2022-03-30 Nr. AB-7354-3-61-3-00543-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-218-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00543-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Girionių bendruomenės centro “Girionys” ir G. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Girionių bendruomenės centro “Girionys” ir G. D. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai Girionių bendruomenės centras “Girionys” ir G. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V-429 „Dėl pusiaukelės namų plėtros 2022–2024 m. priemonių plano patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) dalyje dėl pusiaukelės namų plėtros 2022–2024 m. priemonių plano (toliau – ir Planas) 2 punkto, kuriuo nutarta įsteigti pusiaukelės namus Kauno r. (toliau – ir Kauno pusiaukelės namai) (įskaitant 2.1–2.9 punktus), patvirtinimo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi, be kita ko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarė atsisakyti priimti pareiškėjų skundą.

Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 23 straipsnio 1 dalį, šias teisės normas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apibendrino, kad ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, nes į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, kai turi aiškiai identifikuotiną suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą. Teismas pažymėjo, kad, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėjant skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, suinteresuoto asmens teisės nebūtų apgintos, nes net ir tokio skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintų Departamento nuostatų 17.5 punktu ir siekiant užtikrinti palankesnes laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinės reabilitacijos galimybes. Šio tikslo įgyvendinimui buvo patvirtintas Planas. Teismas pripažino, kad skirtingai nei nurodo pareiškėjas, skundžiamu Įsakymu nėra nutarta įsteigti Kauno pusiaukelės namus, nes Įsakymu tik suplanuota juos įsiteigti ir numatyti veiksmai siekiant tai padaryti (organizuoti Departamento susitikimą su gyvenamosios paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), bendrasavininkiais, perimti Turto banko patikėjimo teise valdomas Patalpas, inicijuoti patalpų paprastojo remonto aprašo parengimo pirkimo procedūras ir atlikti viešąjį pirkimą, koordinuoti ir kontroliuoti Patalpų paprastojo remonto aprašo parengimą, inicijuoti Patalpų paprastojo remonto, pritaikant Patalpas pusiaukelės namų veiklai vykdyti, remonto, darbų pirkimo procedūras ir atlikti viešąjį pirkimą, koordinuoti ir kontroliuoti Patalpų paprastojo remonto darbus, inicijuoti baldų, inventoriaus ir organizacinės technikos, reikalingos Kauno pusiaukelės namams įrengti pirkimo procedūras ir atlikti viešąjį pirkimą, koordinuoti ir kontroliuoti Kauno pusiaukelės namų įrengimą, atidaryti Kauno pusiaukelės namus). Teismas iš Įsakymu patvirtinto Plano turinio nustatė, kad tai yra organizacinio pobūdžio dokumentas, juo nėra priimti jokie sprendimai, o tik numatyta institucijos vizija siekiant užtikrinti palankesnes laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinės reabilitacijos galimybes. Būtent Departamentas, įgyvendindamas Planą, ateityje turės teisę priimti tam tikrus sprendimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Patalpos net nėra Departamento dispozicijoje, šias Patalpas patikėjimo teise vado Turto bankas, o Departamentas, vykdydamas Plano 2.2 punktą, Patalpas iš Turto banko perimtų tik 2022 m. balandžio mėn. Planu nėra priimti jokie viešojo administravimo subjekto sprendimai, nėra nustatyti įpareigojimai ar patvarkymai pareiškėjams.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą nustatytų aplinkybių kontekste, konstatavo, kad pareiškėjų skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl atsisakė jį priimti.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas siaurinamai išaiškino ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį. Pagal šią teisės normą, prielaida asmens teisei kreiptis į teismą yra ne tik patiriamas pažeidimas, bet ir asmens manymas, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Ši prielaida sukuria asmens teisėtą lūkestį, kad teismas tokią bylą išnagrinės iš esmės, o ne atsisakys ją nagrinėti, remdamasis vien prielaida, jog pareiškėjų manymas nėra pagrindas kreiptis į teismą. Tik bylą išnagrinėjęs iš esmės ir įvertinęs įrodymus, teismas įgys pagrindą spręsti, ar pareiškėjų manymas dėl jų teisių ar interesų pažeidimų yra pagrįstas.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo Įsakymo turinio aiškinimas neatitinka Įsakymo lingvistinio turinio. Plano 2 punktu įsteigiami Kauno pusiaukelės namai. Plane nesant tokios priemonės įvykdymo terminų, pusiaukelės namų įsteigimu pagrįstai laikomas pats Įsakymas. Todėl teismo motyvas, kad Įsakymu nėra nutarta įsteigti Kauno pusiaukelės namus, yra nepagrįstas.

Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri yra skirta atvejams, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis gali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir tokiais atvejais galima atsisakyti priimti skundą. Nagrinėjamu atveju Įsakymas sukuria aiškias, numatomas ir apibrėžtas teisines pasekmes, kurių galutinis rezultatas – Kauno pusiaukelės namų, kurių įsteigimo tikslas padėti integruoti kriminalines bausmes atlikusius asmenis į Kauno rajono vietos bendruomenės gyvenimą, atidarymas.

Pareiškėjai pažymi, kad Įsakymas, kuriuo įsteigiami Kauno pusiaukelės namai, ir kurių įsteigiamas realizuojamas Plane nurodytomis priemonėmis, daro įtaką nedidelės teritorijos bendruomenei, kuri turi savo socialinį savitumą ir interesus, pareiškėjams. Pareiškėjų skundas patvirtina, kad nėra jokių įrodymų, jog buvo atliktas privalomas Įsakymo projekto poveikio regiono plėtrai vertinimas. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad Įsakymas neturės įtakos regionio plėtrai, kol tokia aplinkybė nėra įrodyta. Įsakymu įsteigiami Kauno pusiaukelės namai, kurie anksčiau nebuvo įsteigti. Dėl ko buvo būtina atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, kurio metu turėjo būti įvertintas Kauno pusiaukelės namų įsteigimo poveikis vietos ekonomikai, konkurencijai, socialiniai aplinkai, viešajam administravimui, kriminogeniniai situacijai, administraciniai naštai, regiono plėtrai ir kitoms sritims, tačiau įrodymų, kad tai buvo atlikta, prie Įsakymo nėra pateikta. Ši aplinkybė lemia, kad keliamas ginčas turi ir viešojo intereso aspektą ir pareiškėjų teisinį interesą. Todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas nagrinėti tokio pobūdžio ginčą, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad sistemiškai aiškinant ABTĮ 55 straipsnio 2 dalį, 80 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnį, viešojo intereso gynimas teisminiame procese nėra tik teismo teisė, bet ir teismo pareiga, kylanti iš teismo konstitucinės priedermės. Pareiškėjų skundu keliamas ginčas dėl platesnių socialinių teisinių santykių, kuriuose pareiškėjas atstovauja apibrėžtą teritorinį socialinį vienetą – teritorinę vietos gyventojų bendruomenę. Teisinis ginčas kyla dėl įsikišimo į teritoriją, kuri yra susijusi su teritorinės bendruomenės veikla, ir iš tokio įsikišimo kylančių teisinių rizikų ir pasekmių. Taigi ginčas vyksta dėl visuomenės dalies interesų, o tai reiškia – dėl viešojo intereso. Todėl teismo atsisakymas priimti skundą reiškia ir galimą viešojo intereso pažeidimą. Teismo atsisakymas priimti skundą reiškia ir pareiškėjos nuosavybės teisių, teisės į gyvenamąją aplinką, bendrą turtą ir kaimynystės teisinių santykių būklę, pažeidimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (ATBĮ 5 str. 3 d. 1 p.) ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015). Tačiau šie atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-756-575/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016).

Departamento nuostatų 17.5 punkte nustatyta, kad Departamento direktorius, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, leidžia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Įsakymu, kuris priimtas, vadovaujantis nurodytu Departamento nuostatų 17.5 punktu, patvirtinto Plano 2 punktą, kuriuo įsteigiami Kauno pusiaukelės namai.

Įvertinusi tai, kas nustatyta, ir pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus, kuriais pareiškėjai grindžia, kad skundžiamas Įsakymas, kuriuo patvirtintas Plano 2 punktas, kuriuo įsteigiami Kauno pusiaukelės namai, yra inter alia (be kita ko) nemotyvuotas, priimtas viršijant suteiktus įgaliojimus, pažeidžiant tokio teisės akto priėmimo procedūrą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nėra pagrindo išvadai, jog, nagrinėjamu atveju bylos pagal pareiškėjų skundą nenagrinėjant iš esmės, o jau pareiškėjų skundo priėmimo klausimo sprendimo stadijoje galima konstatuoti, kad pareiškėjų ginčijamu Įsakymu patvirtinto Plano 2 punktas pareiškėjų teisėms ir pareigoms nedaro įtakos bei pareiškėjų teisių ir (ar) įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, t. y. nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik bylą nagrinėjant iš esmės būtų galima įvertinti, ar pareiškėjų teisės ir (ar) įstatymų saugomi interesai šiuo atveju priėmus Įsakymą, kuriuo patvirtinto Plano 2 punktu įsteigiami Kauno pusiaukelės namai, nebuvo pažeisti, ar jų teisėms ir pareigoms ginčijamu Įsakymu patvirtinto Plano 2 punktu nedaroma įtaka.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, t. y. nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas aktas nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo bylą perduoti nagrinėti iš esmės, t. y. priimti pareiškėjų skundą. Toks pareiškėjo prašymas apeliacinės instancijos teisme galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei būtų visiškai aišku, kad nėra kitų, nei nagrinėjamais teisiniais aspektais, pagrindų priimti procesinio pobūdžio nutartis pareiškėjų skundo priėmimo stadijoje. Šiuo atveju taip nėra, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl ko pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų Girionių bendruomenės centro “Girionys” ir G. D. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė