22cb965c-e299-4ecc-a765-5cc05a4ca573 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Almantas Padvelskis             Civilinė byla Nr. 2A-1134-538/2015Teisėjas Vaclovas Paulikas             (Proceso Nr. 2-06-3-10751-2014-2)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              2.6.4.6.; 3.3.1.21; 3.4.1.5.; 3.4.1.6. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. lapkričio 6 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovei D.

V., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Vidai Å eikienei, atsakovo atstovėms advokatei Julijai Viktorijai Flis ir advokato padėjėjai Eglei Gabrėnienei, iÅ¡vadÄ duodančios institucijos atstovėms A. Å . ir B. S., apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo M. T. I. (M. T. I.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. V. ieÅ¡kinį atsakovui M. T. I., iÅ¡vadÄ teikiančioms institucijoms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir nuolatinės globos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir nuolatinės globos nustatymo, juo nurodė, kad 2014-07-28 tragiÅ¡kai žuvo mažametės F.

M. I. mama L. Å ., kuri buvo ieÅ¡kovės sesuo. Atsakovas ir jo dukros F. M. I. dvasiniai ir emociniai ryÅ¡iai yra nutrÅ«kę, nes su tėvu vaikas bendravo labai retai. Atsakovas turi daugiau vaikų iÅ¡ ankstesnių santuokų, tačiau jais nesirÅ«pina, jų neiÅ¡laiko. Atsakovas yra teistas už įvairių tyčinių nusikaltimų padarymÄ , dėl jų jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl atsakovo moralinės savybės neleidžia jam patikėti vaiko auklėjimo. Atsakovas ilgÄ laikÄ nesirÅ«pino dukra, nesistengė užtikrinti jos poreikių.

Kadangi vaiko ir tėvo ryÅ¡iai yra nutrÅ«kę, ieÅ¡kovė praÅ¡o atskirti vaikÄ nuo tėvo ir jÄ paskirti vaiko nuolatine globėja ir priteisti aÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai F. M. I., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis iÅ¡mokomis po 500 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-27 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, t.y. atskyrė nepilnametį vaikÄ F. M. I., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), nuo jos tėvo atsakovo M.

T. I., gimusio (duomenys neskelbtini); nustatė F. M. I. nuolatinę globÄ Å¡eimoje, nuolatiniu globėja paskiriant D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant nuolatinės globos vietÄ globėjos gyvenamojoje vietoje; priteisė iÅ¡ atsakovo M. T. I. nepilnametės dukters F. M. I. iÅ¡laikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 145,00 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė ieÅ¡kovei D.

V. iÅ¡ atsakovo M. T. I. 621,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas sprendimo dalyje dėl tinkamo ieÅ¡kovo byloje pasisakė, kad nors ieÅ¡kovė nelaikytina vaiko artimÄ ja giminaite (nes ji yra ne vaiko, o vaiko mamos sesuo) (LR CK 3.135 str.), tačiau, atsižvelgdamas, jog ieÅ¡kovė yra dabartinė vaiko laikinoji globėja, kuri vienintelė Å¡iuo metu rÅ«pinasi vaiku, tai, kad ieÅ¡kovė turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tėvų valdžios apribojimo, tai, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija pritaria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimams, įvertinęs Å¡ias aplinkybes ir teismo vaidmenį Å¡eimos bylose, vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais, padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė yra tinkama ieÅ¡kovė ir turi teisę pareikÅ¡ti teismui šį ieÅ¡kinį.

Sprendimo dalyje dėl jurisdikcijos ir byloje taikytinos teisės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika, konstatavo, kad byla dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir taikytina Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.32 str.). Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas M. T. I. ilgÄ laikÄ negyvena ir Å¡iuo metu negali gyventi su savo dukra F. M. I. dėl objektyvių priežasčių – dėl gyvenimo skirtingoje Å¡alyje, dėl asmeninių savybių, ilgalaikio nesidomėjimo vaiku, socialinių ir vaiko priežiÅ«ros įgÅ«džių stokos, nenoro traumuoti vaikÄ , todėl atsižvelgiant į vaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius su laikinosios globėjos Å¡eima, jos nenorÄ gyventi kartu su tėvu, yra pagrindas atskirti dukrÄ F.

M. I. nuo tėvo M. T. I. (CK 3.179 str.). Taip pat teismas pažymėjo, kad, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, D. V. nuo pat vaiko mamos žūties rÅ«pinasi, prižiÅ«ri ir iÅ¡laiko F. M. I.. D. V. yra mergaitės žuvusios mamos L. Å . sesuo ir krikÅ¡to mama, nuo 2014 m. liepos 31 d. nustačius laikinÄ jÄ globÄ , yra laikina gobėja pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-29 įsakymÄ Nr. DÄ®V-1146. D. V. gerai atlieka savo kaip laikinosios globėjos pareigas, daug dėmesio skiria globotinės F.

M. I. gerovei, savarankiÅ¡kumo ugdymui, todėl yra pagrindas D. V. paskirti F. M. I. globėja, nustatant globos vietÄ globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.264 str. 3 d., 3.265 str. 1 d. 1 p.). Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus iÅ¡lieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų, todėl atsakovui iÅ¡lieka pareiga iÅ¡laikyti dukrÄ (CK 3.192, 3.195 str.), todėl vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, pripažįstama, kad atsakovas turi pareigÄ teikti dukrai F. M. I. 145,00 Eur (500,00 Lt) dydžio iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , iki vaiko pilnametystės. Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ nutraukti.

Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovė byloje yra netinkama ieÅ¡kovė, kadangi remiantis LR CPK 400 straipsniu, ji neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimų dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimų, taip pat LR CK 3.182 straipsnis aiÅ¡kiai apibrėžia asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, sÄ raÅ¡Ä , tačiau ieÅ¡kovė į šį sÄ raÅ¡Ä nepatenka. ieÅ¡kovė taip pat neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimo dėl nuolatinės globos nustatymo, kadangi tokį praÅ¡ymÄ gali pateikti tik valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras (LR CPK 497 str. 1 d.).

Taigi ieÅ¡kinys atmestinas tuo pagrindu, kad pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo“, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347-2000, preambulės 12 ir Reglamento 8 straipsnyje nurodytus pagrindus, suformuluotus pagal artumo kriterijų, jurisdikcija pirmiausia turėtų priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narei, tačiau pažymėtina, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo iÅ¡davimo grÄ Å¾inti vaikÄ F.

M. I. į vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį – A, todėl darytina iÅ¡vada, kad mažamečio vaiko F. M. I. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Å¡alis A, o Lietuvos Respublika – vieta, kurioje vaikas yra laikomas neteisėtai, todėl pagal 1980-10-25 Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 16 straipsnį valstybės, į kuriÄ vaikas iÅ¡vežtas arba kurioje jis laikomas, teismo ar administracinė institucija nesprendžia dėl vaiko globos teisių iÅ¡ esmės. Taip pat pažymėtina, kad laikinoji globa mažamečiam vaikui 2014-08-29 sprendimu paskirta kaip bÅ«tinoji apsaugos priemonė, pritaikyta skubos atveju remiantis 1996 m.

Konvencijos 11 straipsniu. Taigi Lietuva taikė bÅ«tinÄ jÄ apsaugos priemonę skubos atveju kaip valstybė, kurios teritorijoje yra vaikas, o ne kaip vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė. Atsakovas taip pat nurodo, kad atsakovo procesinės teisės, susijusios su procesinių dokumentų vertimu į Å¡alies A kalbÄ , buvo Å¡iurkščiai pažeistos, kadangi atsakovo teisė į teismo posėdžių bei procesinių dokumentų vertimÄ Ä¯ Å¡alies A kalbÄ nebuvo užtikrinta, procesiniai dokumentai nebuvo verčiami ir į anglų kalbÄ .

Atsakovas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl tėvo charakteristikos, kadangi teismas rėmėsi sena, nebeaktualia medžiaga. Atsakovas taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo, kadangi Å¡alyje A vykdoma procedÅ«ra dėl nepilnametės F. M. I. grÄ Å¾inimo. Å alyje A teismo posėdis dėl nepilnametės F. M. I. grÄ Å¾inimo suplanuotas 2015-11-12.IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ visiÅ¡kai sutikdama su pirmosios instancijos sprendimo motyvais.

Dėl apelianto argumento, kad byla nėra teisminga Lietuvos teismams, nurodo, kad pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo“, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347-2000, nuostatos nukreipia į valstybę narę, kurios teismui priklauso jurisdikcija. Atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 30 str. 4 d.); ieÅ¡kinys, susijęs su globėjo pareigų ėjimu, – pagal globėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 40 str. 10 d.); tėvų valdžios apribojimo bylų teismingumas nustatomas pagal globėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 401 str. 2 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jurisdikcijÄ Å¡ioje byloje turi Lietuvos teismas.

Dėl atsakovo procesinių teisių pažeidimo ieÅ¡kovė nurodo, kad praÅ¡ymÄ dėl dokumentų vertimo į Å¡alies A kalbÄ ir Å¡alies A kalbos vertėjo dalyvavimo teismo posėdžiuose atsakovas pateikė tik 2015-03-09, kai byla po pertraukos buvo baigiama nagrinėti teismo posėdyje, o parengiamuosiuose teismo posėdžiuose neprašė, kad dokumentai bÅ«tų verčiami į Å¡alies A kalbÄ . Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikiami jam suprantama anglų kalba, kuria jis pats kalbėjo posėdžiuose, taip pat juose dalyvavo ir anglų kalbos vertėja.

Teismas atsižvelgdamas į atsakovo elgesį ankstesniuose teismo posėdžiuose, jo patikinimus, kad anglų kalba jam yra puikiai suprantama, atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ procesinius dokumentus iÅ¡versti į anglų kalbÄ .              Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Dėl jurisdikcijosNagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimÄ dėl jurisdikcijos, atsižvelgtina į tai, kad Vilniaus apygardos teisme buvo priimta nutartis civilinėje byloje Nr. eN2-3795-567/2015 dėl teismo leidimo grÄ Å¾inti nepilnametį vaikÄ iÅ¡davimo.

Å ia nutartimi teismas pasisakė, kad byla yra teisminga Lietuvos Respublikai, vadovaujantis LR CPK VI skirsnio 7 straipsnio 2 dalimi. Minėta nutartis buvo nagrinėta apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme ir Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista. Todėl įvertinus tÄ aplinkybę, kad Å¡ia Vilniaus apygardos teismo nutartimi mergaitę buvo atsisakyta grÄ Å¾inti į jos kilmės Å¡alį ir ji liko gyventi Lietuvos valstybėje, kurioje gyvena jau ilgiau nei metus, t. y. nuo 2014-08-29, kai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DÄ®V-1146 buvo nustatyta laikina globa, apelianto argumentas, kad byla nėra teisminga Lietuvos teismams, yra atmestinas, vadovaujantis LR CPK VI skirsnio 121 straipsnio 1 dalimi ir 1996 m. spalio 19 d.

Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo, tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių įgyvendinimo 7 straipsnio 1 dalies b) punktu, t. y. tais atvejais, kai vaikas neteisėtai iÅ¡vežamas arba laikomas, jurisdikcijÄ ir toliau turi susitariančiosios valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyveno prieÅ¡ pat jo iÅ¡vežimÄ ar laikymÄ , institucijos tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ kitoje valstybėje bei to paties Reglamento 8 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.Dėl procesinių teisių pažeidimo.Atsakovas taip pat nurodo, kad atsakovo procesinės teisės, susijusios su procesinių dokumentų vertimu į Å¡alies A kalbÄ , buvo grubiai pažeistos, kadangi atsakovo teisė į teismo posėdžių bei procesinių dokumentų vertimÄ Ä¯ Å¡alies A kalbÄ nebuvo užtikrinta, procesiniai dokumentai nebuvo verčiami ir į anglų kalbÄ .IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai iÅ¡versti į anglų kalbÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka.Pagal LR CPK 113 straipsnio 3 dalį, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi bÅ«ti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi bÅ«ti pateikti Å¡ių dokumentų vertimai į jiems suprantamÄ kalbÄ .

Jeigu pateikiami dokumentai Å¡io Kodekso numatytais atvejais turi bÅ«ti iÅ¡versti į užsienio kalbÄ , dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. LR CPK 118 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai Å¡alis ar trečiasis asmuo veda bylÄ per atstovÄ , su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai Å¡alis ar trečiasis asmuo teismui raÅ¡tu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik Å¡aliai ar trečiajam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti anglų kalba iki atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su kvalifikuota advokate, Lietuvos piliete, mokančia lietuvių kalbÄ . Atsakovas nurodė, kad anglų kalba jam yra suprantama, todėl neprieÅ¡taravo ir teismo posėdžių metu bendrauti anglų kalba. Taigi atsižvelgiant į tai, kad atsakovÄ atstovavo atstovė, mokanti valstybinę kalbÄ , atsakovo procesinės teisės, susijusios su vertimu į jam suprantamÄ kalbÄ , nebuvo pažeistos.Dėl bylos sustabdymoAtsakovas pateikė praÅ¡ymÄ byloje dėl bylos sustabdymo, kadangi Å¡iuo metu Å¡alyje A vykdoma procedÅ«ra dėl nepilnametės F.

M. I. grÄ Å¾inimo, o 2015-11-12 yra numatytas teismo posėdis Å¡alyje A. Atsižvelgiant į tai, kad byla dėl mergaitės grÄ Å¾inimo į Å¡alį A jau yra iÅ¡spręsta Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apygardos teismo nutartis atmesti pareiÅ¡kėjo M. T. I. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti teismo leidimÄ grÄ Å¾inti vaikÄ F. M. I. į vaiko kilmės Å¡alį – Å¡alį A jau buvo peržiÅ«rėta apeliacine tvarka ir palikta galioti, darytina iÅ¡vada, kad klausimas dėl nepilnametės F. M. I. grÄ Å¾inimo į kilmės Å¡alį yra iÅ¡spręstas, todėl nėra pagrindo stabdyti bylÄ atsakovo praÅ¡ymu.Dėl tinkamo ieÅ¡kovoApeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovė yra netinkama ieÅ¡kovė byloje, kadangi remiantis CPK 400 ir CK 3.182 straipsniais praÅ¡ymÄ dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti vaiko tėvai, artimieji giminaičiai, valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija, prokuroras.Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės reikalavimÄ nuo pat proceso pradžios palaikė valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos, kurios pagal CPK 3.182 straipsnio 2 dalį galėtų reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl vaiko atskyrimo, todėl teismas, aktyviai dalyvaudamas Å¡eimos byloje, vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė yra tinkama ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje.Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikÄ , rÅ«pintis jo sveikata, iÅ¡laikyti, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iÅ¡ jų negali gyventi su vaiku ir juo rÅ«pintis, gali bÅ«ti priimtas sprendimas atskirti vaikÄ nuo tėvų ar vieno iÅ¡ jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo 3.179 straipsnio pagrindu.

Pagal LR CK 3.182 str. praÅ¡ymÄ dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti vaiko tėvai, artimieji giminaičiai, valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija, prokuroras. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė yra nepilnamečio vaiko teta, t. y. mažametės F. M. I. žuvusios mamos sesuo, ji nėra laikytina artima giminaite LR CK 3.135 straipsnio prasme. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso 3.182 straipsnio normos konstrukcija nėra aiÅ¡kinama plečiamai ir nustato baigtinį subjektų sÄ raÅ¡Ä , galintį teikti praÅ¡ymÄ dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nėra tinkamas subjektas teikti praÅ¡ymÄ dėl tėvo – atsakovo atskyrimo nuo jo mažametės dukters F.

M. I.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Jungtinių tautų 1989 m. Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei LR CK 3.183 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, yra nesaistomas pareikÅ¡tų reikalavimų, todėl priima sprendimÄ atsižvelgdamas į susidariusiÄ padėtį ir vaiko interesus.Å ioje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus                     2014-08-29 įsakymu Nr. DÄ®V-1146 nepilnametei F.

M. I. nustatyta laikinoji globa globėjos                   D. V. Å¡eimoje ir 2015-01-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta nepilnamečio vaiko F. M. I. gyvenamoji vieta su ieÅ¡kove bei uždrausta atsakovui iÅ¡sivežti nepilnametę dukrÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo, iki bus iÅ¡nagrinėta Å¡i civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė yra nepilnamečio vaiko globėja, vienas subjektų, galinčių paduoti ieÅ¡kinį dėl tėvų valdžios apribojimo (laikino ar neterminuoto), yra vaiko globėjas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis, CPK 400 straipsnis).

Ä®statyme iÅ¡skiriamos dvi vaiko globos rÅ«Å¡ys – laikinoji ir nuolatinė (CK 3.252 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Pagal įstatymÄ abiejų vaiko globos rÅ«Å¡ių atvejais globėjams suteikta teisė reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tėvų valdžios (laikino ar terminuoto) apribojimo. Asmens įgytas vaiko globėjo statusas, esant teisme prasidėjusiam Å¡alių ginčui dėl vaiko, suteikia pagrindÄ pripažinti asmenį tinkamu subjektu, t. y. turinčiu teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl tėvų valdžios apribojimo bei iÅ¡laikančiu šį statusÄ procesine prasme iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme pabaigos net ir tuo atveju, kai vaiko globa tėvų praÅ¡ymu pasibaigia.

Toks vaiko globėjo statuso procesinės padėties tęstinumas pripažintinas viena vaiko teises užtikrinančių garantijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2012). Taigi vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, kaip laikina mažamečio vaiko globėja, turi teisę kreiptis su praÅ¡ymu dėl mažametės F. M. I. tėvo atsakovo valdžios apribojimo.Dėl tėvų valdžios apribojimoPagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžiÄ , kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirÅ«pina vaikais.

Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir iÅ¡laikyti savo vaikus. Å ios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rÅ«pinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirÅ«pina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neiÅ¡laiko, reiÅ¡kia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankcijÄ â€“ tėvų valdžios apribojimÄ . Å ios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iÅ¡ sisteminio ir lingvistinio Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo galima daryti iÅ¡vadÄ , jog tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytų aplinkybių.

Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais bÅ«tų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rÅ«pintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamÄ jÄ , prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Byloje nustatyta, kad nuo 2014 m. liepos 31 d. nustačius laikinÄ jÄ globÄ , ieÅ¡kovė yra laikina gobėja pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-29 įsakymÄ Nr. DÄ®V-1146.

Taip pat byloje tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl teismo leidimo grÄ Å¾inti nepilnametį vaikÄ iÅ¡davimo, nustatė, kad atsakovas tinkamai nesirÅ«pino vaiku, savo elgesiu nerodė tinkamo tėviÅ¡ko pavyzdžio, t. y. dar gyvendamas Å¡alyje A atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl prekybos žmonėmis, bendradarbiaujant su kitais asmenimis, kuris buvo vykdomas 2006 metais, jam buvo skirta 32 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2001 metais ir 2004 metais prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ buvo pateikti pareiÅ¡kimai dėl padarytų seksualinio pobÅ«džio nusikaltimų.

IÅ¡ Å¡alies A nepilnamečių apsaugos tarybos buvo pateikti duomenys apie tėvo fizinį ir psichologinį smurtÄ Å¡eimoje. Tėvo teisės jau buvo laikinai apribotos nuo 2014-07-31 iki 2014-10-30 pagal Å¡alies A (duomenys neskelbtini) teismo 2014-07-31 sprendimÄ . 2015-02-17 Å¡alies A (duomenys neskelbtini) policijos duomenimis, yra atliekamas tyrimas dėl atsakovo galimai įvykdyto incesto savo vaikų L. I. ir N. I. atžvilgiu. Taip pat ieÅ¡kovė nurodo, kad iÅ¡laikymÄ vaikui (po 150 Eur) atsakovas teikė tol, kol vyko teisminis procesas pirmosios instancijos teisme, todėl teigti, kad atsakovas teikia finansinę paramÄ nepilnametei dukrai, negalima.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi sena bei Å¡iuo metu neaktualia informacija, kadangi atsakovas pasikeitė ir dabartinis atsakovo elgesys, t. y. jo siekis teisminiu bÅ«du iÅ¡laikyti tėvo valdžiÄ , yra faktas, kad atsakovas siekia rÅ«pintis dukra. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas iki Å¡iol nepateikė jokių duomenų ir iÅ¡vadų iÅ¡ Å¡alies A nepilnamečių apsaugos institucijų apie atsakovo galimybes tinkamai atlikti tėvo pareigas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog pastaruoju metu tėvas bylinėjimosi proceso metu siekia nenutraukti ryÅ¡ių su dukra, negali pateisinti tėvo pareigos tinkamai rÅ«pintis vaiku nevykdymo iki teisminio proceso pradžios.

Taigi tai, kad tik po bylos iÅ¡kėlimo teisme pasikeitė tėvo elgesys ir jie siekia susigrÄ Å¾inti vaikÄ , nagrinėjamo ginčo atveju negali bÅ«ti prielaida atsisakyti apriboti tėvo valdžiÄ , nes bylÄ nagrinėjęs teismas nustatė, kad vaiko interesus augti saugioje ir darnioje aplinkoje užtikrintų vaiko palikimas gyventi su globėja, kadangi byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo pat vaiko mamos žūties rÅ«pinasi, prižiÅ«ri ir iÅ¡laiko mažametę F. M. I., todėl ieÅ¡kovė gerai atlieka savo, kaip laikinos globėjos, pareigas.

Be to, iÅ¡ dabartinio tėvo elgesio taip pat negalima pagrįstai spręsti, kad atsakovo požiÅ«ris į vaikÄ iÅ¡ esmės pasikeitė. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nutraukus vaiko ir globėjos ryÅ¡ius vaikas bÅ«tų paveiktas psichologiÅ¡kai, kadangi remiantis tiek Å¡alies A vaikų teisių institucijų iÅ¡vadomis, tiek ir Lietuvos vaikų teisių apsaugos institucijų iÅ¡vadomis bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybės, darytina iÅ¡vada, kad mažametės dukters F.

M. I. ir jos tėvo nesieja tamprÅ«s ryÅ¡iai, o tėvo aplaidus elgesys vykdant tėvo pareigas leidžia konstatuoti, kad yra pagrindas apriboti tėvo valdžiÄ . Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimÄ teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių praÅ¡oma apriboti tėvų valdžiÄ . Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko raidai ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas Å¡iÄ priemonę taip pat laiko iÅ¡imtine (žr., pvz., cituotÄ sprendimÄ Johansen v. Norway, § 78). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausiÄ tėvų valdžios apribojimo bÅ«dÄ yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Byloje nustatyta, kad iki pat 2015 m. sausio mėnesio atsakovas nebuvo atvykęs iÅ¡ Å¡alies A į LietuvÄ pasimatyti ir pabendrauti su F., kuriai matant įvyko jos motinos mirtis, o dukra pradėjo domėtis tik gavęs procesinius dokumentus iÅ¡ teismo, todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovas, kaip vaiko tėvas, yra nusiÅ¡alinęs nuo tiesioginių tėvo pareigų, t. y. neaugina savo dukros, nesidomi dukros auklėjimu, vystymusi, sveikata, elgesiu, moraliniu ir dvasiniu ugdymu bei neteikia iÅ¡laikymo.

Taip pat įvertintini byloje konstatuoti faktai apie atsakovo gyvenimo bÅ«dÄ , t. y. kad 2011-02-23 atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl prekybos žmonėmis, bendradarbiaujant su kitais asmenimis, kuris buvo vykdomas 2006 metais, taip pat 2001 metais ir 2004 metais prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ buvo pateikti pareiÅ¡kimai dėl padarytų seksualinio pobÅ«džio nusikaltimų, tačiau nesurinkus pakankamai įrodymų kaltinimai buvo nutraukti. Dėl atsakovo ir Å¡iuo metu yra vykdomas tyrimas dėl galimai įvykdyto incesto savo vaikų atžvilgiu (Å¡ių vaikų motina N. G.).

Nuo 2011 m. kovo iki 2013 m. sausio F. M. I. stebėjo Å¡alies A rÅ«pybos biuras dėl Å¡eimoje kilusių konfliktų, 2011 metais vaikas keliems mėnesiams buvo iÅ¡keldintas iÅ¡ tėvų namų dėl rimtų konfliktų tarp tėvų. Taip pat nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) 2014-07-31 teismo sprendimÄ Nepilnamečių apsaugos tarnybos praÅ¡ymu dėl F. M. I. atsakovui jau buvo laikinai apribotos tėvo teisės nuo 2014-07-31 iki 2014-10-30, suteikiant mergaitei institucinę globÄ . Byloje buvo pateikti duomenys ir apie atsakovo vartojamÄ fizinį ir psichologinį smurtÄ Å¡eimoje.

Ä®vertinus ir tÄ aplinkybę, kad atsakovas pradėjo teikti finansinį iÅ¡laikymÄ dukrai tik paraginus vaiko teisių apsaugos specialistams, darytina iÅ¡vada, kad mažametei F. M. I. gyvenimas ir bendravimas su tėvu atsakovu neatitiks geriausių vaiko interesų, kadangi atsakovas vengia atlikti savo pareigÄ auklėti dukrÄ bei daro žalingÄ Ä¯takÄ vaiko asmenybės formavimuisi savo amoraliu elgesiu. Teismas, atsižvelgdamas į tÄ aplinkybę, kad tėvas vis dėlto Å¡iuo metu deda pastangas nenutraukti ryÅ¡io su dukra, konstatuoja, kad yra pagrindas taikyti laikinÄ tėvo valdžios apribojimÄ .

Remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad esant sudėtingiems tėvų, globėjų ir vaiko santykiams bei neaiÅ¡kiam laikui, kada gali iÅ¡nykti aplinkybės, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia, ir ar iÅ¡ viso taip gali atsitikti, teismas gali nenustatyti laikino tėvų valdžios apribojimo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taiko atsakovui laikinÄ tėvo valdžios apribojimÄ nenustatydama termino nepaisant to, kad toks reikalavimas byloje nebuvo pareikÅ¡tas (LRCK 3.183 str. 2 d., LRCPK 405 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinas tėvo valdžios apribojimo nustatymas neįgyja res judicata galios, todėl tėvas gali kreiptis teismÄ dėl laikino tėvo valdžios panaikinimo, kai tik iÅ¡nyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :              pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimÄ .             Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:             laikinai apriboti atsakovo M.

T. I. (M. T. I.), a.k (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvo valdžiÄ nepilnamečiam vaikui F. M. I. (F. M. I.), a.k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini).             KitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas             Almantas Padvelskis Kolegijos teisėjai             Irma Čuchraj              Marius Dobrovolskis