2019-08-21 Nr. AB-1557-3-61-3-01279-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-548-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01279-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 18.4.2; 18.7; 18.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. P. (J. K. P.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – Vilniaus m. skyrius) 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 49SF3684-(14.49.104) (toliau – 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2017 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-743-(7.5) (toliau – 2017 m. kovo 22 d. sprendimas); 3) įpareigoti NŽT pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatas kompensuoti pareiškėjui už likusį 0,0978 ha plotą buvusio savininko F. P. (F. P.) nuosavybės teisėmis Vilniuje valdytos žemės.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad NŽT Vilniaus m. skyrius 2016 m. gruodžio 21 d. sprendime nurodė, jog už neatkurtą 0,0978 ha plotą nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik pinigais. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į NŽT, prašydamas atkurti nuosavybės teises į minėtą plotą natūra (žemės sklypu), o ne pinigais. NŽT 2017 m. kovo 22 d. sprendime nurodė, kad minėta žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl gražinti jos natūra nėra galimybių.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad NŽT Vilniaus m. skyrius neįvykdė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 (toliau – Nutarimas) (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. vasario 6 d. iki 2003 m. spalio 18 d.) 3 punkte nustatytos pareigos raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Dėl šio institucijos neveikimo pareiškėjo valia nebuvo patikslinta. Institucijai nustatytos pareigos neįvykdymas negali daryti įtakos pareiškėjo teisių suvaržymui. Kad ši institucijos pareiga nėra savitikslė yra nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2240/2014.

4. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas yra formuojamas Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypas, o pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatas sklypas formuojamas pagal natūra neatkurtos žemės dalies vertę. Pirmuoju atveju sklypas individualiai statybai formuojamas tame mieste, kur buvo turėtoji žemė, antruoju atveju – mieste, kur buvo turėtoji žemė ir kituose miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus tam tikrus nurodytus miestus. NŽT 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 49S-360 pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,0832 ha ploto Vyriausybės nustatyto dydžio naują žemės sklypą individualiai statybai, esantį (duomenys neskelbtini). Likęs negrąžintas žemės plotas į buvusio savininko F. P. turėtą žemę yra 0,0978 ha. Pareiškėjas nurodė, kad į šį plotą nuosavybės teisės jam turi būti atkurtos pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą, t. y. suteikiant lygiavertį naują žemės sklypą individualiai statybai, kaip nurodyta pareiškėjo 2009 m. kovo 9 d. prašyme. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jo pavardė buvo įtraukta į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jau nuo 2000 metų.

5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamas NŽT Vilniaus m. skyriaus, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus palikti nenagrinėtą.

6. NŽT nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) numatė, kad tuo atveju, kai pilietis iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. NŽT pažymėjo, kad Atkūrimo įstatyme nustatyti terminai valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar atlyginimo būdo išreikšti yra naikinamieji. Asmenys nerealizavę teisių per šiuos terminus, vėliau jų įgyvendinti negali (LVAT 2014 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2501/2013 ir kt.).

7. NŽT taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tik 2009 m. sausio 28 d. raštu informavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (toliau – Žemėtvarkos skyrius), kad buvusio savininko F. P. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes užimtas privačios namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Apie šį administracijos sprendimą buvo informuotas ir pareiškėjas kartu informuojant jį apie teisę skųsti šį sprendimą, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie šio sprendimo apskundimą, todėl NŽT ir NŽT Vilniaus m. skyrius pareiškėjo ginčijamais sprendimais pagrįstai informavo pareiškėją, kad neturi galimybės atkurti jam nuosavybės teises į 0,0978 ha žemės plotą natūra.

8. NŽT nuomone, pareiškėjo nurodomas Nutarimo 3 punktas ginčo situacijai netaikytinas, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas (natūra) nebuvo panaikintas ir egzistavo, todėl atsakinga institucija neprivalėjo pareiškėjo informuoti apie kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus.

9. NŽT pastebėjo, kad pareiškėjas skunde teismui nurodė reikalavimą atkurti nuosavybės teises kitu būdu nei nurodyta pareiškėjo prašymuose, adresuotuose NŽT Vilniaus m. skyriui ir NŽT, ir šis reikalavimas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka nebuvo nagrinėtas, remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, laikytina, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytos privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, todėl minėtas reikalavimas turi būti paliekamas nenagrinėtu.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino NŽT Vilniaus m. skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir NŽT 2017 m. kovo 22 d. sprendimą bei įpareigojo NŽT Vilniaus m. skyrių pareiškėjo 2016 m. lapkričio 16 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

11. Teismas pastebėjo, kad atsakovas ginčijamame sprendime nurodo, jog pareiškėjo valia dėl nuosavybės atkūrimo būdo, grąžinti žemę natūra, buvo nurodyta 1991 m. gruodžio 18 d. prašyme, tačiau teismas pažymėjo, kad byloje yra pareiškėjo 1998 m. vasario 20 d. prašymas, kuriame jis pageidavo 879 kv. m plotą išpirkti, o 1 810 kv. m ploto žemės sklypo atkuriant nuosavybės teisę į žemę pageidauja gauti kitoje vietoje naujos žemės sklypo statybai. Teismas nurodė, kad pastaroji pareiškėjo prašymo dalis nėra pakankamai aiški, tačiau iš jos galima spręsti, kad pareiškėjas siekė, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos suteikiant naują žemės sklypą statybai. Esant neaiškumams, nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija pagal Nutarimo 3 punkto nuostatas (redakcija, galiojusi 2003 m. vasario 5 d.) privalėjo paprašyti pareiškėjo patikslinti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, tačiau byloje nėra duomenų apie tokį siūlymą. Teismas nurodė, kad atsakovui nevykdant pareigos pašalinti neaiškumus, toks neveikimas vėliau negali būti panaudotas prieš pareiškėją ir turi būti vertinamas pareiškėjo naudai.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2009 m. kovo 9 d. prašymu siekė, jog jam už valstybės išperkamą žemę būtų kompensuota neatlygintai perduodant lygiavertį turėtajam žemės sklypą individualiai statybai (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p.). Atsakydamas į šį pareiškėjo prašymą, Žemėtvarkos skyrius 2009 m. balandžio 1 d. rašte Nr. S22-259 nurodė, kad pareiškėjas bus informuotas, kai eilės tvarka bus siūlomi nauji žemės sklypai, o lygiaverčiai žemės sklypai suteikiami piliečiams tokia pat eilės tvarka ir tik po to, kai piliečiams bus suteikti nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo pagrįstų lūkesčių, jog atsakingos institucijos veiks taip, kaip buvo įsipareigojusios 2009 m. balandžio 1 d. rašte. NŽT Vilniaus m. skyrius 2016 m. gruodžio 21 d. sprendime nepateikė išaiškinimo dėl anksčiau priimtų administracinių aktų vykdymo, tuo pažeisdamas atsakomybės už priimtus sprendimus principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 11 punkte.

13. Teismas taip pat konstatavo, kad NŽT Vilniaus m. skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis (dėl pareiškėjo nurodyto nuosavybės teisių atkūrimo būdo), todėl buvo pažeistos VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos. NŽT 2017 m. kovo 22 d. sprendimu neteisėtas ir nepagrįstas NŽT Vilniaus m. skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimas nebuvo pakeistas, todėl toks NŽT sprendimas taip pat buvo teismo pripažintas neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų ir naikintinu.

14. Teismas pastebėjo, kad nagrinėti pareiškėjų prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pavesta NŽT diskrecijai. Teismas pažymėjo, kad neturi įgaliojimų vykdyti viešojo administravimo subjekto funkcijų, todėl atmetė pareiškėjo prašymą įpareigoti NŽT kompensuoti už likusį 0,0978 ha plotą pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatas.

