2020-04-01 Nr. AB-6786-3-61-3-03815-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3610-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03815-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. S.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profsąjunga) 2019 m. spalio 31 d. raštu Nr. 1P-13162 (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Vilniaus TM) vyresniajam inspektoriui J. S..

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Profsąjunga nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo ir spręsti, kokios rūšies nuobauda atitinka tarnybinį nusižengimą. Nesutikdama su darbdavio ketinama skirti tarnybine nuobauda, Profsąjunga, pareiškėjo nuomone, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą ją skirti. Nagrinėjamu atveju Profsąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nei vienos pareigūną dėl jo narystės Profsąjungoje diskriminuojančios aplinkybės.

3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas turėjo apsiriboti vertinimu, ar pareigūnui tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl jo narystės Profsąjungoje, tačiau, nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bei 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33, vertino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydamas savo kompetenciją. Atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo Departamentui įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, kenkia viešajam interesui. Profsąjunga Rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien buvimas profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės šioje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Profsąjunga pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra. Atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjas laikė neteisėtu ir nepagrįstu.

5. Atsakovas Profsąjunga atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas akcentavo, kad Profsąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Profsąjunga vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

7. Atsakovas teigė, kad darbdavys, nuspręsdamas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, taikė ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleravo muitinės pareigūnų – Profsąjungos narių – persekiojimą. Nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos galbūt jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus, vertinimo ataskaita teisės aktuose nustatyta tvarka. Vien patikrinimo metu nustatytų pažeidimų konstatavimas neleidžia neginčijamai daryti išvadą dėl netinkamo pareigų vykdymo. Atsakovo nuomone, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą Profsąjungos nariui yra susijęs tik su jo naryste bei veikla Profsąjungoje.

8. Atsakovas pabrėžė, kad tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

9. Atsakovo nuomone, pareiškėjas ketino skirti muitinės posto pareigūnui, Profsąjungos nariui tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profsąjungoje. Įvertinęs tai, kad pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką pareiškėjui, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jam tarnybinę nuobaudą atsakovas vertino kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo Departamento skundą tenkino.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM vyresniajam inspektoriui J. S., pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:

12.1. Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. liepos 25d. įsakymu Nr. 1B-677 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus TM vyresniojo inspektoriaus J. S. veiksmų. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą surašė 2019-10-11 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-3288 (toliau – ir Išvada), kurioje pareigūnui siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

12.2. Departamento direktorius 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. (5.46)3B-8222 kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą J. S. skirti tarnybinę nuobaudą.

12.3. Atsakovas Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą minėtam pareigūnui, nurodydama, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, priimant sprendimą nebuvo vertinamos padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, ignoruoti pareiškėjo paaiškinime nurodyti faktai, nenustačius žalos muitinei, siūlymą skirti tarnybinę nuobaudą vertino kaip susijusį su pastarojo naryste Profsąjungoje, vertino kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą Profsąjungos veikloje.

13. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius, reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas), Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas, Taisyklės ir Kolektyvinė sutartis.

14. Teismas, įvertinęs minėtų teisės aktų nuostatas ir ginčui taikytiną aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad, nors ir Profsąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinio nuobaudos skyrimo klausimą, o gavusi išvadą dėl šio pareigūno tarnybinio patikrinimo, Profsąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl Išvados pagrįstumo, tačiau, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą šiam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą, Profsąjunga nuobaudų skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Profsąjungoje, dėl jo atstovavimo Profsąjungos nariams.

15. Teismas konstatavo, kad Rašte Profsąjunga išreiškė savo nuomonę dėl jo nario (renkamojo valdymo organo nario) padarytos veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno teiktų paaiškinimų vertinimo, nesutinka, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnui buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau Rašte Profsąjunga nepateikia jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad J. S. tarnybinė nuobauda skiriama būtent dėl jo narystės ar veiklos Profsąjungoje.

16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Rašte nurodoma, jog Departamentas taiko dvigubus standartus, toleruoja muitinės pareigūnų, kurie yra Profsąjungos nariai, persekiojimą, taip pat nurodoma, kad trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, tačiau teismas vertino, kad šie Rašte nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Be to, spręsdama klausimą skirti tarnybinę nuobaudą konkrečiam muitinės pareigūnui, Profsąjunga savo nesutikimą grindė aplinkybėmis, nesusijusiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu, todėl teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Nors Profsąjunga teigė, kad dėl aktyvaus pareigūno dalyvavimo Profsąjungos veikloje jam skiriama nuobauda, tačiau pateiktuose dokumentuose jokių prašymų J. S. nerengė ir nepasirašė. Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, kad tarnybinę nuobaudą J. S. nuspręsta skirti dėl su muitinės pareigūno pareigomis nesuderinama veikla. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad tarnybinė atsakomybė šiam pareigūnui taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profsąjungos veikloje.

17. Teismas Rašte nurodytus motyvus vertino kaip Profsąjungos nesutikimą su Išvadoje pateiktu jos nario atliktos veikos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Departamentas, tirdamas šio pareigūno galimus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jo ar jo atstovaujamos Profsąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Profsąjunga nepateikė argumentų, kaip J. S. planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su pastarojo naryste ir veikla Profsąjungoje, tik abstrakčiai teigė, kad jis persekiojamas dėl aktyvios veiklos Profsąjungoje.

18. Teismas konstatavo, kad Profsąjunga Rašte nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. S., todėl Departamento prašymą tenkinamo ir Raštą panaikino.

III. 19. Atsakovas Profsąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

20. Atsakovas pažymi, kad Profsąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Tokia teisė numatyta Profesinių sąjungų įstatyme, o pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo profesinė sąjunga gali bet kuriuo momentu ir laiku. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą, Profsąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis. Profsąjunga nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, profesinės sąjungos narių persekiojimo. Atsakovo nuomone, nei Departamentas, nei pirmosios instancijos teismas visai nesigilino į tas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai visai nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtų veiksmų.

21. Atsakovo nuomone, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje apžvelgiami teismui suteikti įgaliojimai tokio pobūdžio bylose, t. y. teismas, spręsdamas ginčą dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti sutikimą atleisti (ar skirti drausminę nuobaudą) šio organo narį, neturi nagrinėti galimos būsimos darbo drausmės nuobaudos skyrimo ar būsimo atleidimo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau darbo drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje. Departamentas, ginčydamas Profsąjungos nesutikimą ir prašydamas panaikinti jį, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakyme nurodyti argumentai nepagrįsti, o atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).

22. Atsakovas pažymi, kad Departamentas savo prašyme teismui dėl Profsąjungos nesutikimo panaikinimo nepateikė įrodymų, kad Profsąjungos nurodyti argumentai nepagrįsti, o ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai, o savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Profsąjungos pateikti argumentai ir pateikti įrodymai parodo atsakovo nuostatą Profsąjungos atžvilgiu ir bandymus daryti įtaką jos veiklai per Profsąjungos narius. Tai, kad Muitinės departamentas (pareiškėjas) nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių Profsąjungos nariais, galimų pažeidimų, kuriais buvo grubiai pažeistos Profsąjungos ir jos narių teisės, nevykdomi įstatymai ir kolektyvinė sutartis, kai tuo tarpu Profsąjungos nariai baudžiami ir už mažareikšmius nusižengimus, laikytini įrodymais dėl persekiojimo už narystę Profsąjungoje. Tokie Departamento nevienodų standartų taikymo Profsąjungos nariams ir asmenims, nesantiems Profsąjungos nariais, yra poveikio priemonės ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl teisės vienytis į organizacijas. Muitinės departamentas nepateikė teismui Profsąjungos pateiktus argumentus ir jų nepaneigė, o teismas nevertino medžiagos visumos, nepasisakė dėl šių aplinkybių, dėl to pasisakė neišsamiai. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo išvada dėl Profsąjungos nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą, vertintina kaip deklaratyvi ir nepagrįsta.

23. Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profsąjungos nesutikime pateiktų įrodymų, net nereikalavo iš pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentus, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui - įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui - drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

24. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Pareiškėjas akcentuoja, kad Profsąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą J. S., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo Profsąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą J. S. ketinama skirti dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Departamento nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl profesinės sąjungos sprendimo neduoti sutikimo, skirti valstybės tarnautojui (pareigūnui) tarnybinę nuobaudą pagal Vidaus tarnybos statutą.

27. Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta , kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

28. Pirmosios instancijos teismas vertindamas skundžiamo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. S., atsižvelgė, inter alia (be kita ko), į tikslus, kurių siekiant įtvirtintas įstatyminis reikalavimas skiriant tarnybinę nuobaudą gauti profesinės sąjungos sutikimą – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1457/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-165/2010, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1492/2011, 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2131/2014, 2014 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2271/2014).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

30. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė suformuotą praktiką panašiose bylose, kurios keisti šio ginčo apimtyje nėra pagrindo, todėl nagrinėjamoje byloje lemiančią reikšmę turi tai, ar J. S. tarnybinė nuobauda skiriama išimtinai dėl jo veiklos Profsąjungoje.

31. Sprendime Profesinė sąjunga nepateikė jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad J. S. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Atsakovo ginčijamo sprendimo argumentas, kad tarnybinė nuobauda J. S. skiriama dėl jo aktyvaus dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje, tėra tik atsakovo teiginiai, kurie nėra pagrįsti įrodymais. Atsakovo argumentai , kad pareiškėjas nevienodai traktuoja padarytus nusižengimus profesinių sąjungos narių ir asmenų nepriklausančių profesinei sąjungai nėra pakankami, kad pripažinti profesinės sąjungos narių diskriminaciją, nes šio ginčo atveju atsakovas pakankamai aiškiai suformulavo aplinkybes dėl kurių nori skirti tarnybinę nuobaudą J. S. ir jos nėra paneigtos.

32. Dėl atsakovo nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir formaliai, t. y. neištirtos ir neįvertintos visos su tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės savaime nereiškia, kad atsakovas, tirdamas pareigūno galimą tarnybinį nusižergimą, pažeidė J. S. ar ji atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių priežastingumą tarp J. S. narystės, veiklos profesinėje sąjungoje ir tarnybinės nuobaudos taikymo, t. y., kad J. S. drausminė atsakomybė taikoma dėl jo veiklos (narystės) Profesinėje sąjungoje.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kartu pažymi, kad narystė profesinėje sąjungoje negali trukdyti darbdavio siekiams užtikrinti ir palaikyti drausmę statutinėje organizacijoje kaip šiuo atveju muitinės įstaigoje. Siekiant išsaugoti interesų pusiausvyrą profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui nėra įrodymais, patvirtinančiais galimos nuobaudos skyrimą dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje. Todėl atsakovo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtu.

35. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktika panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė