22dbdc40-0ca0-46b2-b4bd-9ae9de4fabda · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1417-934/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30538-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.20.4; 3.2.4.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka vienasmeniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Elis Textile Service“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-01 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Elis Textile Service“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šalauta“ dėl skolos priteisimo. n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elis Textile Service“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Šalauta“ (toliau – atsakovė) 1 528,68 Eur skolÄ , 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 2-5).

2. Nurodė, kad 2019-06-07 tarp Å¡alių buvo sudaryta darbo drabužių ir jiems skirtų spintelių nuomos sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovė nuomojo atsakovei darbo drabužius. IeÅ¡kovė nupirko darbo rÅ«bus atsakovės darbuotojams. Darbo rÅ«bai, atsižvelgiant į atsakovės darbuotojų fizinius duomenis (Å«gį, kÅ«no matmenis ir kt.) buvo individualiai parinkti ir pritaikyti atsakovės darbuotojams. RÅ«bų medžiagos buvo parinktos, atsižvelgiant į atsakovės veiklos specifikÄ (tarÅ¡Ä , cheminių medžiagų poveikį, mechaninį atsparumÄ ir pan.).

Atsakovei buvo ne tik parinkti jo pageidaujamos spalvos ir charakteristikų darbo rÅ«bai, į kiekvienÄ drabužį įsiÅ«ta mikroschema, leidžianti identifikuoti konkretų darbuotojÄ dėvintį drabužį. Kiekvienam darbuotojui buvo skirta po 3 (tris) darbo drabužių komplektus. Sutartis buvo sudaryta 1 (vienerių) metų terminui (Sutarties 8.1 punktas). Sutartyje buvo numatyta, kad ieÅ¡kovė gali nutraukti Sutartį be įspėjimo jei atsakovė daugiau nei 2 (du) mėnesius neapmoka sÄ skaitų nuo jų pateikimo dienos (Sutarties 9.1. punktas).

Atsakovei delsiant apmokėti ieÅ¡kovės Sutarties pagrindu teikiamas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, 2020-06-18 praneÅ¡imu ieÅ¡kovė informavo atsakovę, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia sutartį dėl kliento kaltės. Atsakovė Å¡io vienaÅ¡aliÅ¡ko Sutarties nutraukimo neginčijo. Sutarties 9.2. punkte nustatyta, kad Sutarties nutraukimo atveju klientas privalo iÅ¡sipirkti darbo drabužius už tÄ sumÄ , kuria Å¡ios Sutarties 1 priede buvo įvertinti darbo drabužiai, atėmus jų nusidėvėjimo laikotarpį (nusidėvėjimas lygus 1/156 darbo drabužių vertės per savaitę), bet ne mažiau nei 50 proc. darbo drabužių vertės, kuri nurodyta sutarties 1 priede.

IeÅ¡kovė 2020-06-23 parengė Nuostolių paskaičiavimo pažymÄ , kurioje nurodė, kad skola už neapmokėtas sÄ skaitas sudaro 396,93 Eur, o drabužių iÅ¡pirkimo kaina sudaro 1 528,68 Eur, o 2020-06-29 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. TEB633017. Atsakovė įsiskolinimÄ už nuomos paslaugas padengė, tačiau drabužius iÅ¡pirkti, kaip tai numatyta Sutartyje, atsisakė.

3. Atsakovė UAB „Šalauta“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 15-19, 32-37). Pažymėjo, kad vyko derybos dėl darbo drabužių ir jiems skirtų spintelių nuomos. IeÅ¡kovės atstovas apie drabužių pirkimÄ neužsiminė, sutartį tarėsi pasiraÅ¡yti konkrečiÄ datÄ . PrieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ atsakovės vadovas sulaukė skambučio, kad ieÅ¡kovės atstovas anksčiau sutarto laiko atvyko su sutartimi, o atsakovės vadovas, paklausęs ieÅ¡kovo atstovo, ar niekas nepasikeitė, nurodė bendrovės darbuotojui pasiraÅ¡yti sutartį.

Nurodė, kad dėl nusidėvėjusių drabužių iÅ¡pirkimo derybų nebuvo, nes darbo drabužiai, dirbant purvinÄ darbÄ su mechanizmais, nusidėvi per 3-6 mėnesius. NesÄ Å¾ininga, kai nutraukiant sutartį, atsakovė turi iÅ¡sipirkti daiktÄ , kuris jai nereikalingas ir už fiksuotÄ kainÄ , nors po trejų metų naudojimo drabužiai iÅ¡saugojo tik 50 proc. jų vertės. Akcentavo, jog nutraukiant sutartį drabužių nuoma ir valymo paslauga negali virsti pirkimo – pardavimo sandoriu. II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė 4.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-01 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 870,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 59-62).

5. Teismas sprendimÄ grindė tokiais motyvais: 5.1. Sutarties sÄ lygose dėl sutarties objekto nenumatyta teisė ar pareiga iÅ¡sipirkti darbo drabužius pasibaigus sutartiniams santykiams, t.y. sutarta dėl paslaugų teikimo, o ne iÅ¡perkamosios nuomos. Å alys sutarties bendrųjų nuostatų 1.1., 1.2 punktuose taip pat nenustatė pareigos atsakovei iÅ¡pirkti nuomojamų drabužių. SÄ lyga dėl privalomo darbo drabužių iÅ¡pirkimo numatyta tik sÄ lygose dėl sutarties nutraukimo. Dėl Å¡ios priežasties teismas neturi pagrindo spręsti, kad Å¡alys susitarė, jog pasibaigus sutarties terminui, atsakovė turi pareigÄ iÅ¡sipirkti darbo drabužius; 5.2.

Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartis turi nuomos (drabužių ir jiems skirtų spintelių nuoma) ir paslaugų teikimo (nešvarių nuomojamų darbo drabužių skalbimas, keitimas ir taisymas) sutarčių požymių, t. y. mišri sutartis. Iš šalių sudarytos ginčo sutarties matyti, jog drabužiai ir jų spintelės nuomojami vieninteliu tikslu – darbo veiklai vykdyti, dėl to sutartyje kartu buvo susitarta dėl jų skalbimo, taisymo ir net keitimo (neprisirišant tik prie tų pačių drabužių nuomos, o galimas ir jų pakeitimas).

Toks susitarimas rodo, kad atsakovas nebūtų sudaręs drabužių nuomos sutarties, jei nebūtų susitarta dėl jų skalbimo, taisymo ir keitimo. Dėl to sudarytoje sutartyje atlygintinų paslaugų elementas yra svarbus ir išlaikęs esminius atlygintinų paslaugų požymius, o paslaugos sutarties elementai šalių susitarime buvo vyraujantys. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl šalių sudarytos sutarties vykdymo ir nutraukimo, taikytinos ir atlygintinų paslaugų sutartį reglamentuojančios civilinio kodekso normos; 5.3.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad specialiosios paslaugų sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnyje. CK 6.721 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo visiÅ¡kai atlyginti kliento patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju sudarytos paslaugos sutarties 9.2 punkto nuostata prieÅ¡tarauja įstatymo leidėjo suformuotam kliento teisių apsaugos prioritetui – paslaugos teikėjas nutraukia sutartį ir pateikia reikalavimÄ klientui iÅ¡sipirkti naudotus darbo drabužius už nepriimtinÄ kainÄ ; 5.4.

Esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. IeÅ¡kovės reikalavimas ieÅ¡kovės iniciatyva nutrauktÄ nuomos ir paslaugų sutartį modifikuoti į pirkimo – pardavimo sutartį, įpareigoti atsakovę per prievartÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į atsakovei nereikalingÄ daiktÄ už ieÅ¡kovės nustatytÄ pinigų sumÄ , pažeidžia sutarties laisvės principÄ (CK 6.156 straipsnis), teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus (CK 1.5 straipsnis), CK 6.721 straipsnio 2 dalies nuostatÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-01 sprendimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės –ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 70-78).

7. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, reikÅ¡mingi byloje sprendžiamiems klausimams: 7.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.189 straipsnio 1 dalies normÄ ir paneigė sutarčių privalomumo principÄ . Teismas neturėjo teisės ignoruoti sutarties nuostatos, įtvirtinančios atsakovės sutartinę pareigÄ iÅ¡pirkti darbo drabužius. Sutarties sÄ lygų eiliÅ¡kumas, konstrukcija, teksto iÅ¡dėstymo logika ir nuoseklumas neturi jokios įtakos sutarties sÄ lygų privalomumui. Atsakovė neįrodinėjo, kad sutarties 9.2 punkto sÄ lyga yra siurprizinė, to sprendime nekonstatavo ir teismas.

Byloje taip pat nenustatyta, kad Sutarties 9.2 punkto sÄ lyga prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl ko bÅ«tų pripažinta niekine; 7.2. Teismas nepagrįstai, motyvuodamas sutarties struktÅ«ra ir sutarties nuostatų loginiu iÅ¡dėstymu, priėjo iÅ¡vados, kad Å¡alys tariamai „nesusitarė“ dėl sutarties 9.2 punkto sÄ lygos, t.y. atsakovės pareigos iÅ¡pirkti darbo drabužius. Priimdamas sprendimÄ , teismas ignoravo tai, kad sutartis yra pasiraÅ¡yta abiejų Å¡alių. Abi sutarties Å¡alys yra pelno siekiančios bendrovės (verslo subjektai), todėl nesuprantama, kuo remiantis teigiama, kad Å¡alių valia nebuvo suderinta; 7.3.

Sutarties 9.2 punktas yra aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas. Tarp Å¡alių ginčo dėl Å¡ios sutarties nuostatos esmės nekilo. Atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, kad minėtas sutarties punktas turi bÅ«ti suprantamas kitaip, nei nurodyta sutartyje, taip pat neprašė pripažinti jo niekiniu ar negaliojančiu; 7.4. Sprendime pareiga iÅ¡pirkti darbo drabužius yra nepagrįstai laikoma nesuderinama su CK 6.721 straipsniu. Pagal Sutarties 9.2 punktÄ , pareiga iÅ¡pirkti nuomotus darbo rÅ«bus, taikytina visais atvejais kai sutartiniai santykiai pasibaigia, nepriklausomai nuo to, ar sutartis nutraukiama dėl vienos iÅ¡ Å¡alių kaltės, ar laikoma pasibaigusia dėl pasibaigusio nuomos termino (Å¡alims iÅ¡ anksto pareiÅ¡kus valiÄ sutartinių santykių nepratęsti).

Teismas sprendime nepagrįstai sutartyje įtvirtintÄ sutarties nutraukimo pasekmę prilygino kliento teisės atsisakyti sutarties apsunkinimo priemonei; 7.5. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ieÅ¡kovės iniciatyva dėl atsakovės įvykdyto esminio Sutarties pažeidimo (delsimo atsiskaityti su ieÅ¡kove už darbo drabužių nuomÄ ir valymÄ ), todėl CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kliento teisės turinys nėra reikÅ¡mingas nagrinėjamoje byloje, nes sutartį dėl atsakovės kaltės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė ieÅ¡kovė; 7.6.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad paslaugų teikėjas (verslininkas) veikia savo rizika ir negali šios rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas išpirkti nuomotus naudotus drabužius po sutarties pasibaigimo, kurių klientui nereikia. Šis sprendimo motyvas nelogiškas ir teisiškai nepagrįstas. Atsakovės vengimas vykdyti sutartinę prievolę negali būti pateisinamas tuo, kad ieškovė yra verslininkė. Joks teisės aktas nenumato tokio atsakomybės paskirstymo principo ar atleidimo nuo piniginės prievolės vykdymo teisinio pagrindo; 7.7.

Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti skolÄ , o ne pakeisti sutartį teismo sprendimu CK 6.223 straipsnio pagrindu. Teismas sprendime atmeta ieÅ¡kinį jo atmetimui naudodamas motyvus dėl byloje nereikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo, kritikuodamas kaip neteisėtÄ teisių gynimo bÅ«dÄ , kurio ieÅ¡kovė nenaudojo; 7.8. Priimdamas sprendimÄ , teismas pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintus sutarčių aiÅ¡kinimo principus, nes suabsoliutino subjektyvųjį sutarčių aiÅ¡kinimo principÄ , ignoruodamas patį Sutarties tekstÄ , nesant ginčo dėl Sutarties 9.2 punkto turinio ir jame įtvirtintos sÄ lygos prasmės ir esmės. Atsakovė, sudarydama sutartį, sutiko su nurodyto dydžio ir įtvirtintu bÅ«du apskaičiuojamos sumos sumokėjimu ieÅ¡kovei tuo atveju, jei sutartis bÅ«tų nutraukta dėl atsakovės kaltės.

8. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 82-90).

9. Atsakovės atsiliepimo argumentai, reikÅ¡mingi byloje sprendžiamiems klausimams: 9.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčo sutartis yra miÅ¡ri sutartis ir kad ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovei iÅ¡pirkti drabužius po sutarties nutraukimo, prieÅ¡tarauja kliento teisių apsaugos prioritetui; 9.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas paneigė sutarčių privalomumo principÄ . Bendrosiose sutarties nuostatose nebuvo numatyta, kad atsakovė, kaip klientė, turės pareigÄ pasibaigus ar nutraukus sutartį, nuomojamus drabužius dar ir iÅ¡pirkti.

IeÅ¡kovės į sutartį įtraukta nuostata dėl drabužių iÅ¡pirkimo, yra ne tik nesÄ Å¾ininga, bet ir prieÅ¡tarauja sutarties esmei – nuomai ir paslaugų teikimui, kÄ ginčo sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas; 9.3. PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad Å¡alių valia dėl darbo drabužių iÅ¡pirkimo nebuvo suderinta. Atsakovė su ieÅ¡kove tarėsi dėl darbo drabužių nuomos ir jų valymo paslaugos teikimo, atsakovė nesiekė pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo; 9.4.

Nagrinėjamu atveju yra susidariusi situacija, kai ieÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai siekia pasipelnyti iÅ¡ atsakovės, reikalaudama iÅ¡pirkti drabužius ir tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės siekdama nuomos/paslaugų sutartį pripažinti pirkimo – pardavimo sutartimi; 9.5. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime pagrįstai pažymėjo, kad paslaugų teikėjas veikia savo rizika ir negali Å¡ios rizikos perkelti paslaugos gavėjui, reikalaudamas iÅ¡pirkti nuomotus naudotus drabužius po sutarties pasibaigimo, kurių klientui nereikia; 9.6.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai taikė sutarčių aiÅ¡kinimo principus. Pirmosios instancijos teismas ne tik nurodė, kurias aplinkybes jis laiko reikÅ¡mingomis, bet ir pateikė iÅ¡samiÄ analizę, analizavo ir taikė tiek materialinės teisės normas, tiek teismų praktikÄ . Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas Å¡alių sudarytÄ sutartį aiÅ¡kino ne taip, kaip ieÅ¡kovei bÅ«tų patogu, nereiÅ¡kia sutarčių aiÅ¡kinimo principų pažeidimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

11. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Elis Textile Service“ ieškinys atsakovei UAB „Šalauta“ dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinis skundas tenkintinas.

12. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.189 straipsnio 1 dalies normÄ ir paneigė sutarčių privalomumo principÄ . Apeliantės vertinimu, teismas neturėjo teisės ignoruoti sutarties nuostatos, įtvirtinančios atsakovės sutartinę pareigÄ iÅ¡pirkti darbo drabužius, kadangi byloje nenustatyta, jog Sutarties 9.2 punkto sÄ lyga prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl ko bÅ«tų pripažinta niekine. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su tokiais apeliantės teiginiais.

13. Pažymėtina, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatytas, jog Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Sutarties sÄ lygas Å¡alys nustato savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyviosios teisės normos. (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iÅ¡ svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Å is principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tÄ sutartį sudaryti, be to, savarankiÅ¡kai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja vieÅ¡oji tvarka, teisės principai, gera moralė.

Sutarties laisvės principas taip pat apima Å¡alių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rÅ«Å¡ies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019).

15. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymÄ , pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui bÅ«dingas minimalus Å¡alių valios varžymas, todėl Å¡alys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formÄ , kuria iÅ¡reiÅ¡kia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015).

16. Kai Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (Å¡alių tikrųjų ketinimų) sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui (lingvistiniam aiÅ¡kinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021; 2020-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).

17. Nagrinėjamu atveju šalys 2019-06-07 sudarė Darbo drabužių nuomos sutartį Nr. 109427/1056574, sutarties objektas – darbo drabužių ir jiems skirtų spintelių nuoma, nešvarių darbo drabužių skalbimas ir keitimas švariais Sutarties galiojimo metu (Sutarties 1.1. ir 1.2. punktai) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 6, DOK-230882).

Sutartis galioja vienerius metus. Jei likus Å¡eÅ¡iems mėnesiams iki sutarties galiojimo pabaigos nei viena iÅ¡ Å¡alių nepateikia raÅ¡tiÅ¡ko praÅ¡ymo sutartį nutraukti, tai sutartis laikoma pratęsta dar vieneriems metams (Sutarties 8.1. ir 8.3. punktai). Sutarties 9.2. punkte numatyta, kad Sutarties nutraukimo, ar Sutarties pasibaigimo atveju klientas privalo iÅ¡sipirkti visus darbo drabužius už tÄ sumÄ , kuri Å¡ios Sutarties priede Nr. 1 buvo įvertinta kaip produkto iÅ¡pirkimo kaina, atėmus jų nusidėvėjimo laikotarpį (nusidėvėjimas lygus 1/156 darbo drabužių vertės per savaitę), bet ne mažiau nei 50 proc. drabužių vertės, kuri nurodyta Sutarties 1 priede.

Iki apmokėjimo darbo drabužiai lieka Tiekėjo nuosavybe.

18. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys nesusitarė, jog pasibaigus sutarties terminui, atsakovė turi pareigÄ iÅ¡sipirkti darbo drabužius. Savo pozicijÄ pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad Sutarties nuostatose dėl sutarties objekto (1.1. ir 1.2. punktai) nenumatyta pareiga atsakovei iÅ¡sipirkti nuomojamus drabužius, o sÄ lyga dėl privalomo darbo drabužių iÅ¡pirkimo numatyta tik sÄ lygose dėl sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo pozicija nesutinka.

19. Kaip minėta (žr., 17 punktÄ ), Sutarties 9.2. punktu Å¡alys aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarė, kad Sutarties nutraukimo, ar Sutarties pasibaigimo atveju klientas privalo iÅ¡sipirkti visus darbo drabužius už tÄ sumÄ , kuri Å¡ios Sutarties priede Nr. 1 buvo įvertinta kaip produkto iÅ¡pirkimo kaina, atėmus jų nusidėvėjimo laikotarpį (nusidėvėjimas lygus 1/156 darbo drabužių vertės per savaitę), bet ne mažiau nei 50 proc. drabužių vertės, kuri nurodyta Sutarties 1 priede.

Pažymėtina, jog sutarties Å¡alys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, sutartis yra pasiraÅ¡yta abiejų Å¡alių, todėl nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo teiginiams, kad Å¡alių valia dėl darbo drabužių iÅ¡pirkimo nebuvo suderinta. Byloje nėra duomenų, kad iki ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ , atsakovė bÅ«tų ginčijusi minėtÄ sutarties nuostatÄ ar su ja nesutikusi, teigdama, jog ji yra siurprizinė, prieÅ¡tarauja istatymams ar imperatyvioms teisės normoms.

Atsakovė taip pat neprašė teismo sutarties 9.2. punktÄ pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, apsiribodama teiginiais, jog nesÄ Å¾ininga, kai nutraukiant sutartį, atsakovė turi iÅ¡sipirkti daiktÄ , kuris jai nereikalingas. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovės pareiga iÅ¡sipirkti nuomojamus drabužius nėra numatyta Sutarties nuostatose dėl sutarties objekto, o tik sÄ lygose dėl nutraukimo, per se nereiÅ¡kia, jog Å¡alys nesusitarė dėl atsakovės pareigos iÅ¡sipirkti nuomojamus drabužius nutraukus sutartį ar pasibaigus sutarties terminui, kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas suabsoliutino subjektyvųjį sutarčių aiÅ¡kinimo metodÄ , ignoruodamas Sutarties 9.2. punktÄ .

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės pareigÄ iÅ¡pirkti darbo drabužius nepagrįstai laikė nesuderinama su CK 6.721 straipsniu, konstatuodamas, jog Å¡i atsakovės pareiga prieÅ¡tarauja įstatymo leidėjo suformuotam kliento teisių apsaugos prioritetui, taip pat nurodydama, kad paslaugų sutartyje negali bÅ«ti nustatytos sÄ lygos, ribojančios paslaugų gavėjo teises, įtvirtintas įstatyme (tarp jų – teisę nebetęsti (nutraukti) sutartį), ar sunkinančios Å¡ių teisių įgyvendinimÄ , dėl to Å¡iuo atveju pripažinus, jog Å¡alių sutartis pasibaigė, nėra pagrindo taikyti įpareigojimo iÅ¡pirkti nuomotus drabužius.

21. Pažymėtina, jog vienaÅ¡alį paslaugų sutarties nutraukimÄ reglamentuojančio CK 6.721 straipsnio 1 dalis numato, kad klientas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo jÄ vykdyti. Å iuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingÄ suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas iÅ¡laidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ kliento momento. Paslaugų teikėjas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo visiÅ¡kai atlyginti kliento patirtus nuostolius (CK 6.721 straipsnio 2 dalis).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , yra nurodęs, kad siekiant sutartį nutraukti Å¡iuo pagrindu klientui nebÅ«tina remtis paslaugų teikėjo kalte Å¡iam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Toks paslaugų sutarčių vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo ypatumas skiriasi nuo sutarčių vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo bendrųjų taisyklių, pagal kurias sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti galima, pirma, joje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), antra, dėl kitos Å¡alies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys) ir, trečia, kitais pagrindais teismo tvarka pagal suinteresuotos Å¡alies ieÅ¡kinį.

Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį. Å i paslaugų gavėjo teisė yra besÄ lyginė, ji negali bÅ«ti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018; 2015-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-378/2015).

23. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės 2020-06-18 praneÅ¡imas apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ dėl kliento kaltės patvirtina, jog sutartis buvo nutraukta ne atsakovės – klientės sprendimu, o ieÅ¡kovės iniciatyva dėl esminio sutarties pažeidimo, kadangi atsakovė nesumokėjo už ieÅ¡kovės teikiamas prekes/paslaugas („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 6, DOK-230882).

Tokia ieÅ¡kovės teisė nutraukti sutartį įtvirtinta Sutarties 9.1. punkte ir iÅ¡ esmės atitinka CK 6.721 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad paslaugų teikėjas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. IeÅ¡kovei nutraukus sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, netaikytina CK 6.721 straipsnio 2 dalyje numatyta paslaugų teikėjo prievolė atlyginti kliento patirtus nuostolius, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovei nemokant už ieÅ¡kovės teikiamas paslaugas, nuostolius patiria bÅ«tent paslaugų teikėjas, o ne klientas.

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovės, kaip klientės, teisė vienašališkai nutraukti Sutartį nebuvo pažeista, kadangi ji tokios teisės nesiekė įgyvendinti, todėl ir jokių neteisėtų ribojimų nepatyrė. Be to, Sutarties 9.2. punkte numatyta atsakovės pareiga išsipirkti darbo drabužius taikytina visais atvejais, kai sutartiniai santykiai pasibaigia, nepriklausomai nuo to, ar Sutartis nutraukiama dėl vienos iš šalių kaltės, ar laikoma pasibaigusia dėl pasibaigusio nuomos termino.

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nepagrįstai sutartyje Å¡alių įtvirtintÄ sutarties nutraukimo/pasibaigimo pasekmę prilygino atsakovės teisės atsisakyti sutarties apsunkinimo priemonei.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismo spredimo teiginiai, kad paslaugų teikėjas (verslininkas) veikia savo rizika ir negali Å¡ios rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas iÅ¡pirkti nuomotus naudotus drabužius po sutarties pasibaigimo, kurių klientui nereikia, yra nepagrįsta. Kaip minėta (žr., 23 punktÄ ), Å¡alių sutartis ieÅ¡kovės iniciatyva buvo nutraukta dėl to, kad atsakovė nemokėjo už ieÅ¡kovės teikiamas prekes ir paslaugas, t.y. dėl esminio jos pažeidimo, todėl atsakovės sutartinių prievolių nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad ieÅ¡kovė yra verslininkė. Be to, nagrinėjamu atveju abi ginčo Å¡alys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys (verslininkai), todėl atsakovei negali bÅ«ti teikiamas prioritetas prieÅ¡ ieÅ¡kovę vien dėl to, kad ji yra paslaugos gavėja.

25. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad darbo drabužiai ir jų spintelės buvo nuomojami darbo veiklai vykdyti. Pradėdama vykdyti sutartį, ieškovė yra patyrusi išlaidų darbo drabužių įsigijimui ir jų pritaikymui atsakovės poreikiams (Sutarties 5.2. punkte numatyta, kad ieškovė įsipareigoja pirmo pristatymo metu pateikti klientui naujus, nedėvėtus darbo drabužius. Pirmojo pristatymo metu darbo drabužiai turi būti tinkamo dydžio kiekvienam darbuotojui, drabužio audinys negali būti su gamykliniais defektais ir kt.).

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡ių darbo drabužių po Sutarties nutraukimo kitiems savo klientams iÅ¡nuomoti nebegalės, nes jie buvo pritaikyti konkretiems atsakovės darbuotojams, darbo rÅ«buose įsiÅ«tos mikroschemos leidžiančios paskirstyti ir komplektuoti darbo drabužius, skirtus konkretiems atsakovės darbuotojams. Pažymėtina, jog Sutarties priede Nr. 1, apskaičiuojant darbo rÅ«bų nuomos kainas, iÅ¡ anksto buvo nurodyta ir rÅ«bų iÅ¡pirkimo kaina, todėl nutrÅ«kus Å¡alių sutartiniams santykiams, ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja sumokėti darbo drabužių iÅ¡pirkimo kainÄ , iÅ¡ jos atėmus darbo drabužių nusidėvėjimÄ , kaip tai numatyta Sutarties 9.2. punkte.

26. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, jog sutarties 9.2. punktas ir jame numatyta atsakovės pareiga nutraukus sutartį ar pasibaigus sutarties terminui iÅ¡sipirkti darbo drabužius, yra patvirtinta abiejų Å¡alių (verslo subjektų) paraÅ¡ais; nėra nustatyta, kad sutarties 9.2. punktas, ta apimtimi, kuria jis taikomas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡tarautų įstatymams ar imperatyvioms teisės normoms; reiÅ¡kiamas reikalavimas yra pagrįstas sutarties 9.2. punkte nurodytu apskaičiavimu ir ataskaitomis apie darbo drabužių nusidėvėjimÄ , konstatuotina, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 1 528,68 Eur skolÄ yra pagrįstas, todėl turi bÅ«ti tenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties 27. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės UAB „Elis Textile Service“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Šalauta“ dėl skolos priteisimo, netinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių laisvės principÄ ir sutarčių aiÅ¡kinimÄ , sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ , nesivadovavo ginčui aktualia teismų praktika, įrodinėjimÄ ir įrodymų veertinimÄ reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo 29. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

30. MaksimalÅ«s advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintos Rekomendacijoje. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji patyrė 1 575,42 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme (b. l. 54-55), pateikė praÅ¡ymÄ pagrindžiančius įrodymus („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 79, DOK-60097).

Teismas, įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, konstatuoja, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl patenkinus ieškinį, jos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės naudai ir atsakovės taip pat priteistinas už ieškinį sumokėtas 34,00 Eur žyminis mokestis. Iš viso iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1 609,42 (34,00 + 1 575,42) Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 32. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, Å¡i taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį Å¡alis sumoka paduodama apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui tenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovės UAB „Šalauta“ ieÅ¡kovės naudai priteistinas ieÅ¡kovės už apeliacinį skundÄ sumokėtas 34,00 Eur žyminis mokestis („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 79, DOK-60097).

33. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, kuriame nurodė, kad patyrė 2 405,48 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimÄ , pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus.

34. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo Å¡aliai, turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek į bendrÄ sias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rÅ«Å¡ies – iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378//2020; 2020-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020).

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos už apeliacinio skundo parengimÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia, jog teismas neturi vertinti tokių iÅ¡laidų pagrįstumo ir realumo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas nebuvo sudėtingas nei teisės, nei fakto klausimų požiÅ«riu, ieÅ¡kovės pateikto apeliacinio skundo apimtis nėra didelė (9 lapai), o patirtos iÅ¡laidos už jo parengimÄ virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ (1 528,68 Eur), mažina ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimÄ iki 1 000,00 Eur.

IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistina 1 034,00 (1 000,00 + 34,00) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovės UAB „Elis Textile Service“ apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-01 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Elis Textile Service“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Priteisti ieškovės UAB „Elis Textile Service“, juridinio asmens kodas 110694894, naudai iš atsakovės UAB „Šalauta“, juridinio asmens kodas 174997128, 1 528,68 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 609,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti ieškovės UAB „Elis Textile Service“, juridinio asmens kodas 110694894, naudai iš atsakovės UAB „Šalauta“, juridinio asmens kodas 174997128, 1 034,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos Teisėjas Žilvinas Terebeiza