Legislator Case Law & Legislation
22c5c1b2-aa4a-4687-bb3e-2e1f891e2c36 AI generated

22c5c1b2-aa4a-4687-bb3e-2e1f891e2c36 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 22c5c1b2-aa4a-4687-bb3e-2e1f891e2c36
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pranešėjas P Civilinė byla Nr. e2A-144-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06256-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 18 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D.

Legislator headnote

AI generated

22c5c1b2-aa4a-4687-bb3e-2e1f891e2c36 · Å iaulių apygardos teismas: ar paskolos gavėjas įsipareigojo grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ . Nagrinėjamu atveju pirmam aspektui pagrįsti ieÅ¡kovė pateikė banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us. Teismas taip pat iÅ¡reikalavo atitinkamus ieÅ¡kovės ir R. B. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us. IÅ¡ Å¡ių iÅ¡rašų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė daug kartų 2011-2015 metais pervedė R. B. įvairias pinigų sumas. Taigi, akivaizdu, kad pinigai R. B. buvo perduoti. Tuo tarpu dėl R. B. įsipareigojimo grÄ Å¾inti gautas lėšas, grÄ Å¾inimo terminus, sÄ lygas, jokių patikimų įrodymų nėra.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėjas P Civilinė byla Nr. e2A-144-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06256-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 18 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D.

T. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3183-1028/2018 pagal ieÅ¡kovės D. T. ieÅ¡kinį atsakovams K. B., E. B. (buvusi B.) ir A. B. (buvusi B.) dėl paskolos ir laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiÅ¡kų reikalavimų A. B., A. B., Z. B., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė D.

T. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų K. B., E. B. ir A. B. 2 533,30 Eur negrÄ Å¾intÄ paskolÄ ir 895,12 Eur patirtas laidojimo iÅ¡laidas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. I t., 1– 2, 72–74 b. l.).

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2016-04-06 mirė jos dukra ir atsakovų motina R. B.. IeÅ¡kovė nuolat skolindavo pinigų savo niekur nedirbančiai ir sveikatos problemų turinčiai dukrai R. B., kuri iki mirties liko skolinga ieÅ¡kovei 2 533,30 Eur. Be to, ieÅ¡kovė dukros laidotuvėms iÅ¡leido 1 199,12 Eur, 304 Eur kompensavo valstybė iÅ¡mokėdama laidojimo paÅ¡alpÄ , todėl 895,12 Eur sumÄ privalo atlyginti mirusiosios įpėdiniai – atsakovai, kurie po R. B. mirties paveldėjo butÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė, remiantis ypatingÄ ja teisena, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , tačiau iki įrodymų tyrimo byloje pabaigos Å¡io reikalavimo atsisakė.

3. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra nesÄ Å¾ininga, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį vaikaičiams, kadangi ji pinigus dovanojo dukrai ar kitaip jÄ rėmė. IeÅ¡kovė dėl dukters laidotuvių, nors ir patyrė iÅ¡laidų, tačiau ji, kaip artimas žmogus, tai darė savanoriÅ¡kai. Be to, ieÅ¡kovei turėjo pakakti valstybės paramos ir to, kas buvo perduota laidotuvėse dalyvavusių asmenų, jiems aukojant. Velionė dukra, bÅ«dama gyva, gaudavo pakankamai pajamų, todėl jai nereikėjo jų nuolat skolintis iÅ¡ ieÅ¡kovės. Mano, kad įpėdiniams, kaip velionės motinos palikimas, likęs butas yra susijęs su jų teise į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kadangi jie liko naÅ¡laičiais. Mano, jog ieÅ¡kovė praleido ir trijų mėnesių terminÄ pagal CK 5.63 straipsnį pareikÅ¡ti pretenzijas atsakovams kaip kreditorė, todėl atsakovai nėra įpareigoti padengti velionės motinos asmeninių skolų (e. b. I t., 89–90 b. l.).

4. Trečiasis asmuo A. B. palaikė atsakovų argumentus ir prašė teismo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas už jam suteiktÄ teisinę pagalbÄ (e. b. I t., 84–86 b. l.).

5. IÅ¡vadÄ teikianti institucija, atsižvelgdama iÅ¡imtinai į nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, prašė ieÅ¡kinį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2018 m. spalio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei D. T. iÅ¡ atsakovų K. B., A. B. ir E. B. paveldėto po motinos R. B. mirties turto solidariai 695,12 Eur laidojimo iÅ¡laidų, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2016-07-08 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir po 131,51 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kitoje dalyje ieÅ¡kinio netenkino, sprendimo įvykdymÄ iÅ¡dėstė dvylikos mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovai kiekvienÄ mėnesį ieÅ¡kovei turi sumokėti 100 Eur, o paskutinį mėnesį sumokėti galutinį skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų likutį, priteisė R.

R. Å¡eimynai iÅ¡ ieÅ¡kovės D. T. 640 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės D. T. valstybei 713 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų advokatui. Nustatė, kad iÅ¡reikalauti ieÅ¡kovės D. T. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai yra nevieÅ¡a bylos medžiaga (e. b. III t., 125– 137 b. l.).

7. Teismas nurodė, kad R. B. mirė (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinys teisme registruotas 2016-07-08, atsakovų globėjui ieÅ¡kinio kopija įteikta 2016-07-14. Teismo vertinimu, ieÅ¡kinys pateiktas praleidus nurodytÄ terminÄ , tačiau vos dviem dienomis, o atsakovų laikinam globėjui ieÅ¡kinys įteiktas praleidus terminÄ 8 dienomis, kas yra tikrai nedaug. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytÄ terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl paskolos ieÅ¡kovė praleido, tačiau jį praleido itin nežymiai, ir dėl pateisinamų aplinkybių konstatuodamas, kad Å¡is terminas galėtų bÅ«ti atnaujinamas, jei bÅ«tų nustatytas pats paskolos faktas. Tuo tarpu reikalavimui atlyginti laidojimo iÅ¡laidas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas apskritai netaikytinas, kadangi Å¡is reikalavimas kyla ne dėl mirusio asmens prievolių ieÅ¡kovei, bet dėl ieÅ¡kovės iÅ¡laidų laidotuvėms atlyginimo iÅ¡ mirusiosios turto paveldėtojų.

8. Teismas nurodė, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Ä®statymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti.

9. Teismas konstatavo, kad paskolos faktui įrodyti reikalinga nustatyti du aspektus:

1) ar paskola perduota paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) ar paskolos gavėjas įsipareigojo grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ . Nagrinėjamu atveju pirmam aspektui pagrįsti ieÅ¡kovė pateikė banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us. Teismas taip pat iÅ¡reikalavo atitinkamus ieÅ¡kovės ir R. B. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us. IÅ¡ Å¡ių iÅ¡rašų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė daug kartų 2011-2015 metais pervedė R. B. įvairias pinigų sumas. Taigi, akivaizdu, kad pinigai R. B. buvo perduoti. Tuo tarpu dėl R. B. įsipareigojimo grÄ Å¾inti gautas lėšas, grÄ Å¾inimo terminus, sÄ lygas, jokių patikimų įrodymų nėra.

10. Teismas vertino, kad reikalaujama priteisti suma sudaro 2 533,30 Eur, todėl, vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartis turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinė, tačiau ji sudaryta nebuvo, todėl ieÅ¡kovė negali remtis liudytojų parodymais. Tuo tarpu jei laikyti, kad kiekvienÄ kartÄ buvo sudaromos naujos paskolos sutartys, net ir po du kartus per tÄ pačiÄ dienÄ , ieÅ¡kovė vis tiek turi patikimai įrodyti R. B. įsipareigojimÄ pinigus grÄ Å¾inti.

11. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra patikimų įrodymų, jog ieÅ¡kovė R. B. pinigus vedė kaip paskolÄ , nėra jokių įrodymų apie tai, kad R. B. buvo įsipareigojusi gautas sumas grÄ Å¾inti, ieÅ¡kovė savo reikalavimus atsakovams pareiÅ¡kė tik po to, kai buvo praneÅ¡ta policijai apie galimÄ ieÅ¡kovės smurtÄ prieÅ¡ vaikus, jai buvo panaikinta globa, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad tarp ieÅ¡kovės ir R. B. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Teismas sutiko su atsakovų atstovų ir trečiojo asmens A. B. teiginiais, kad ieÅ¡kinio reikalavimas atsirado dėl to, jog ieÅ¡kovė neteko globėjos teisių ir suprato, kad negalės gauti naudos iÅ¡ R. B. palikto vaikams buto (bylos duomenimis ieÅ¡kovė iÅ¡ pradžių net nenorėjo imti vaikų globai, po R. B. mirties vaikai kurį laikÄ namuose gyveno vieni).

12. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė laidotuvėms jokios paramos iÅ¡ paÅ¡alinių asmenų neprašė ir negavo, iÅ¡skyrus valstybės iÅ¡mokÄ . Atsakovų atstovai ir trečiasis asmuo A. B. teigė, kad ieÅ¡kovė atsisakė paramos, žmonės nešė pinigų, bet ieÅ¡kovė neėmė, iÅ¡vijo žmones. Byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, ar parama mokymo įstaigoje vaikams buvo renkama, kokio dydžio suma tai galėjo bÅ«ti. Dėl ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus veiksmų Å¡ios paramos ieÅ¡kovė negavo, todėl dėl savo pačios kaltės patyrė didesnes iÅ¡laidas. Paramos dydžio prognozuoti neįmanoma, tačiau visai tikėtina, kad jis galėjo bÅ«ti bent 50-100 Eur ribose. Ä® Å¡iÄ aplinkybę teismas atsižvelgė spręsdamas laidojimo iÅ¡laidų dydžio klausimÄ .

13. Vertindamas laidojimo iÅ¡laidų sÄ matÄ teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad joje nurodytos iÅ¡laidos buvo reikalingos, dėl mažų sumų nekyla jokių klausimų, iÅ¡laidos bažnyčiai, Å¡arvojimo patalpos nuomai nėra didelės, iÅ¡laidos rÅ«bams taip pat, kadangi jos susidarė dėl keleto daiktų, duobės kasimo, karsto neÅ¡imo paslaugų kainos yra normalios. KritiÅ¡kiau vertino tik karsto įsigijimo ir gėlių (gedulo kompozicijos) iÅ¡laidų dydį, nurodydamas, kad karstÄ buvo galima įsigyti Å¡iek tiek pigiau, galbÅ«t net Å¡imtu eurų. 250 Eur gėlėms (gedulo kompozicijai) taip pat nėra maža suma, galbÅ«t buvo įmanoma mažinti jų kiekį ar pasinaudoti paprastesniu variantu.

Pažymėjo, kad Å¡ios iÅ¡laidos nereiÅ¡kia, jog jos yra nepagrįstos. Atsižvelgdamas į paramos atsisakymÄ , į laidotuvių iÅ¡laidų kainas, teismas sumažino priteistinų laidotuvių iÅ¡laidų sumÄ 200 Eur ir priteisė ieÅ¡kovei 695,12 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 14. IeÅ¡kovė D. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. spalio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (e. b.

III t., 148 – 157 b. l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 14.1. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad CK 5.63 straipsnis nedetalizuoja, kokia forma kreditorius turi praneÅ¡ti įpėdiniui apie reikalavimo teisę, pripažino, kad po dukros mirties tapusi atsakovų laikina globėja, ieÅ¡kovė, kaip veikianti vaikų vardu, iÅ¡ principo bÅ«tų turėjusi apie savo kreditorinį reikalavimÄ informuoti save pačiÄ , tačiau teismas vis tiek padarė iÅ¡vadÄ , kad tinkamas įpėdinių informavimas yra ieÅ¡kinio teisme pareiÅ¡kimas, todėl ieÅ¡kovė CK 5.63 straipsnyje numatytÄ terminÄ praleido.

Teismas turėjo tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir terminÄ atnaujinti, tačiau vietoj to teismas nurodo, kad terminas ieÅ¡kiniui praleistas itin nedaug ir pateisinamomis aplinkybėmis, dėl ko Å¡is terminas galėtų bÅ«ti atnaujinamas, jei bÅ«tų nustatytas pats paskolos faktas. Skundžiamas sprendimas Å¡ioje dalyje keistinas, konstatuojant, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas nagrinėjamu atveju nepraleistas, o jei ir praleistas, remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, jis atnaujintinas. 14.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nes nurodė, kad net ir mokėjimo pavedimuose esant nuorodoms, jog pervedama suma yra paskola, ieÅ¡kovė esÄ vis tiek turi patikimai įrodyti R.

B. įsipareigojimÄ pinigus grÄ Å¾inti, t. y. nepagrįstai laikė, kad ne atsakovai, o ieÅ¡kovė turi įrodinėti, kad pinigų dukrai nepervedė jokiais kitais pagrindais (įrodyti neiginį). Tuo teismas Å¡iurkščiai pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktikÄ . Teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl pavedimų, kurių paskirtis buvo „paskola“, ir kuriuos R. B. priėmė, jais naudojosi, nėra jos sutikimo tokias lėšas grÄ Å¾inti, ko pasėkoje Å¡ioje dalyje bylÄ iÅ¡sprendė netinkamai. 14.3.

Esant įraÅ¡ui „paskola“, atsakovai turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad pinigai buvo pervesti kažkokiais kitais pagrindais. Atsakovai, kaip žinoma, į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad lėšos, kurios buvo pervestos R. B., buvo pervestos kokiu nors kitu teisiniu pagrindu nei paskola. Teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, prieÅ¡ingu atveju jis nėra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės rėmėsi atsakovų prielaidomis apie pavedimų paskirtį, tačiau jos nėra paremtos jokiais byloje surinktais įrodymais. 14.4.

CK 6.871 straipsnio 3 dalis numato, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Mokėjimo pavedimas kaip tik ir yra dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Teismas, spręsdamas prieÅ¡ingai, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė situacijai aktualias teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos suformuluotų iÅ¡aiÅ¡kinimų. Atitinkamai, kadangi pavedimai pripažintini raÅ¡ytine sutarties forma, teismas liudytojų parodymus atmetė, jais nesirėmė be jokio teisinio pagrindo, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, nenustatytos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės ir priimtas neteisingas sprendimas. 14.5.

Teismas, spręsdamas dėl paskolos teisinių santykių, nukrypo nuo teismų praktikos ir teisinio reglamentavimo, nepagrįstai atmetė kai kurių liudytojų parodymus, nevertino ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, iÅ¡imtinai rėmėsi ieÅ¡kovės atžvilgiu prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusių asmenų (A. B., R. R.) versijomis, pasakojimais, kuriems apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes objektyviai negalėjo bÅ«ti žinoma, sprendimÄ motyvavo prielaidomis apie tai, kas galėjo bÅ«ti ar nebÅ«ti, o ne byloje surinkta medžiaga.

Tuo pažeistos tiek materialinės, tiek procesinės teisės normos, kas lėmė neteisingo ir neteisėto sprendimo Å¡ioje bylos dalyje priėmimÄ . 14.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laidojimo iÅ¡laidų sumos sumažinimo, apsiribojo prielaidomis, manymu, subjektyviu įsivaizdavimu, nukrypo nuo teismų praktikos, veikė ne kaip neÅ¡aliÅ¡kas arbitras, o kaip atsakovų atstovas, kas neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų, pažeidžia procesinės teisės normas ir principus.

Bylos įrodymų viseto pagrindu konstatavus, kad ieÅ¡kovė negavo finansinės paramos iÅ¡ jokių asmenų, turėjo bÅ«ti sprendžiama, kad ieÅ¡kovės patirtų laidojimo iÅ¡laidų Å¡iuo motyvu nėra pagrindo mažinti. Teismas daro prielaidÄ , kad parama buvo rinkta, nors jokie bylos įrodymai, net ir D. J. parodymai, nepatvirtina, jog faktiÅ¡kai parama buvo surinkta, remdamasis tik tuo, kad, pasak teismo, paprastai tai yra daroma. 14.7. Apeliantė nesutinka ir su atsakovų atstovui R. R. pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme priteistomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad R. R. pirmo proceso metu patyrė 800 Eur iÅ¡laidų advokatui, ir nuo Å¡ios sumos proporcingai nepatenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai priteista 640 Eur. PirmÄ kart bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžiai ne kartÄ buvo atidėti dėl R. R. kaltės, nes jis apie metus nesutvarkė dokumentų dėl palikimo priėmimo vaikų vardu. Ä® Å¡ias aplinkybes turėjo bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

15. Atsakovės E. B. (buvusi B.) ir A. B. (buvusi B.) atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ apeliantės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. III t., 166–171 b. l.). AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 15.1. IeÅ¡kovė, kreipdamasi į Å iaulių apylinkės teismÄ dėl leidimo iÅ¡davimo pripažino, kad R. B. jai nebuvo skolinga, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nurodžiusi save kaip kreditorę. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovė per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ neiÅ¡vieÅ¡ino tariamų mirusiosios R.

