22cdf387-785a-4b91-bf95-e5842ea646b8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-701-809/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02259-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti 2020 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymÄ Nr. 3P-91 ,,Dėl tarnybinio nusižengimo“. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog nuo 2019 m. spalio 15 d. jis eina Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau - ir NMA) direktoriaus pareigas. 2019 m. lapkričio 13 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) surašė administracinio nusižengimo protokolÄ NMA tarnautojui (toliau – ir Protokolas) R.

K. (toliau – ir Tarnautojas) ir išsiuntė jį registruotu paštu Tarnautojo darbovietės NMA adresu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad ant voko nebuvo nurodyta, kad šiuos dokumentus būtina asmeniškai įteikti Tarnautojui. Protokole yra minimas Tarnautojo vykdomas žuvų įveisimas, o Lietuvos Respublikos teritorijoje mailiaus veisimu užsiimantys fiziniai bei juridiniai asmenys, iš kurių Tarnautojas galimai įsigijo mailių įžuvinimui, yra pareiškėjai/ paramos gavėjai pagal NMA administruojamas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos priemones.

Tuo tarpu Tarnautojas pagal savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas kuravo fizinių bei juridinių asmenų (iš kurių galimai įsigijo) projektus administruojančius padalinius. Taigi, Protokole buvo nurodyta informacija apie Tarnautojo mailiumi žuvinamus vandens telkinius (mailių galimai gaunant iš NMA pareiškėjų / paramos gavėjų), iš kurių naudojimo galimai gali būti gaunamos pajamos, kurių Tarnautojas nėra deklaravęs tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalies 3, 7 punktus bei 7 straipsnį), o remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, NMA kontroliuoja, kaip asmenys, kuriems taikomos įstatymo nuostatos, jį vykdo.

Pažymi, jog 2019 m. lapkričio 18 d. Å¡is AAD raÅ¡tas buvo gautas NMA ir įregistruotas NMA dokumentų valdymo sistemoje. PareiÅ¡kėjas, atsižvelgdamas į grėsmę dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje NMA pažeidimo, raÅ¡tÄ nukreipė NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus (toliau – ir NMA KPKS) vedėjui vykdymui, o Tarnautojui - susipažinimui. NMA KPKS 2019 m. gruodžio 11 d. raÅ¡tu kreipėsi į VyriausiÄ jÄ tarnybinės etikos komisijÄ (toliau – ir VTEK), siekdama gauti iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , ar Tarnautojas nepadarė viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimo.

Nurodo, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija), iÅ¡nagrinėjusi Tarnautojo skundÄ dėl NMA 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) nuostatų pažeidimo, 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu konstatavo, kad Tarnautojo skundas yra pagrįstas, o NMA reiÅ¡kiamas papeikimas. 2020 m. gegužės 6 d.

R. K. pateikė skundÄ atsakovui, kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai vykdo jam pavestas pareigas bei galimai piktnaudžiaudamas suteiktais įgaliojimais pažeidė BDAR nuostatas. 2020 m. gegužės 7 d. atsakovas pareiÅ¡kėjui įteikė praneÅ¡imÄ apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ . 2020 m. gegužės 14 d. pareiÅ¡kėjas atsakovui pateikė paaiÅ¡kinimÄ dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo, kuriame detaliai paaiÅ¡kino NMA veiksmus ir susiklosčiusiÄ situacijÄ . 2020 m. gegužės 28 d. suraÅ¡yta iÅ¡vada Nr. 18P-3 (2.33) "Dėl Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus A.

M. galimo tarnybinio nusižengimo”, kurioje nurodoma, kad iÅ¡nagrinėjus AAD lydraÅ¡tį bei prie jo pridėto Protokolo turinį akivaizdu, kad jis yra skirtas įteikti Tarnautojui asmeniÅ¡kai. PareiÅ¡kėjas, kaip NMA direktorius, privalėjo atidžiai susipažinti su NMA pateiktais dokumentais ir su jais elgtis laikantis teisės aktų reikalavimų. Komisija konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, kaip NMA direktorius, privalėjo pastebėti, kad Protokolas (su jį lydinčiu lydraščiu) pateiktas tikslu įteikti jį Tarnautojui asmeniÅ¡kai, ir savo veiksmais, suraÅ¡ydamas rezoliucijÄ Tarnautojui asmeniÅ¡kai skirtam dokumentui nagrinėti kitiems asmenims, neturėdamas teisės tokio dokumento toliau nukreipti vykdymui ir nesiimdamas veiksmų užtikrinti tinkamÄ dokumento įteikimÄ Tarnautojui padarė pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjo veiksmai sÄ lygojo tai, kad NMA gavo Inspekcijos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimÄ , kuriame konstatuota, kad NMA registruodama Tarnautojui skirtÄ dokumentÄ ir jame pateiktÄ su pareiÅ¡kėju susijusiÄ informacijÄ atskleisdama tretiesiems asmenims pažeidė BDAR nustatytus teisėtumo, tikslo apribojimo ir konfidencialumo principus. Konstatuojama tiesioginė nematerialinio pobÅ«džio žala Tarnautojui, pažeidžiant jo teises BDAR rėmuose. Taip pat NMA pareikÅ¡tas papeikimas, kas galėjo pakenkti valstybinės institucijos geram vardui.

Komisija kaip pasekmes iÅ¡skyrė ir pareiÅ¡kėjo neteisėtu veikimu pažeistus iÅ¡vadoje nurodytus teisės aktus. Taip pat IÅ¡vadoje pažymėta, kad NMA direktorius ėmėsi veiksmų, situacijai spręsti, tačiau tai nepaneigia jo paties veiksmų neteisėtumo ar neveikimo pakankamai nesusipažįstant su NMA atsiųstų dokumentų turinio, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjo kaltė pasireiÅ¡kė neatsargumo forma. PareiÅ¡kėjas nei paskatinimų, nei nuobaudų neturėjo. PareiÅ¡kėjas nesutinka, kad jis padarė tarnybinį nusižengimÄ , taip pat nesutinka su jam paskirta tarnybine nuobauda - pastaba.

Nurodo, jog pareiškėjas savo pareigas vykdė tinkamai bei jų nepažeidė. Nurodo, jog NMA, be kitų funkcijų, buvo pavestos viešosios valdžios funkcijos: (1) teikiamos, suteiktos NMA administruojamų fondų lėšų kontrolės funkcija; (2) Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo vykdymo NMA kontrolė. Būtent egzistuojant tokioms NMA imperatyvioms pareigoms, NMA buvo gautas Protokolas dėl Tarnautojo administracinio nusižengimo. Pažymi, jog AAD voke adresuotame NMA Tarnautojui buvo nurodyta informacija apie minimo Tarnautojo asmeninius interesus, kurių jis nėra deklaravęs ir dėl kurių galėjo kilti įtarimų dėl galimo interesų konflikto (Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis 3, 7 ir kt. punktai bei 7 straipsnis).

Tarnautojas apie mailiumi žuvinamus (mailių galimai gaunant iš NMA pareiškėjų / paramos gavėjų) vandens telkinius, iš kurių naudojimo galimai gali būti gaunamos pajamos, kurių Tarnautojas nėra deklaravęs (Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis 3, 7 ir kt. punktai bei 7 straipsnis), o remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, NMA kontroliuoja, kaip asmenys, kuriems taikomos Įstatymo nuostatos, jį vykdo.

Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjo veiksmai, kuomet jis, nebÅ«damas teisininkas ar BDAR specialistas, veikdamas vieÅ¡ojo intereso labui, siekdamas tinkamai vykdyti vieÅ¡osios valdžios funkcijas, įsitikinti, kad nėra pažeidžiami Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo nuostatos, administruojamų fondų lėšų panaudojimo teisėtumas, kad Tarnautojas yra objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas, nukreipė ProtokolÄ vykdymui NMA KPKS, neturėtų bÅ«ti laikoma tarnybiniu nusižengimu, bet prieÅ¡ingai yra tinkamas, sÄ Å¾iningas ir rÅ«pestingas NMA veiklos tikslų ir uždavinių vykdymas.

NMA dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių 75.22.1 papunktyje įtvirtinta, jog DTS pagal paskirtÄ DVS rezoliucijÄ Ä¯vardytų tipų dokumentus tiesiogiai perduoda administruoti Å¡iems NMA struktÅ«rinių padalinių vadovams ar valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, paskiriamiems atsakingais už dokumentų iÅ¡nagrinėjimÄ tinkamai ir laiku - t. y. NMA KPKS vedėjui, „kuris rezoliucija paskiria konkrečius vykdytojus pagal kompetencijÄ nagrinėti „Pasitikėjimo linija" ir kitais bÅ«dais gaunamos informacijos turinį atitinkančius pareiÅ¡kėjų, kitų asmenų praneÅ¡imus, kuriuose pateikiama informacija apie asmenų, gaunančių ar pretenduojančių gauti Europos SÄ jungos ir Lietuvos valstybės paramÄ Å¾emės Å«kiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, galimus piktnaudžiavimo atvejus".

Tvarkos apraÅ¡o 7.2 papunktyje įtvirtinta, jog NMA KPKS darbuotojai, atsižvelgiant į NMA direktoriaus nustatytÄ tvarkÄ , turi teisę tikrinti atskirų NMA darbuotojų privačių interesų deklaracijose pateiktus duomenis" (Tvarkos apraÅ¡o 18 punkte taip pat numatyta, kad Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo laikymosi kontrolę atlieka atsakingi darbuotojai). Tvarkos apraÅ¡o 34 punkte numatyta, jog praneÅ¡imų, kuriuose informuojama apie galimai neskaidrias NMA darbuotojų veikas, susijusias su paramos lėšų naudojimo kontrole, nagrinėjimas vykdomas KPKS, o KPKS darbuotojas tam turi teisę susipažinti ir su tokiame praneÅ¡ime minimo darbuotojo privačių interesų deklaracija (34.2.7 papunktis).

Nurodo, jog rezoliucija DVS KPKS buvo paskirta remiantis NMA dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių 75.22.1 papunkčiu bei vadovaujantis KPKS nuostatų 3.1 papunkčiu, 34 punktu (kuriame numatyta, jog KPKS vykdo NMA administruojančių valstybės ir ES paramÄ Å¾emės Å«kiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei padalinių veiklos kokybės kontrolę, atliekant administracinius tikrinimus, patikras vietoje bei vidinę vindikacijÄ ), siekiant nustatyti galimus Tarnautojo ir NMA pareiÅ¡kėjų / paramos gavėjų ryÅ¡ius (Tarnautojui naudojantis NMA pareiÅ¡kėjų / paramos gavėjų paslaugomis ir galimai gaunant pajamas), galimai pažeidžiant teisės aktų, įskaitant Ä®statymo, reikalavimus, Tvarkos apraÅ¡o 7.2., 18 punktu.

Pabrėžia, kad įstaigoje vidinėmis tvarkomis yra užtikrinta, kad visi darbuotojai pasiraÅ¡ytų konfidencialumo pasižadėjimus, ir informacijÄ , su kuria susipažįsta, iÅ¡skirtinai naudotų tik tarnybiniais tikslais, vadovaudamiesi teisės aktais. Akcentuoja, jog NMA gavus informacijos apie galimus asmenų įstatymų pažeidimus, ir apribojus NMA teisę tokiÄ informacijÄ tvarkyti ir/ar ja disponuoti, suponuotų kitus galimus teisės aktų pažeidimus, už kuriuos kiltų atsakomybė pačiai NMA.

Pažymi, jog VTEK savo praktikoje ne kartÄ yra akcentavę, kad įstaigos vadovai, įgyvendindami Ä®statymo nuostatas, gavę informacijos apie galimus Ä®statymo ir kitų teisės aktų nesilaikymo atvejus, turi pareigÄ inicijuoti atitinkamus patikrinimus. Nurodo, jog Protokolo skenuota kopija buvo įteikta Tarnautojui per DVS, o vėliau perduotas ir originalas. Atsakovas IÅ¡vadoje remiasi bendro podÅ«džio teisės aktais, kurie nenustato konkrečių pareigų pareiÅ¡kėjui, o tai remiantis teismų praktika nėra tinkamas teisinis pagrindas tarnybinės nuobaudos skyrimui.

Pabrėžia, kad Ä®sakyme turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos ir iÅ¡tirtos visos reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, atliktas jų visų teisinis įvertinimas, lemiantis priimtinÄ sprendimÄ . Tokiame teisės akte turi bÅ«ti suprantamai pateikiamas pareiÅ¡kėjo veiklos vertinimas bei aplinkybės, kurių viseto pakanka, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų paskirta tarnybinė nuobauda, nurodyti konkretÅ«s imperatyvÅ«s teisės aktai, kurių reikalavimus pareiÅ¡kėjas pažeidė. Ginčo Ä®sakymas įvardintų reikalavimų neatitinka, todėl yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas nėra teisininkas ir BDAR specialistas, o NMA įgyvendinant BDAR reikalavimus, yra paskirtas duomenų apsaugos pareigÅ«nas - V. S.. Taip pat NMA direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. BR1-251, paskelbta TAR, 2018-09-04, Nr. 13946 2 p. V. S. paskirta atsakinga už NMA asmens duomenų tvarkymo taisyklių įgyvendinimo priežiÅ«rÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, jis turėjo teisėtÄ pagrindÄ , nukreipti ProtokolÄ NMA KPKS vykdymui. Pažymi, kad jokių kitų veiksmų pareiÅ¡kėjas neatliko, jokiems kitiems tretiesiems asmenims Tarnautojo asmens duomenų neatskleidė.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų, taip pat nėra jo kaltės (veikos sÄ moningumo), motyvų ar tikslų dėl tariamo tarnybinio nusižengimo. PareiÅ¡kėjas elgėsi pakankamai apdairiai, atidžiai ir rÅ«pestingai, o pagrindo vertinti, jog jis akivaizdžiai nesivadovavo teisės aktais ir bendraisiais teisės principais ar pažeidė diskrecijos ribas, nėra. Pažymi, jog NMA direktorius, kaip įstaigos vadovas, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymu, NMA nuostatais, Ä®statymu, taip pat NMA direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymu ir vykdė jo kompetencijai priskirtas funkcijas.

NMA direktorius laikėsi procedÅ«rinių taisyklių bei kitų NMA veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, vadovavosi NMA specialistų iÅ¡vadomis, todėl nėra pagrindo vertinti, jog įgyvendindamas NMA pareigÄ užtikrinti, jog bÅ«tų imamasi tinkamų priemonių siekiant iÅ¡vengti interesų konflikto, užtikrinti administruojamų fondų lėšų kontrolę, peržengė savo įgaliojimus. Å iuo atveju negali bÅ«ti laikoma, kad NMA direktorius atliko neteisėtus veiksmus, tuo labiau, kad jo kaltės laipsnis butų pakankamas jo atsakomybei kilti.

Nenustačius neteisėtų kaltų įstaigos vadovo veiksmų, negali bÅ«ti pagrindo taikyti jam tarnybinę atsakomybę. NMA direktoriaus veiksmai buvo atlikti siekiant teisėtų tikslų atlikti užduotį, vykdomÄ vieÅ¡ojo intereso labui, vykdant NMA pavestas vieÅ¡osios valdžios funkcijas ir vadovaujantis NMA bei NMA direktoriaus, kaip įstaigos vadovo, veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais, todėl nėra pareiÅ¡kėjo kaltės. Inspekcijos sprendimas, kuriame konstatuotas Tarnautojo BDAR teisių pažeidimas, teisės aktų pažeidimas nebuvo įsigaliojęs tarnybinės nuobaudos skyrimo metu, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija negalėjo vadovautis ir remtis neįsigaliojusiu Inspekcijos sprendimu.

Jokio savarankiÅ¡ko tyrimo, ar buvo padarytas BDAR pažeidimas, komisija neatliko, tiesiog pacitavo neįsigaliojusį Inspekcijos sprendimÄ . Kas negali bÅ«ti laikoma visapusiÅ¡ku ir iÅ¡samiu visų faktinių aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimu bei įvertinimu. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog, faktiÅ¡kai neigiamos pasekmės nekilo. Atkreipia dėmesį į tai, jog IÅ¡vadoje neteisėtais veiksmais įvardijama pareiÅ¡kėjo rezoliucija 2019 m. lapkričio mėn., Protokolo neperdavimas Tarnautojui, todėl nuobauda paskirta 2020 m. birželio 1 d. yra skirta praleidus 6 mėn. naikinamÄ jį terminÄ .

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, bylos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda paskirta nesilaikant nustatyto naikinamojo termino, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti atsakovo įsakymÄ , todėl praÅ¡o teismo skundÄ tenkinti. PareiÅ¡kėjas taip pat į bylÄ teikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerija (toliau – ir ŽŪM) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog nors NMA ir VTEK, kaip teigia pareiškėjas, atlieka Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, kaip tai numatyta nurodyto įstatymo 22 straipsnyje, tačiau tai nesuteikia NMA teisės tvarkyti R. K. asmens duomenis aptariamoje situacijoje, jokio teisėto pagrindo tam nebuvo, tuo labiau pats pareiškėjas nurodo, kad R. K. asmens duomenys NMA buvo gauti ne Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi ar NMA administruojamų fondų lėšų kontrolės tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad, nors ant voko ir nebuvo nurodyta, jog laiÅ¡kÄ su Protokolu reikia įteikti asmeniÅ¡kai, NMA Bendrųjų reikalų departamento Dokumentų tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė R. K., t. y. NMA darbuotojui, adresuotÄ laiÅ¡kÄ , vadovaudamasi NMA dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių 74 punktu, nuskenavo, įkėlė ir užregistravo DVS, taigi pradėjo dokumento procesÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad atplėšus vokÄ prieÅ¡ registracijÄ neturi bÅ«ti susipažinta su dokumento turiniu.

Atkreiptinas dėmesys, kad laiÅ¡ke buvusio lydraščio pirmajame sakinyje buvo nurodyta, kad administracinių nusižengimų protokolas siunčiamas „Vadovaujantis LR administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsniu (...)“. Jokie teisės aktai, pastebėjus registracijos klaidÄ , nedraudžia institucijos DVS pradėto proceso sustabdyti ar jo anuliuoti. Pažymėtina, kad A. M., kaip NMA direktorius, privalėjo atidžiai susipažinti su NMA pateiktais dokumentais ir su jais elgtis laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis nėra nei teisininkas, nei BDAR specialistas, yra laikytini niekiniais, kadangi nereikia turėti specifinio teisinio iÅ¡silavinimo ar BDAR žinių, kad suprastum, jog siunčiami dokumentai adresatui turi bÅ«ti įteikti asmeniÅ¡kai (tai nurodyta lydraÅ¡tyje duodant nuorodÄ Ä¯ atitinkamÄ teisės aktÄ ) ir nėra skirti institucijai. Be to, pareiÅ¡kėjas yra įstaigos vadovas, todėl jam dėl jo statuso yra keliami aukÅ¡tesni kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai, taip pat taikytini aukÅ¡tesni tarnybinės atsakomybės standartai.

Institucijos vadovas neturi teisės savo pareigas atlikti formaliai ir nesigilinti į atliekamo darbo turinį. A. M. statusas įpareigoja jį valstybės tarnyboje laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bÅ«ti pavyzdžiu visiems NMA darbuotojams. PareiÅ¡kėjas privalėjo susipažinti su dokumento turiniu ir pastebėti, kad Protokolas (su jį lydinčiu lydraščiu) pateiktas turint tikslÄ Ä¯teikti jį R. K. asmeniÅ¡kai ir savo veiksmais, t. y. suraÅ¡ydamas rezoliucijÄ R. K. asmeniÅ¡kai skirtam dokumentui nagrinėti kitiems asmenims, neturėdamas teisės tokio dokumento toliau nukreipti vykdymui ir nesiimdamas veiksmų užtikrinti tinkamÄ dokumento įteikimÄ R.

K., padarė tarnybinį nusižengimÄ . Pažymi, jog prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, IÅ¡vadoje nurodyti teisės aktai nustato konkrečias pareigas pareiÅ¡kėjui, todėl tai yra tinkamas teisinis pagrindas tarnybinės nuobaudos skyrimui. IÅ¡vadoje yra nurodyti konkretÅ«s imperatyvÅ«s teisės aktai, kurių reikalavimus pareiÅ¡kėjas pažeidė. Ministerija nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad Ä®sakyme nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos ir iÅ¡tirtos visos reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, atliktas jų visų teisinis vertinimas.

Pažymi, kad Ä®sakymo preambulėje duotos nuorodos į visus teisės aktus ir minėtÄ iÅ¡vadÄ , kurios pagrindu ministras priėmė atitinkamus sprendimus. PareiÅ¡kėjo kaltė pasireiÅ¡kė neatsargumo forma, nes jis kaip įstaigos vadovas, kuriam keliami aukÅ¡tesni kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai, taip pat taikytini aukÅ¡tesni tarnybinės atsakomybės standartai, veikė nepakankamai atsakingai ir rÅ«pestingai ir nenumatė, kad dėl tokio veikimo kils atitinkami padariniai, nors pagal jam keliamus kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimus turėjo ir galėjo tai numatyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėto sprendimo apskundimas nereiÅ¡kia to, kad minėtas sprendimas yra neteisėtas. Valstybės tarnybos departamentas neformalios konsultacijos ŽŪM darbuotojui metu nurodė, kad apskųstas teismui sprendimas nereiÅ¡kia, kad įstaigos vadovas, gavęs atitinkamÄ informacijÄ , negali imtis veiksmų ir inicijuoti atitinkamo tyrimo. A. M. kaip NMA direktoriaus veika sÄ lygojo tai, kad NMA gavo Inspekcijos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimÄ Nr. 3R-351 (2.13-1.), kuriame yra konstatuota, kad vertinant NMA veiksmus Bendrojo duomenų apsaugos reglamento atžvilgiu, darytina iÅ¡vada, kad NMA, savo raÅ¡tvedybos sistemoje registruodama R.

K. perduoti skirtÄ dokumentÄ ir jame pateiktÄ su pareiÅ¡kėju susijusiÄ informacijÄ atskleisdama tretiesiems asmenims, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir f punktuose nustatytus teisėtumo, tikslo apribojimo ir konfidencialumo principus. Taigi, konstatuojama tiesioginė ne materialinio pobÅ«džio žala R. K., pažeidžiant jo teises pagal BDAR. NMA veiksmai laikytini tiesioginiais jos darbuotojų veiksmais, Å¡iuo atžvilgiu aktyviais NMA direktoriaus veiksmais, kai užduotis, formuojant rezoliucijÄ , skiriama hierarchiniu pagrindu iÅ¡ virÅ¡aus žemyn, taigi buvo sÄ lygoti A.

M. veiksmų. Komisija 2020 m. gegužės 28 d. iÅ¡vadoje „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus A. M. galimo tarnybinio nusižengimo“ Nr. 18P-3 (2.33) nurodė, kad atskirai nenagrinės klausimo, ar A. M. atlikti veiksmai sÄ lygojo BDAR pažeidimus, kadangi tai nėra tos komisijos nagrinėjimo objektas. Nepaisant to, minėti pažeidimai jau yra konstatuoti kompetentingos institucijos, t. y. Inspekcijos, kuri dalyvauja formuojant politikÄ asmens duomenų apsaugos srityje, todėl atlikti atskirÄ tyrimÄ dėl to paties dalyko bet kokiu atveju bÅ«tų buvę netikslinga.

Ministerija nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, jog nuobauda yra skirta praleidus 6 mėn. naikinamÄ jį terminÄ . Å iuo atveju VDAI kaip kompetentinga institucija, kuri dalyvauja formuojant politikÄ asmens duomenų apsaugos srityje, atliko tyrimÄ / patikrinimÄ ir 2020 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimÄ Nr. 3R-351 (2.13-1.). Atsakovo vertinimu, Å¡iuo atveju tarnybinė nuobauda galėjo bÅ«ti skirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos, todėl terminas skirti tarnybinę nuobaudÄ nėra praleistas ir pažeistas.

Teismas konstatuoja: Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2020 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 3P-91 ,,Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. M. nuo 2019 m. spalio 15 d. eina NMA direktoriaus pareigas. R. K. dirbo NMA, Tarnautojas buvo NMA direktoriaus vyriausiasis patarėjas. AAD R. K. 2019 m. lapkričio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ , kuriame pateikė administracinį nurodymÄ sumokėti baudÄ (toliau – ir Protokolas).

Minėtas Protokolas kartu su 2019 m. lapkričio 14 d. lydraščiu Nr. (11.6)-ADS-20582 buvo iÅ¡siųstas registruotu laiÅ¡ku pareiÅ¡kėjo darbovietės – NMA adresu ((duomenys neskelbtini)), ant voko kaip duomenų gavėjas buvo nurodytas R. K., tačiau nebuvo nurodyta, jog korespondencija skirta R. K. asmeniÅ¡kai. NMA Bendrųjų reikalų departamento (toliau – ir BRD) Dokumentų tvarkymo skyriaus (toliau – ir DTS) vyriausioji specialistė R. K., t. y. NMA darbuotojui, adresuotÄ AAD laiÅ¡kÄ su protokolu, vadovaujantis NMA dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių 74 punktu, nuskenavo, įkėlė ir užregistravo NMA dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS).

NMA direktorius A. M. NMA gautam ir NMA DVS užregistruotam R. K. asmeniÅ¡kai skirtam Protokolui priėmė rezoliucijÄ kaip pagrindinį vykdytojÄ nurodydamas NMA korupcijos prevencijos ir kokybės skyrių. Valstybės tarnautojui R. K. priskirta teisė „Susipažinti su rezoliucija“. 2019 m. gruodžio 11 d. NMA kreipėsi į VTEK, praÅ¡ydama iÅ¡aiÅ¡kinti, ar Protokole nurodytais veiksmais pareiÅ¡kėjas nepadarė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimo.

Protokolo turinys buvo atskleistas VTEK. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2020 m. sausio 13 d. gavo R. K. 2020 m. sausio 6 d. skundÄ , papildytÄ 2020 m. sausio 22 d. pateikta informacija, kuriame nurodoma, jog R. K. buvo skirtas AAD registruotas laiÅ¡kas kartu su jam skirtu Protokolu, tačiau minėtas laiÅ¡kas ir Protokolas nebuvo jam įteikti, o nuskenuotas, įregistruotas DVS ir nukreiptas vykdymui NMA KPKS. Inspekcija 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 3R-351 (2.13-1.) „Dėl R. K. 2020 m. sausio 6 d. skundo dalyje dėl Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos veiksmų“ nusprendė 2020 m. sausio 6 d.

R. K. skundÄ pripažinti pagrįstu (Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas); NMA pareikÅ¡ti papeikimÄ (Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas); nurodyti NMA: nedelsiant perduoti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ AAD gautus jam skirtus dokumentų originalus; nedelsiant iÅ¡ NMA raÅ¡tvedybos sistemos iÅ¡trinti (arba nesant tam galimybės padaryti juos neprieinamus) pareiÅ¡kėjui skirtus AAD pateiktus ir su tuo susijusius dokumentus; apie pareiÅ¡kėjo duomenų iÅ¡trynimÄ (ar kitus veiksmus, apribojančius pareiÅ¡kėjo asmens duomenų tvarkymÄ ) praneÅ¡ti VTEK, kaip tai nustato BDAR 19 straipsnis; apie veiksmus, kurių bus imtasi informuoti pareiÅ¡kėjÄ pagal BDAR 12 straipsnį; apie nurodymo įvykdymÄ ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 15 d. raÅ¡tu informuoti InspekcijÄ (Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas). 2020 m. gegužės 6 d.

ŽŪM buvo gautas R. K. 2020 m. gegužės 1 d. skundas dėl aukščiau minėtų NMA veiksmų. NMA 2020 m. gegužės 15 d. raÅ¡tu Nr. BR6-2878 informavo InspekcijÄ , jog Inspekcijos Sprendimo 3 punkte pateiktus nurodymus visiÅ¡kai įvykdė. Dėl Inspekcijos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo NMA pateikė skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo NMA skundÄ atmetė (administracinė byla Nr. eI2-3706-809/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. birželio 9 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (administracinė byla Nr. eI2-3706-809/2020).

Minėtoje nutartyje LVAT konstatavo, jog NMA pasinaudojo AAD padaryta laiÅ¡ko siuntimo klaida ir sÄ moningai pradėjo nagrinėti privačiam asmeniui skirtÄ informacijÄ bei jÄ pateikė susipažinti tretiesiems asmenims (nutarimo 57 punktas). Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2020 m. gegužės 6 d. įsakymu „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo pradėjimo“ Nr. 3P-78 buvo sudaryta komisija galimam NMA direktoriaus A. M. tarnybiniam nusižengimui iÅ¡tirti (toliau – ir ŽŪM komisija).

Komisija, iÅ¡analizavusi tarnybinio tyrimo metu gautus dokumentus bei informacijÄ ir įvertinusi pirmiau iÅ¡dėstytus faktus, nustačiusi visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, 2020 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministrui pateikė iÅ¡vadÄ Nr. 18P-3 (2.33) „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus A. M. galimo tarnybinio nusižengimo“, kurioje konstatavo, kad NMA direktorius A. M. padarė tarnybinį nusižengimÄ , bei siÅ«lė jam skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ (toliau – ir IÅ¡vada). 2020 m. gegužės 28 d. iÅ¡vados „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus A.

M. galimo tarnybinio nusižengimo“ Nr. 18P-3 (2.33) aptariamose nuostatose nurodyta, kad A. M. kaip įstaigos vadovas suraÅ¡ydamas rezoliucijÄ su R. K. asmeniÅ¡kai skirtu AAD 2019-11-13 administracinio nusižengimo protokolu dirbti kitiems asmenims ir taip atskleisdamas R. K. asmens duomenis, nesiimdamas veiksmų užtikrinti tinkamÄ dokumentų įteikimÄ R. K., tokia savo veika pažeidė: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ; NMA nuostatų 21.1 papunktį;

NMA direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 5.1, 5.2, 5.3, 5.4 papunkčius. 2020 m. gegužės 14 d. pareiÅ¡kėjas ŽŪM komisijai pateikė paaiÅ¡kinimÄ . Vadovaujantis gauta IÅ¡vada, Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministras 2020 m. birželio 1 d. įsakymu „Dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 3P-91 skyrė NMA direktoriui A. M. tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas - tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinė dalis, kurioje turi bÅ«ti atliktas iÅ¡samus visų galbÅ«t padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimÄ , tyrimas.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

Taigi, bÅ«tent tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje ir turi bÅ«ti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginÄÄ dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje iÅ¡vadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymÄ , paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Sprendžiant, ar skundžiamu Ä®sakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, bÅ«tina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).

PareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktų, NMA nuostatų 21.1 ir 21.2 papunkčių, NMA direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 5.1 – 5.4 papunkčių pažeidimus. VTÄ® (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamÄ naudojimÄ ir konfidencialumÄ ; valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų (VTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 10 punktas) NMA nuostatų 21.1 papunktyje numatyta, jog NMA direktorius užtikrina, kad NMA savo veikloje vadovautųsi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Å¡iais nuostatais; 21.2 papunktyje nurodyta, kad NMA direktorius organizuoja NMA darbÄ (...) sprendžia NMA kompetencijai priklausančius klausimus, kad bÅ«tų įgyvendinami NMA tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos.

NMA pareigybės apraÅ¡ymo 5.1 papunktyje nustatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovauja NMA ir atsako už jai iÅ¡keltų uždavinių ir deleguotų funkcijų įgyvendinimÄ ; 5.2 papunktyje nustatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas organizuoja NMA darbÄ , kontroliuoja, kaip jis vykdomas (...); pagal 5.3 papunktį Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų, (...) kitų teisės aktų (...) vykdymÄ ; 5.4 papunktyje numatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina, kad NMA veikloje bÅ«tų laikomasi teisės aktų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju AAD suraÅ¡ytÄ ProtokolÄ pažeidėjui R. K. registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė į jo darbovietę NMA (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio 1 dalis). NMA darbuotoja, gavusi iÅ¡ AAD vokÄ , adresuotÄ R. K., tačiau be žymos „įteikti asmeniÅ¡kai“, visiÅ¡kai pagrįstai vykdydama savo darbines funkcijas, atplėšė trečiajam asmeniui skirtÄ vokÄ su jame esančiu R. K. skirtu Protokolu, nes objektyviai negalėjo žinoti, kad AAD siunčiama informacija yra konfidenciali ir skirta tik pareiÅ¡kėjui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog AAD padarė asmens duomenų tvarkymo pažeidimÄ , tačiau teismas dėl minėtos aplinkybės nepasisako, kadangi tai nėra Å¡ios bylos objektas. Tačiau Å¡iuo atveju atplėšus R. K. skirtÄ vokÄ ir susipažinus su jo turiniu (lydraščiu ir Protokolu), NMA BRD DTS darbuotoja, o vėliau ir su Protokolu susipažinęs NMA direktorius bei kiti darbuotojai, negalėjo nesuprasti, kad Protokolas pateiktas tikslu įteikti jį pareiÅ¡kėjui, o ne tikslu NMA pradėti tyrimÄ dėl Protokole pateiktų AAD nustatytų nusižengimų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Taigi, NMA, Protokolo skirto asmeniÅ¡kai R. K. jam nepateikė, o pažeisdama BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų tvarkymo teisėtumo sÄ lygas, toliau tvarkė R. K. asmens duomenis, tokiu bÅ«du plėsdama pareiÅ¡kėjo asmens duomenų gavėjų, kurie neturėjo teisės susipažinti su R. K. asmens duomenimis bei atskleidžiant Protokolo turinį trečiajam asmeniui VTEK. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog NMA direktorius asmeniÅ¡kai pačio trečiojo suinteresuoto asmens (R. K. ) 2019 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laiÅ¡ku buvo informuotas apie jam skirtÄ korespondencijÄ , tačiau NMA į tokio pobÅ«džio raÅ¡tÄ nesureagavo.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Inspekcija, vertindama aukščiau minėtus NMA veiksmus, pagrįstai sprendė, jog NMA, savo raÅ¡tvedybos sistemoje registruodama R. K. perduoti skirtÄ dokumentÄ ir jame pateiktÄ su juo susijusiÄ informacijÄ atskleisdama tretiesiems asmenims, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir f punktuose nustatytus teisėtumo, tikslo apribojimo ir konfidencialumo principus. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog R. K. asmens duomenys, nurodyti Protokole yra susiję su Ä®statymo nuostatų vykdymu, kurio kontrolę remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo 22 straipsnio 1 dalimi NMA privalo vykdyti, bei dėl NMA vykdomos administruojamų fondų lėšų panaudojimo kontrolės pagal NMA nuostatus, todėl NMA teisėtai ir pagrįstai buvo pradėti tvarkyti remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu, t. y.

R. K. asmens duomenis tvarkyti buvo bÅ«tina siekiant atlikti užduotį, vykdomÄ vieÅ¡ojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas vieÅ¡osios valdžios funkcijas (įgyvendinant Ä®statymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ užtikrinti Ä®statymo nuostatų laikymosi kontrolę). Lietuvos Respublikos teritorijoje mailiaus veisimu užsiimantys fiziniai bei juridiniai asmenys, t. y. iÅ¡ kurių R. K. galimai įsigijo mailių įžuvinimui, yra NMA pareiÅ¡kėjai / paramos gavėjai, o R.

K. pagal savo pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas kuravo Å¡ių fizinių bei juridinių asmenų (iÅ¡ kurių galimai ir įsigijo) paraiÅ¡kas administruojančius padalinius. Be to, R. K. asmens duomenys buvo teisėtai atskleisti tik institucijai, turinčiai teisinį pagrindÄ (BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktas) gauti ir tvarkyti asmens duomenis Ä®statymo nuostatų laikymosi kontrolės ir užtikrinimo tikslu. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis nėra teisininkas ar BDAR specialistas. Teismas pažymi, jog nekvestionuoja NMA vykdomos administruojamų fondų lėšų panaudojimo kontrolės reglamentuotos teisės aktais, tame tarpe vykdant kontrolę mailiumi žuvinamų vandens telkinių ir kt.

Ginčo nėra, jog NMA atlieka valstybės ir ES paramos žemės Å«kiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei fondų lėšų panaudojimo kontrolę ir finansuojamų priemonių įgyvendinimo, be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės NMA yra paskirta atsakinga už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos valdymÄ ir kontrolę. Tačiau NMA vadovas, jau net ir disponuodamas Protokole nurodyta informacija dėl R. K. Protokole nurodytų ežerų įžuvinimo, negalėjo pažeidžiant BDAR principus Protokolo pagrindu, nukreipti (NMA direktoriaus rezoliucija) atlikti tyrimÄ NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriui ar kreiptis į trečiÄ jį asmenį VTEK.

Teismo vertinimu, NMA vadovas (pareiÅ¡kėjas) siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ užtikrinti Å¡io įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, turėjo inicijuoti savarankiÅ¡kÄ tyrimÄ NMA darbuotojo R. K. atžvilgiu, t.y., pats kreiptis į institucijÄ priėmusiÄ ProtokolÄ (AAD) dėl aukščiau minėto administracinio nusižengimo subjekto; tiesiogiai kreiptis į darbuotojÄ dėl paaiÅ¡kinimo pateikimo ar pasinaudoti kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis.

Pats pareiÅ¡kėjas nurodo, kad R. K. asmens duomenys NMA buvo gauti ne Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi ar NMA administruojamų fondų lėšų kontrolės tikslais. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas yra NMA vadovas, todėl privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , jog institucija veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo NMA vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai.

Vadovo atsakomybę lemia jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas. PareiÅ¡kėjas yra įstaigos vadovas, todėl jam dėl jo statuso yra keliami aukÅ¡tesni kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai, taip pat taikytini aukÅ¡tesni tarnybinės atsakomybės standartai. Teismas sutinka su atsakovu, jog institucijos vadovas neturi teisės savo pareigas atlikti formaliai ir nesigilinti į atliekamo darbo turinį. Nagrinėjamu atveju ir LVAT 2021 m. birželio 9 d. nutartimi ginčui aktualiu klausimu konstatavo, jog nėra ginčo dėl aplinkybės, kad NMA atlieka valstybės ir ES paramos žemės Å«kiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei fondų lėšų panaudojimo kontrolę ir finansuojamų priemonių įgyvendinimo, be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės NMA yra paskirta atsakinga už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos valdymÄ ir kontrolę, tačiau tai nesuteikia jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad NMA gali nepaisyti BDAR įtvirtintų reikalavimų ir asmeninio pobÅ«džio korespondencijÄ tvarkyti kitaip, nei nurodyta BDAR.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pats susipažinimas su privačiam (trečiajam) asmeniui skirta korespondencija (laiÅ¡ko atplėšimas), nesant motyvuoto teismo leidimo ir įstatyminio pagrindo tokiam veiksmui atlikti, yra neteisėtas Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos SÄ jungos pagrindinių laisvių chartijos ir BDAR aiÅ¡kinimo bei taikymo prasme, todėl bet koks tolimesnis tokiu bÅ«du gautų duomenų tvarkymas negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu.

Trečiajam asmeniui skirto asmeninio dokumento neperdavimas tikrajam adresatui, jo turinio atskleidimas daugiau kaip 15 NMA darbuotojų bei VTEK negali bÅ«ti pateisinamas jokių teisės aktų, reglamentuojančių NMA veiklÄ , kontekste. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas laikė, jog dėl netinkamo trečiojo suinteresuoto asmens R. K. asmens duomenų naudojimo NMA pareikÅ¡tas Inspekcijos papeikimas yra laikytinas proporcinga poveikio priemone.

Taigi, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas NMA vadovu, privalėjo susipažinti su ginčo Protokolo turiniu ir pastebėti, kad Protokolas (su jį lydinčiu lydraščiu) AAD pateiktas turint tikslÄ Ä¯teikti jį R. K. asmeniÅ¡kai, todėl savo veiksmais, priimdamas rezoliucijÄ R. K. asmeniÅ¡kai skirtam dokumentui nagrinėti kitiems asmenims, neturėdamas teisės tokio dokumento toliau nukreipti vykdymui ir nesiimdamas veiksmų užtikrinti tinkamÄ dokumento įteikimÄ R. K., kaip kad teisingai nustatė atsakovas, padarė tarnybinį nusižengimÄ .

Pažymėtina, jog IÅ¡vadoje, prieÅ¡ingai nei savo skunde teigia pareiÅ¡kėjas, yra nurodyti konkretÅ«s teisės aktai, kurie nustato imperatyvias pareigas pareiÅ¡kėjui. IÅ¡vadoje aiÅ¡kiai konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė VTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ; 3 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ ; NMA nuostatų 21.1 ir 21.2 papunkčius; NMA direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 5.1 - 5.4 papunkčius. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktikÄ ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas padarė jam inkriminuojamÄ tarnybinį nusižengimÄ .

Teismas sutinka su Išvadoje atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas pasireiškė neatsargumu, nes jis kaip įstaigos vadovas, kuriam keliami aukštesni kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai, taip pat taikytini aukštesni tarnybinės atsakomybės standartai, veikė nepakankamai atsakingai ir rūpestingai ir nenumatė, kad dėl tokio veikimo kils atitinkami padariniai, nors pagal jam keliamus kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimus turėjo ir galėjo tai numatyti. Nagrinėjamu atveju ginčo situacijoje pareiškėjas savo veiksmais pažeidė aukščiau minėtus Išvadoje ir Įsakyme nurodytus teisės aktus.

Taigi, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ , kadangi nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryÅ¡ys. PareiÅ¡kėjo teigimu, kadangi 2020 m. gegužės 28 d. iÅ¡vadoje „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus A. M. galimo tarnybinio nusižengimo“ Nr. 18P-3 (2.33) neteisėtais veiksmais įvardijama 2019 m. lapkričio mėn. PareiÅ¡kėjo rezoliucija, Protokolo neperdavimas R.

K., todėl 2020 m. birželio 1 d. nuobauda yra skirta praleidus 6 mėn. naikinamÄ jį terminÄ . VTÄ® 34 straipsnis reglamentuoja tarnybinių nuobaudų skyrimÄ . Å io įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimÄ , taip pat atliekant tarnybinį ar kitÄ kompetentingos institucijos patikrinimÄ , tarnybinio nusižengimo tyrimÄ Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos suraÅ¡ymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos iÅ¡vados apie tyrimo rezultatus Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju suraÅ¡ymo dienos.

Valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimÄ savo sprendimu arba kai jie gauna oficialiÄ informacijÄ apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimÄ . Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, Å¡ioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi bÅ«ti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas.

Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimÄ , taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Å iais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Pažymėtina, jog LVAT yra pasisakęs, jog VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje (kas atitinka aktualiÄ VTÄ® 34 straipsnio 1 dalies redakcijÄ ) yra įtvirtinti du – Å¡eÅ¡ių mėnesių ir trejų metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra nustatyta galimybė Å¡iuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus Å¡iems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Tačiau Å¡iems terminams taikyti yra nustatytos skirtingos sÄ lygos.

Draudimas skirti tarnybinę nuobaudÄ , jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo Å¡eÅ¡i mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobÅ«džio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudÄ , jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, yra įtvirtintas, kaip iÅ¡imtis iÅ¡ minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks Å¡ių taisyklių tarpusavio sÄ veikos pobÅ«dis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudÄ , jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo Å¡eÅ¡i mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudÄ , jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, reguliavimo sferÄ .

Ir prieÅ¡ingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudÄ , jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra nustatyti tik Å¡ios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016). LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas iÅ¡skyrė tris atvejų grupes, kai netaikomas bendrasis Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas nuobaudai paskirti. Visu pirma, tokie atvejai yra, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ); antra – kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimÄ ; trečia – kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas.

Taigi tiek antru, tiek trečiu atvejais nėra reikalaujama, kad tarnybinis nusižengimas bÅ«tų nustatomas atliekant atitinkamÄ tyrimÄ ar patikrinimÄ . Vien Seimo kontrolieriaus tyrimo ar kompetentingos institucijos patikrinimo atlikimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti specialųjį – trejų metų nuo nusižengimo padarymo dienos – terminÄ nuobaudai paskirti (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2802/2012). Kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali bÅ«ti atliekamas turint tikslÄ Ä¯vertinti institucijos, skyriaus ar pareigÅ«no veiklÄ ir bÅ«ti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iÅ¡ tarnybinės veiklos vidaus ar iÅ¡orinės kontrolės formų (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014).

VTÄ® 34 straipsnio 1 dalyje (kas prilygsta ankstesnę VTÄ® 30 straipsnio 1 dalies redakcijÄ ) įtvirtintas nebaigtinis „kompetentingų institucijų“, galinčių atlikti patikrinimÄ , kurio metu gali bÅ«ti nustatomas tarnybinis nusižengimas, sÄ raÅ¡as; sÄ voka „kitÄ patikrinimÄ â€œ reiÅ¡kia, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nebuvo įtvirtintas baigtinis tokių „patikrinimų“ sÄ raÅ¡as (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019;

LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2020). IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, matyti, kad ginčo Ä®sakyme nurodytas pareiÅ¡kėjo tarnybinis pažeidimas, už kurį jam paskirta nuobauda, buvo nustatytas Inspekcijos sprendimu. Å iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės faktas, jog ŽŪM IÅ¡vadoje buvo remtasi Inspekcijos sprendimu, kurį NMA buvo apskundusi teismui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaip minėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas paliko galioti Inspekcijos sprendimÄ nepakeistÄ .

Taigi, Å¡iuo atveju buvo atliekamas kompetetingos institucijos - Inspekcijos tyrimas ir jo metu buvo nustatyti teisės aktų pažeidimų faktai, dėl ko vėliau pradėtas pareiÅ¡kėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas, užbaigtas suraÅ¡ius IÅ¡vadÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti taikomas trejų metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Å io termino NMA nepažeidė, todėl procedÅ«riniai pažeidimai nenustatyti. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo tarnybinės atsakomybės klausimÄ buvo įvertintos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės. Atsakovas nenustatė pareiÅ¡kėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Įvertinus pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio tarnautojo kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes (jei NMA vadovas A. M. nebūtų priėmęs ginčo rezoliucijos, NMA nebūtų Inspekcijos sprendimu gavusi papeikimo, taip pat pareiškėjas neteisėtu veikimu pažeidė aukščiau minėtus teisės aktų reikalavimus) ir kitas jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju paskirta pati švelniausia pagal savo pobūdį tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.

Teismas nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimÄ ir skirdamas pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ bÅ«tų padaręs esminių procedÅ«rinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimÄ . Taigi, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skundžiamas Ä®sakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Teismas nepasisako dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės galutinei procesinei bylos baigčiai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-134 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė