22c8a64d-6bcf-4561-96e8-e21a9e508c25 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1218/2010

Procesinio sprendimo kategorija 126.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

                                                                                                                                    Â

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto ViÅ¡inskio teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Transta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria tenkinti pareiÅ¡kėjų akcinės

bendrovės „Alytaus tekstilė“ bankroto administratoriaus ir kreditoriaus A. G. A. skundai panaikinti kreditorių susirinkimo

nutarimo dalį  civilinėje byloje Nr. B2-92-555/2010 bankrutuojančios akcinės bendrovės „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , nustatė:

Pareiškėjai BUAB „Alytaus

tekstilė“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo ir kreditorius A. G. A. bankroto byloje pateikė skundus dėl 2010 m.

vasario 2 d. BUAB „Alytaus tekstilė“ kreditorių komiteto nutarimo dalies panaikinimo. Pareiškėjai prašė pripažinti neteisėtu ir

panaikinti bankrutavusios AB „Alytaus tekstilė“ 2010 m. vasario 2 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimÄ

pirmu darbotvarkės klausimu – „nustatyti išlaidas

už parduodamÄ arba perduodamo įkeisto turto administravimÄ 1 procentÄ nuo perduodamo arba parduoto turto vertės“. Skunduose nurodoma, kad Å¡is nutarimas yra neteisėtas,

nepagrįstas bei pažeidžiantis kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu ar hipoteka, teises bei turtinius interesus bei prieštarauja

protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, kadangi perduodamo turto administravimo atlyginimo dydis yra nepagrįstai mažas, jis padengs tik

nedidelę BAB „Alytaus tekstilė“ faktiškai turėtų turto

administravimo išlaidų dalį ir kreditoriai, kurių reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu/hipoteka privalės atlyginti

žymiai didesnę dalį administravimo išlaidų, nei kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti

įkeitimu/hipoteka, nepriklausomai nuo išlaidų, skirtų įkeistam ar neįkeistam turtui administruoti, bei gaus mažesnę lėšų dalį

jų kreditoriniams reikalavimas tenkinti arba jų kreditoriniai reikalavimai iš viso liks nepatenkinti.

Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi tenkino BUAB „Alytaus tekstilė“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens ir kreditoriaus A. G. A. skundus. Teismas panaikino BAB „Alytaus tekstilė“ 2010 m. vasario 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria nustatytos iÅ¡laidos už parduodamÄ arba perduodamo įkeisto turto administravimÄ 1 procentas nuo perduodamo arba parduoto turto vertės. Teismas nurodė, kad BAB „Alytaus tekstilė“ kreditorių komiteto posėdyje dalyvavo penki į kreditorių komitetÄ iÅ¡rinkti nariai, du nariai balsavo raÅ¡tu, todėl laikė, kad kreditorių nutarimai priimti teisėtai.

Bankrutavusios AB “Alytaus tekstilė” kreditorių komitetas 2010 m. vasario 2 d., nagrinėdamas posėdžio darbotvarkės klausimÄ dėl administravimo iÅ¡laidų, tenkančių įkaito turėtojams, perduodant įkeistÄ turtÄ , nutarimu nutarė nustatyti iÅ¡laidas už parduodamÄ arba perduodamo įkeisto turto administravimÄ 1 procentÄ nuo perduodamo arba parduoto turto vertės, todėl laikytina, kad kreditoriai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ iÅ¡skirti įkeisto turto administravimo iÅ¡laidas į atskirÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ .

Teismas sprendė, kad pagal byloje pateiktÄ administratoriaus 2010 m. balandžio 13 d. BAB „Alytaus tekstilė “ gautinų pajamų už įkeistÄ bei neįkeistÄ turtÄ ir dengtinų administravimo iÅ¡laidų santykio apskaičiavimÄ , kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka/įkeitimu, galiojant skundžiamam nutarimui, sumokėtos įkeisto turto administravimo iÅ¡laidos maksimaliai dengtų apie 135861 Lt, o kreditoriams, kurių kreditoriniai reikalavimai nėra užtikrinti, tenka padengti apie 3400000 Lt administravimo iÅ¡laidų, be to, planuojamos gauti lėšos už įkeistÄ turtÄ yra apie 2000000 Lt didesnės, negu už neįkeistÄ turtÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kreditorių komitetas, nenustatęs konkrečių įkeisto turto administravimo iÅ¡laidų dydžio (Ä®BÄ® 33 straipsnio 5 dalis), priėmė nutarimÄ prieÅ¡taraujantį protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams bei pažeidžiantį kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu, teises bei turtinius interesus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju BAB „Alytaus tekstilė“ kreditoriai, priimdami skundžiamÄ nutarimÄ , iÅ¡skyrė įkeisto turto administravimo iÅ¡laidas į atskirÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ .

Atsižvelgiant į ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismo vertinimu, įkeisto turto administravimo išlaidos turėtų būti nustatomos įvertinant jas proporcingai visoms bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto administravimo bankroto proceso metu turėtoms išlaidoms.

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Transta“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo nutartį pakeisti, pareiÅ¡kėjų skundus atmesti arba priimti kitÄ sprendimÄ . Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:

1. Administravimo išlaidų klausimų sprendimas, tarp jų ir administratoriaus

atlyginimo nustatymas, priklauso kreditorių susirinkimo, o ne teismo kom­petencijai, todėl teismas sprendė ne jo kompetencijai

priskirtus klausimus.

2. Kreditorius

A. G. A. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, be reikalo vilkindamas bankroto eigÄ , nes skundÄ pateikė nesitikėdamas patenkinti savo kreditorinių reikalavimų.

3. Teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjai grįsdami savo skundus pirmos eilės kreditorių interesų gynimu bei įkeitimu užtikrintų kreditorių piktnaudžiavimu, iÅ¡kreiptai pateikia susiklosčiusiÄ bankroto byloje situacijÄ , nes įkeitimu užtikrinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 41,38 procento.

4. Administratoriaus siūlomas ir teismo priimtas ĮBĮ 33 straipsnio 3 dalyje nurodomas (įkeisto turto administravimo išlaidų) sutapatinimas su ĮBĮ 36 straipsnyje pateikiamomis (bendromis administravimo išlaidomis), prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ normoms.

5. Teismas negalėjo vertinti kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumo, nes susirinkimo nutarimai priimami pagal kreditorinių reikalavimų dydį, t.y. taip, kad tenkintų daugiausia kreditorinių reikalavimų turinčiųjų interesus (ĮBĮ 24str. l d.) arba labiausiai nuo bankroto nukentėjusiųjų interesus.

6. Administravimo išlaidų atlyginimo naštos užkrovimas tik 3 kreditoriams iš 108 pareiškusiųjų kreditorinius reikalavimus, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

7. Kreditoriai ir administratorius reikÅ¡dami teismui nepagrįstus skundus didina bendrÄ sias administravo iÅ¡laidas, kurias per teismÄ bando iÅ¡sireikalauti tik iÅ¡ trijų kreditorių.

8. Teismas, iÅ¡skirdamas atskirÄ , Ä®BÄ® neįvardinamÄ kreditorių rūšį, peržengė Ä®BÄ® taikymo ribas ir ėmėsi ginti įstatymu nenumatytų subjektų teises, t.y. netaikė įstatymiÅ¡kų priemonių (LR CK 1.136 str.; 1.137 str.).

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ bankroto administratoriaus

įgaliotas asmuo praÅ¡o nutraukti apeliacinį procesÄ , o laikant, jog skundÄ pasirašė asmuo turintis teisę jį

pasiraÅ¡yti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ . Atsiliepime atsakovas nurodo, kad:

1. AtskirÄ jį skundÄ padavė (pasirašė) asmuo, neturintis teisės jį paduoti (pasiraÅ¡yti), nes UAB „Transta“

direktorius įgaliojimu įgaliojo direktoriaus pavaduotojÄ L. K. atstovauti įmonės interesams tik civilinėje byloje Nr.

B2-92-555/2010. Taip pat prie atskirojo skundo nėra įrodymų apie L. K. turimÄ aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ .

2. Apeliantas apeliacinės

instancijos teismo alternatyviu praÅ¡ymu praÅ¡o – palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ , todėl apelianto

pateiktas dokumentas apskritai nėra laikytinas skundu ir neturėjo bÅ«ti priimtas, kadangi iÅ¡ pareikÅ¡to praÅ¡ymo darytina iÅ¡vada, jog apeliantÄ tenkina priimta pirmosios instancijos teismo nutartis.

3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė administravimo iÅ¡laidų sÄ matos bei neįsikiÅ¡o į administravimo iÅ¡laidų klausimo sprendimÄ , tačiau panaikino nutarimÄ prieÅ¡taraujantį protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei pažeidžiantį kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti hipoteka, teises bei turtinius interesus, todėl Å¡iuo pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis nėra naikintina.

4. Pirmosios instancijos teismas informavo apie A. G. A. skundÄ bei papildomus apelianto į bylÄ pateikiamus procesinius dokumentus ir byloje dalyvaujantiems asmenims leido su jais susipažinti.

5. Teismas turėjo pakankamÄ medžiagÄ , jog galėtų įvertinti skundžiamo nutarimÄ atitikimÄ protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams bei Lietuvos Respublikos įstatymams.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK

320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pateiktus argumentus, kad atskirÄ jį skundÄ padavė (pasirašė) asmuo, neturintis teisės jį paduoti (pasiraÅ¡yti), nurodo, jog Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 metų spalio 4 d. gautas UAB „Transta“ paaiÅ¡kinimas bei

tapatus skundas pasirašytas šios įmonės direktoriaus. Kolegijos nuomone, esant įmonės vadovo pasirašytam analogiškam skundui, laikytina, kad atskirasis

skundas pateiktas tinkamo atstovo, todėl vien dėl formalaus pažeidimo nėra pagrindo nutraukti apeliacinį procesÄ . Â

Apeliantas teisingai nurodo, kad administravimo iÅ¡laidų klausimų sprendimas, tarp jų ir administratoriaus atlyginimo nustatymas, priklauso kreditorių susirinkimo, o ne teismo kom­petencijai, tačiau neteisingai interpretuoja teismo vaidmenį Å¡iuo klausimu.  Pagal Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas gali bÅ«ti skundžiamas teismui, tokiÄ teisę

turi kreditoriai ir bankrutuojančios įmonės administratorius. Pagal ĮBĮ 25 straipsnio prasmę gali būti skundžiamas ir

kreditorių komiteto nutarimas, nes komitetas veikia kreditorių susirinkimo pavedimu ir pagal jo nustatytÄ kompetencijÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas nevirÅ¡indamas jam suteiktų įgaliojimų, neįsikiÅ¡damas

į administravimo iÅ¡laidų klausimo sprendimÄ , panaikino nutarimÄ pažeidžiantį kreditorių, kurių

reikalavimai nėra užtikrinti hipoteka, teises bei turtinius interesus.

Apelianto argumentai dėl kreditoriaus A. G. A. piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ir bankroto eigos vilkinimo yra nepagrįsti, nes kreditorius realizavo jam suteiktÄ teisę ginti savo kaip kreditoriaus pažeistas teises bei interesus.

Pagal Ä®BÄ® 25 straipsnio 4 dalį, kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė narių. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad BAB „Alytaus tekstilė“ 2010 m. vasario 2 d. kreditorių komiteto posėdyje dalyvavo penki į kreditorių komitetÄ iÅ¡rinkti nariai, du nariai balsavo raÅ¡tu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad kreditorių nutarimai priimti teisėtai.

Bankroto procedūrų vykdymo metu atsirandančios išlaidos, kurios laikytinos bankroto administravimo išlaidomis, nustatytos ĮBĮ

36 straipsnio 3 dalyje. Administravimo iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų (gautų pardavus įmonės turtÄ , įskaitant ir įkeistÄ , įmonei grÄ Å¾intų skolų, Å«kinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo iÅ¡laidomis tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas (Ä®BÄ® 36 str. 1, 2 d.). Bankroto bylų nagrinėjimo teisminėje

praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administravimo išlaidų klausimų sprendimas priklauso kreditorių

susirinkimo, ne teismo kompetencijai. Bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių reikalavimai tenkinami Ä®BÄ® 34 ir 35 straipsniuose nustatyta tvarka; pirmiausiai tenkinami įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai; įkaito turėtojui atlyginama iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ Ä¯monės turtÄ , arba perduodant įkeistÄ turtÄ (Ä®BÄ® 34 str.). Pažymėtina, jog įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administravimo iÅ¡laidų apmokėjimo klausimus (Ä®BÄ® 36 str. 1 d.) bei kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkÄ (Ä®BÄ® 34, 35 str.), yra glaudžiai susijusios.

Ä®BÄ® 33 straipsnio 3 dalis reglamentuoja įkeisto turto administravimo iÅ¡laidų apmokėjimÄ tuo atveju, kai administratorius perduoda neparduotÄ Ä¯keistÄ turtÄ Ä¯kaito turėtojui. Å i įstatymo nuostata rodo, kad įkaito turėtojas privalo dalyvauti bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidų atlyginime visais atvejais ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas perduodamas neparduotas įkaito turėtojui.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi administratoriaus 2010 m. balandžio 13 d. BAB „Alytaus

tekstilė “gautinų pajamų už įkeistÄ bei neįkeistÄ turtÄ ir dengtinų administravimo iÅ¡laidų santykio apskaičiavimu, ir tinkamai sprendė, kad kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka/įkeitimu, galiojant skundžiamam nutarimui, sumokėtos įkeisto turto administravimo iÅ¡laidos maksimaliai dengtų apie 135861 Lt, o kreditoriams, kurių kreditoriniai reikalavimai nėra užtikrinti, tenka padengti apie 3400000 Lt administravimo iÅ¡laidų, be to, planuojamos gauti lėšos už įkeistÄ turtÄ yra apie 2000000 Lt didesnės, negu už neįkeistÄ turtÄ . Teisėjų kolegijos nuomone kreditorių komitetas nenustatęs konkrečių įkeisto turto administravimo iÅ¡laidų dydžio (Ä®BÄ®

33 straipsnio 5 dalis), priėmė nutarimÄ prieÅ¡taraujantį protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams bei pažeidžiantį kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu, teises bei turtinius interesus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į Ä®BÄ® 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, įkeisto turto administravimo iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti nustatomos įvertinant jas proporcingai visoms bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto administravimo bankroto proceso metu turėtoms iÅ¡laidoms.

 Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų

kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį ir naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio

28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                Marytė Mitkuvienė

                                                                                                          Â

Vytas Milius

                                                                                                          Â

Vigintas Višinskis