22d273e0-e2ef-4f4f-ba1c-ec48a6568807 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-692-519/2012Teisminio proceso Nr. 1-75-2-00026-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.9.; 3.1.5.; 3.1.19.; 1.2.8.1.1.; 3.12. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 22 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â kolegijos pirmininko Gražvydo PoÅ¡kaus,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant I. S.,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R.

V. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. ir nubausta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, jÄ sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. V. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji 2010 m. rugpjūčio 19 d., apie 14 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vieÅ¡o teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-414-287/2010, kuriai pirmininkavo teisėja R.

R., duodama paaiÅ¡kinimus ir sakydama: „...tai tada dar prie to pačio norėčiau pasakyt, čia jau biÅ¡ki senesni laikai, kai dar buvom su P. nesakyt, kad draugė, gal pažįstama, kaip jie čionai teismuose vaikščiojo su „(duomenys neskelbtini)“ ir visa kita, tai jis man yra pasakęs, nežinau ar jis gyrėsi, ar jis kaip: čia (duomenys neskelbtini) teismas tai, nu kaip pasakyt, nuėjai V. padavei, padėjai 50 tÅ«kstančių ir žinok, kad jau byla laimėta...“, taip paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , paniekinusiÄ ir pažeminusiÄ (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkę R.

V., galinčiÄ pakirsti pasitikėjimÄ ja.Apeliaciniu skundu nuteistoji R. V. praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Mano, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas padarius baudžiamojo proceso kodekso normų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –Konvencija) 6 str. 1 d., 14 str. pažeidimus. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) rajono teismo pirmininkė R.

V. nėra nepilnametė, nėra žinomi jokie R. V. fiziniai ar psichiniai trÅ«kumai, o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik todėl, jog R. V. yra (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė, todėl pagal BK 407, 408 ir 409 str. ji buvo diskriminuota dėl R. V. padėties ir pirmosios instancijos teismas leidęs tokiÄ diskriminacijÄ , buvo neteisingas, priklausomas ir Å¡aliÅ¡kas. Apeliantės nuomone, buvo pažeistos jos teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , nes ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo pateikusi praÅ¡ymÄ kviesti liudytojais eilę asmenų, tačiau jos nurodyti asmenys nebuvo apklausti, taip pažeidžiant Konvencijos 6 str. 1 d., 6 str. 3 d. b, c, d. p.Skunde nurodo, kad nusikaltimo nepadarė, pakartojo tik kito asmens, R.

P. pasisakymÄ , be to, kad R. P. tai sakė, buvo pasakiusi kitiems asmenims, patvirtinusiems, jog ji pasakojo apie tokius R. P. pasisakymus. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 str. 9 d. įtvirtina asmenų, dalyvaujančių teismo procese, imunitetÄ atsakomybei dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios asmens garbę ir orumÄ , paskleidimo teismo posėdžio metu, kad proceso dalyviai neatsako apskritai ir Å¡ios taisyklės galiojimas neribojamas tik civilinės atsakomybės prasme.

Kadangi R. P. pasisakymÄ pakartojo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-414-287/2010, todėl mano, kad jos atžvilgiu taikytinas CK 2.24 str. 9 d. (apeliaciniame skunde nurodyta CPK 2.24 str. 9 d.) įtvirtintas imunitetas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios R. V. gynėjas advokatas A. Zakrasas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka bÅ«tų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.

Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamÄ sprendimų, priimamų iÅ¡nagrinėjus bylÄ , rūšį (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 str.), apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trÅ«kumus teisingai ir tiksliai teisiÅ¡kai įvertinti.BK 154 str. 1 d. ir BK 232 str.

įtvirtina Å¡meižimo bei nepagarbos teismui nusikalstamas veikas. Analizuojant Å¡ių veikų sudėčių požymius, jų dispozicijų skirtumus, matyti, kad tai yra bendroji ir specialioji norma. Esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, taikytina specialioji norma. Susipažinus su baudžiamÄ ja byla, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusioji R. V. laikytina specialiuoju subjektu, turinčiu teisėjo teisinį statusÄ (teisėjas, teismo pirmininkas, teisingumÄ vykdantis teisinės sistemos atstovas).

Pirmosios instancijos teismas pripažino R. V. kalta ir nuteisė pagal BK 154 str. 1 d. Atsižvelgtina, kad nukentėjusioji R. V. kreipėsi į teisėsaugos institucijÄ dėl R. V. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 154 str. 1 d., atliktas ikiteisminis tyrimas, iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla. Nusikalstamos veikos kvalifikacijos niekas neginčija. Apeliacinį skundÄ pateikė tik nuteistoji R. V., todėl iÅ¡nagrinėjus apeliacinį skundÄ , jos padėtis negali bÅ«ti sunkinama (non reformato in peius principas).

Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, R. V. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavęs pagal BK 154 str. 1 d., t. y. bendrÄ jÄ normÄ , iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, todėl teisėjų kolegija, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., patikrino bylÄ skundžiamoje dalyje, nevirÅ¡ydama apeliacinio skundo ribų. Dėl baudžiamojo proceso kodekso normų bei Konvencijos pažeidimų Konvencijos 6 str. 1 d.

įtvirtinta, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikÅ¡tÄ baudžiamÄ jį kaltinimÄ , jis turi teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo. Teismo sprendimas turi bÅ«ti paskelbtas vieÅ¡ai, tačiau spaudai ir publikai gali bÅ«ti neleidžiama dalyvauti per visÄ teisminį nagrinėjimÄ ar jo dalį tiek, kiek to reikalauja visuomenės moralės, vieÅ¡osios tvarkos ar valstybės saugumo interesai demokratinėje visuomenėje arba nepilnamečių ar bylos Å¡alių privataus gyvenimo interesai, ar tada, kai, teismo nuomone, bÅ«tina dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių vieÅ¡umas pažeistų teisingumo interesus. Konvencijos 14 str. nustatyta, kad naudojimasis Å¡ios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi bÅ«ti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso.

BK 154 str. 3 d. numatyta, kad už Å¡iame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas. Nusikalstama veika, numatyta BK 154 str., priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka, t. y. Å¡iose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, iÅ¡skyrus BPK 409 str. numatytus atvejus (BPK 407 str.). Pagal BPK 409 str. 1 d., jeigu Å¡io Kodekso 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikÅ¡mę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, dėl Å¡ių veikų privalo pradėti baudžiamÄ jį procesÄ .

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimÄ esant bent vienai iÅ¡ dviejų įstatyme nurodytų aplinkybių, t. y.

1) jeigu veika turėjo visuomeninę reikÅ¡mę arba 2) jeigu žala padaryta asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų (BPK 167 str. 1, 2 d.). Baudžiamojo proceso kodekse konkrečiai nenustatyta, kokia forma turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas turi bÅ«ti motyvuotas, pagrindžiantis bent vienos BPK 409 str. 1 d. nurodytos aplinkybės buvimÄ , paprastai yra priimamas nutarimas (BPK 30 str.).

BPK 409 str. 1 d. vartojama formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikÅ¡mę“ sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iÅ¡ jų, bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartis 2009 m. kovo 10 d., byloje Nr. 2K–107/2009)Konstitucinė teismų, teisėjų priedermė – vykdyti teisingumÄ , lemia atitinkamÄ teisėjo teisinį statusÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad teisėjas pagal jo atliekamas pareigas negali bÅ«ti priskirtas prie valstybės tarnautojų, nes teisminė valdžia sudaroma ne politiniu, bet profesiniu pagrindu. Todėl teismų praktikÄ formuoja tik patys teismai, taikydami teisės normas (Konstitucinis Teismas 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai). Teisėjų pareigybė yra iÅ¡skiriama iÅ¡ valstybės politikų, tarnautojų ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatyme bei kituose teisės aktuose.

IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teismų, teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumÄ , teisinio saugumo principų kyla ir teismų, teisėjų apsaugos nuo bet kokio neteisėto poveikio ar įtakos imperatyvas. Todėl valstybė turi pareigÄ efektyviai saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos, užtikrinti jų pasitikėjimÄ savo valstybe (kurios teisminę valstybės valdžiÄ jie vykdo) ir teise (kuria remdamiesi įgyvendina savo priedermę).

Viena iÅ¡ teismų, teisėjų nepriklausomumo garantijų yra jų garbės, orumo apsauga baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis nuo nepagarbos, pažeminimo. MinėtÄ valstybės pareigÄ saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos privalo įgyvendinti ir patys teismai vykdydami teisingumÄ ir tinkamai taikydami įstatymus. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji R. V. kreipėsi (8 b. l.) į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ nurodydama, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d., apie 14 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme vieÅ¡o teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylÄ , R.

V. duodama paaiÅ¡kinimus, jÄ apÅ¡meižė, pažemino, bei prašė iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ Â pagal BK 154 str. 1 d. Prokuroras įvertinęs, kad tokia veika turi visuomeninę reikÅ¡mę (nukentėjusiosios – teisėjos, teismo pirmininkės, kaip teisinės sistemos atstovės pažeminimÄ ), motyvuotu reikalavimu ikiteisminį tyrimÄ pradėjo ir vėliau tęsė bendra baudžiamojo proceso tvarka (ne privataus kaltinimo) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., baigus su kaltinamuoju aktu bylÄ perdavė teismui.

Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nusikalstama veika buvo sukėlusi atgarsį visuomenėje, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ korespondentė N. P. 2010 m. rugsėjo 3 d. parašė elektroninį laiÅ¡kÄ R. V.. O taip pat 2011 m. gegužės 3 d. RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad „P. parašė apygardos teismo pirmininkui“, be to, „grasino, kad pavieÅ¡ins“ spaudoje, „nes teismo pirmininkė nieko nedaro“ (95-96 b. l.), nors tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pradėti ir tęsti baudžiamÄ jį procesÄ dėl veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., prokuroras teisinį pagrindÄ turėjo, o apeliantė nebuvo diskriminuojama dėl nukentėjusiosios padėties. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepažeistos baudžiamojo proceso kodekso bei Konvencijos nuostatos, Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Dėl teisės į teisingÄ teismÄ Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pažeistos Konvencijos 6 str. 1 d., 6 str. 3 d. b, c, d. p. nuostatos.Konvencijos 6 str. 1 d. nuostatos, susijusios su nepriklausomo ir beÅ¡aliÅ¡ko teismo vieÅ¡u ir teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , tačiau apeliaciniame skunde nenurodyti jokie argumentai, kuriais bÅ«tų motyvuotai grindžiamas Å¡is Konvencijos pažeidimas.Konvencijos 6 str. 3 d. c p. numato asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu garantijÄ gintis pačiam arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai.

Kolegijos nuomone, nurodyto Konvencijos reikalavimo pažeidimo nebuvo, nes ikiteisminio tyrimo metu apeliantė gynėjo atsisakė (23 b. l.), pirmosios instancijos teisme jÄ atstovavo gynėjas A. Zakrasas, o duomenų dėl gynėjo netinkamo atstovavimo R. V. interesus, nėra. Nenustatytas Konvencijos 6 str. 3 d. b p. pažeidimas, nes R. V. viso baudžiamojo proceso metu praÅ¡ymo papildomai suteikti laiko bei galimybių pasiruoÅ¡ti gynybai nepateikė. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl Konvencijos 6 str. 3 d. d p. pažeidimo, nes iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , R.

V. buvo suteikta teisė teikti prašymus, papildymus. Ikiteisminio tyrimo metu prašymas apklausti liudytojus nepateiktas, o prašymas dėl akistatos su R. P. buvo tenkintas, ji atlikta (27 b. l.). Argumentas, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti liudytojais jos nurodyti asmenys, nepagrįstas, nes R. P. buvo apklaustas liudytoju, o kitų prašytų iškviesti liudyti teisme liudytojų (N. P. (97 b. l.), Jankausko, G. P. (104 b. l.)) apklausimo klausimas teisme buvo išspręstas motyvuotai ir pagrįstai jį atmetant, pripažinus jų parodymus neturinčiais reikšmės apeliantės veiksmų teisingam vertinimui.

Tai, kad teismas motyvuotai iÅ¡sprendė pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir laikė nebÅ«tinu R. V. praÅ¡omų liudytojų iÅ¡kvietimÄ , nepažeidžia apeliantės teisių bei Konvencijoje įtvirtintų garantijų (BPK 241 str. 2 d.). Dėl kaltės Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. įtvirtinta saviraiÅ¡kos laisvė ir laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, skelbti informacijÄ , o Konstitucijos 28 str. nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.Konvencijos 10 str. gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informacijÄ bei idėjas, tačiau gyvendinant Å¡ias teises neturi bÅ«ti pažeistos kito žmogaus teisės. Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingÄ informacijÄ , bet ir paskleidusį nevisiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ , tačiau tai padariusį sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaujant Å¡ia teise, bei asmenį, kuris, įgyvendindamas teisę reikÅ¡ti savo nuomonę, pavartojo tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ â€“ hiperbolizavimÄ (Europos žmogaus teisių teismo 1976 m. gruodžio 7 d. ir 1986 m. liepos 8 d. sprendimai bylose Handyside prieÅ¡ J.

K. ir Lingens prieÅ¡ AustrijÄ ), neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų Å¡ios teisės įgyvendinimo ribų. Sprendžiant konfliktÄ , kilusį tarp teisės į garbės bei orumo gynimÄ ir teisės skleisti informacijÄ , bÅ«tina vadovautis proporcingumo ir Å¡ių teisių pusiausvyros principais. Teisė skleisti informacijÄ ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutraliÄ informacijÄ ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir tikrovę atitinkančiÄ informacijÄ , kuri yra Å¡okiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį.

Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispozicijÄ , Å¡meižimas reiÅ¡kia paskleidimÄ apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Å meižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyviÄ , visuomenės akyse asmenį diskredituojančiÄ informacijÄ . BÅ«tini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitÄ Å¾mogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, atribotina informacija nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį.

Atsakomybė pagal BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančiÄ ir kito žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir sÄ moningai tai daro.Baudžiamasis įstatymas už nepagarbÄ teismui numato atsakomybę bei įtvirtinta absoliutų draudimÄ reikÅ¡ti nepagarbÄ teismui ar teisėjui dėl jų veiklos vykdant teisingumÄ .

Å ių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumÄ , ginti juos nuo vieÅ¡o pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumÄ , taip pat saugoti ir apskritai visÄ teisingumo sistemÄ nuo jos diskreditavimo. Lietuvos visuomenės savimonėje R. V. iÅ¡sakyti teiginiai „...tai tada dar prie to pačio norėčiau pasakyt, čia jau biÅ¡ki senesni laikai, kai dar buvom su P. nesakyt, kad draugė, gal pažįstama, kaip jie čionai teismuose vaikščiojo su „(duomenys neskelbtini)“ ir visa kita, tai jis man yra pasakęs, nežinau ar jis gyrėsi, ar jis kaip:

čia (duomenys neskelbtini) teismas tai, nu kaip pasakyt, nuėjai V. padavei, padėjai 50 tÅ«kstančių ir žinok, kad jau byla laimėta...“ suprantami tik neigiama prasme, todėl visuomenėje apie žmogų, apie kurį yra paskleisti tokio pobÅ«džio duomenys, neabejotinai suformuoja neigiamÄ nuomonę.Vertinant teiginius viso iÅ¡sakyto kontekste, jie pateikti kaip informacija apie R. V. neteisėtus veiksmus, nepriimtinÄ , smerktinÄ visuomenėje elgesį. Teismo manymu, tai akivaizdžiai skatina neigiamÄ visuomenės požiÅ«rį į R.

V., perÅ¡a įspÅ«dį, kad ji kaip teisėja, teismo pirmininkė pažeidžia visuomenėje priimtinas moralės normas. Tokia informacija, atsižvelgiantį į nukentėjusiosios užimamas pareigas, atsakingumÄ , tai žemina, kenkia ne tik žmogaus reputacijai, žeidžia jo garbę ir orumÄ , o taip pat tuo pačiu menkinamas teisinės sistemos įvaizdis, parodoma nepagarba teismui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , garbė – tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas.

Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Å meižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumÄ . Pagal Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo (toliau VIÄ®) galiojančios redakcijos (2006–09–01 įstatymas Nr. X–752) 2 straipsnio 69 dalį žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus.

Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Pakartotai informacijai taikomi tie patys tikrų faktų egzistavimo ir įrodomumo kriterijai. Vertinant paskleistÄ informacijÄ atsižvelgtina į vietÄ , kurioje ji pateikta, pateikimo pobÅ«dį, kontekstÄ .Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, sprendžia, kad R. V. teiginyje „čia (duomenys neskelbtini) teismas tai, nu kaip pasakyt, nuėjai V. padavei, padėjai 50 tÅ«kstančių ir žinok, kad jau byla laimėta...“ yra konstatuojamojo pobÅ«džio informacija, teigiama buvus įvykius, kuriuose dalyvavo R.

V., Å¡ias žinias apie nukentėjusiÄ jÄ egzistavimÄ tikrovėje (teisingumÄ ) galima patikrinti (įrodyti, arba paneigti). Tiek iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, tiek iÅ¡ apeliacinio skundo, matyti, kad R. V. neneigia pasakiusi R. V. atžvilgiu teiginiusuž kuriuos yra pripažinta kalta ir nuteista pirmosios instancijos teismo. Nuteistoji nepateikė duomenų patvirtinančių vieÅ¡ai iÅ¡sakytų teiginių tikrumÄ . Nėra byloje duomenų, jog buvo pakartoti R. P. sakyti žodžiai, kai pats R. P. tai neigia, nes pokalbio tarp R.

P. ir R. V. niekas negirdėjo ir nepatvirtino, pats R. P. charakterizuojamas kaip asmuo mėgstantis pasigirti, paskleisti kÄ nors, kartais jumoro forma (96 b. l.), o ir pati R. V. abejoja R. P. žodžių tikrumu „ar tai gyrėsi, ar sakė tiesÄ â€œ. Atkreiptinas dėmesys į pasirinktÄ R. V. iÅ¡sakyto teiginio vietÄ â€“ vieÅ¡as teismo posėdis. Teismo proceso vieÅ¡umas sudaro sÄ lygas visuomenei sekti procesÄ jį stebint arba žiniasklaidai apie jį informuojant visuomenę. Vadinasi, vieÅ¡uose teismo posėdžiuose iÅ¡sakytų teiginių (informacijos, duomenų) turinys tampa žinomas ne tik bylos proceso Å¡alims, bet ir kitiems tretiesiems smenims.

R. V. teiginys pateiktas vieÅ¡o teismo posėdžio metu girdint aplinkiniams, t. y. buvo prieinamas plačiam trečiųjų asmenų ratui (salėje buvo adv. P., atsakovės J., V., teisėja R. R. ir dar kitų paÅ¡alinių žmonių, stebinčių procesÄ ), ko pasekoje informacija paskleista dar platesniam asmenų ratui. Asmenys girdėjo žodžius, kuriais buvo siekiama parodyti nepagarbÄ ir nepasitikėjimÄ teisingumÄ vykdžiusiam ir civilinę bylÄ nagrinėjančiam teismui, kurio pirmininkė nukentėjusioji R.

V., todėl laikytina, kad nukentėjusioji buvo vieÅ¡ai apÅ¡meižta, akivaizdžiai parodyta nepagarba teismui (BK 232 str.). Pastebėtina, kad nukentėjusioji apie R. V. tikrovės neatitinkančius teiginius jos atžvilgiu sužinojo iÅ¡ kitų, trečiųjų asmenų (N. P., R. R., (duomenys neskelbtini) apygardos teismo pirmininko). Nuteistoji R. V. žinojo, kad nukentėjusioji R. V., (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pirmininkė, todėl ji yra vieÅ¡as asmuo, visuomenė domisi informacija ne tik apie jos asmenį, bet ir jos profesinę veiklÄ , jÄ vertina, todėl neigiami duomenys apie jÄ gali suponuoti neigiamÄ vieÅ¡Ä jÄ nuomonę apie pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ , pakenkti jos geram vardui (garbei) (VIÄ® 2 str. 60 d.).

Informacijos skleidimas apie vieÅ¡Ä asmenį negali bÅ«ti pateisinamas, jeigu jis melu pažeidžia asmens garbę ir orumÄ . IÅ¡sakyti teiginiai susiję su nukentėjusiosios darbine, profesine, valstybine ir visuomenine veikla. Pabrėžtina, kad teisėjų pareiga saugoti savo profesijos garbę ir prestiÅ¾Ä , saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumÄ , ginti juos nuo vieÅ¡o pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumÄ , taip pat saugoti ir apskritai visÄ teisingumo sistemÄ nuo jos diskreditavimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, asmens kaltės forma nustatoma remiantis ne tik jo parodymais, tačiau įvertinus juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs teiginio turinį, atsižvelgęs į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatė, kad nuteistosios iÅ¡sakyti teiginiai motyvuoti sÄ moningo ketinimo pakenkti R. V., skleisti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie R. V., veikiant tiesiogine tyčia ir turint tikslÄ parodyti nepasitikėjimÄ ne tik R.

V., bet ir Pakruojo rajono apylinkės teismu. Konstatuotina, kad R. V. skleisdama tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ suvokė, kad jos atliekami veiksmai yra vieÅ¡i, kad tretieji asmenys jÄ turi priimti kaip tiesÄ , faktÄ . Tikslu parodyti nepasitikėjimÄ (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismu, R. V., neturėdama jokių tikrumÄ patvirtinančių faktų, vieÅ¡oje vietoje apÅ¡meižė R. V. nebÅ«tais dalykais, pažeidė jos garbę ir orumÄ kaip asmens, teisėjos, teismo pirmininkės, teisingumÄ vykdančio asmens, sumenkino jos autoritetÄ .

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamosios R. V. veikoje pagal BK 154 str. 1 d., visiÅ¡kai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi CD diske esančiu garso įraÅ¡u, N. P. elektroniniu laiÅ¡ku, liudytojų, nukentėjusiosios ir pačios nuteistosios parodymais. Dėl CK 2.24 straipsnio 9 dalies taikymo CK 2.24 str. numato asmens garbės ir orumo gynimÄ . Å io straipsnio 9 d. įtvirtina, kad „šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako”.

Nagrinėdamas klausimÄ dėl ginčo teiginių atitikimo tikrovei, teismas rėmiasi CK 2.24 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai bei nurodo, kad nuteistoji turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę. Å is klausimas sprendžiamas remiantis nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-414-287/2010, o taip pat Å¡ios baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktÄ civilinės bylos Nr. 2-414-287/2010 medžiagÄ , 2010 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžių protokolÄ , sprendžia, kad apeliantės argumentas, jog ji (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-414-287/2010 pakartojo R.

P. pasakytus žodžius apie nukentėjusiÄ jÄ R. V., atmestinas, nes R. V. teiginiai civilinėje byloje nesusiję su civilinės bylos nagrinėjimo pagrindu bei dalyku, iÅ¡sakyti tik dėl to, kad, kaip nurodo pati apeliantė, negalima pasitikėti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismu (26 b. l.). Juo labiau, kad nukentėjusioji R. V. nebuvo Å¡ioje civilinėje byloje nei teisėja nagrinėjanti civilinę bylÄ , nei proceso Å¡alis. Be to, Å¡ios CK nuostatos taikymas nereiÅ¡kia teismo proceso dalyvių teisės teismo posėdyje įžeidinėti vienas kitÄ ar teismÄ , o juo labiau vieÅ¡o asmens, kurio teismo posėdyje nėra.

Pažymėtina, kad CK 2.24 str. 9 d. įtvirtintas imunitetas tik civilinei asmens atsakomybei už asmens garbės ir orumo pažeidimÄ . Tais atvejais, kai teismo proceso dalyvio veiksmai, vertinant jų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos atitinkamos nusikalstamos veikos požymius, minimas absoliutus imunitetas netaikomas. Todėl R. V. atžvilgiu netaikytinas CK 2.24 str. 9 d. įtvirtintas imunitetas dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios asmens garbę ir orumÄ paskleidimo.Remiantis iÅ¡dėstytu kolegija pažymi, kad RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas, remdamasis objektyviu vidiniu įsitikinimu ir įstatymu, iÅ¡tyrė visumÄ byloje surinktų įrodymų, ir atsižvelgęs į konkrečios bylos specifikÄ , padarė teisingas iÅ¡vadas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai taikė teisės normas, jas aiÅ¡kino, todėl naikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 20 d. nuosprendžio nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,              n u t a r ė: atmesti nuteistosios R. V. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžio. Kolegijos pirmininkasGražvydas PoÅ¡kus TeisėjaiRaimundas Jurgaitis Zigmas Kavaliauskas