22d216fb-4111-441e-9654-9bfb2ec94ce7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-1085-1066/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03395-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. E. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas R. E. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti jam 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. Savo skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 2.1. PareiÅ¡kėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. spalio 23 d. buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK) 1 ir 2 lokaliniame sektoriuje. Teigia, kad per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jis buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, prilyginamomis kankinimui. 2.2. Pirmiausia, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad gyvenamosiose patalpose labai trÅ«ko gyvenamojo ploto, nes kartu su juo buvo kalinama dar 20 nuteistųjų.

Taip pat buvo prastas apÅ¡vietimas, dėl kurio suprastėjo pareiÅ¡kėjo regėjimas. Gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, trÅ«ko sanitarinių mazgų, dušų, buvo daug tarakonų ir blakių bei kitų buitinių parazitų. 2.3. Dėl to tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas jautėsi pažemintas, buvo sutrikdyta jo emocinė bÅ«klė ir sveikata, patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, nuolatinę kančiÄ . Mano, kad tokie atsakovės atstovo veiksmai neteisėti ir dėl jų pareiÅ¡kėjas patyrė 10 000,00 neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti. 2.4.

Nesutinka, kad ginčo laikotarpiui būtų taikomas senaties terminas.

3. Atsakovės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais: 3.1. Mano, kad Å¡ioje situacijoje turi bÅ«ti taikomas 3 metų senaties terminas. PareiÅ¡kėjas nenurodo jokių aplinkybių, kodėl jis kreipėsi į teismÄ dėl savo galimai pažeistų teisių tik 2019 m., nors į pataisos namus atvyko 2015 m. 3.2. Dėl gyvenamojo ploto paaiÅ¡kino, kad nuo 2010 m. gegužės mėnesio vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m.

Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas plotas dalijamas iÅ¡ asmenų skaičiaus. Minimali tenkanti vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma nebuvo pažeista. Pažymi, kad ne visada visos miegamos vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. 3.3.

Dėl kalinimo sÄ lygų nurodo, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose bei vykdyti visoms, susijusioms su laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimu įstaigoms privalomus Lietuvos higienos normų NH 76:2010 reikalavimus. Ä®kalinimo įstaigose gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas, turi valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Å varÄ ir tvarkÄ nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, akivaizdžius higienos normų pažeidimus fiksuoja ir apie juos informuoja už trÅ«kumų paÅ¡alinimÄ atsakingus įstaigos struktÅ«rinių padalinių vadovus sudaryta komisija.

Pažymi, kad jeigu patalpoje gyvenantys nuteistieji tinkamai valytų ir vėdintų gyvenamÄ sias patalpas, joje neatsirastų pelėsis. Taip pat nurodo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudariusi sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas.

Kalinimo įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ . Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. 3.4. Dėl ventiliacijos gyvenamosiose patalpose paaiÅ¡kino, kad patalpose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. 3.5. Dėl dušų paaiÅ¡kino, kad visiems nuteistiesiems sudaroma galimybė pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę pagal tam nustatytÄ grafikÄ . 3.6.

Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ bei į uždarosios zonos kameras. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. 3.7. Atsakovės atstovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę ginčo laikotarpiu į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl dvasinių sukrėtimų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu bei kitokiomis psichologinėmis problemomis, kurių atsiradimÄ galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė.

Taigi pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis jautė emocinę depresijÄ , pažeminimÄ ir dvasinę skriaudÄ , yra nepagrįsti. Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ jo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN-AK.

5. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino. 5.1. Atsakovės atstovas atsiliepime pareiÅ¡kėjo reikalavimams praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr. pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011). 5.2.

CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). 5.3. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. spalio 23 d.

Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į kalinimo įstaigÄ atvyko nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir buvo kalinamas iki 2017 m. spalio 23 d. Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo įkalinimo pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į pataisos namų įstaigÄ , Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ pataisos įstaigos namų ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo žinoti nuo kalinimo pradžios, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 27 d. (iÅ¡ spaudo ant voko). Nors pareiÅ¡kėjas nesutinka su senaties termino taikymu, tačiau teismui skunde nurodo jokių objektyvių aplinkybių, kurios jam bÅ«tų sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismÄ .

Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ ir dėl to praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pastebėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė tuo, kad nežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos sÄ lygojo jam orumo pažeminimÄ , judėjimo laisvės apribojimÄ , psichologinį sukrėtimÄ , o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui jo bausmės atlikimo metu buvo žinoma apie patirtÄ Å¾alÄ . 5.4.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , nepateikė teismui praÅ¡ymo atnaujinti senaties terminÄ bei nenurodė jokių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo bÅ«tinumÄ pagrindžiančių duomenų, tokių duomenų nenustatė ir teismas. LVAT suformuotoje praktikoje tokio pobÅ«džio bylose, ne kartÄ yra pabrėžta, kad neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo (žr. pvz., LVAT 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje A-360-858/2015). 5.5.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. spalio 23 d.

6. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam tekęs minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. 6.1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. 6.2.

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas 7 būrio 2 brigadoje, kurioje įrengta 21 miegamoji vieta, o gyvenamosios patalpos plotas yra 66,66 kv. m, atitinkamai vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,17 kv. m. 6.3. Atsakovės nurodytų miegamųjų, jų plotų, juose buvusių miegamųjų vietų skaičiaus ginčo laikotarpiu pareiškėjas neginčijo, savo skunde nurodytų aplinkybių dėl per mažo kamerų ploto nedetalizavo, įrodymų, kad ginčo laikotarpiu kamerose buvo daugiau nei 20 asmenų, nepateikė ir nenurodė, kas galėtų tai patvirtinti.

Ä®vertinęs kamerų ploto ir miegamųjų vietų skaičiaus proporcijas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu pagal atsakovės pateiktus duomenis vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintÄ gyvenamosios patalpos plotÄ ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Dėl pareiÅ¡kėjo manymo, kad bÅ«tina atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ , teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nėra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ , ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo judėjimo laisvę už kameros ribų; nebuvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis: eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis, jis nebuvo kalinamas blogesnėmis sÄ lygomis nei kiti asmenys.

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su ploto, užstatyto baldais, pažeidimu.

7. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad patalpose buvo prasta ventiliacija, kamerose drėgna ir Å¡alta, veisėsi pelėsis. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip, be kita ko, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir drėgmės patalpose. Teismas taip pat pažymi, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Pagal PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ , gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ patalpos budėjimo tvarkaraÅ¡tį. Taigi pareiÅ¡kėjo teiginys, kad gyvenamosios patalpos netvarkingos, apipelijusios, sklinda nemalonÅ«s kvapai, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už patalpos tvarkymÄ asmuo tinkamai neatliko savo pareigų.

Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl drėgmės, pelėsio, grybelio ir nemalonių kvapų patalpose. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ . Byloje nėra ir jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad patalpų higieninė bÅ«klė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl higienos normų neatitinkančių sÄ lygų atmetami kaip nepagrįsti.

8. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad ginčo laikotarpiu gyvenamojoje kameroje jam nebuvo užtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas. Pagal Higienos normos HN 134:2015 14 punktÄ mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ , atitinkančiÄ Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams.

Teismas byloje nenustatė, jog pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl regėjimo sutrikimų kreipėsi į gydytojus. Be kita ko, nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu bÅ«tų apie netinkamas sÄ lygas informavęs įstaigos administracijÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepakankamo apÅ¡vietimo iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini.

9. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog kalinimo įstaigoje trÅ«ko klozetų, rytais susidarydavo eilės. Ginčo laikotarpiu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkÄ nustatė teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – ir 2004 m. AprÅ«pinimo normos, redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir 2017 m.

Aprūpinimo normos, galiojančios nuo 2017 m. birželio 8 d.), patvirtintos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245. 2004 m. Aprūpinimo normose numatyta, kad 1 praustuvė turi būti skiriama 10 asmenų, 1 klozetas arba unitazas – 12 asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos), 2017 m. Aprūpinimo normose atitinkamai numatyta, kad 1 praustuvė skiriama ne daugiau kaip 15 asmenų, 1 klozetas arba pisuaras – ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog Pravieniškių PN-AK 7 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 unitazai ir 3 pisuarai, prausykloje – 6 praustuvės ir 2 kojų plautuvės. Kaip prieš tai minėta, 7 būrio 2 brigadoje buvo laikoma 21 nuteistasis, o 7 būryje – 56 nuteistieji. Taigi atsakovės atstovui pateikus minėtus duomenis apie nuteistųjų skaičių, kurie naudojosi sanitariniu mazgu, pisuarais, praustuvėmis, teismas vertina, kad šie faktai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sanitarinių įrenginių, pisuarų trūkumo.

Å iuo atveju teismas konstatuoja, kad visÄ ginčo laikotarpį sanitarinių įrenginių ir pisuarų skaičius atitiko 2004 m. AprÅ«pinimo normose bei 2017 m. AprÅ«pinimo normose nustatytus reikalavimus.

10. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose nėra duÅ¡o, juo pasinaudoti kasdien neįmanoma. Mano, kad tokios sÄ lygos neužtikrina elementarių higienos reikalavimų. Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 44 punktu, taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, kalinčiam asmeniui turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Pagal LVAT suformuotÄ teisminę praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose pareiga pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ tenka pareiÅ¡kėjui.

Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiÅ¡kėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sÄ lygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių Å¡ios jo teisės pažeidimo atvejų, į bylÄ nepateikė jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo reikÅ¡tas pretenzijas dėl negalėjimo iÅ¡simaudyti dėl skunde nurodytų priežasčių. Å ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis (liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ir pan.), todėl abstrakčių, bendro pobÅ«džio ir nepagrįstų aplinkybių pagrindu PravieniÅ¡kių PN-AK atsakomybė negalima, o pareiÅ¡kėjo teiginys atmestinas kaip neįrodytas.

11. Pareiškėjas teigia, kad gyvenamosiose patalpose nuolat buvo blakių ir tarakonų. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, šie naikinami teisės aktų nustatyta tvarka. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d.

įsakymu Nr. V-55 (toliau – ir ApraÅ¡as), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Byloje yra pateikti atsakovės atstovo įrodymai (darbų atlikimo aktai, graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas, kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis), patvirtinantys, kad buitiniai parazitai ir tarakonai naikinami ir gyvenamosios patalpos nuolat prižiÅ«rimos, o pastebėjus kenkėjus, iÅ¡kart atliekami bÅ«tini jų naikinimo darbai.

Remdamasis bylos duomenimis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN-AK kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas ginčo laikotarpiu buvo vykdomas pakankamai, todėl, atsakovei nepažeidus Higienos normos HN 76:2010 60 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų, pareiÅ¡kėjas negalėjo patirti nepatogumų dėl buitinių parazitų ir tarakonų. Pastebėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ , Visuomenės sveikatos centrÄ , o Å¡ie bÅ«tų nereagavę į nurodytus pažeidimus.

12. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia sukeltais emociniais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, patirtu diskomfortu, psichologine kančia. 12.1. Byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiÅ¡kėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį dėl dvasinių sukrėtimų, neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokių psichologinių problemų, kurių atsiradimÄ galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, į PravieniÅ¡kių PN-AK psichologus nesikreipė (tai patvirtina į bylÄ pateikta pareiÅ¡kėjo sveikatos kortelė). 12.2.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kad pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. 12.3. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų, t. y. vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Teismui nenustačius neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų, plačiau nepasisakytina dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo, nes tokių sÄ lygų vertinimas neturi prasmės. Esant tokiai situacijai, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. E. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Gediminas Užubalis