22d4e37f-ffe6-41e0-bb57-4ebc48b0bd0f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1732-1063/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00006-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teisių perėmėjas, toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Nurodo, kad nuo 2016 metų įvairiais laikotarpiais buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K. Kas savaitę buvo vedamas į duÅ¡Ä . DuÅ¡o patalpų duryse yra įrengta stebėjimo anga. VisÄ maudymosi laikotarpį buvo stebimas pareigÅ«nų, tame tarpe ir pareigÅ«nių moterų. Teigia, kad tokiu bÅ«du buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas. Taip pat duÅ¡o patalpa buvo neatskirta nuo persirengimo vietos. Prausiantis visi drabužiai sudrėkdavo, todėl tekdavo į kamerÄ grįžti Å¡lapiais drabužiais. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas buvo verčiamas maudytis patalpose, kurios neatitiko nustatytų teisės aktų reikalavimų nuostatų, o tai pareiÅ¡kėjui sukėlė sunkumus, todėl jam buvo padaryta žala, kuriÄ praÅ¡o atlyginti pinigais.

4. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

5. Nurodo, kad duÅ¡o patalpų įrengimas atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) reikalavimus. Pažymėjo, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose buvo įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis 1,6 metrai, plotis 1,2 metro.

6. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos fakto. Teismas konstatuoja :

7. Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo kalėjimo LukiÅ¡kių TI-K galimai netinkamomis sÄ lygomis, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

8. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

9. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012).

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

11. Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau, kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Å i nuostata taip pat įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte (ginčo metu galiojusi redakcija). Atsiliepime į skundÄ atsakovės atstovas nurodė, kad vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, įstaigoje laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e.

12. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad jam buvo sudaryta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, tačiau nurodo, kad naudojantis duÅ¡u nebuvo užtikrintas jo privatumas. DuÅ¡o patalpų duryse buvo įrengta stebėjimo anga, per kuriÄ buvo stebimas LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų. PareiÅ¡kėjas taip pat prieÅ¡taravo, kad duÅ¡o patalpa buvo neatskirta nuo persirengimo vietos, todėl prausiantis duÅ¡e visi drabužiai sudrėkdavo ir tekdavo į kamerÄ grįžti Å¡lapiais drabužiais.

13. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. gegužės 18 d.) LukiÅ¡kių TI-K kalėjo nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. sausio 12 d. Taigi per visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjas į duÅ¡Ä galėjo bÅ«ti vedamas tik du kartus.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 81 punktu, viena iÅ¡ vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra bÅ«tent pareigÅ«nų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu net ir LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpoje, esančioje priežiÅ«ros poste, įrengtas stebėjimo langas. Teismas akcentavo, kad vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neiÅ¡vengiami, tačiau Å¡i instrukcijos nuostata turi bÅ«ti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumÄ , orumÄ ir garbę.

Asmens maudymasis duÅ¡e, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iÅ¡ dalies uždengti duÅ¡o užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ (2018 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018).

15. Atsakovės atstovas į bylÄ nepateikė įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimÄ , savęs žalojimÄ , bandymÄ nusižudyti ir pan., dėl ko jo stebėjimas bÅ«tų bÅ«tinas ir Å¡iuo konkrečiu atveju pateisinamas. Atsižvelgus į tai, bei vadovaujantis aptarta teismų praktika, pripažįstama, jog pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , jam naudojantis duÅ¡u, galėjo buvo pažeista. Tačiau, įvertinus tai, jog pareiÅ¡kėjo stebėjimas duÅ¡e galėjo bÅ«ti jam tik du kartus naudojantis duÅ¡u, todėl Å¡ioje bylos dalyje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Taigi pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, dalyje dėl privatumo pažeidimo naudojantis duÅ¡u (pareigÅ«nų stebėjimas per duÅ¡o duryse esančiÄ angÄ ), atmetamas kaip nepagrįstas.

16. PareiÅ¡kėjas teigia, kad duÅ¡o patalpa nebuvo atskirta nuo persirengimo vietos. Prausiantis duÅ¡e visi drabužiai sudrėkdavo, todėl tekdavo į kamerÄ grįžti Å¡lapiais drabužiais. Å iuo aspektu pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, jog duÅ¡o patalpose bÅ«tų įrengti persirengimo kambariai, todėl, teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K nepadarė pareiÅ¡kėjo nurodyto pažeidimo. Atkreiptina, jog pareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė, kokį konkrečiai teisės aktÄ LukiÅ¡kių TI-K pažeidė.

Taigi, atskirų persirengimo kambarių duÅ¡inėse nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga juos įrengti. Ä®vertinus visumÄ aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė skunde nurodytų aplinkybių dėl Å¡io pobÅ«džio pažeidimo, todėl Å¡iuo aspektu nurodyti argumentai pripažintini nepagrįstais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo J. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista J. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime sÄ lygas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. gegužės 18 d., dalyje dėl privatumo užtikrinimo naudojantis duÅ¡u. Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Tomas Blinstrubis