22d53940-eb8b-440a-b103-e1cf1be66d10 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4730-422/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00721-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 27 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. S. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovė, ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 2 d. laisvės atėmimo bausmę atliko PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose Nr. 2, 7, 10, 16 bei karantino kameroje Nr. 2 netinkamomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu buvo laikomas ankÅ¡tose gyvenamosiose patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Baldų bei įrenginių užimamas plotas santykinai mažino bendrÄ kameros plotÄ . Kamerose trÅ«ko spintelių, todėl neturėjo kur laikyti savo asmeninių daiktų. Nebuvo iÅ¡duodamos valymo priemonės Å¡varai palaikyti. Kamerose neveikė mechaninė ventiliacija, todėl patalpas turėjo vėdinti per langus. Langų rankenėlės iÅ¡lūžę, įrengtos grotos, dėl ko buvo sunku iÅ¡sivėdinti kameras.

Kamerose elektros instaliacija buvo nesaugi, vietomis atvira, kyÅ¡ojo laidai, kamera buvo blogos bÅ«klės, vietomis atsikišę plytelės. Kamerose apÅ¡vietimas buvo per ryÅ¡kus, natÅ«ralus apÅ¡vietimas nepatekdavo į kamerÄ . DuÅ¡o patalpa buvo nesuremontuota, vietomis pelėsis, grybelis, lubose buvo iÅ¡laužytos lentelės, grindyse iÅ¡daužytos plytelės. DuÅ¡o patalpose nebuvo užtikrintas privatumas dėl neįrengtų pertvarų, duÅ¡o duryse langelis, neįrengta atskira persirengimo patalpa.

Pasivaikščiojimo kiemeliai labai blogos bÅ«klės, sienos padengtos samanomis, pelėsiu grybeliu, vietomis nukritęs tinkas, kiemeliuose nėra suoliuko. Per mažas pasivaikščiojimo kiemelių plotas. Skalbykloje nebuvo įrengta neÅ¡varių skalbinių patalpa, nebuvo lyginimo patalpos. Nuteistųjų kirpimas vykdavo ne tam skirtoje patalpoje, o koridoriuje. Kirpimo maÅ¡inėlės nebuvo dezinfekuojamos kiekvieno kirpimo metu. Netinkamos kalinimo sÄ lygos sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , sveikatos pablogėjimÄ .

Atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-14), kurį papildė (b. l. 69-69) nurodė, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Valymo inventorių ir medžiagas iÅ¡ sandėlio paima Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininkai ir iÅ¡duoda jas nuteistiesiems. Nuteistiesiems pagal poreikį iÅ¡duodamos visos patalpų valymui reikalingos priemonės (Å¡epetys grindims Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Ä®staiga užtikrina baldų ir kito inventoriaus privalomÄ kiekį. Esant bÅ«tinumui, netvarkingas ar sugadintas inventorius yra nedelsiant tvarkomas. Kamerų tipo patalpose, kur gyveno pareiÅ¡kėjas, savo asmeniniams daiktams susidėti įrengtos spintelės. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ gyvenamų patalpų grindų bÅ«klę.

Kamerų tipo patalpose, kur gyveno pareiÅ¡kėjas grindys buvo tvarkingos, plytelės neatsiklijavusios. Pažymėjo, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ patalpų bÅ«klę bendroje duÅ¡inėje. Grindų, sienų bei lubų danga yra tvarkinga, nenusilupus. DuÅ¡o patalpos yra nuolat valomos, gavus informacijÄ apie netvarkingÄ patalpų bÅ«klę ji nedelsiant tvarkoma. 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose elektros instaliacija yra sumontuota vadovaujantis teisės aktais. Elektros instaliacija 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose tvarkinga.

Bendroje duÅ¡inėje privatumui užtikrinti yra įrengtos pertvaros, įrengtose duÅ¡inėse langai padengti nepermatoma plėvele, yra atitverta atskira patalpa persirengimui. Pažymėjo, kad 1- ame sektoriuje yra įrengta kirpykla, kurioje kerpami visi Å¡iame sektoriuje kalintys nuteistieji. Nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose, nėra vedami kirptis į kirpyklÄ , o pagal jų pageidavimÄ yra kerpami specialiose patalpose, kurios nėra traktuojamos kaip kirpykla. Kirpimui skirtoje patalpoje yra stalas kirpimo reikmenims ir priemonėms susidėti bei kėdė kerpamajam atsisėsti.

Paviršiai yra lygūs, tinkami valyti drėgnuoju būdu ir dezinfekuoti. Į kamerų tipo patalpos kirpyklos patalpas kirpimui būtinos priemonės ir įrankiai atnešamos sandariai uždengiamoje talpoje. Panaudoti instrumentai yra valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno kirpimo. Kirpyklos patalpa ir įrankiai atitinka higienos normų reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Ant kiemelių sienų susidaro nedideli samanų ir kerpių plotai, kadangi jos nuolatos yra veikiamos atmosferos poveikio.

Pasivaikščiojimo kiemeliai, įskaitant sienas, yra nuolat valomi. PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad jis bÅ«tų kreipęsis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, nėra. Skundas netenkintinas, dėl dalies reikalavimų byla nutrauktina. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovės atstovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 2 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 103 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiÅ¡kėjo skundo (praÅ¡ymo) atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-3945-402/2018 pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių PN-AK, kuriame pareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, 8 250 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 2 d. PareiÅ¡kėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo per mažas, kamerų bÅ«klė labai bloga, langai apgadinti, elektros instaliacija nesaugi, apÅ¡vietimas per ryÅ¡kus, ventiliacija netinkama, kaupėsi drėgmė, pelėsis, duÅ¡o patalpų bÅ«klė labai bloga, duÅ¡o patalpose neužtikrintas privatumas, nebuvo iÅ¡duotos valymo priemonės. Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu skundas buvo atmestas.

Å is sprendimas įstatymo nustatytu terminu ir tvarka nebuvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui, todėl yra įsiteisėjęs. Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas nagrinėjamoje byloje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo už minimalaus ploto normos pažeidimÄ , taip pat dėl neiÅ¡duotų valymo priemonių, netinkamos kamerų bei langų bÅ«klės, apÅ¡vietimo, ventiliacijos, netvarkingos elektros instaliacijos, susikaupusios drėgmės, pelėsio, netinkamos duÅ¡o patalpų bÅ«klės bei jose neužtikrinto privatumo PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 2 d. patenka į administracinės bylos Nr. I-3945-402/2018 nagrinėjimo apimtį ir jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo Å¡ia apimtimi yra įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

PaaiÅ¡kėjus aplinkybei, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (administracinė byla Nr. I-3945-402/2018), administracinė byla nutrauktina dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl minimalaus ploto normos pažeidimo, neiÅ¡duotų valymo priemonių, netinkamos kamerų bei langų bÅ«klės, apÅ¡vietimo, ventiliacijos, netvarkingos elektros instaliacijos, susikaupusios drėgmės, pelėsio, netinkamos duÅ¡o patalpų bÅ«klės bei jose neužtikrinto privatumo.

BylÄ dėl Å¡ios dalies nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTÄ® 104 str. 3 d.). Likusioje skundo dalyje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpiu 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 2 d. sudarytas netinkamas kalinimo sÄ lygas: nepakankamas spintelių skaičius kamerose, pasivaikščiojimo kiemelių bloga bÅ«klė, per mažas pasivaikščiojimo kiemelių plotas, skalbykloje neįrengta neÅ¡varių skalbinių patalpa, neįrengta lyginimo patalpa, ne tam skirtoje patalpoje atliekamas kirpimas bei kirpimo maÅ¡inėlės nedezinfekavimas kiekvieno kirpimo metu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovės atstovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su netinkamu gyvenamosios patalpos aprÅ«pinimu baldais, t. y. nurodė, kad kameroje trÅ«ko spintelių. Pažymėjo, kad neturėjo kur laikyti asmeninių daiktų. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡e numatyta, kad kamerų tipo patalpoje vienam asmeniui turi bÅ«ti metalinė lova, stalas, taburetė/kėdė/suolas (pagal poreikį), sanitarinis mazgas (gali bÅ«ti tupiamas), praustuvė, sieninė virÅ¡utinė drabužių pakaba, sieninė lentyna tualeto reikmenims <...>.

Minėtas teisės aktas neįpareigoja atsakovės atstovo kamerų tipo patalpose įrengti spinteles. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosios patalpos buvo aprÅ«pinamos baldais ir kitu inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ bei pateikė sÄ raÅ¡us baldų, kurie turėjo bÅ«ti ginčo patalpoje. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, asmeniniams daiktams susidėti įrengtos spintelės. Å iuos argumentus atsakovės atstovas grindė PravieniÅ¡kių PN–AK Ūkio skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. 77-658 (b. l. 18-20).

Ä®vertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ ir teisinį reglamentavimÄ , teismas konstatuoja, kad atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų dėl spintelių trÅ«kumo kamerose nenustatyta. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo blogos bÅ«klės, ant sienų grybelis, pelėsis, vietomis iÅ¡kritęs tinkas, mažas pasivaikščiojimo kiemelių plotas bei neįrengtas suoliukas atsisėsti. Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 18-21 punktai. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punkte nurodyta, jog pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ir neįpareigoja atsakovės atstovo įrengti pasivaikščiojimo kiemeliuose suoliukus, todėl pareiškėjo argumentai šioje skundo dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 11, 68) uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klė yra gera, atitinkanti higienos normų reikalavimus, nuolat palaikoma Å¡vara (pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, įskaitant sienas). Dėl nuolat veikiamos atmosferos poveikio ant jų susidaro samanų ir kerpių plotai, savo argumentus grindė į bylÄ pateiktomis fotonuotraukomis (b. l. 83-84). PareiÅ¡kėjas skunde nurodytiems argumentams dėl blogos pasivaikščiojimų kiemelių bÅ«klės pagrįsti įrodymų nepateikė.

Teismo vertinimu, byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klė nevisiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus, tai iÅ¡ esmės galėtų sudaryti sÄ lygas atsakovės deliktinei atsakomybei kilti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įvertinus nustatyto pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , t. y., kad pasivaikščiojimo kiemelyje pareiÅ¡kėjas praleisdavo tik labai trumpÄ dienos dalį, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog dėl pasivaikščiojimo kiemo sienų ar grindinio bÅ«klės keliamų nepatogumų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas atsakovės atstovui, į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovės atstovas sÄ moningai siekė sukelti pareiÅ¡kėjui Å¡iuos nepatogumus, teismas konstatuoja, kad nors Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas dėl byloje nustatyto pažeidimo, t. y. dėl pasivaikščiojimo kiemelio netinkamo sienų, grindų įrengimo galėjo patirti tam tikrų neigiamų iÅ¡gyvenimus, Å¡ie pareiÅ¡kėjui galbÅ«t kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais.

Taigi, pareiÅ¡kėjo iÅ¡gyvenimai, teismo vertinimu, nepasiekė tokio masto, kad juos bÅ«tų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl Å¡iuo aspektu nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – žalos, ir valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl uždarosios zonos patalpose netinkamai įrengtos skalbyklos patalpos, tvirtino, kad joje turėjo bÅ«ti įrengta neÅ¡varių skalbinių zona bei lyginimo patalpa.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad įstaigos 1-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Kamerų tipo patalpose esančių nuteistų daiktai surenkami, skalbiami bei džiovinami kartÄ per savaitę – dienotvarkėje nustatytu laiku. Teisės aktai nenumato skalbyklos įrengimo kamerų tipo patalpose, tačiau 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengta skalbimo maÅ¡ina, kur nuteistieji gali iÅ¡siskalbti savo asmeninius drabužius (b. l. 11-12, 18-20).

Pažymėtina, kad Higienos normos HN 134:2015 24-27 punktuose nustatyti reikalavimai skalbyklai taikomi pataisos namuose centralizuotai veikiančiai skalbyklai, kurioje skalbiami visų pataisos namuose kalinčių nuteistųjų skalbiniai, o ne kamerų tipo patalpose įrengtai patalpai. Joje nuteistiesiems sudaryta galimybė papildomai išsiskalbti savo drabužius, tačiau tokios patalpos įrengimas galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatytas. Atsižvelgiant į tai, šio pobūdžio pareiškėjo pretenzijos laikomos nepagrįstomis.

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ netinkamai teikiamų kirpimo paslaugų, nurodė, kad nuteistieji kerpami ne kirpykloje, o koridoriuje, nehigieniÅ¡komis sÄ lygomis (maÅ¡inėlės nėra dezinfekuojamos kiekvieno kirpimo metu). Ä® bylÄ pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. spalio 23 d. patikrinimo aktas Nr. PA. 2-1278 (17.2.338 2.22) (b. l. 68, 78-82) paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ , kad nuteistieji uždarosios zonos patalpose kerpami koridoriuje, tačiau patvirtina, jog nuteistieji, kalintys kamerų tipo patalpose, kerpami ne kirpykloje, o Å¡iai paslaugai teikti skirtoje patalpoje, kuri patikrinimo metu buvo Å¡vari, joje įrengtas stalas kirpimo reikmenims ir priemonėms susidėti bei kėdė kerpamam asmeniui atsisėsti.

Patalpoje pavirÅ¡iai lygÅ«s, tinkami valyti drėgnuoju bÅ«du ir dezinfekuoti, kirpimui bÅ«tinos priemonės (apdangalai ir popierinės servetėlės) bei kirpimo maÅ¡inėlė ir žirklės į kamerų tipo patalpas atsineÅ¡amos sandariai uždengiamoje talpykloje, panaudoti instrumentai yra valomi ir dezinfekuojami 1-ojo sektoriaus kirpykloje. Å iame patikrinimo akte nuteistųjų kirpimo sÄ lygų neatitikties higienos normų reikalavimams nenustatyta, duomenų apie Å¡io akto nuginčijimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jame nustatytomis aplinkybėmis.

Pareiškėjas skunde teismui nenurodė konkrečių jo teisių, teikiant kirpimo paslaugas, pažeidimų atvejų, t. y. nenurodė, kada jis buvo kerpamas koridoriuje, kada ir kas jį kirpo nedezinfekuota mašinėle, kas gali patvirtinti šias aplinkybes, todėl, nesant tokių duomenų, nekonkretūs, deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai dėl netinkamai teikiamų kirpimo paslaugų atmetami kaip nepagrįsti. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr.

LVAT 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, sveikatos pablogėjimu ir pan.

Tačiau byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu n u s p r e n d ž i a : Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo, neiÅ¡duotų valymo priemonių, netinkamos kamerų bei langų bÅ«klės, apÅ¡vietimo, ventiliacijos, netvarkingos elektros instaliacijos, susikaupusios drėgmės, pelėsio, netinkamos duÅ¡o patalpų bÅ«klės bei jose neužtikrinto privatumo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 2 d. nutraukti.

KitÄ pareiÅ¡kėjo A. S. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Janina Vitunskienė