22dcaef1-1b3e-4d2c-8435-b2d74f593bc1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1583-281/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00235-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 12.2.3(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 21 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Å iaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. K. 2018-01-16 teismui paÅ¡tu pateikė skundÄ , kurį 2018-02-09 papildė, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Å iaulių AVMI) 2016-11-30 sprendimÄ Nr. (44.1) FR0682-679;

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017-04-20 sprendimÄ Nr. 68-56;

3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2017-10-30 sprendimÄ Nr. S-226 (7-128/2017). PaaiÅ¡kino, kad Å iaulių AVMI atliko pareiÅ¡kėjo gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetÄ teisingumo pakartotinį patikrinimÄ už 2006-2007 m. ir nustatė, kad pareiÅ¡kėjo bei jo sutuoktinės patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas, todėl pareiÅ¡kėjui apskaičiavo 19 332,14 Eur GPM, 21 774,35 Eur GPM delspinigių bei skyrė 1 933 Eur GPM baudÄ .

VMI patvirtino Å iaulių AVMI sprendimÄ , o MGK patvirtino VMI sprendimÄ dėl apskaičiuotų sumų mokėjimo ir atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 10 887,18 Eur delspinigių mokėjimo. PareiÅ¡kėjas su MGK sprendimu nesutinka, teigia, kad netinkamai buvo vertinamos faktinės aplinkybės. Nurodė, jog 2008-09-02 buvo pradėtas mokestinis tyrimas Nr. MT-522, su kuriuo pareiÅ¡kėjas taip ir nebuvo supažindintas. PareiÅ¡kėjui geranoriÅ¡kai net nebuvo suteikta galimybė susipažinti su pirmuoju patikrinimo aktu.

Taip pat dėl mokesčių administratoriaus kaltės užsitęsė visas patikrinimų laikotarpis. Å iaulių AVMI visiÅ¡kai netyrė visų faktinių aplinkybių (susijusių su paskoliniais santykiais tarp pareiÅ¡kėjo ir uoÅ¡vio S. K. K.) ir jų tarpusavio ryÅ¡io, o vadovavosi tik atskirais duomenimis, nesiekdami nustatyti jų sÄ sajų, loginio bei faktinio ryÅ¡io. Komisijos sprendime dėl pareiÅ¡kėjui suteiktos S. K. K. paskolos minimos visiÅ¡kai tikrovės neatitinkančios aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo teiktais paaiÅ¡kinimais, taip pat nustatyta aplinkybė, jog pavedimuose raÅ¡oma tik pinigų pervedimas arba sÄ skaitos papildymas, tik patvirtina, kad tuo metu su buvusiu uoÅ¡viu pareiÅ¡kėjas dar buvo geruose santykiuose.

Teigia, kad nebuvo tinkamai iÅ¡tirta aplinkybė, kad S. K. K. pareiÅ¡kėjui paskolÄ suteikė iÅ¡ AB SEB banko 2006-09-18 gautos 700 000 Lt paskolos, nes Å¡i jam suteikta paskola buvo tikslinė, t. y sumokėti už jo perkamÄ Å¾emės sklypÄ , kurį jis ir įsigijo. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, kadangi S. K. K. tuo metu pirko dar kelis žemės sklypus, todėl ir nenorėjo deklaruoti pareiÅ¡kėjui paskolintų pinigų. Visa tai buvo galima nesunkiai patikrinti registruose ir sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose.

Tiek pareiÅ¡kėjo, tiek S. K. K. patikrinimÄ vykdė ta pati Å iaulių AVMI specialistė ir, kadangi buvusio uoÅ¡vio patikrinimas buvo baigtas pirmiau, mano, kad galimai AVMI laikėsi tos pačios versijos, nes kitu atveju tektų pripažinti netinkamai atlikus S. K. K. patikrinimÄ . Ginčijamuose sprendimuose padaryta prielaida, kad daliniai pervedimai, tai galimai gautos lėšos atliekant minėtų asmenų įgaliojimuose nurodytus veiksmus, visiÅ¡kai neatitinka tikrovės ir prasilenkia su sveika logika, nes tuo metu Å¡is turtas niekam nebuvo iÅ¡nuomotas ar parduotas atidedant mokėjimus periodiniais daliniais mokėjimais ir nebuvo gauta jokių kitų pajamų iÅ¡ turto, kuriam buvo suteikti įgaliojimai ir pagal kuriuos pareiÅ¡kėjas turėtų pervedinėti pinigus.

Daliniai pervedimai buvo dalinis paskolos grÄ Å¾inimas S. K. K.. Teigia, kad netinkamai sulyginami skirtingi dokumentai, t. y. vekseliai, pagal kuriuos pareiÅ¡kėjas buvo pasiskolinęs iÅ¡ brolio N. K. ir buvusio uoÅ¡vio. Sulygindama Å¡iuos dokumentus MGK prieÅ¡tarauja pati sau, nes laikosi versijos, jog pinigų brolis pareiÅ¡kėjui negalėjo suteikti, o kitu atveju pinigus, kuriuos pareiÅ¡kėjas gavo pervedimu į sÄ skaitÄ , galėjo grÄ Å¾inti po vieno mėnesio grynais, nors tokių lėšų ir neturėjo.

V. K. vardu 2005-02-08 už (duomenys neskelbtini) Lt R. S. nupirko (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Visos su Å¡iuo sandoriu susijusios iÅ¡laidos buvo apmokėtos R. S.. Pabrėžė, jog Å¡is žemės sklypas buvo pirktas ne už K. asmenines lėšas. MGK nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino galimybę V. K. pasiskolinti iÅ¡ fizinio asmens N. K. 60 000 Lt 2006-02-01 ir 70 000 Lt 2006-04-24, nes pareiÅ¡kėjo brolis jau daug metų dirba užsienyje ir jie visÄ gyvenimÄ vienas kitam padeda, taip pat ir finansiÅ¡kai.

PareiÅ¡kėjo teigimu, iÅ¡ esmės visos Å¡ios aplinkybės buvo nagrinėtos baudžiamojoje byloje, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo pilnai iÅ¡teisintas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad mokestinis ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas ir pareiÅ¡kėjas turėjo 244 017,82 Lt (488 035,63 Lt/2) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų.

Å iaulių AVMI patikrinimo metu remdamasi surinkta informacija iÅ¡ komercinių bankų apie pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas, VMI informacinės duomenų bazės duomenimis bei įvertinusi kitÄ patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ , apskaičiavo pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės          2006-2007 metais gautas pajamas bei patirtas iÅ¡laidas. Nustatyta, kad 2006 m. sutuoktinių patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas – 312 579,65 Lt, o 2007 m. sutuoktinių patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas – 175 455,98 Lt.

Pagal 2005-03-03 sutartį pareiÅ¡kėjas įsigijo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) Lt. Minėtas sklypas pagal 2008-04-01 pirkimo pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) parduotas. VMI vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentas, jog žemės sklypas pirktas ne už Å¡eimos lėšas, yra nepagrįstas. Taip pat, pajamų Å¡altinių pagrindimui už 2006 metus, pareiÅ¡kėjas pateikė laisvos formos, notaro nepatvirtintas paskolos sutartis su broliu N. K., pagal kurias N. K. pareiÅ¡kėjui 2006-02-01 paskolino 60 000 Lt, 2006-04-24 – 70 000 Lt.

Paskolos suteiktos neatlygintinai, paskolų grÄ Å¾inimas neužtikrintas jokiomis garantijomis. Pagal VMI informacinių duomenų bazių duomenis, N. K. nuo 2004-06-16 iki 2010-08-24 nedirbo, N. K. 2005 metais pajamų negavo, 2006 metais gavo (duomenys neskelbtini) Lt turto pardavimo pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad N. K. kviečiamas į Klaipėdos AVMI neatvyko, mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdė, operatyvaus patikrinimo metu Klaipėdos AVMI neturėjo galimybės nustatyti N. K. sandorių su pareiÅ¡kėju dėl paskolos gavimo ir/ar jos grÄ Å¾inimo aplinkybių.

VMI vertinimu, Å iaulių AVMI pagrįstai minėtų paskolų, pagal 2006-02-01 ir 2006-04-24 paskolos sutartis, nepripažino realiu pajamų Å¡altiniu. N. K. galimybė sukaupti 130 000 Lt paskoloms vertinta kritiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjas jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima pripažinti paskolÄ realiai suteikta, nepateikė. Vertinant 2006-10-03 paskolos sutartį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas pasiskolino iÅ¡ S.K. K. 475 000 Lt, VMI pažymėjo, kad aplinkybę, jog S.K. K. paskola 2006 metais nebuvo grÄ Å¾inta, pareiÅ¡kėjas nurodė tiktai teikdamas pastabas dėl 2015-09-22 pakartotinio patikrinimo akto, t. y. jau po S. K.

K. mirties. Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai nedalyvavo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Å iaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė, o trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: Vadovaujantis byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, nustatyta, kad Å iaulių AVMI 2016-11-30 sprendimu Nr. 944.1) FR0682-679 patvirtino 2016-08-12 patikrinimo aktÄ Nr. (42.2)FR0680-527 ir nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti 19 332,14 Eur GPM, 21 774,35 Eur GPM delspinigius, 1 932 Eur GPM baudÄ (b. l. 35–48).VMI 2017-04-20 sprendimu Nr. 68-56 patvirtino Å iaulių AVMI 2016-11-30 sprendimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 944.1) FR0682-679 (b. l. 49–53).MGK ginčijamu 2017-10-30 sprendimu Nr. S-226 patvirtino VMI 2017-04-20 sprendimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 68-56 (7-128/2017) ir atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 10 887,18 Eur GPM delspinigių mokėjimo                  (b. l. 10–22).

PareiÅ¡kėjas su nurodytais sprendimais nesutinka, todėl byloje yra kilęs ginčas dėl Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pagrindines sÄ vokas ir taisykles, kurių bÅ«tina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus nustato, taip pat įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sÄ raÅ¡Ä , mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimÄ ir sumokėjimÄ , mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAÄ®).Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, kad jame yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ elgesio modelį:

1. mokėtino mokesčio dydžio turi būti negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka;

2. to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) turi bÅ«ti negalima dėl atitinkamos mokesčio mokėtojo veiklos – nevykdymo arba netinkamo vykdymo pareigos apskaičiuoti mokesčius nustatyta tvarka; netvarkymo ir/arba nesaugojimo apskaitos ir kitų dokumentų; nebendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi.To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detaliÄ Å¡io straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ nustato Centrinis mokesčių administratorius. VMI prie FM virÅ¡ininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punktÄ , įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais) (Taisyklių 4.1 punktas).

Taisyklių 6.1. punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali bÅ«ti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimÄ mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimÄ tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte. Taisyklių 28 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius, norėdamas atlikti įvertinimÄ ir apskaičiuoti mokesčius, privalo surinkti pakankamÄ kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįsti.

Vertinimui atlikti mokesčių administratoriaus pareigÅ«nas turi pasirinkti tokius informacijos Å¡altinius, kurie leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimÄ . Taisyklių 6.3 punkte įtvirtinta, kad siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, mokesčių administratorius gali taikyti vienÄ arba kelis vertinimo metodus bei bÅ«dus. Mokesčių administratorius, prireikus, gali taikyti tokius vertinimo metodus:

1) palyginamÄ jį;

2) analogijos;

3) išlaidų;

4) grynosios vertės;

5) lėšų bankų sÄ skaitose;

6) ekonominių modelių.IÅ¡laidų metodas gali bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai turima informacija (duomenys) apie mokesčių mokėtojo ir jo Å¡eimos narių iÅ¡laidas. Toks vertinimas atliekamas lyginant mokesčių mokėtojo ir jo Å¡eimos narių asmenines iÅ¡laidas su per atitinkamÄ laikotarpį deklaruotomis pajamomis. Mokesčių administratorius turi parinkti tokius informacijos ir duomenų Å¡altinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinės prievolės dydį.

Mokesčių administratorius, taikydamas šį vertinimo metodÄ , taip pat turi įvertinti ir kitas aplinkybes, kurių tiesioginė įtaka gali bÅ«ti įvertinta (Taisyklių 14-17 punktai).Pagal mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnį, kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio 2 straipsnio 14 dalimi, pajamos – tai pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar iÅ¡stojus iÅ¡ pensijų fondo grÄ Å¾inamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotÄ ar kitaip perleistÄ , investuotÄ turtÄ ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natÅ«ra, iÅ¡skyrus nurodytoje dalyje numatytas iÅ¡imtis.

Å io įstatymo 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip.Pagal byloje esančiÄ medžiagÄ matyti, kad Å iaulių AVMI, apibendrinusi pareiÅ¡kėjo gautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų balansÄ , nustatė, jog pareiÅ¡kėjo su sutuoktine iÅ¡laidos 2006-2007 m. laikotarpiu virÅ¡ijo gautas pajamas iÅ¡ viso 488 035,63 Lt, t. y. 2006 m. iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas 312 579 Lt, o 2007 m. – 175 455,98 Lt (MGK bylos medžiaga, t.

I, b. l. 96–102). Taigi turint duomenis apie pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės gautas pajamas ir ginčo laikotarpiu patirtas iÅ¡laidas, mokesčių administratorius įgijo teisę taikyti iÅ¡laidų metodÄ ir apskaičiuoti mokesčių mokėtojui privalomÄ mokėti mokestį. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl mokesčių administratoriaus naudoto metodo ar aritmetinių skaičiavimų. Tačiau pareiÅ¡kėjas ginčija aplinkybes, susijusias su jo sudarytų sandorių vertinimu.

Ä®rodinėjimo dalykas Å¡iuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimÄ ; asmenų, iÅ¡ kurių pajamos neva gautos, paaiÅ¡kinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimÄ , parodymai).

Ä®statymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikÅ¡miai susijusiais su įrodinėjimo dalykÄ sudarančiomis aplinkybėmis (pvz., įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡vada apie tai, kad mokesčių mokėtojas nepagrindė pajamų, neturėtų bÅ«ti daroma vien netiesioginių įrodymų pagrindu (pvz., įrodymai apie tai, kad paskolos davėjas neturėjo teisėtų pajamų).

Tačiau bet kokiu atveju teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis), o netiesioginiai įrodymai gali bÅ«ti naudingi patvirtinant ar paneigiant tiesioginių įrodymų pagrindu formuluojamas iÅ¡vadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17–301/2007).Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus dėl S. K. K. pareiÅ¡kėjui suteiktos paskolos, analizuotini Å¡io sandorio sudarymÄ ir vykdymÄ pagrindžiantys dokumentai.

Byloje pateiktas 2004-01-01 – 2010-12-31 sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2006-10-05 bankiniu pavedimu iÅ¡ S. K. gavo 475 000 Lt (MGK bylos medžiaga, t. II, b. l. 70). PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡ie jam uoÅ¡vio pervesti pinigai yra paskola (MGK bylos medžiaga, t. II, b. l. 104). Ä® mokestinę bylÄ pateiktas 2006-10-03 pareiÅ¡kėjo pasiraÅ¡ytas patvirtinimas, kad jis iÅ¡ S. K. K. pasiskolino 457 000 Eur, pinigų grÄ Å¾inimo terminas – 2006-11-05, pareiÅ¡kėjas paraÅ¡u patvirtino, kad Å¡iuos pinigus gavo 2006-10-05, taip pat pateiktas S. K.

K. pasiraÅ¡ytas 2006-11-05 patvirtinimas, kad jis 475 000 Eur iÅ¡ V. K. gavo (MGK bylos medžiaga, t. II, b. l. 130). PareiÅ¡kėjo 2008-11-17 pateiktuose paaiÅ¡kinimuose prie skilties „GrÄ Å¾intos pasiskolintos lėšos fiziniams asmenims“ nurodyta 475 000 Eur suma (MGK bylos medžiaga, t. II, b. l. 106–107). Taigi apie nurodytos paskolos grÄ Å¾inimÄ byloja ne tik S. K. K. paraÅ¡u patvirtintas įraÅ¡as, bet ir paties pareiÅ¡kėjo mokesčių administratoriui pateikti 2008-11-17 paaiÅ¡kinimai.

Å ie įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas grÄ Å¾ino suteiktÄ paskolÄ S. K. K. 2006 m. ir sudaro pagrindÄ atmesti pareiÅ¡kėjo teiginius, kad S.K.K. grÄ Å¾inta nedidelė paskolos dalis, atskirais mokėjimo pavedimais. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo nurodomuose mokėjimo nurodymuose, neva, kurie dalinai padengė grÄ Å¾inamÄ paskolÄ , nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad Å¡iais pavedimais atsiskaitoma už suteiktÄ paskolÄ . Mokėjimo nurodymo paskirtyse detalizuojama, kad tai yra „papildymas“, „sÄ skaitos papildymas“ ar „gryni pinigai į sÄ skaitÄ â€œ (2006-11-03, 2006-12-07, 2007-01-16, 2007-01-26) (MGK bylos medžiaga, t.

II, b. l. 67–72). Teismas sutinka su MGK ginčijamame sprendime nustatyta aplinkybe, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis paskolos S.K. K. vis dėlto negrÄ Å¾ino, atsirado jau po pirminių paaiÅ¡kinimu pateikimo. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo 2011-12-09 skunde dėl Å iaulių AVMI 2010-05-26 sprendimo Nr. 35-53 panaikinimo tokios pareiÅ¡kėjo pozicijos nurodyta nebuvo. Teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjo argumentus, kad žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), R. S. nupirko pareiÅ¡kėjo vardu ir apmokėjo už sklypÄ pirkimo kainÄ .

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti šį pareiÅ¡kėjo teiginį. PrieÅ¡ingai, visi įrodymai liudija, kad už žemės sklypÄ sumokėjo pats pareiÅ¡kėjas V. K.. Mokestinėje byloje esanti 2005-03-03 sutartis patvirtina, kad pardavėjos S. G. įgaliotas asmuo S. R. pardavė, o pirkėjas V. K. nupirko (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kaina (duomenys neskelbtini) Lt. Pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pinigus pirkėjas, t. y.

V. K., sumokėjo pardavėjo įgaliotiniui, o pardavėjo įgaliotinis pinigus (duomenys neskelbtini) Lt gavo prieÅ¡ sutarties sudarymÄ (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 103–105). Vertinant Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä matyti, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas V. K. nurodytas kaip Å¡io žemės sklypo savininkas, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2005-03-03 pirkimo-pardavimo sutartis (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 108–111). Taigi nėra objektyvių įrodymų, iÅ¡skyrus paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, paneigiančių, kad už žemės sklypÄ sumokėjo pareiÅ¡kėjas iÅ¡ savo turimų lėšų. Teismas taip pat atmeta kaip objektyviai nepagrįstus pareiÅ¡kėjo nurodomus teiginius, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ brolio N. K. gavo 60 000 Lt ir 70 000 Lt pagal 2006-04-24 ir 2006-02-01 paskolos sutartis.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad pinigus bÅ«tų realiai gavęs bankiniu pavedimu ar grynaisiais. Vertinant N. K. galimybes suteikti paskolÄ pareiÅ¡kėjui, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-05-10 prieÅ¡prieÅ¡inės informacijos surinkimo pažyma Nr. AC5-35 patvirtina, kad N. K. susisiekus telefonu paaiÅ¡kino, jog 2006 m. buvo paskolinęs broliui V. K. 130 000 Lt, kuriuos brolis jam grÄ Å¾ino (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 24).

Nepaisant tokių žodinių paaiÅ¡kinimų, nustatyta, kad N. K. 2005 m. pajamų negavo, 2006 m. gavo (duomenys neskelbtini) Lt turto pardavimo pajamų bei pagal 2006-12-20 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypÄ už 80 450 Lt, kurį pardavė 2011-09-09 sutartimi J. J. už 0 Lt. N. K. kviečiamas į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekcijÄ neatvyko ir mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdė. IÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad 130 000 Lt pinigų iÅ¡ N. K. gavimo faktÄ patvirtina tik paties pareiÅ¡kėjo ir jo brolio N. K.

žodiniai paaiÅ¡kinimai. Tuo tarpu nei pinigų gavimo nei jų perdavimo fakto nėra niekaip užfiksuota. Teismo vertinimu, perduodama 130 000 Lt pinigų suma yra pakankamai ženkli, todėl vidutinio apdairumo ir rÅ«pestingumo asmuo turėtų užfiksuoti pinigų perdavimo faktÄ raÅ¡ytiniais objektyviais įrodymais, kurių Å¡ioje byloje nėra. Taigi byloje nėra jokios raÅ¡ytinės medžiagos, kuri patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų faktiÅ¡kai gavęs 130 000 Lt pinigų sumÄ iÅ¡ N. K..

Vien paaiÅ¡kinimų (duomenų) apie pajamas teikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, pajamų gavimo nepagrindžia. Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnis įtvirtina turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai. Akcentuotina, kad pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl to Å¡ių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sÄ skaitų įraÅ¡uose) ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas pateikdamas atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-27-13; 2013-01-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2923/2012; 2010-12-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1852/2010).

Be to, iÅ¡vados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumÄ darytinos sistemiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-442-1111-11). Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nesant jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių 60 000 Lt ir 70 000 Lt pagal 2006-04-24 ir 2006-02-01 paskolos sutartis gavimo faktÄ , mokesčių administratorius ir MGK pagrįstai pareiÅ¡kėjo brolio N. K. suteiktų paskolų nepripažino pareiÅ¡kėjo pajamų Å¡altiniu 2006 m.

MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Vadinasi, mokestinio ginčo byloje, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Tuo tarpu mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimÄ , nepakanka apsiriboti vien tik paaiÅ¡kinimų ir kontraargumentų teikimu, negrindžiant jų konkrečiais įrodymais.

Pagal MAÄ® 67 straipsnio 2 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokių įrodymų, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei daro mokesčių administratorius. O tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-622/2013, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1379/2014).Kadangi, Å iaulių AVMI pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2007 m. virÅ¡ijo gaunamas pajamas, jis įgijo teisę mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , pasitelkiant iÅ¡laidų metodÄ .

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas atliko iÅ¡samų mokestinį patikrinimÄ bei surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, galinčių paneigti mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes. Ginčo situacija, įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tarp Å¡alių prasme, lemia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjui tenka pareiga įrodyti, t. y. pateikti papildomus tiesioginius ir/ar netiesioginius įrodymus, kurie patvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Tuo tarpu tokių įrodymų nebuvimas įrodymų vertinimo prasme reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas savo teiginių pagrįstumo neįrodė, o tuo pačiu ir nepaneigė mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų, bei jų pagrindu padarytų iÅ¡vadų. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad mokesčių administratorius pakeitė nuomonę dėl iÅ¡ A. T.-K. 2007-02-01 gautos 120 000 Lt pinigų sumos, teismas pažymi, kad MAÄ® 154 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytos centrinio mokesčių administratoriaus teisės pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ paskirtis – paÅ¡alinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ dėl kilusio mokestinio ginčo (LVAT 2013-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1882/2013).

Paprastai pagrindas priimti tokį sprendimÄ atsiranda, kai vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai yra iÅ¡tyręs bei nustatęs visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir (arba) kai yra padaryta esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima paÅ¡alinti kitu bÅ«du, kaip tik pakartojus iÅ¡ naujo atitinkamas administracines procedÅ«ras (LVAT 2010-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1146/2010). Sprendimas pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ gali bÅ«ti priimtas ne tik tais atvejais, kai bÅ«tina surinkti papildomų duomenų, bet ir tais atvejais, kai bÅ«tina paÅ¡alinti mokesčių apskaičiavimÄ , mokėjimÄ ir mokesčių administravimÄ reguliuojančių teisės normų pažeidimus, kuomet tokių teisės normų pažeidimų paÅ¡alinimas negalimas be pavedimo atlikti pakartotinį patikrinimÄ (LVAT 2013-01-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2805/2012).

Pagal byloje esančiÄ medžiagÄ nustatyta, kad Å iaulių AVMI sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo patikrinimo akto patvirtino priimtas 2010-05-26, pakartotinio patikrinimo aktas suraÅ¡ytas 2015-09-22, o dar vienas pareiÅ¡kėjo pakartotinis mokestinis patikrinimas baigtas 2016-08-12. Taigi skirtingas faktinių aplinkybių traktavimas ir jų vertinimas pakartotinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjo naudai nėra pagrindas konstatuoti netinkamus ar neteisėtus mokesčių administratoriaus veiksmus, nes, kaip minėta, pakartotinio patikrinimo metu faktinės aplinkybės gali bÅ«ti įvertinamos skirtingai.

Papildomai pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nesupažindinimo su 2008-09-02 pradėtu mokestiniu tyrimu Nr. MT-522 nagrinėjamos bylos atveju laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, nes, pirma, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas jo mokestinio patikrinimo metu turėjo teisę ir nuolat teikė paaiÅ¡kinimus, dokumentus, kitus įrodymus. Taip pat, pareiÅ¡kėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A575–3527/2011 pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovei VMI, teismas konstatavo, jog praneÅ¡imas apie mokestinį patikrinimÄ Nr. (11.6-34)S-3725 pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡siųstas 2009-02-17 su nurodymu atvykti į Å iaulių AVMI II Patikrinimų skyrių, 2009-03-04 pareiÅ¡kėjas atvyko į Å iaulių AVMI ir susipažino su pavedimu tikrinti.

Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.).

Todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl jo nesupažindinimo su pradėtu mokestiniu patikrinimu šioje administracinėje byloje iš naujo nevertinamos.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijami Šiaulių AVMI 2016-11-30 sprendimas Nr. (44.1) FR0682-679, VMI 2017-04-20 sprendimas Nr. 68-56, MGK   2017-10-30 sprendimas Nr. S-226 (7-128/2017) priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .           Teisėja                                                                       Mefodija Povilaitienė                                                                                                                                               Â