III. 15. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Vilniaus m. skyriaus, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. NŽT apeliaciniame skunde pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai nurodydama šiuos argumentus:

16.1. Pareiškėjo 1998 m. vasario 20 d. prašymas, kuriame buvo išreikštas pageidavimas „1 810 kv. m ploto žemės sklypą gauti kitoje vietoje (naujos žemės sklypo statybai)“ buvo vykdomas, tačiau kaip pagrįstai nurodyta ginčijamuose sprendimuose, Vilniaus apskrities viršininkas parinko pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir įrašė pareiškėją į Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 2.3-10685-(01) patvirtintą piliečių eilę. Pareiškėjui pateikus prašymą po įstatymų nustatytų terminų keisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo (iki 2003 m. balandžio 1 d.), Vilniaus apskrities viršininkas vykdydamas jam suteiktą diskrecijos teisę iki 2012 m. sausio 31 d. parinkti asmenims nuosavybės teisių atkūrimo būdą, įvertinęs nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius pareiškėjo prašymus, nusprendė įtraukti pareiškėją į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilę (toliau – Naujų sklypų pageidaujančių piliečių eilė), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad institucija netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus prašymus ir dėl to priėmė neteisingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs imperatyvius terminus, per kuriuos asmenys turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą gali teikti prašymus, nurodydami ar pakeisdami valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir institucija vykdydama tokius prašymus yra saistoma įstatymo leidėjo nustatytų terminų.

16.2. Žemėtvarkos skyrius 2009 m. balandžio 1 d. raštu Nr. S22-259 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad pagal jo 1991 m. gruodžio 18 d. pirminio prašymo padavimo datą jis yra įtrauktas į Naujų sklypų pageidaujančių piliečių eilę 492 numeriu ir nurodė, kad pareiškėjas bus informuotas atskiru raštu, kai eilės tvarka bus siūlomi nauji žemės sklypai individualiai statybai Vilniaus mieste, tačiau, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, šiame rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas bus įtrauktas į lygiaverčių žemės sklypų individualiai statybai eilę. Minėtu raštu buvo pateikta bendro pobūdžio informacija apie naujų žemės sklypų individualiai statybai atkūrimo tvarką, todėl NŽT Vilniaus m. skyrius ir NŽT, atsižvelgdami į nustatytus terminus išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar ją pakeisti, į tai, kad pareiškėjas pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, į tai, kad NŽT, tenkindama pareiškėjo 2015 m. spalio 6 d. prašymą, 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 49S-360 pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises jam perduodama neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0832 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai, pagrįstai ginčijamais sprendimais informavo pareiškėją, kad jam liko atkurti nuosavybės teises į 0,0978 ha buvusio savininko F. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės plotą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas įstatymų nustatytais terminais išreiškė valią atkurti nuosavybės teises natūra, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai šią žemėvaldą pripažinus valstybės išperkama žeme, pareiškėjui nuosavybės teisės galėtų būti atkurtos atlyginant pinigais.

16.3. Pareiškėjo ginčijami NŽT Vilniaus m. skyriaus ir NŽT sprendimai yra informacinio pobūdžio raštai, nes juose nurodyta, kad ateityje pareiškėjui nuosavybės teisės galės būti atkurtos už 0,0978 ha žemės atlyginant pinigais pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pareiškėjui ginčijami sprendimai nesukuria jokių teisinių pasekmių, nes NŽT nėra priėmusi sprendimo atkurti pareiškėjui nuosavybės teises už 0,0978 ha žemės plotą atlyginant pinigais, kurį pareiškėjas galėtų ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

17. Pareiškėjas J. K. P. atsiliepime prašo NŽT apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjo nuomone, ginčijami NŽT Vilniaus m. skyriaus ir NŽT sprendimai negali būti vertinami kaip informacinio pobūdžio atsakymai, nes juose aiškiai suformuluota nuostata dėl pareiškėjo teisės už likusį neatkurtos valstybės išperkamos žemės 0,0978 ha plotą gauti kompensaciją pinigais.

19. Pareiškėjas pastebi, kad ginčijamuose sprendimuose teigiama, jog iki 2003 m. balandžio 1 d. pareiškėjas nepareiškė valios dėl atkūrimo būdo pakeitimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pareiškėjo 1998 m. vasario 20 d. prašymas, kuriame pareiškėjas nurodė, jog pageidauja išpirkti 879 kv. m ploto žemės sklypo dalį, o 1 810 kv. m ploto žemės sklypo atkuriant nuosavybės teisę į žemę pageidauja gauti kitoje vietoje (naujos žemės sklypo statybai).

20. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad eilės naujiems žemės sklypams individualiai statybai gauti buvo sudarytos dar 2000 metais. Pasak pareiškėjo, tai patvirtina byloje esantis Žemėtvarkos skyriaus 2000 m. gegužės 22 d. raštas, kuriuo pareiškėjui buvo siūlomas naujas žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrino neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų, kadangi nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti nepaisoma apeliacinio skundo ribų.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas šiam ginčui faktines aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su jų vertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl jas keičia.

23. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia 2009 m. kovo 9 d. prašymu, kuriuo siekė, jog jam už valstybės išperkamą žemę būtų kompensuota neatlygintai perduodant lygiavertį turėtajam žemės sklypą individualiai statybai.

24. Prašymo pateikimo metu galiojusia Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi (2002 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. IX-1139, įsigaliojęs nuo 2002 m. spalio 25 d.) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

25. Remdamasis šiuo reguliavimu pilietis iki nustatyto termino galėjo pakeisti anksčiau pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą numatytą Atkūrimo įstatyme.

26. Pareiškėjas 2009-03-08 prašymą pateikė po Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi nustatyto termino, todėl atsakovas neprivalėjo pateikto prašymo tenkinti. Taip pat pagal prašyme suformuotą reikalavimą jis negalėjo būti tenkinamas ir šioje byloje skundžiamų sprendimų priėmimo metu. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo 2009 m. kovo 9 d. prašymas yra reikšmingas jo teisei į nuosavybės atkūrimą.

27. Pareiškėjas 1991 m. gruodžio 18 d. prašymu prašė atkurti nuosavybės teisės į žemę natūrą, tai yra grąžinti žemę buvusioje vietoje. Vilniaus m. I-os apylinkės teismo 1996-08-07 sprendimu institucija įgaliota spręsti nuosavybės teisių atkūrimą į žemę buvo įpareigota atkurti nuosavybės teises pareiškėjui natūrą į 675 kv. m. žemės dalį iki nacionalizacijos 1 810 kv. m ploto valdytos žemės, o į likusią žemę atkurti nuosavybės teises kitų Įstatyme numatytu būdu. Tai reiškia jog po nurodyto teismo sprendimo pareiškėjui tapo žinoma, jog į visą 1810 kv. m ploto žemės sklypą nuosavybės teisės natūra nebus atkurtos ir jis gali pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad dėl atsakovo neįvykdytos Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. vasario 6 d.) 3 punkte nustatytos pareigos raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus šio ginčo atveju vertinama, kaip aplinkybė nepadariusi įtakos pareiškėjo apsisprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad pareiškėjas 1998 m. vasario 20 d. prašymu, pareiškė valią atkurti nuosavybės teisę į žemę gauti kitoje vietoje naują žemės sklypą statybai bei dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūroje, perduodant jam 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 49S-360 neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0832 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai. Todėl daroma išvadą, jog pareiškėjas žinojo nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir būdamas aktyvus turėjo galimybę nekliudomai pasirinkti jam tinkamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

28. Atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, iš esmės atitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo panaikino NŽT Vilniaus m. skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir NŽT 2017 m. kovo 22 d. sprendimą bei įpareigojo NŽT Vilniaus m. skyrių pareiškėjo 2016 m. lapkričio 16 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

29. Nustačius šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Atmetus pareiškėjo skundą jis netenka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas priteisti išlaidas netenkintinas ( ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį, kurioje tenkintas pareiškėjo skundas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė