22d7934b-e550-4c2e-aab0-3696f2682d6d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3226-142/2015Proc. Nr. 3-61-3-01182-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės,n u s t a t ė :A.

K. (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad LAVL laikotarpiais nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. birželio 3 d., nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2011 m. rugpjūčio 13 d., nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2012 m. birželio 27 d., nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo laikomas (gydomas) kameros tipo palatose nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis.

Nurodo, kad kamerose Nr. 29, 24, 26, 27, 18 nebuvo įrengta tualetų, nebuvo stalo, taburečių (suoliukų), spintelės arba sieninės lentynos dviem suimtiesiems knygoms ar daiktams susidėti, spintelės arba lentynos maisto produktams laikyti, spintelės higienos reikmenims susidėti, pakabų rÅ«bams, langų stiklai iÅ¡daužti, be to buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Taip pat LAVL neužtikrino teisės į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ . Dėl LAVL veiksmų (veikimo ar neveikimo) pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , t. y. didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. LAVL administracija nereagavo į pareiÅ¡kėjo skundus ir tęsė savo neteisėtus veiksmus, t. y., sÄ moningai laikė pareiÅ¡kėjÄ netinkamomis sÄ lygomis.Ä® teismÄ pareiÅ¡kėjas neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, sudarytos sÄ lygos etapuoti pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjas nurodė, kad posėdyje dalyvauti nenori (b. l. 69–73).Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atstovaudama Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti (b. l. 16–19).

Paaiškina, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. birželio 3 d. Chirurgijos skyriaus 19 kamerų tipo palatoje, kurios plotas 7,19 kv. m, joje yra 3 lovos, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 2011 m. liepos 20 d. Chirurgijos skyriaus 27 kamerų tipo palatoje, kurios plotas 21,25 kv. m, joje yra 7 lovos, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2012 m. birželio 27 d. Chirurgijos skyriaus 24 kamerų tipo palatoje, kurios plotas 21,25 kv. m, joje yra 9 lovos, laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d.

Chirurgijos skyriaus 29 kamerų tipo palatoje, kurios plotas 15,45 kv. m, joje yra 8 lovos. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl negali pateikti duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju buvo palatose. LVAL žinomi teisės aktų, nustatančių minimalų asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotÄ , reikalavimai. LAVL teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems, LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis skaičiui, be to bÅ«tina užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių ir Suėmimo vykdymo įstatymuose, laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis, todėl teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos.

LAVL palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir / arba keičiamas. Visus atsiradusius defektus Ūkio skyriaus darbuotojai Å¡alina minimaliais terminais. Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį ir turimas lėšas, nepažeidžiant higienos normos HN 76:2010 reikalavimo. LAVL patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus, ir dažniau.

Darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfeksijos darbus atlieka paskirti sanitarai. LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus. Atlikti valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), 35.5 punkto reikalavimus. Unitazo uždengimo nenustato nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), nuostatos, nei higienos norma HN 76:2010. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. birželio 7 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ â€“higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-375 (naujas 2013 m. liepos 29 d.

Nr. (12-6)12.12-690). Å ie dokumentai įrodo, kad LAVL patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus ir normas. Informacija apie draudimÄ rÅ«kyti yra iÅ¡kabinta LAVL, administracija tinkamai pasirÅ«pino Å¡io draudimo įgyvendinimu. Mano, kad civilinei atsakomybei kilti nėra sÄ lygų. PareiÅ¡kėjo reikalavimas nepagrįstas įrodymais.Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracines bylas A5-665/2005, A525-1355/2010, A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad jam bÅ«nant LAVL 2011 ir 2012 metais, buvo pažeista jo teisė į teisės aktais nustatytus minimaliojo gyvenamojo ploto reikalavimus.

Minimalaus gyvenamosios patalpos (Å¡iuo atveju palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Taisyklių 111.4 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad LAVL jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr.

EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi ir nesant tokio tikslo, įmanomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimas. Pastebėtina, kad EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). Kita vertus, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime lemia iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje V. prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro bei suteikta judėjimo laisvė.LAVL teismui teikė duomenis, kokiose kamerų tipo palatose buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, nurodydamas tų patalpų plotÄ ir jose esančių lovų skaičių.

LAVL nepateikė informacijos, kiek asmenų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose palatose, kuriose buvo pareiškėjas, teigdamas, kad tokia statistika nėra vedama, todėl nustatyti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma buvo pažeista, nėra galimybių. Tačiau atsiliepime LAVL pripažino, kad kai kuriais atvejais ši norma galėjo būti pažeista. Atsižvelgiant į LAVL nurodytus palatų plotus, palatoje Nr. 19 galėjo būti laikoma ne daugiau kaip 1 asmuo, palatose Nr. 27 ir 24 – ne daugiau 4 asmenų, palatoje Nr. 29 – ne daugiau 3 asmenų.

Atsižvelgiant į LAVL nurodytÄ palatose įrengtų lovų skaičių, į tai, kad LAVL neneigia, jog minimalus plotas ne visada užtikrinamas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo atveju yra pagrįsti – pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų patalpų plotas 5,1 kv. m. periodiÅ¡kai iÅ¡ viso 36 paras.LAVL neneigia, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti neužtikrintas nurodytas plotas, tačiau paaiÅ¡kina, kad negali riboti atvežamų asmenų skaičiaus, todėl bÅ«na atvejų, kai dėl didelio asmenų skaičiaus ir izoliavimo reikalavimų neturi galimybių užtikrinti Å¡io reikalavimo laikymÄ si.

Konstatuotina, kad pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ , ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui (žr. administracines bylas Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A143-2844/2012, A444-343/2013, A492-496/2013 ir kt.).Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant LAVL nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ .

Taigi LAVL neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Pareiškėjas aiškina, kad palatose, kuriose jis buvo, nebuvo įrengta tualetų. Tačiau LAVL pateikti darbų priėmimo aktai paneigia šiuos pareiškėjo argumentus – palatose, kuriose buvo pareiškėjas, sanitariniai mazgai įrengti (b. l. 28–34). Pareiškėjas nekonkretizavo, kokių, jo manymu, teisės aktų reikalavimų neatitiko sanitariniai mazgai. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyti sanitarinių mazgų reikalavimai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pareiškėjui nekonkretizavus, kokių būtent reikalavimų neatitiko palatose įrengti tualetai, ir nepaneigus, kad sanitarinio mazgo vieta patalpose atitverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.Pareiškėjas aiškina, kad palatose nebuvo Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatytų būtinų baldų. LAVL pateikė lentelę apie kamerose esančius baldus, tačiau nenurodytas baldų fiksavimo laikas (b. l. 35).

Pats pareiÅ¡kėjas tuo metu, kai buvo LAVL, Å¡iuo klausimu į ligoninės administracijÄ su raÅ¡ytiniais skundais nesikreipė (b. l. 61), todėl Å¡iuo metu nustatyti buvus tokį pažeidimÄ neįmanoma.PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė ir kad kamerose buvo iÅ¡daužti stiklai, nekonkretizuodamas, nei konkrečiai kurioje palatoje, nei kuriuo laiku. Kadangi pareiÅ¡kėjas dėl to į ligoninės administracijÄ su raÅ¡ytiniais skundais nesikreipė (b. l. 61), Å¡iuo klausimu nėra jokių įrodymų ir Å¡iuo metu nustatyti buvus tokį pažeidimÄ neįmanoma.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad buvo patalpintas kartu su rÅ«kančiais asmenimis.

Lietuvos higienos normos HN:76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. LAVL palata yra bendroji gyvenamoji patalpa, kurioje gydymosi laikotarpiu gyveno pareiškėjas kartu su kitais asmenimis.

Taigi LAVL turi pareigÄ ne tik užtikrinti gyvenamojo ploto vienam asmeniui normÄ , bet ir kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. LVAT praktikoje pripažįstama (ABTÄ® 20 straipsnio 3 dalis), kad nerÅ«kančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktų) nuostatas bei nerÅ«kančio asmens teisę į sveikatai saugiÄ aplinkÄ .

Kita vertus, vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas (žr. LVAT 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad apie draudimÄ rÅ«kyti LAVL patalpose tinkamai informuota (b. l. 62–65).

Byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių praneÅ¡imų apie suimtųjų, nuteistųjų padarytus bausmės ar suėmimo vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus, neužfiksuota, kad palatoje asmenys rÅ«ko. PareiÅ¡kėjas teiginių, kad kartu su juo palatoje gydyti asmenys bÅ«tų rÅ«kę ir tai buvo daroma LAVL administracijai žinant ar leidus, nepagrindė įrodymais, nenurodė, kad dėl to skundėsi žodžiu ar raÅ¡tu. PareiÅ¡kėjas taip pat neteigė, kad dėl rÅ«kymo palatose bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ su praÅ¡ymu paÅ¡alinti šį pažeidimÄ , informuodamas, kad yra nesilaikoma nustatytų reikalavimų.

Pareiga sudaryti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ir kad nerÅ«kantieji gyvenamosiose patalpose nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru kyla pagal pirmiau minėtus teisės aktus, nepriklausomai nuo to, ar nerÅ«kantis asmuo atitinkamu bÅ«du (žodiniu ar raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu, skundu) primena įstaigos administracijai Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, tačiau Å¡is aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar apie įpareigojimų nesilaikymÄ Å¾inant administracijai ji ėmėsi veiksmų, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo aspektu nenustatyta LAVL neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kokiomis antisanitarinėmis sÄ lygomis buvo laikomas, nors teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi siÅ«lė pareiÅ¡kėjui konkrečiai įvardinti, kokias sÄ lygas jis laiko nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis (b. l. 5–6). LAVL teikė įrodymus, kad patalpos remontuojamos eilės tvarka pagal tam skiriamÄ finansavimÄ (pvz., b. l. 28–34. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.

LAVL administracija taip pat yra ėmusis priemonių kenkėjams naikinti, dėl tokių paslaugų teikimo yra sudariusi sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (b. l. 42–60).Pareiškėjo gydymas perpildytose palatose nebuvo vienkartinis ar trumpalaikis, o buvo tęstinis, periodiškai sudaro iš viso 36 paras. Vienam asmeniui tenkantis plotas visada neatitiko Taisyklių 111.4 punkte nustatytos vertės (t. y. 5,1 kv. m.). Palatų plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, taigi iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas buvo mažas.

Be to, pastebėtina ir tai, kad nurodytų aplinkybių vertinimui svarbi ir pareiÅ¡kėjo galimybė laisvai judėti bÅ«nant LAVL, tačiau Å¡iuo aspektu LAVL pagrįstų argumentų nepateikė. Taigi, nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent gydymas pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir gana ilgÄ minimalaus vienam asmeniui palatoje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .

Palatų perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ . Dėl Å¡ių priežasčių darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas buvo pakankamai intensyvus, todėl laikytinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu. Pažymėtina ir tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sÄ lygas.

Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Atitinkamai, vertintina, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ , žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.Dėl pareiÅ¡kėjui priteistino neturtinės žalos dydžio.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Be to, neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo gydymo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje praÅ¡ydamas priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė stresÄ , didelių dvasinių skausmų.

Teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra ypač svarbus pareiÅ¡kėjo subjektyvus situacijos vertinimas. Tai, kad, pareiÅ¡kėjui kalint nurodytų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas galėjo jausti nerimÄ dėl savo sveikatos, jausti, kad tokiu bÅ«du nėra gerbiamas jo žmogiÅ¡kasis orumas, yra pakankama iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinės žalos. Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (ne iÅ¡tisai, o periodiÅ¡kai iÅ¡ viso 36 paras), konstatuotus neteisėtus veiksmus, susijusius su tinkamų gydymo sÄ lygų neužtikrinimu, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas nors ir nežymiai, tačiau virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į tai, kad buvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), tai, kad nėra duomenų, kad tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsakovas ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų užtikrintos kuo palankesnės gydymo sÄ lygos, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobÅ«dį, į tai, kad pažeidimai nesukėlė realaus pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymo ir dėl Å¡ių aplinkybių buvimo byloje duomenų nėra pateikta, į kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuriai kompensuoti priteistina 200 Eur.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo A.

K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. K. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė