22cf4022-af45-4b5c-8a01-5e79d3afa19f · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs A. N. ieÅ¡kinį atsakovui R. N. dÄl žalos atlyginimo,         TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä :        IeÅ¡kovÄ A. N. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo R. N. priteisti 81 956 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas.MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino dalinai.
Legislator headnote
AI generated22cf4022-af45-4b5c-8a01-5e79d3afa19f · Kauno apygardos teismas: praÅ¡o pakeisti MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir papildomai priteisti jai iÅ¡ atsakovo 73 140 Lt nuostolių atlyginimo; visas teismo patirtas iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovo; priteisti visas patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.         Nurodo, kad:1) teismas, mažindamas žalos dydį, taikÄ LR CK 6.251 str. 2 d. nuostatas, nustatanÄias visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , taÄiau nutartyje Å¡ios nuostatos tiesiogiai neįvardijo. Nurodo, kad teismas tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo praÅ¡ymu gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jei visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-871-601/2012Teisminio proceso Nr. 2-13-3-000617-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.; 44.2.5.8.; 45.5.;99.5.; 99.7; 121.14.; 21.18.; 121.21 (S) Pirmosios instancijos teismo teisÄja RÅ«ta GustienÄ KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 25 d.Kaunas         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Evaldo Burzdiko (praneÅ¡Äjas), Albino Äeplinsko ir Izoldos NÄnienÄs (kolegijos pirmininkÄ) apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovÄs A.
N. apeliacinį skundÄ dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs A. N. ieÅ¡kinį atsakovui R. N. dÄl žalos atlyginimo,         TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä :        IeÅ¡kovÄ A. N. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo R. N. priteisti 81 956 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas.MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino dalinai.
PriteisÄ iÅ¡ atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), MarijampolÄje, ieÅ¡kovÄs A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. KÅ«lokų k., Liudvinavo sen., MarijampolÄs sav., naudai 8 816 Lt žalos atlyginimo, 68,78 Lt žyminio mokesÄio, 94,40 Lt už UAB âSkenaâ ekspertizÄs atlikimÄ , 310 Lt už advokato pagalbÄ , 300 Lt už UAB âNaujas bÅ«stasâ ekspertizÄs atlikimÄ , 600 Lt už papildomos ekspertizÄs atlikimÄ , 5,75 Lt teismo paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, 810 Lt už advokato paslaugas, 762,30 Lt už gaisro padarytos žalos namo rinkos vertÄs apskaiÄiavimÄ , 5 400 Lt už papildomos ekspertizÄs atlikimÄ ir 51,70 Lt teismo paÅ¡tų iÅ¡laidų valstybei.
Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetÄ. Teismas nustatÄ, kad 2006 m. gruodžio 18 d. name, esanÄiame KÅ«lokų km., Liudvinavo sen., MarijampolÄs raj., nuosavybÄs teise priklausanÄiam A. N. ir R. N., kilo gaisras, kurio metu visiÅ¡kai sudegÄ R. N. naudota namo dalis, bei sugadinta ir tapo netinkama naudoti ieÅ¡kovÄs A. N. namo dalis. Ikiteisminis tyrimas 2007 m. lapkriÄio 30 d. nutarimu Nr. 15-1484 dÄl turto sugadinimo ar sunaikinimo buvo nutrauktas. Atsakovui R. N. priklausanÄia namo dalimi buvo naudojamasi â jame gyveno atsakovo motina, kuri gaisro metu žuvo.
IeÅ¡kovÄ jai priklausanÄioje namo dalyje negyveno. Atsakovas, bÅ«damas namo dalies savininkas ir žinodamas, jog jo naudojamoje patalpoje kÅ«renama kuro krosnis, privalÄjo užtikrinti, kad jos eksploatavimas bÅ«tų saugus, taÄiau neatliko jokių, atsargų ar rÅ«pestingÄ elgesį su padidinto pavojaus Å¡altiniu - kieto kuro krosnimi, patvirtinanÄių veiksmų. Teismas nustatÄ, kad žala padaryta dÄl atsakovo kaltų veiksmų, nesilaikant Bendrųjų prieÅ¡gaisrinÄs saugos taisyklių, patvirtintų PrieÅ¡gaisrinÄs apsaugos ir gelbÄjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d.
įsakymu Nr. 64, 139 ir 144 p. nuostatų, Statybos techninio dokumento âKietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių" ST 8860237.02:1998, patvirtintų LR aplinkos ministerijos 1998 m. rugpjÅ«Äio 31 d. įsakymu Nr. 162, 4.4. 4.7. 4.12. 4.17. 4.18. 4.26 p. nuostatų, LR aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 âGyvenamieji pastatai" 250.3.3, 251 p. nuostatų. GinÄo gyvenamajame name yra tik vienas kaminas, esantis atsakovui priklausanÄioje namo dalyje.
Atsakovas nepateikÄ jokių argumentų ir nenurodÄ jokių priežasÄių, kodÄl ieÅ¡kovÄ turÄjo rÅ«pintis jo eksploatuojama krosnimi ar kaminu. Pirmos instancijos teismas vadovavosi LR CK 6.251 str. nuostata, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistinų iÅ¡imÄių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo â restitutio in integrum â principo. NurodÄ, kad asmens teises į turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimÄ garantuoja LR Konstitucija 30 str. 2 d.
Sprendžiant ginÄus dÄl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį, taÄiau, kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentÄjusio asmens teisÄs ir pažeidžiamas teisingumo principas. Asmens turto sunaikinimo atveju turi bÅ«ti nustatyta nukentÄjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginÄ iÅ¡raiÅ¡ka. Žalos padarymo faktas yra pagrindas prievolei dÄl žalos atlyginimo atsirasti. NukentÄjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti apskaiÄiuotas pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertÄ.
KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaiÄiuoti ir atitikti esamÄ sugadinimo metu objekto fizinÄ bÅ«klÄ. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidÄvÄjimo daiktui atkurti. Kadangi žalos dydis yra įrodinÄjo dalykas, teismas vadovavosi LR CPK 178 str. Teismas, atsižvelgdamas į papildomos ekspertizÄs akte Nr. EP 10-03(3) pateiktas iÅ¡vadas nustatÄ, kad ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ sudaro vertinamo objekto atstatymo kaÅ¡tų ir nusidÄvÄjimo vertÄs skirtumas (pagal ieÅ¡kovÄs pasirinktÄ verÄių nustatymo datÄ â 2006-12-18) (81 956 Lt â 73 140 Lt) t. y. 8 816 Lt (3 t., b. l. 29).        Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ A.
N. praÅ¡o pakeisti MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir papildomai priteisti jai iÅ¡ atsakovo 73 140 Lt nuostolių atlyginimo; visas teismo patirtas iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovo; priteisti visas patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.         Nurodo, kad:1) teismas, mažindamas žalos dydį, taikÄ LR CK 6.251 str. 2 d. nuostatas, nustatanÄias visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , taÄiau nutartyje Å¡ios nuostatos tiesiogiai neįvardijo. Nurodo, kad teismas tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo praÅ¡ymu gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jei visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.
Teismas, mažindamas padarytos žalos dydį, nenurodÄ pakankamų faktinių ir teisinių argumentų, patvirtinanÄių LR CK 6.251 str. 2 d. taikymo iÅ¡imtinumÄ ;2) nepagrįstai teismas susiejo atlygintinos žalos dydį su viso gyvenamojo namo verte. Nemotyvuotai nusprendÄ, kad ieÅ¡kovÄs nurodytas priteistinos žalos dydis apskaiÄiuotas neatÄmus 1/3 gyvenamojo namo nusidÄvÄjimo vertÄs, apskaiÄiuotas nesilaikant Metodikos reikalavimų bei neatsižvelgiant į ekspertizÄs akte Nr. EP 10-03(3) pateiktas iÅ¡vadas.
Statinio atkÅ«rimo kaÅ¡tų nustatymo detalizavimas patvirtina, kad norint atkurti ieÅ¡kovei priklausanÄiÄ namo dalį, reikalinga ne mažesnÄ nei 81 956 Lt suma. Už teismo priteistÄ 8 816 Lt sumÄ neįmanoma suremontuoti namo ir atstatyti jo į iki gaisro buvusiÄ bÅ«klÄ;3) teismas, priimdamas ginÄijamÄ sprendimÄ , nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo praktika (civ. byla Nr. 2A-471/2008) nustatant žalos dydį bei Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuota praktika dÄl CPK teisÄs normų, reglamentuojanÄių įrodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ ;4) netinkamai paskirstytos bylinÄjimosi iÅ¡laidos, teismas visiÅ¡kai nesprendÄ jos patirtų iÅ¡laidų už ekspertizÄ UAB âNaujas bÅ«stasâ (3 000 Lt) klausimo.
        Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas R. N. nesutinka su ieÅ¡kovÄs apeliaciniu skundu, praÅ¡o palikti galioti MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ . Nurodo, kad žala, kuri nÄra preziumuojama, yra bÅ«tina civilinÄs atsakomybÄs sÄ lyga. IeÅ¡kovÄs nurodyti nuostoliai virÅ¡ija viso gyvenamojo namo rinkos vertÄ ir neatitinka protingumo reikalavimų. IeÅ¡kovÄ nepateikia įrodymų, pagrindžianÄių reikalavimÄ - priteisti 81 956 Lt nuostolių atlyginimÄ .
Teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei žalos atlyginimÄ , taikÄ visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ ir nesinaudojo LR CK 6.251str. 2 d. nuostolių atlyginimo dydžio mažinimÄ reglamentuojanÄia nuostata. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidÄ minÄtos nuostatos reikalavimus, nÄra pagrįstas. Turto vertinimo metodikos 34 p. nustatyta, kad atkuriamosios vertÄs metodu turto vertÄ nustatoma dviem etapais, t.y. nustatomi vertinamo objekto kaÅ¡tai ir nustatoma vertinamo objekto nusidÄvÄjimo vertÄ.
Bendroji atstatomosios vertÄs metodu nustatyta vertinamo objekto vertÄ yra vertinamo objekto nustatymo kaÅ¡tų ir nusidÄvÄjimo vertÄs skirtumas. Teismas teisingai paskaiÄiavo žalos dydį, t. y. iÅ¡ atstatymo kaÅ¡tų atimdamas nusidÄvÄjimo vertÄ ir pridÄdamas gaisravietÄs valymo darbų kaÅ¡tus. DeliktinÄs atsakomybÄs funkcija yra kompensacinio pobÅ«džio, siekiant grÄ Å¾inti nukentÄjusįjį asmenį į ankstesnÄ padÄtį. Nuostoliai atlygintini tiek, kiek nukentÄjÄs asmuo prarado dÄl padarytos žalos.
ApeliantÄs nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nÄra identiÅ¡ka nagrinÄjamai situacijai, todÄl civilinÄje byloje Nr. 2A-471/2008 nurodyti paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti taikomi nagrinÄjamoje byloje. Atsakovas nurodo, kad įrodymu turi bÅ«ti laikomi duomenys apie ieÅ¡kovei priklausanÄios namo dalies vertÄ, kurios įrodinÄjimo Å¡altiniu laikytinas papildomas ekspertizÄs aktas Nr. EP 10-03(3). MinÄtame akte nurodyta, kad atkuriamosios vertÄs metodu apskaiÄiuota 1/3 gyvenamojo namo vertÄ 2006 m. gruodžio 18 d. buvo 5 930 Lt.
Teismas, nesumažindamas Å¡ios sumos, įskaiÄiavo jÄ Ä¯ priteistos žalos atlyginimÄ , pridÄdamas gaisravietÄs vietos darbų kaÅ¡tus. IeÅ¡kovÄ nurodo, kad už ekspertizÄ sumokÄtos iÅ¡laidos sudaro 3 000 Lt, taÄiau neiÅ¡reiÅ¡kia jokio praÅ¡ymo, todÄl Å¡ioje dalyje apeliacinis skundas nenagrinÄtinas.         Apeliacinis skundas atmestinas.        Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatÄ, todÄl pasisako dÄl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.        Nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 18 d. kilo gaisras gyvenamajame name, esanÄiame KÅ«lokų km., Liudvinavo sen., MarijampolÄs r., kuris nuosavybÄs teise priklausÄ ieÅ¡kovei A. N. (1/3 dalis) ir atsakovui R. N. (1 t., b. l. 12-15 ). Gaisro metu visiÅ¡kai sudegÄ atsakovo naudota namo dalis, bei sugadinta ir tapo netinkama naudoti ieÅ¡kovei priklausanti 1/3 namo dalis (toliau â ginÄo objektas), nustatyta, kad dÄl kilusio gaisro kaltas atsakovas, todÄl ieÅ¡kovÄ pateikÄ ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs žalos atlyginimo.        Apeliacinio skundo (ginÄo) esmÄ â ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisÄ bÅ«tent tokio dydžio (8 816 Lt) turtinÄ Å¾alÄ .        TeisÄjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dÄl nepagrįsto CK 6.251 str. 2 d. taikymo yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas Å¡ios teisÄs normos netaikÄ, prieÅ¡ingai taikÄ CK 6.251 str. 1 d.
â visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ . Taigi, teisÄjų kolegija dÄl Å¡ių argumentų (CK 6.251 str. 2 d. taikymo) nepasisako.        Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. 1 d. nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai <...>. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imÄių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo â restitutio in integrum â principo (CK 6.251 str.), kurio esmÄ ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padÄtį.
Asmens teisÄ Ä¯ turtinÄs ir neturtinÄs (materialinÄs ir moralinÄs) žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinÄs valstybÄs principų, inter alia â teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginÄus dÄl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentÄjusio asmens teisÄs, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentÄjÄs asmuo nepagrįstai praturtÄja skolininko sÄ skaita â abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.
        NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ praÅ¡o priteisti 81 956 Lt, t. y. pinigų sumÄ , kuri reikalinga atkurti ieÅ¡kovei priklaususiÄ (sudegusiÄ ) namo dalį. Pirmosios instancijos teismas žalai atlyginti priteisÄ 8 816 Lt, atkÅ«rimo kaÅ¡tų vertÄ sumažindamas nusidÄvÄjimo verte (81 956 Lt â 73 140 Lt). TeisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskaiÄiavo priteistinos žalos dydį, tinkamai įvertino papildomos ekspertizÄ aktÄ Nr. EP 10-03(3).
CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos <...>. Taigi, tam, kad nustatyti, kokia žala padaryta asmeniui, reikalinga nustatyti, kokios vertÄs turto neteko asmuo (kÄ prarado). Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau - Metodika) 34 punkte nurodyta, kad atstatomosios vertÄs metodu turto vertÄ nustatoma dviem etapais: nustatomi vertinamo objekto atstatymo kaÅ¡tai; nustatoma vertinamo objekto nusidÄvÄjimo vertÄ.
Bendroji atstatomosios vertÄs metodu nustatyta vertinamo objekto vertÄ yra vertinamo objekto atstatymo kaÅ¡tų ir nusidÄvÄjimo vertÄs skirtumas (Metodikos 47 p.). Pagal papildomos ekspertizÄ aktÄ Nr. EP 10-03(3) (3 t., b. l. 29, toliau - aktas) ginÄo objekto atkÅ«rimo kaÅ¡tai, neskaiÄiuojant nusidÄvÄjimo (akto b. l. 18), t. y. naujai pastatyto namo, yra 81 956 Lt, o nusidÄvÄjimo vertÄ yra 73 140 Lt. PažymÄtina, kad atkÅ«rimo kaÅ¡tai gali bÅ«ti prilyginti tikrajai turto vertei, turto praradimo dienÄ , tik tuo atveju, jeigu sunaikinamas naujas daiktas; sunaikinus nenaujÄ daiktÄ , tikroji turto vertÄ (tuo paÄiu ir žala) nustatoma įvertinus Å¡io turto nusidÄvÄjimÄ .
PrieÅ¡ingai vertinant, gautųsi situacija, kai sunaikinamas senas daiktas, kurio rinkos vertÄ labai maža, taÄiau atkÅ«rimo kaÅ¡tai labai dideli (nes kuriamas naujas daiktas), ir pripažinus, kad asmens žala yra lygi daikto atkÅ«rimo kaÅ¡tams (neatsižvelgiant į nusidÄvÄjimÄ ), asmuo, kurio daiktas sunaikintas, nepagrįstai praturtÄtų, t. y. vietoje seno daikto įgytų naujÄ daiktÄ , kurio vertÄ aiÅ¡kiai didesnÄ už turÄto. Taigi, pirmosios instancijos teismas, taikydamas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ ir nustatydamas atlygintinos žalos dydį, visiÅ¡kai pagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ ginÄo objekto nusidÄvÄjimÄ ir pagrįstai nustatÄ, kad ieÅ¡kovÄs patirta žala yra lygi ginÄo objekto vertei, įvertinus nusidÄvÄjimÄ â 8 816 Lt.        Nepagrįstu laikytinas apeliantÄs argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo civ. byla Nr. 2A-471/2008, nes Å¡ioje byloje faktinÄs aplinkybÄs (žalos atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas dÄl naujo daikto sunaikinimo) skiriasi nuo nagrinÄjamos bylos faktinių aplinkybių (žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas dÄl seno daikto).        Nepagrįstu laikytinas apeliantÄs argumentas, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesprendÄ jos patirtų 3 000 Lt iÅ¡laidų, sumokÄtų už ekspertizÄ UAB âNaujas bÅ«stasâ, klausimo, nes iÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, kad Å¡ių iÅ¡laidų klausimas buvo iÅ¡sprÄstas â ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo (proporcingai patenkintų reikalavimų daliai) priteista 300 Lt jos sumokÄtų už Å¡ios ekspertizÄs atlikimÄ (3 t., b. l. 65).
Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojanÄių bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs, teisÄjų kolegija nenustatÄ.         Esant aukÅ¡Äiau nurodytoms aplinkybÄms, teisÄjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nÄra teisinio pagrindo, dÄl ko apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).        Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantÄs atsakovui priteistina 250 Lt (3 t. b. l. 114-115) jo turÄtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (CPK 98 str.).
        TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., n u t a r i a :        Apeliacinį skundÄ atmesti.        MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .        Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Lt (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) atsakovui R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) turÄtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme.
TeisÄjai                                                                                   Evaldas Burzdikas Albinas Äeplinskas                                                                                                                                        Izolda NÄnienÄ