22ce639f-421f-447e-8d93-cfcc71f13dce · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1312-562/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00756-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.2; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Martai Ribinskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Conso Europe“ atstovui advokatui Aivarui Gyliui, atsakovo A. R. atstovei advokato padėjėjai Renatai Deveikytei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Conso Europe“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. R. Teismas n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Conso Europe“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. R. (toliau – atsakovas), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 544 091,53 Eur žalai atlyginti.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Atenegro“. Atsakovas nuo 2009 m. sausio 12 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo ieÅ¡kovės direktorius. Atsakovas taip pat yra 5 proc. ieÅ¡kovės akcijų savininkas. Trečiasis asmuo yra 95 proc. ieÅ¡kovės akcijų savininkė, be to, nuo 2011 m. kovo 19 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo ieÅ¡kovės buhalterė.

3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – taip pat ir VMI) atliko 2010 m. gegužės 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d. laikotarpio ieÅ¡kovės pridėtinės vertės mokesčio (toliau – taip pat ir PVM) apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo vertinimÄ . VMI 2018 m. kovo 19 d. patikrinimo aktu (toliau – taip pat ir Patikrinimo aktas) nustatytas ne vienas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimai, dėl kurių buvo neapskaičiuotas ir nedeklaruotas PVM arba PVM tarifas buvo nepagrįstai sumažintas, todėl ieÅ¡kovei buvo papildomai apskaičiuota sumokėti 2 979 999 Lt (863 067,37 Eur) PVM.

VMI 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu dėl patikrinimo akto (toliau – taip pat ir Sprendimas) buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, taip pat apskaičiuoti 984 640,54 Lt (285 171,53 Eur) PVM delspinigiai ir skirta 893 999 Lt (258 920 Eur) PVM bauda.

4. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – taip pat ir MAÄ®) 40 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tinkamai vykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus, atlikti kitas MAÄ® ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

5. Atsižvelgiant į VMI mokestinio turimo iÅ¡vadas bei į tai, kad atsakovas laikotarpiu, kuriuo VMI atliko ieÅ¡kovės PVM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo vertinimÄ , buvo ieÅ¡kovės vadovas, atsakovas pažeidė MAÄ® 40 straipsnyje įtvirtintas normas, o tuo pačiu ir bendrovės vadovo pareigÄ užtikrinti, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, t. y. atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.

6. Jei atsakovas bÅ«tų tinkamai vykdęs bendrovės vadovo pareigas ir tinkamai apskaičiavęs PVM, ieÅ¡kovei nebÅ«tų apskaičiuoti 285 171,53 Eur PVM delspinigiai ir skirta 258 920 Eur PVM bauda. Å ios sumos sudaro neteisėtais atsakovo veiksmais ieÅ¡kovei ir jo kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ â€“ ieÅ¡kovė turės įvykdyti kreditorinį reikalavimÄ dėl 285 171,53 Eur PVM delspinigių ir 258 920 Eur PVM baudos, vietoje to, kad įvykdytų kitų kreditorių reikalavimus.

7. Atsakovas A. R. su ieškiniu nesutiko.

8. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. vasario 9 d. nutarimu buvo nutrauktas Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-105-11, kuriame atsakovas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 200 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas prekių ar produkcijos iÅ¡vežimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos). Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad prekių gabenimo sÄ lygos patvirtina įtariamųjų (tame tarpe ir atsakovo) parodymus, kad patys prekių įtariamieji per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ negabeno ir neturėjo pareigos gabenti, atsižvelgiant į CIF, DAP, DAF EXW sÄ lygas, bei, atitinkamai, neturėjo tyčios jų neiÅ¡gabenti; jau pateikdami duomenis eksporto įforminimui, nurodė muitinės tarpininko atstovui, kad patys negabens prekių per Lietuvos sienÄ , eksporto muitinės deklaracijose buvo nurodytos prekių pristatymo sÄ lygos, o bÅ«tent CIF, DAP, DAR, EXW, t. y., kad prekes iÅ¡gabens pirkėjo atstovai; ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovas turėjo pareigÄ minėtas prekes iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos Respublikos; faktas, kad pirkėjų atstovai galimai neiÅ¡vežė minėtų prekių iÅ¡ Lietuvos Respublikos, neleidžia konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo; atsakovas vykdė savo pareigas tinkamai, pateikdamas muitinės tarpininkui teisingus duomenis dokumentų įforminimui bei, esant bÅ«tinumui, fiziÅ¡kai pateikdamas patikrinimui prekes, tačiau tolimesnis prekių iÅ¡gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ užtikrinimas į atsakovo pareigas neįėjo.

9. Atsakovas neturėjo galimybės pateikti MAĮ numatytas pastabas VMI dėl vykdomo ieškovės mokestinio patikrinimo ir pateikti skundo dėl Patikrinimo akto ir Sprendimo teisėtumo. Ieškovės bankroto administratorius Patikrinimo akto ir Sprendimo neskundė, nors akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai visiškai skiriasi nuo VMI patikrinimo metu nustatytų faktų.

10. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas neturėjo galimybės apskųsti VMI patikrinimo akto, tartis dėl baudų ir delspinigių sumažinimo, o mokumo administratorius galimai nebuvo suinteresuotas tai padaryti. Ieškovė turto neturi ir neturės, todėl realiai žalos nepatyrė. Atsakovas rūpinosi įmonės veikla, sudarė sutartis, išduodavo dokumentus. Atsakovas negali atsakyti už muitinės pareigūnų veiksmus, kad muitinės procedūros buvo neužbaigtos. Tikėtina, kad prekės buvo išvežtos, todėl biudžetui žala nebuvo padaryta. Be to, ikiteisminis tyrimas nutrauktas pripažinus, kad nėra nustatyta prekių neišvežimo faktas.

11. Trečiasis asmuo R. R. nurodė, kad nagrinėjama byla nėra niekaip susijusi su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Byloje nėra jokių duomenų apie trečiojo asmens dalyvavimÄ ieÅ¡kovės veikloje ir prisidėjimÄ prie galimai ieÅ¡kovei atsiradusios žalos. Teismas k o n s t a t u o j a : II. Teismo motyvai, iÅ¡aiÅ¡kinimai ir iÅ¡vados Dėl ginčo esmės.

12. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Atenegro“. Atsakovas nuo 2009 m. sausio 12 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo ieÅ¡kovės direktorius, taip pat atsakovas yra 5 proc. ieÅ¡kovės akcijų savininkas.

13. IeÅ¡kovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, pareikÅ¡to atsakovui A. R. reikalavimo dėl 544 091,53 Eur žalos atlyginimo pagrindÄ sudaro 2018 m. gegužės 9 d. VMI Sprendimu ieÅ¡kovei apskaičiuoti 285 171,53 Eur PVM delspinigiai ir skirta 258 920 Eur PVM bauda. Taigi nurodytas ieÅ¡kinio faktinis pagrindas – atsakovo neteisėtas neveikimas, kuris pasireiÅ¡kė pareigos teisingai ir laiku apskaičiuoti bei sumokėti mokesčius (konkrečiai – PVM) nevykdymu, dėl kurio mokesčių administratorius apskaičiavo ieÅ¡kovei mokėtinÄ mokestį, delspinigius ir paskyrė baudÄ .

14. Kasacinio teismo praktika dėl bendrovės vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organÄ , t. y. vadovÄ ) civilinė atsakomybė yra deliktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

15. Atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobÅ«dį, atsakomybė jam gali kilti trimis savarankiÅ¡kais pagrindais – pažeidus imperatyvias įstatymo nuostatas, CK 2.87 nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamÄ verslo sprendimÄ . Nagrinėjamoje byloje atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinė atsakomybė kildinama bÅ«tent dėl imperatyviųjų įstatymo nuostatų netinkamo vykdymo, t. y. MAÄ® 40 straipsnyje įtvirtintų pareigų nevykdymo.

16. Dėl pirmosios civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo – pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 7 dalis).

Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , kitų ABÄ® ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 1, 13 punktai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Vadovo rÅ«pestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimÄ , kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyvių teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).

18. Viena iÅ¡ tokių sričių, kurioje taikomų imperatyvių nuostatų įmonės vadovas turi laikytis, yra įmonės, kaip mokesčių mokėtojos, pareigos. Pagal MAÄ® 40 straipsnio 1, 4 punktus mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. Pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas 19. VMI atliko 2010 m. gegužės 1 d.

– 2011 m. gegužės 31 d. laikotarpio ieÅ¡kovės PVM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo vertinimÄ . VMI 2018 m. kovo 19 d. Patikrinimo aktu ieÅ¡kovei buvo apskaičiuotas sumokėti patikrinimo laikotarpiu ieÅ¡kovės neapskaičiuotas, nedeklaruotas ir nesumokėtas 2 979 999 Lt (863 067,37 Eur) PVM. 2018 m. gegužės 9 d. Sprendimu buvo patvirtintas Patikrinimo aktu ieÅ¡kovei apskaičiuotas sumokėti 2 979 999 Lt (863 067,37 Eur) PVM, taip pat ieÅ¡kovei buvo apskaičiuoti 984 640,54 Lt (285 171,53 Eur) PVM delspinigiai ir skirta 893 999 Lt (258 920 Eur) PVM bauda.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieÅ¡kovės bankroto byloje Nr. B2-36-656/2019 patvirtino 1 414 798,10 Eur kreditoriaus VÄ® Turto bankas reikalavimÄ , į kurį įeina iÅ¡ VMI perimta 1 407 158,90 Eur ieÅ¡kovės mokestinės nepriemokos suma (863 067,37 Eur PVM, 285 171,53 Eur PVM delspinigiai ir 258 920 Eur PVM bauda). Bendra Å¡ia nutartimi patvirtintų ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimų suma yra 1 417 644,94 Eur, ieÅ¡kovė turi 4 antros eilės ir 1 trečios eilės kreditorius.

20. IeÅ¡kovė, įrodinėdama kaltus atsakovo veiksmus, rėmėsi mokesčio administratoriaus Akte, kuris patvirtintas Sprendimu, konstatuotomis aplinkybėmis, t. y., kad VMI, atlikus 2010 m. gegužės 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d. laikotarpio ieÅ¡kovės PVM mokestinį patikrinimÄ , nustatė, jog patikrinimo laikotarpiu ieÅ¡kovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 2 979 999 Lt (863 067,37 Eur) PVM, t. y. ieÅ¡kovė pritaikiusi 0 procentų PVM tarifÄ , dokumentų įrodančių, kad jos tiektos prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ Europos SÄ jungos teritorijos, nepateikė, tuo pažeidė PVMÄ® 56 straipsnio 1 dalies nuostatas.

21. Su ginčo tiekimų apmokestinimu PVM susijusius santykius pirmiausia reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – ir PVM įstatymas), kuriuo į nacionalinę teisę, be kita ko, yra perkeliama 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, su paskutiniais pakeitimais, atliktais Direktyva 2010/45/ES (toliau – ir PVM direktyva; PVM įstatymo 2 priedo 7 d. (2007 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. X-1322 redakcija).

22. PVM įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) įtvirtinta bendro pobÅ«džio taisyklė, kuri nustato, kad taikant 0 proc. PVM tarifÄ apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir iÅ¡gabenamos iÅ¡ Å¡alies teritorijos į kitÄ valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iÅ¡ jų užsakymu trečioji Å¡alis) prekes gabena). Å ia nuostata į nacionalinę teisę perkeliama PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalis (Å eÅ¡tosios direktyvos 28c straipsnio 1 dalis).

23. Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, prekių tiekimas Bendrijos viduje neapmokestinamas tik kai teisė kaip savininkui disponuoti preke perduota įsigyjančiam asmeniui, o tiekėjas nustato, kad Å¡i prekė buvo iÅ¡siųsta ar iÅ¡gabenta į kitÄ valstybę narę ir kad po Å¡io iÅ¡siuntimo ar iÅ¡gabenimo jos fiziÅ¡kai nebėra tiekimo valstybėje narėje (Teisingumo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Twoh International, C-184/05, EU:C:2007:550; 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Euro Tyre Holding, C-430/09, EU:C:2010:786). Be to, taikant aptariamÄ PVM direktyvos nuostatÄ , pirkėjas turi bÅ«ti „apmokestinamasis asmuo <...>, veikiantis kaip toks“ kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, iÅ¡ kurios prekės iÅ¡siųstos arba iÅ¡gabentos (Teisingumo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje VSTR, C?587/10, EU:C:2012:592 (toliau – ir Sprendimas VSTR)).

24. Taigi, iÅ¡skyrus sÄ lygas, susijusias su (1) apmokestinamojo asmens statusu, (2) teisės disponuoti turtu, tampant jo savininku, perleidimu ir (3) fiziniu prekių iÅ¡gabenimu iÅ¡ vienos valstybės narės į kitÄ , neturėtų bÅ«ti taikoma jokia kita sÄ lyga tam, kad sandoris bÅ«tų kvalifikuojamas kaip tiekimo ar įsigijimo sandoris Bendrijos viduje (Sprendimo VSTR 33 ir 55 p.; Teisingumo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Teleos ir kt. C-409/04, EU:C:2007:548 (toliau – ir Sprendimas Teleos ir kt.), 70 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-276-602/2019).

25. PVM įstatymo 56 straipsnio 1 dalis (2010 m. lapkričio 30 d. įstatymo Nr. XI-1187 redakcija) ginčui aktualiu laikotarpiu tiesiog bendrai nustatė, kad „<...> PVM mokėtojas, pritaikęs 0 proc. PVM tarifÄ pagal Å¡io įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 proc. PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės iÅ¡gabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas <...>.“ Be to, „<...> mokesčio administratorius Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti pateikti ir kitus papildomus įrodymus 0 proc.

PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Kai PVM mokėtojas negali įrodyti, kad prekių tiekimui <...> 0 proc. PVM tarifas pritaikytas pagrįstai, toks prekių tiekimas <...> apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifÄ arba lengvatinį PVM tarifÄ , jeigu jis Å¡ioms prekėms <...> nustatytas“ (PVM įstatymo 56 str. 4 d. (2009 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-317 redakcija).

26. Taigi PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifÄ pagal PVM įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies teritorijos, bei įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės iÅ¡gabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtoju, t. y. visais atvejais bÅ«tent prekių pardavėjui tenka pareigÄ pagrįsti faktÄ , kad prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ ES ar Å¡alies teritorijos.

27. Mokesčių administratorius, atlikęs patikrinimÄ bei vertindamas ieÅ¡kovės pateiktus dokumentus dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo ginčo tiekimui, negalėjo padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad prekių tikrai nebėra tiekimo valstybėje. Nagrinėjamu atveju centrinis mokesčių administratorius nustatė, kad ieÅ¡kovė 2010 m. gegužės 1 d. – 2011 m. gegužės 31 d. laikotarpiu deklaravo prekių tiekimÄ Latvijos Respublikos įmonei SIA „Dola99“ 6 539 028 Lt sumai. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad prekių iÅ¡vežimas įmonei SIA „Dola99“ tarptautiniais krovinių važtaraščiais (CMR) įformintas porÄ savaičių vėliau (2010 m. spalio 7 d., 2010 m. spalio 15 d.), negu įformintos Å¡ių prekių pardavimo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (2010 m. rugsėjo 27 d.

Nr.C1 10167, 2010 m. rugsėjo 28 d. Nr.C1 10168, 2010 m. spalio 1 d. Nr.C110178), iÅ¡ viso 364 411,45 Lt vertės, kuriose pritaikytas 0 procentų PVM tarifas. Prekių tiekimo momentu įmonė SIA „Dola99“ jau buvo iÅ¡registruota (nuo 2010 m. spalio 4 d.) iÅ¡ PVM mokėtojo registro. Pagal surinktÄ papildomÄ informacijÄ , gautÄ iÅ¡ Latvijos mokesčių administratoriaus, nustatyta, kad įmonė SIA „Dola99“ laikotarpiu 2010 m. gegužės 1 d. – 2010 m. spalio 31 d. deklaravo iÅ¡ ieÅ¡kovės prekių įsigijimÄ už 2 463 677,34 Lt, t. y. 4 075 350,11 Lt mažiau, negu ieÅ¡kovė.

Be to, įmonė SIA „Doala99“ minėtų prekių pardavimo nedeklaravo, o už prekes ieÅ¡kovei apmokėjo įmonės, registruotos tikslinėse teritorijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose valstybėse. Taip pat nustatyta, kad SIA „Dola99“ skolÄ ieÅ¡kovei sudarė 104 400,97 Lt. Latvijos Respublikos mokesčių administratorius informavo, kad įmonė SIA „Dola99“ tikriausiai dalyvavo sukčiavimo schemoje kaip dingęs prekeivis, iÅ¡ PVM registro buvo iÅ¡registruota 2010 m. spalio 4 d. dėl PVM deklaracijų nepateikimo, nuo 2010 m. kovo mėnesio įmonė SIA „Dola99“ neturi darbuotojų, neturi registruotų transporto priemonių, su mokesčių administratoriumi nebendradarbiauja ir yra nepasiekiamas, įmonės vadovas V.

L. neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, nuo 2003 metų nėra informacijos, kur jis dirbo.

28. Mokesčių administratorius nustatė, kad pagal UAB „Conso Europe“ iÅ¡raÅ¡ytas SIA „Dola99“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įforminti CMR negali pagrįsti prekių iÅ¡vežimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos, nes CMR yra neiÅ¡samÅ«s, užpildyti nepakankamai rÅ«pestingai, be to ieÅ¡kovė nepagrindė, kad CMR nurodyti asmenys, juose nurodytomis transporto priemonėmis ir nurodytomis datomis gabeno prekes į Latvijos RespublikÄ bei perdavė jas įmonei SIA „Dola99“.

29. Mokestinio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė laikotarpiu 2010 m. gegužės 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 pateikė prekių už Europos Bendrijos teritorijos ribų įmonei First Consumer Warehouse INC ir įmonei OOO “Burevestnik” už 4 213 316,99 Lt. IeÅ¡kovė 389 278,66 Lt vertės prekių iÅ¡vežimui pagrįsti pateikė vienÄ tarptautinį krovinių transportavimo važtaraÅ¡tį (CMR) Nr. BC0012990, ir nepagrindė likusių prekių (3 824 038,33 Lt vertės) iÅ¡vežimo.

Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad iÅ¡ 36 ieÅ¡kovės pradėtų eksporto procedÅ«rų yra užbaigtos tik 2, t. y. 34 muitinės eksporto deklaracijų procedÅ«ros muitinėje yra neužbaigtos. IeÅ¡kovė neturi prekių gabenimo dokumentų, iÅ¡skyrus vienÄ tarptautinį krovinių transportavimo važtaraÅ¡tį (CMR) Nr. BC0012990, kuris buvo įformintas formaliai ir neatitinka realių prekių gabenimo aplinkybių, kurie pagrįstų, jog pati Bendrovė ar jos užsakymu kitas asmuo, pirkėjas ar jos užsakymu kitas asmuo iÅ¡gabeno prekes iÅ¡ Europos SÄ jungos teritorijos, ieÅ¡kovė neturi dokumentų, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti, koks asmuo buvo atsakingas už prekių iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ Europos SÄ jungos teritorijos organizavimÄ .

30. Mokestinio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad ieškovė 837 vienetus mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių pardavė nenustatytiems asmenims, tačiau pardavimo neįformino dokumentais, neapskaitė registruose bei nedeklaravo PVM deklaracijose.

31. Mokestinio patikrinimo duomenys patvirtina, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo prekės, kurioms yra siekiama pritaikyti 0 proc. PVM tarifÄ , yra realiai iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos. Aplinkybė dėl to, kas įsipareigojo iÅ¡gabenti prekes – tiekėjas ar įgijėjas, yra reikÅ¡minga, į kuriÄ reikia atsižvelgti vertinant tiekėjo mokesčių inspekcijai teikiamus įrodymus, tačiau tai nėra aplinkybė atleidžianti tiekėjÄ nuo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius prekių iÅ¡gabenimÄ .

32. Nors atsakovas, siekdamas paneigti savo neteisėtus veiksmus bei kaltę, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad neturėjo galimybės pateikti pastabų ar skundo dėl atlikto mokestinio patikrinimo, pakartotinai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, į teismo posėdį neatvyko, paaiÅ¡kinimų bei įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus iÅ¡vadų, nepateikė.

33. Pažymėtina, kad asmenys, kurie neatitinka 0 proc. PVM tarifo taikymui bÅ«tinų sÄ lygų, turi taikyti standartinį PVM tarifÄ PVM įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu. Mokesčių administratorius, atlikęs patikrinimÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovė, kol neįvyko prekių tiekimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, neturėjo teisės įforminti prekių tiekimo PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir jose pritaikyti 0 procentų PVM tarifo. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nustatė ne vienÄ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, PVM įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus, dėl ko buvo neapskaičiuotas ir nedeklaruotas PVM arba buvo taikytas mažesnio mokesčio tarifas, sumažinantis mokėtinÄ mokestį.

Taigi atsakovas, kaip bendrovės vadovas, pažeidė MAÄ® 40 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯pareigojimÄ tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (1 punktas), teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais (4 punktas). Minėta, kad imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio.

34. Kadangi prekių pardavėjui tenka pareigÄ pagrįsti faktÄ , kad prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ ES ar Å¡alies teritorijos, atmestini atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai, jog prekių iÅ¡gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ užtikrinimas į atsakovo pareigas neįėjo.

35. Atsakovas nurodo, kad jo kaltę paneigia ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. vasario 9 d. nutarimas nutraukti Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 04-1-105-11, kuriame atsakovas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 200 straipsnio 1 dalį (neteisėtas prekių ar produkcijos iÅ¡vežimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos).

36. IÅ¡ atsakovo pateikto 2017 m. vasario 9 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad atsakovo atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-00105-11 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 200 str. 1 d. (neteisėtas prekių ar produkcijos neiÅ¡vežimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos), t. y. dėl to, kad atsakovas su kitais asmenimis nuo 2010 m. spalio 13 d. iki 2011 m. kovo 5 d. (t. y. laikotarpiu, už kurį VMI atliko ieÅ¡kovės mokestinį patikrinimÄ ), bÅ«damas ieÅ¡kovės direktoriumi, įformino eksporto dokumentus eksportuojamoms prekėms – mobiliesiems telefonams, pagal kuriuos prekės turėjo bÅ«ti iÅ¡vežtos iÅ¡ Lietuvos Respublikos, tačiau užbaigus muitinės procedÅ«ras įsipareigojimų muitinei neįvykdė – mobiliųjų telefonų per Lietuvos Respublikos sienÄ neiÅ¡vežė.

37. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo ir kitų asmenų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo: nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių nei tai, kad atsakovas neteisėtai neiÅ¡vežė ieÅ¡kovės parduotų prekių iÅ¡ Lietuvos Respublikos, nei tai, kad jis dalyvavo nusikalstame susitarime su kitais asmenimis, žinodamas apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , nei kad jis kontroliavo ieÅ¡kovės parduotų prekių (ne) iÅ¡vežimÄ .

38. Vertinant ikiteisminio tyrimo duomenis, teismas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosios atsakomybės pagrindais buvo vertinami atsakovo veiksmai dėl ieškovės parduotų prekių išgabenimo ir jų eksporto deklaravimo, o ne dėl MAĮ 40 straipsnyje įtvirtintų pareigų nevykdymo. Taip pat nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus. Baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Taigi faktas, kad tam tikros aplinkybės nebuvo įvertintos kaip neteisėtos baudžiamosios teisės aspektu, nereiškia jų teisėtumo civiliniu teisiniu aspektu.

39. Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovo neteisėti veiksmai, kaip viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų (CK 6.246 straipsnis). Konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, minėta, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas Å¡ios prezumpcijos nepaneigė, nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę. PrieÅ¡ingai, teismo nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo kaip bendrovės vadovo veiksmų atitiktį rÅ«pestingo ir apdairaus bendrovės vadovo, veikiančio pagal įstatymo reikalavimus, kriterijus.

40. Kaltė yra bÅ«tinoji bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lyga, nepriklausomai nuo pagrindo, kuriuo yra reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kitaip tariant, bendrovės vadovas atsako tik už savo kaltus veiksmus, tačiau, priklausomai nuo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrindo, skiriasi reikalaujama kaltės forma. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimÄ (pvz., nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ (Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymÄ )) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (žr., pvz., pirmiau minėtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 45 punktÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties Nr. 3K-3-170-219/2020, 28 punktÄ ).

41. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovo veiksmai, pasireiÅ¡kę MAÄ® 40 straipsnyje įtvirtintų pareigų pažeidimu, nagrinėjamos bylos kontekste vertinti kaip didelis neatsargumas, sudarantis pagrindÄ civilinei atsakomybei kilti. Pažymėtina, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamoms sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties Nr. 3K-3-180-378/2017).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, turėdamas pareigÄ tinkamai ir rÅ«pestingai organizuoti ieÅ¡kovės veiklÄ , teisingai ir laiku apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius, netikrino ar ginčo prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ ES ar Å¡alies teritorijos bei neužtikrino tinkamos buhalterinės apskaitos organizavimÄ . Taigi tokie atsakovo veiksmai neatitinka nei rÅ«pestingo, nei apdairaus vadovo elgesio standartų ir nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo kaltės prezumpcijos paneigimÄ .

42. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žalÄ yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų.

43. Nagrinėjamu atveju VMI 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu nustatyti 285 171,53 Eur dydžio delspinigiai bei skirta 258 920 Eur bauda pripažintini atsakovo neteisėtų veiksmų pagrindu patirti nuostoliai, nes egzistuoja akivaizdus priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovės patirtų nuostolių bei atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės. Pažymėtina, kad priežastinis ryÅ¡ys suprantamas kaip sÄ saja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002).

Atsakovui, kaip bendrovės vadovui, tinkamai vykdžius nustatytas pareigas ir teisingai apskaičiavus PVM bei nepadarius kitų pažeidimų, centrinis mokesčių administratorius nebÅ«tų papildomai nustatęs sumokėti 863 067,37 Eur PVM, 285 171,53 Eur delspinigių bei nebÅ«tų paskirta 258 920 Eur dydžio bauda. Taigi, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos.

44. Nors atsakovo atstovė nurodo, kad ieÅ¡kovė realiai nepatyrė žalos, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patvirtintas bankroto byloje VMI kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro 285 171,53 Eur delspinigiai bei 258 920 Eur dydžio bauda. Taigi, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdymo bendrovė patyrė žalÄ , kuriÄ sudaro delspinigiai ir paskirta baudos suma.

45. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančias aplinkybes, sprendžia, kad yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos – dėl atsakovo įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdymo, ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti atsakovas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

46. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo” (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

47. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 3 086, 71 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų bei pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius duomenis, t. y. 1 815 Eur ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo parengimas bei atstovavimas Vilniaus apygardos teisme, 847 Eur apeliacinio skundo parengimas bei 424,71 Eur pasirengimas ir atstovavimas pakartotinai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. PraÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, dėl to ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina visa praÅ¡omų atlyginti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma – 3 086,71 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 259 ir 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Conso Europe“ ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 544 091,53 Eur (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 53 ct) žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Conso Europe“, juridinio asmens kodas 301796539, naudai.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 086,71 Eur (tris tÅ«kstančius aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 71 ct ) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Conso Europe“, juridinio asmens kodas 301796539, naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Rosita Patackienė