Legislator Case Law & Legislation
22cf4022-af45-4b5c-8a01-5e79d3afa19f AI generated

22cf4022-af45-4b5c-8a01-5e79d3afa19f · Kauno apygardos teismas

Case Number 22cf4022-af45-4b5c-8a01-5e79d3afa19f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. N. ieÅ¡kinį atsakovui R. N. dėl žalos atlyginimo,         Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :        IeÅ¡kovė A. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo R. N. priteisti 81 956 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino dalinai.

Legislator headnote

AI generated

22cf4022-af45-4b5c-8a01-5e79d3afa19f · Kauno apygardos teismas: praÅ¡o pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir papildomai priteisti jai iÅ¡ atsakovo 73 140 Lt nuostolių atlyginimo; visas teismo patirtas iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovo; priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.         Nurodo, kad:1) teismas, mažindamas žalos dydį, taikė LR CK 6.251 str. 2 d. nuostatas, nustatančias visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , tačiau nutartyje Å¡ios nuostatos tiesiogiai neįvardijo. Nurodo, kad teismas tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo praÅ¡ymu gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jei visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-871-601/2012Teisminio proceso Nr. 2-13-3-000617-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.; 44.2.5.8.; 45.5.;99.5.; 99.7; 121.14.; 21.18.; 121.21 (S) Pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Gustienė KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 25 d.Kaunas         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A.

N. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. N. ieÅ¡kinį atsakovui R. N. dėl žalos atlyginimo,         Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :        IeÅ¡kovė A. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo R. N. priteisti 81 956 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino dalinai.

Priteisė iÅ¡ atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, ieÅ¡kovės A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. KÅ«lokų k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav., naudai 8 816 Lt žalos atlyginimo, 68,78 Lt žyminio mokesčio, 94,40 Lt už UAB „Skena“ ekspertizės atlikimÄ , 310 Lt už advokato pagalbÄ , 300 Lt už UAB „Naujas bÅ«stas“ ekspertizės atlikimÄ , 600 Lt už papildomos ekspertizės atlikimÄ , 5,75 Lt teismo paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, 810 Lt už advokato paslaugas, 762,30 Lt už gaisro padarytos žalos namo rinkos vertės apskaičiavimÄ , 5 400 Lt už papildomos ekspertizės atlikimÄ ir 51,70 Lt teismo paÅ¡tų iÅ¡laidų valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 18 d. name, esančiame Kūlokų km., Liudvinavo sen., Marijampolės raj., nuosavybės teise priklausančiam A. N. ir R. N., kilo gaisras, kurio metu visiškai sudegė R. N. naudota namo dalis, bei sugadinta ir tapo netinkama naudoti ieškovės A. N. namo dalis. Ikiteisminis tyrimas 2007 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 15-1484 dėl turto sugadinimo ar sunaikinimo buvo nutrauktas. Atsakovui R. N. priklausančia namo dalimi buvo naudojamasi – jame gyveno atsakovo motina, kuri gaisro metu žuvo.

IeÅ¡kovė jai priklausančioje namo dalyje negyveno. Atsakovas, bÅ«damas namo dalies savininkas ir žinodamas, jog jo naudojamoje patalpoje kÅ«renama kuro krosnis, privalėjo užtikrinti, kad jos eksploatavimas bÅ«tų saugus, tačiau neatliko jokių, atsargų ar rÅ«pestingÄ elgesį su padidinto pavojaus Å¡altiniu - kieto kuro krosnimi, patvirtinančių veiksmų. Teismas nustatė, kad žala padaryta dėl atsakovo kaltų veiksmų, nesilaikant Bendrųjų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d.

įsakymu Nr. 64, 139 ir 144 p. nuostatų, Statybos techninio dokumento „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių" ST 8860237.02:1998, patvirtintų LR aplinkos ministerijos 1998 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 162, 4.4. 4.7. 4.12. 4.17. 4.18. 4.26 p. nuostatų, LR aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" 250.3.3, 251 p. nuostatų. Ginčo gyvenamajame name yra tik vienas kaminas, esantis atsakovui priklausančioje namo dalyje.

Atsakovas nepateikė jokių argumentų ir nenurodė jokių priežasčių, kodėl ieÅ¡kovė turėjo rÅ«pintis jo eksploatuojama krosnimi ar kaminu. Pirmos instancijos teismas vadovavosi LR CK 6.251 str. nuostata, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistinų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo. Nurodė, kad asmens teises į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ garantuoja LR Konstitucija 30 str. 2 d.

Sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį, tačiau, kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės ir pažeidžiamas teisingumo principas. Asmens turto sunaikinimo atveju turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka. Žalos padarymo faktas yra pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti apskaičiuotas pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę.

KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti ir atitikti esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Kadangi žalos dydis yra įrodinėjo dalykas, teismas vadovavosi LR CPK 178 str. Teismas, atsižvelgdamas į papildomos ekspertizės akte Nr. EP 10-03(3) pateiktas iÅ¡vadas nustatė, kad ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ sudaro vertinamo objekto atstatymo kaÅ¡tų ir nusidėvėjimo vertės skirtumas (pagal ieÅ¡kovės pasirinktÄ verčių nustatymo datÄ â€“ 2006-12-18) (81 956 Lt – 73 140 Lt) t. y. 8 816 Lt (3 t., b. l. 29).        Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A.

N. praÅ¡o pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir papildomai priteisti jai iÅ¡ atsakovo 73 140 Lt nuostolių atlyginimo; visas teismo patirtas iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovo; priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.         Nurodo, kad:1) teismas, mažindamas žalos dydį, taikė LR CK 6.251 str. 2 d. nuostatas, nustatančias visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , tačiau nutartyje Å¡ios nuostatos tiesiogiai neįvardijo. Nurodo, kad teismas tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo praÅ¡ymu gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jei visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Teismas, mažindamas padarytos žalos dydį, nenurodė pakankamų faktinių ir teisinių argumentų, patvirtinančių LR CK 6.251 str. 2 d. taikymo iÅ¡imtinumÄ ;2) nepagrįstai teismas susiejo atlygintinos žalos dydį su viso gyvenamojo namo verte. Nemotyvuotai nusprendė, kad ieÅ¡kovės nurodytas priteistinos žalos dydis apskaičiuotas neatėmus 1/3 gyvenamojo namo nusidėvėjimo vertės, apskaičiuotas nesilaikant Metodikos reikalavimų bei neatsižvelgiant į ekspertizės akte Nr. EP 10-03(3) pateiktas iÅ¡vadas.

Statinio atkÅ«rimo kaÅ¡tų nustatymo detalizavimas patvirtina, kad norint atkurti ieÅ¡kovei priklausančiÄ namo dalį, reikalinga ne mažesnė nei 81 956 Lt suma. Už teismo priteistÄ 8 816 Lt sumÄ neįmanoma suremontuoti namo ir atstatyti jo į iki gaisro buvusiÄ bÅ«klę;3) teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo praktika (civ. byla Nr. 2A-471/2008) nustatant žalos dydį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl CPK teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ ;4) netinkamai paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, teismas visiÅ¡kai nesprendė jos patirtų iÅ¡laidų už ekspertizę UAB „Naujas bÅ«stas“ (3 000 Lt) klausimo.

        Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas R. N. nesutinka su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu, praÅ¡o palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ . Nurodo, kad žala, kuri nėra preziumuojama, yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. IeÅ¡kovės nurodyti nuostoliai virÅ¡ija viso gyvenamojo namo rinkos vertę ir neatitinka protingumo reikalavimų. IeÅ¡kovė nepateikia įrodymų, pagrindžiančių reikalavimÄ - priteisti 81 956 Lt nuostolių atlyginimÄ .

Teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei žalos atlyginimÄ , taikė visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ ir nesinaudojo LR CK 6.251str. 2 d. nuostolių atlyginimo dydžio mažinimÄ reglamentuojančia nuostata. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė minėtos nuostatos reikalavimus, nėra pagrįstas. Turto vertinimo metodikos 34 p. nustatyta, kad atkuriamosios vertės metodu turto vertė nustatoma dviem etapais, t.y. nustatomi vertinamo objekto kaÅ¡tai ir nustatoma vertinamo objekto nusidėvėjimo vertė.

Bendroji atstatomosios vertės metodu nustatyta vertinamo objekto vertė yra vertinamo objekto nustatymo kaÅ¡tų ir nusidėvėjimo vertės skirtumas. Teismas teisingai paskaičiavo žalos dydį, t. y. iÅ¡ atstatymo kaÅ¡tų atimdamas nusidėvėjimo vertę ir pridėdamas gaisravietės valymo darbų kaÅ¡tus. Deliktinės atsakomybės funkcija yra kompensacinio pobÅ«džio, siekiant grÄ Å¾inti nukentėjusįjį asmenį į ankstesnę padėtį. Nuostoliai atlygintini tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl padarytos žalos.

Apeliantės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nėra identiška nagrinėjamai situacijai, todėl civilinėje byloje Nr. 2A-471/2008 nurodyti paaiškinimai negali būti taikomi nagrinėjamoje byloje. Atsakovas nurodo, kad įrodymu turi būti laikomi duomenys apie ieškovei priklausančios namo dalies vertę, kurios įrodinėjimo šaltiniu laikytinas papildomas ekspertizės aktas Nr. EP 10-03(3). Minėtame akte nurodyta, kad atkuriamosios vertės metodu apskaičiuota 1/3 gyvenamojo namo vertė 2006 m. gruodžio 18 d. buvo 5 930 Lt.

Teismas, nesumažindamas Å¡ios sumos, įskaičiavo jÄ Ä¯ priteistos žalos atlyginimÄ , pridėdamas gaisravietės vietos darbų kaÅ¡tus. IeÅ¡kovė nurodo, kad už ekspertizę sumokėtos iÅ¡laidos sudaro 3 000 Lt, tačiau neiÅ¡reiÅ¡kia jokio praÅ¡ymo, todėl Å¡ioje dalyje apeliacinis skundas nenagrinėtinas.         Apeliacinis skundas atmestinas.        Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.        Nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 18 d. kilo gaisras gyvenamajame name, esančiame KÅ«lokų km., Liudvinavo sen., Marijampolės r., kuris nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovei A. N. (1/3 dalis) ir atsakovui R. N. (1 t., b. l. 12-15 ). Gaisro metu visiÅ¡kai sudegė atsakovo naudota namo dalis, bei sugadinta ir tapo netinkama naudoti ieÅ¡kovei priklausanti 1/3 namo dalis (toliau – ginčo objektas), nustatyta, kad dėl kilusio gaisro kaltas atsakovas, todėl ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo.        Apeliacinio skundo (ginčo) esmė – ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė bÅ«tent tokio dydžio (8 816 Lt) turtinę žalÄ .        Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto CK 6.251 str. 2 d. taikymo yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas Å¡ios teisės normos netaikė, prieÅ¡ingai taikė CK 6.251 str. 1 d.

– visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ . Taigi, teisėjų kolegija dėl Å¡ių argumentų (CK 6.251 str. 2 d. taikymo) nepasisako.        Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. 1 d. nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai <...>. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

        Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 81 956 Lt, t. y. pinigų sumÄ , kuri reikalinga atkurti ieÅ¡kovei priklaususiÄ (sudegusiÄ ) namo dalį. Pirmosios instancijos teismas žalai atlyginti priteisė 8 816 Lt, atkÅ«rimo kaÅ¡tų vertę sumažindamas nusidėvėjimo verte (81 956 Lt – 73 140 Lt). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskaičiavo priteistinos žalos dydį, tinkamai įvertino papildomos ekspertizė aktÄ Nr. EP 10-03(3).

CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos <...>. Taigi, tam, kad nustatyti, kokia žala padaryta asmeniui, reikalinga nustatyti, kokios vertės turto neteko asmuo (kÄ prarado). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau - Metodika) 34 punkte nurodyta, kad atstatomosios vertės metodu turto vertė nustatoma dviem etapais: nustatomi vertinamo objekto atstatymo kaÅ¡tai; nustatoma vertinamo objekto nusidėvėjimo vertė.

Bendroji atstatomosios vertės metodu nustatyta vertinamo objekto vertė yra vertinamo objekto atstatymo kaÅ¡tų ir nusidėvėjimo vertės skirtumas (Metodikos 47 p.). Pagal papildomos ekspertizė aktÄ Nr. EP 10-03(3) (3 t., b. l. 29, toliau - aktas) ginčo objekto atkÅ«rimo kaÅ¡tai, neskaičiuojant nusidėvėjimo (akto b. l. 18), t. y. naujai pastatyto namo, yra 81 956 Lt, o nusidėvėjimo vertė yra 73 140 Lt. Pažymėtina, kad atkÅ«rimo kaÅ¡tai gali bÅ«ti prilyginti tikrajai turto vertei, turto praradimo dienÄ , tik tuo atveju, jeigu sunaikinamas naujas daiktas; sunaikinus nenaujÄ daiktÄ , tikroji turto vertė (tuo pačiu ir žala) nustatoma įvertinus Å¡io turto nusidėvėjimÄ .

PrieÅ¡ingai vertinant, gautųsi situacija, kai sunaikinamas senas daiktas, kurio rinkos vertė labai maža, tačiau atkÅ«rimo kaÅ¡tai labai dideli (nes kuriamas naujas daiktas), ir pripažinus, kad asmens žala yra lygi daikto atkÅ«rimo kaÅ¡tams (neatsižvelgiant į nusidėvėjimÄ ), asmuo, kurio daiktas sunaikintas, nepagrįstai praturtėtų, t. y. vietoje seno daikto įgytų naujÄ daiktÄ , kurio vertė aiÅ¡kiai didesnė už turėto. Taigi, pirmosios instancijos teismas, taikydamas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ ir nustatydamas atlygintinos žalos dydį, visiÅ¡kai pagrįstai atsižvelgė į ginčo objekto nusidėvėjimÄ ir pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovės patirta žala yra lygi ginčo objekto vertei, įvertinus nusidėvėjimÄ â€“ 8 816 Lt.        Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo civ. byla Nr. 2A-471/2008, nes Å¡ioje byloje faktinės aplinkybės (žalos atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas dėl naujo daikto sunaikinimo) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių (žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas dėl seno daikto).        Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesprendė jos patirtų 3 000 Lt iÅ¡laidų, sumokėtų už ekspertizę UAB „Naujas bÅ«stas“, klausimo, nes iÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, kad Å¡ių iÅ¡laidų klausimas buvo iÅ¡spręstas – ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo (proporcingai patenkintų reikalavimų daliai) priteista 300 Lt jos sumokėtų už Å¡ios ekspertizės atlikimÄ (3 t., b. l. 65).

Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, teisėjų kolegija nenustatė.         Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).        Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantės atsakovui priteistina 250 Lt (3 t. b. l. 114-115) jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (CPK 98 str.).

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., n u t a r i a :        Apeliacinį skundÄ atmesti.        Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .        Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Lt (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) atsakovui R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                   Evaldas Burzdikas Albinas Čeplinskas                                                                                                                                        Izolda Nėnienė