2022-03-08 Nr. ANB-359-4-08-3-00047-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-5-303/2022

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00047-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.16

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos L. J. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. J. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu nubausta pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį 300 Eur dydžio bauda už tai, kad, atlikus L. J. kartu su kitais bendraturčiais nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, nustatyta, jog Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. sausio 29 d. 9.30 val. iki 2020 m. gruodžio 3 d. 14.20 val. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atskirai naudojama dalis, atskirta žemės sklypo viduje stovinčia tvora, naudojama ne tik namų valdai (daržas, pieva), bet ir kitai veiklai – sklypo pakraščiuose sukrauta daug naudotų transporto priemonių padangų, ratlankių, nors žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

2. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi L. J. skundas tenkintas iš dalies: pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas ir L. J. už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 261 straipsnio 1 dalyje, paskirta 300 Eur dydžio bauda sumažinta iki 200 Eur.

3. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patrauktos L. J. apeliacinis skundas atmestas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos L. J. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Pareiškėja prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą, Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį ir administracinę teiseną nutraukti. Pareiškėja prašyme nurodo:

5.1. Institucija ir teismai padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, netinkamai taikydami Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą, 2 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, ANK 261 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 4 dalį, Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 16 punktą. Netinkamai pritaikydami nurodytas teisės normas, teismai administracine tvarka nubaudė asmenį, kuris neatliko veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, atsakomybę priskirdami tik dėl nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą fakto.

5.2. Administracinė atsakomybė kyla asmeniui, kuris žemės sklypą naudoja ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Taigi, atsakomybė asmeniui kyla dėl konkrečios asmens veiklos, tačiau ne dėl fakto, kad asmeniui žemės sklypas priklauso nuosavybės teise. ANK 261 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdymą žemės naudotojui naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Taigi, administracinio nusižengimo subjektas nėra tapatinamas su žemės sklypo savininku – tai yra asmuo, naudojantis žemės sklypą ne pagal paskirtį.

5.3. Teismai konstatavo, kad L. J. žemės sklype, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), jokios komercinės veiklos, kitos veiklos, prieštaraujančios žemės sklypo paskirčiai, nevykdo, žemės sklypą naudoja pagal tiesioginę jo paskirtį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, R. J. vykdo išnešiojamąją ir išvežiojamąją prekybą padangomis, jam šios padangos priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo teigti, kad L. J. žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį.

5.4. Kita vertus, teisės aktai savininkui nedraudžia vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklype laikyti padangų. Žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais (Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 16 punktas).

5.5. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą svarbu nustatyti, ką asmuo pažeidė – žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, kokiais veiksmais ir kokie konkretūs teisės aktai riboja asmens atitinkamus veiksmus. Nagrinėjamu atveju nebuvo išsiaiškinta, kas žemės sklype, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), laiko padangas, kam jos priklauso, kas faktiškai naudojasi žemės sklypu, ar naudojasi ne pagal paskirtį. Žemės sklypo naudojimas yra aktyvūs, objektyvūs, apibūdinami veiksmai, kuriuos gali atlikti ne tik žemės sklypo savininkas, bet ir kiti naudotojai, pvz., nuomininkai. Svarbu tai, kad teismai, nepagrįstai konstatuodami padangų sandėliavimo veiklą, nurodė, kad tokiai veiklai yra „taikomi atitinkami reikalavimai ir apribojimai“, tačiau konkrečių reikalavimų ir apribojimų nenurodė, nenurodė konkrečių pažeistų teisės aktų reikalavimų.

6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Chrapačas atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo jo netenkinti, Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistas. K. Chrapačas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Panevėžio apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Panevėžio apygardos teismas L. J. apeliacinį skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad L. J. priklausanti žemės sklypo dalis naudojama ne pagal nustatytą naudojimo būdą ne tik namų valdai, bet padangoms ir ratlankiams, kuriais prekiauja jos sutuoktinis, sandėliuoti, todėl ji pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį nubausta pagrįstai. Tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius, tiek teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

6.2. Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. J. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą nepagrįstas, jame išreiškiama subjektyvi nuomonė, iš kurios išryškėja savanaudiškos paskatos ir visuotinai privalomų elgesio taisyklių nesilaikymas. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą matyti, kad L. J. nuosavybės teise priklausančios 534/1002 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), dalies pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos).

6.3. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis įpareigoja žemės savininką ir kitus žemės naudotojus naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Žemės sklypo naudojimo pobūdis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti konkreti veikla. Šioje situacijoje akivaizdžiai matyti, kad žemės sklypas naudojamas ne kaip mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, o kaip komercinės paskirties žemės sklypas, kuriame sandėliuojamos naudotos automobilių padangos, ratlankiai, jiems sandėliuoti yra naudojama iš esmės visa likusi neužstatyta pastatais 534/1002 ha žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, dalis (tai matyti pridėtose teismui fotonuotraukose). Sprendžiant iš to, kad dėl sandėliuojamų padangų ir ratlankių krūvų sklypo dalyje sudarkytas estetinis vaizdas, žemės sklypo dalis nenaudojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, sklype vykdoma kitokia, nesusijusi su priklausančio gyvenamojo namo eksploatacija, veikla, matyti, kad sklypo dalis naudojama ne kaip gyvenamosios teritorijos žemės sklypas, o kaip komercinės ūkinės paskirties sklypas prekėms sandėliuoti, taip pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnio l punktą ir jo nesilaikant. Administracinėn atsakomybėn patraukta L. J. taip pat neneigia pažeidimo, pripažįsta, kad sklype laikomos padangos ir ratlankiai. Pažymėtina, kad prekyba naudotomis automobilių dalimis, taip pat ir padangomis bei jų sandėliavimas leidžiami tik tam skirtose vietose.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. J. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl pareiškėjos argumentų dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo (Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas, 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, ANK 261 straipsnio 1 dalis)

8. Pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas naudojo žemės sklypą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba trukdė žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

9. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pagrindinę žemės naudojimo paskirtį apibrėžia Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis (2013 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija), kurioje nurodyta, kad tai yra teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, nurodyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. 2 straipsnio 16 dalyje (2013 m. birželio 27 d.

įstatymo redakcija) nustatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – tai teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą, kuris pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį skirstomas į: 1) žemės ūkio paskirties žemę;

2) miškų ūkio paskirties žemę;

3) vandens ūkio paskirties žemę;

4) konservacinės paskirties žemę;

5) kitos paskirties žemę (Žemės įstatymo 3 straipsnis, 2010 m. birželio 18 d. įstatymo redakcija). Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į:

1) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas;

2) daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas;

3) visuomeninės paskirties teritorijas;

4) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas;

5) komercinės paskirties objektų teritorijas;

6) susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas;

7) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas;

8) rekreacines teritorijas;

9) bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas;

10) naudingųjų iškasenų teritorijas;

11) teritorijas krašto apsaugos tikslams;

12) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas;

13) teritorijas valstybės sienos apsaugos tikslams;

14) atskirųjų želdynų teritorijas (Žemės įstatymo 29 straipsnis, 2013 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija).

10. Sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti, koks yra nustatytas konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas ir ar traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veikla, vykdoma šiame sklype, pažeidžia jam nustatyto naudojimo būdo sąlygas (t. y. atitinka kitą naudojimo būdą).

11. Byloje nustatyta, kad L. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), dalis (534/1002 ha), jo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindinė tikslinė šio sklypo naudojimo paskirtis, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, yra kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu L. J. pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad jai priklausanti žemės sklypo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), dalis yra naudojama ne pagal nustatytą naudojimo būdą, t. y. ne tik namų valdai, bet ir kitai veiklai – sklypo pakraščiuose sukrauta daug naudotų transporto priemonių padangų, ratlankių, nors žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog L. J. priklausančiame žemės sklype iš tiesų yra sukrauta daug padangų, ratlankių ir kitų dalių; tai, kad visos šios padangos yra skirtos ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o komercinei veiklai vykdyti, patvirtina pačios pareiškėjos parodymai teisme, kad padangas, ratlankius ir kitas dalis jos vyras pardavinėja, nes dirba pagal patentą; remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad L. J. priklausančio žemės sklypo dalis yra naudojama ne tik namų valdai, bet ir automobilių padangoms, ratlankiams bei kitoms dalims sandėliuoti, tai neatitinka nustatyto žemės naudojimo būdo. Tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė ir apeliacinės instancijos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartyje.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei nutarimą dėl administracinio nusižengimo surašiusi institucija, nei bylą nagrinėję teismai tinkamai neišsiaiškino, ar L. J. veiksmai (padangų, ratlankių ir kitų automobilių dalių laikymas sklype) išties pažeidžia (peržengia) minėtam sklypui nustatyto naudojimo būdo sąlygas. Iš Institucijos priimto nutarimo ir teismų priimtų nutarčių turinio matyti, kad išvada, jog L. J. sau priklausantį sklypą naudoja ne pagal nustatytą būdą, buvo siejama su tuo, kad sklype laikomas didelis kiekis padangų ir ratlankių. Tuo remdamasi, Institucija nutarime nurodė, kad „sklypas naudojamas ne tik namų valdai, bet ir kitai veiklai“, tačiau nekonkretizavo, kokiai būtent kitai veiklai. Teismai konstatavo, kad padangos, ratlankiai ir kitos automobilių dalys yra skirti komercinei veiklai, ir sklype yra sandėliuojamos.

13. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (2014 m. sausio 1 d. redakcija) 19 punktą, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos yra žemės sklypai, skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, energetikos objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip trejus metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip vienerius metus) statiniams ir (ar) įrenginiams. Sandėliavimas paprastai suprantamas kaip įvairių procesų, susijusių su prekių (produkcijos) priėmimu, registravimu, saugojimu, išsiuntimu ir kt., visuma. Tai veikla, kuriai reikalinga ir tam tikra specifinė infrastruktūra. Todėl sandėliavimo, kaip ekonominės veiklos, kuriai priskiriami žemės sklypai pagal naudojimo būdą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijai, negalima tapatinti su paprastu daiktų (prekių) laikymu savo žemės sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis atnaujintoje administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-2-303/2022).

14. Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai nagrinėjamoje byloje neatskleidė, kaip suprantamas sandėliavimas Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto kontekste, nepasisakė, kokios žemės naudojimo sąlygos ir (ar) būdas nustatomi sandėliavimo objektų teritorijai; netyrė, ar pareiškėjos veiksmai atitinka sandėliavimo veiklai keliamus kriterijus, ar jos veiksmai (didelio kiekio padangų, ratlankių ir pan. laikymas savo sklype) sudaro pagrindą keisti sklypui, esančiam Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), nustatytą žemės naudojimo būdą į kitą, pavyzdžiui, sandėliavimo objektų teritorijos ir pan. Tik išsiaiškinus visas bylai reikšmingas aplinkybes galima spręsti, ar R. J. priklausantis žemės sklypas (jo dalis) naudojamas ne pagal nustatytą žemės naudojimo būdą.

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020).

16. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išvadas, jog L. J. veiksmai atitinka ANK 261 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties požymius, padarė nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Tokio įrodymų vertinimo pagrindu priimtos nutartys negali būti laikomos atitinkančiomis joms keliamus aiškumo, tikslumo ir įtikinamumo reikalavimus.

17. Taip pat netoleruotinos situacijos, kai nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra dalies aktualių dokumentų, pavyzdžiui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2020 m. sausio 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 23ŽN-2-(14.23.78.), kurio duomenimis remiasi abiejų instancijų teismai savo nutartyse, nepridėtas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas, kuriuo L. J. nubausta pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį ir kuris yra šios administracinės bylos pagrindas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad šių dokumentų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netyrė (byloje esantis lydraštis patvirtina, kad šie duomenys teismams buvo pateikti), tačiau jų (ar jų kopijų) nepridėjimas prie bylos ne tik varžo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, pasunkina jo galimybes skųsti teismų ar Institucijos sprendimus, ginčyti jų išvadas dėl duomenų vertinimo ar bylos aplinkybių nustatymo, bet ir apsunkina aukštesnės instancijos teismo galimybes tikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir (ar) teisėtumą.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria palikta galioti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis, neatitinka ANK 636 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Šie pažeidimai laikytini esminiais, sukliudžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi išnaudoti visas jam suteiktas proceso galimybes, ištirti ir įvertinti įrodymus kaip visumą ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas dėl visų ANK 261 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo požymių buvimo ar nebuvimo L. J. veiksmuose.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Aurelijus Gutauskas

Audronė Kartanienė