmanomÄ .Atskiruoju skundu atsakovas A. M. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Nėra rizikos, kad sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas, nes ieÅ¡kovo žinioje yra pakankamas kiekis atsakovo turto.

V. S. piniginė prievolė A. M. virÅ¡ija pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumÄ , nes pagal 2009 m. vasario 6 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 08/4 A. M. yra piniginės prievolės, kurios vertė 260 654 EUR, t. y. 899 270 Lt kreditorius, o V. S. yra Å¡ios prievolės skolininkas.

2. Teismas be pagrindo net minimaliai nevertino ieÅ¡kinio pagrįstumo, o ieÅ¡kinys konkrečiu atveju, atsakovo nuomone, yra nepagrįstas.3. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ypač didelei sumai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl teismas Å¡ioje situacijoje turėjo papraÅ¡yti ieÅ¡kovo galimų nuostolių užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).4. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui, nes nebuvo jokios realios grėsmės ieÅ¡kovo interesams.

Tuo tarpu, jei klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tų nagrinėjamas praneÅ¡us atsakovui, pastarojo nuomone, atsakovas bÅ«tų pateikęs tikruosius ieÅ¡kinio pateikimo motyvus bei pateikęs faktinius duomenis apie ieÅ¡kovo valdomÄ atsakovo turtÄ (turtinę teisę), kurio vertė didesnė nei ieÅ¡kinio suma. Tokiu bÅ«du klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tų buvę galima iÅ¡nagrinėti bent jau iÅ¡klausius abi puses.Atsiliepimu į atsakovo atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti bei Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Pagal 2009 m. vasario 6 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį V. S. įsipareigojo akcijų pardavimo tračiajam asmeniui atveju sumokėti A. M. sėkmės mokestį, nevirÅ¡ijantį 260 658 EUR sumos, tačiau pažymėtina, kad Å¡is mokestis gali bÅ«ti gerokai mažesnis.2. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas sprendžia nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumo.3. IeÅ¡kinio suma yra labai didelė ir tai padidina galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Atitinkamai atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kinio suma jam nėra didelė, ir tokiu bÅ«du nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės. Tuo tarpu UAB „SaulėgrÄ Å¾Å³ vaistinė“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis neįrodo, kad atsakovo kažkada gausimos pajamos atitiks sutartyje nurodytÄ maksimalų dydį.4. Teismas negali savo iniciatyva taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra bÅ«tina apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (CPK 144 str. 2 d.).

Atitinkamai atsakovas bet kada gali kreiptis į bylÄ nagrinėjantį pirmosios instancijos teismÄ ir praÅ¡yti taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ . Atskirasis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti bÅ«simo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, jų nesiėmus, bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau, teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, o pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.IÅ¡ Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 1 d. nutarties aiÅ¡ku, kad pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones taikė įvertinęs ieÅ¡kinio reikalavimo dydį.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-127/2005, 2-105/2006, 2-397/2005, 2-782/2007). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė 809 189,40 Lt turtinį reikalavimÄ , todėl vien reikalavimo dydis patvirtina, kad yra grėsmė, jog atsakovas gali neįvykdyti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo.

Atitinkamai apeliantas nepateikė įrodymų, kad reikalaujama pinigų suma jam nėra didelė ar kad nėra grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo, jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui, įvykdymui. Tiesa, apeliantas nurodo, kad paties ieÅ¡kovo žinioje yra atsakovo turto, virÅ¡ijančio ieÅ¡kinio sumÄ . Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad atsakovo perduotos ieÅ¡kovui turtinės teisės pagal 2009 m. vasario 6 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 19 – 25) vertė Å¡iuo metu nėra aiÅ¡ki (atsakovas, apskaičiuodamas ieÅ¡kovui perduotų akcijų vertę, vadovaujasi 2007 m. lapkričio 28 d. pasiÅ«lymu (b. l. 26 – 29), tačiau Å¡ie duomenys yra pasenę), o pagal minėtÄ sutartį tarp Å¡alių atsiradę teisiniai santykiai nėra susiję su nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovui pareikÅ¡tu turtiniu reikalavimu.

Be to, pažymėtina, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas UAB „SaulėgrÄ Å¾Å³ vaistinė“ naudai (b. l. 8), o minėta UAB „SaulėgrÄ Å¾Å³ vaistinė“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis susijusi iÅ¡imtinai su ieÅ¡kovo ir atsakovo kaip fizinių asmenų tarpusavio teisiniais santykiais. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir teismas turėjo bent minimaliai įvertinti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Tačiau net ir atskirajame skunde nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-949/2008 pažymėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ nėra sprendžiama, ar ieÅ¡kinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra praÅ¡oma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimas yra sprendžiamas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, tai yra įvertinus visus abiejų ginčo Å¡alių argumentus bei įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nagrinėjamu atveju turėjo praÅ¡yti ieÅ¡kovo galimų nuostolių užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.), tačiau pažymėtina, kad tai nėra teismo pareiga, o Kauno apygardos eismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis neatima galimybės atsakovui pasinaudoti CPK 147 str. numatytomis galimybėmis jo paties iniciatyva pateikiant praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.Apeliantas taip pat nesutinka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam nepraneÅ¡us.

CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje yra numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos nepraneÅ¡us atsakovui iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ . Taigi teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog praneÅ¡imas apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ , priklauso teismui.

Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai (CPK 148 str. 1 d.), o nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo gali būti panaikinta tik tuomet, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad nepraneÅ¡imas atsakovui apie laikinÄ sias apsaugos priemones pažeidė jo procesines teises. Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, naikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui, nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį nepakeistÄ . TeisėjaiAlė Bukavinienė Konstantinas Gurinas Vigintas ViÅ¡inskis