B. skolinių įsipareigojimų, į teismÄ kreipėsi jau praleidusi šį įstatymo nustatytÄ terminÄ ir tik po to, kai jai tapo žinoma, jog atsakovių B. (buvusi pavardė B.) biologinis tėvas A. B. kreipėsi į teismÄ dėl A. B. tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. 15.2. Tai, kad mokėjimai/pervedimai ieÅ¡kovės buvo įvardijami kaip „paskola“, galima paaiÅ¡kinti tuo, jog fizinio asmens gaunamos lėšos kaip paskola pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymÄ nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Å ie mokestiniai niuansai labai gerai buvo žinomi ieÅ¡kovei kaip buhalterei ir tai tik patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovė Å¡ių pervedamų lėšų paskola nelaikė. Be to, lėšų gavėjas neturi galimybės įtakoti, kaip pervedamas lėšas įvardija asmuo, pervedantis lėšas. 15.3. Byloje nėra nė vieno raÅ¡ytinio įrodymo, kad R. B. bÅ«tu praÅ¡iusi suteikti jai paskolÄ ar bÅ«tų įsipareigojusi gautus pinigus grÄ Å¾inti. Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė neįrodė esminės paskolos sutarties sÄ lygos - kad R.

B. įsipareigojo lėšas grÄ Å¾inti. 15.4. IeÅ¡kovės netoleruotinas elgesys atsakovų atžvilgiu per jų motinos laidotuves atima iÅ¡ ieÅ¡kovės teisę reikalauti atsakovų mamos laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo. Atsisakydama priimti materialinę pagalbÄ ir perkeldama pareigÄ atlyginti laidojimo iÅ¡laidas mažamečiams vaikams, ieÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai atsakovų atžvilgiu, todėl jos reikalavimai dėl laidotuvių iÅ¡laidų priteisimo buvo sumažinti teisėtai. 15.6. R. R. procesinis elgesys atstovaujant mažamečių vaikų interesus bylinėjimosi metu buvo tinkamas, jis nepiktnaudžiavo procesu.

Teismo posėdžiai ne kartÄ buvo atidedami paties teismo iniciatyva, taip pat ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, taigi, ne dėl R. R. kaltės ar tariamo neveikimo. Tokiu bÅ«du, R. R., kaip atsakovų atstovui, procese teisėtai buvo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

16. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti trečiajam asmeniui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliaciniame procese (e. b. III t., 161–164 b. l.). Nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog R. B. ir ieÅ¡kovės santykius bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip paskolinius santykius. Byloje nėra pateikta raÅ¡ytinės paskolos sutarties, nors įstatymas, atsižvelgiant į tariamos paskolos sumÄ , numato raÅ¡ytinę sutarties formÄ .

Byloje ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad R. B. bÅ«tų praÅ¡iusi ieÅ¡kovės paskolinti pinigų, kad žadėjo pinigus grÄ Å¾inti, bet jų negrÄ Å¾ino. Kad R. B. ir ieÅ¡kovės nesiejo paskoliniai santykiai, įrodo ir tokia aplinkybė, kad ieÅ¡kovė po R. B. mirties nustatytu terminu neiÅ¡vieÅ¡ino paskolos fakto. IeÅ¡kovė praÅ¡yme teismui dėl leidimo iÅ¡davimo nurodė, kad palikėjo kreditorių nėra. Taigi, ieÅ¡kovė, kreipdamasi į Å iaulių apylinkės teismÄ dėl leidimo iÅ¡davimo turto paveldėjimui nepilnamečių vaikų vardu, nurodė, kad R.

B. jai nebuvo skolinga. Laidojimo išlaidos buvo sumažintos teisėtai, atsižvelgiant į ieškovės elgesį organizuojant mirusios dukters laidotuves. Vertinant priteistų laidojimo išlaidų dydį, reikėtų įvertinti ir tai, kad ieškovė savavališkai pasiėmė R. B. bute buvusius daiktus, įskaitant kompiuterį ir namų apyvokos daiktus. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

18. Ä®statyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to Å¡i sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti bÅ«tinas pinigų arba rūšies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises ir pareigas, bÅ«tina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie Å¡alių santykių pobÅ«dį, visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimÄ , atliktų įrašų aiÅ¡kinimu. BÅ«tina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumÄ ir iÅ¡ Å¡ios daryti iÅ¡vadÄ , kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl Å¡alių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

21. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės paskolos sutarties bendrÄ ja paprastos raÅ¡ytinės sutarties formos sampratos prasme; ieÅ¡kovė paskolos teisinių santykių buvimÄ Ä¯rodinėja mokėjimo nurodymais, patvirtinančiais, kad ji į R. B. banko sÄ skaitÄ laikotarpiu nuo 2011 iki 2015 metų pervedė 8 746,98 Lt (2 533,30 Eur) sumÄ , kurios R. B. ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino. Byloje nėra ginčo, kad Å¡ias lėšas ieÅ¡kovė perdavė, o R. B. jas gavo, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių R. B. įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti jai pervestas pinigų sumas.

22. Apeliantė nesutinka su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nurodydama, jog mokėjimo pavedimais, kuriuose buvo nurodyta pervedimo paskirtis „paskola“, pervestus pinigus R. B. priėmė, jais naudojosi, todėl įsipareigojo juos grÄ Å¾inti. Apeliantės teigimu, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu reiÅ¡kia ir įsipareigojimÄ jas grÄ Å¾inti, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo Å¡iÄ praktikÄ .

23. Kaip nurodyta aukščiau, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ liudijantis veiksmas, tačiau Å¡is veiksmas gali bÅ«ti atliktas ir kitokių teisinių santykių pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, pervesdama pinigus R. B., mokėjimo paskirties laukelyje nurodė ne tik paskirtį „paskola“, bet ir “pervedama/pravedama“ bei „grÄ Å¾inama skola“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad „paskola“ ir „grÄ Å¾inama paskola“ yra visiÅ¡kai prieÅ¡ingos sÄ vokos, o ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus dėl „grÄ Å¾inamos paskolos“ paskirties laikė neįtikinamais. Pervedimo paskirtis „pervedama/pravedama“ taip pat neįrodo tarp ieÅ¡kovės ir R. B. buvusių paskolos santykių.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek ieÅ¡kovės D. T., tiek R. B. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, pagrįstai nurodė, kad daugiau nei per Å¡eÅ¡is metus, kuomet ieÅ¡kovė bankiniais pavedimais pervesdavo įvairaus dydžio pinigų sumas R. B., R. B. nė karto negrÄ Å¾ino pasiskolintų piniginių lėšų, iÅ¡skyrus 901,20 Lt bei 1181 Lt sumas, kurias R. B. gavo tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir grÄ Å¾ino. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu, 1181 Lt suma buvo grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei tÄ pačiÄ dienÄ , nes ieÅ¡kovė su R. B. susipyko. Be to, byloje nepateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovė nors kartÄ bÅ«tų pareikalavusi R. B. paskolintus pinigus grÄ Å¾inti. Neįrodžius, kad R. B. buvo įsipareigojusi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės pervestas pinigų sumas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl paskolinių santykių nebuvimo.

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybes apie ieÅ¡kovės turimÄ iÅ¡silavinimÄ bei dirbto darbo pobÅ«dį, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama finansininke, negalėjo nesuprasti pervedimų „paskola“, „grÄ Å¾inama paskola“ skirtumo. IeÅ¡kovės teigimu, 2011 metais nusprendus nebeduoti pinigų R. B., o tik juos skolinti, 2014-2015 metais bankiniuose pervedimuose ieÅ¡kovė D. T. lėšų pervedimo paskirtyje vėl gi nurodė, kad „pervedama“. Taigi, ieÅ¡kovei nusprendus neskolinti R. B. pinigų, mokėjimo pavedimuose pervedami pinigai turėjo bÅ«ti įvardinti kaip „paskola“. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas pagrįstai suabejojo dėl pinigų skolinimo, nurodydamas, kad galimai ieÅ¡kovė rėmė dukros Å¡eimÄ pastarajai trÅ«kstant pinigų.

26. Teismas, vertindamas įrodymus dėl ginčo santykių kvalifikavimo, vertino ir trečiojo asmens A. B. nurodytas aplinkybes, kad R. B. tvarkė gal penkių įmonių buhalterinius dokumentus, su ieÅ¡kove jos keitėsi dokumentais, sÅ«nus Kristupas neÅ¡iojo dokumentus. Trečiojo asmens teigimu, ieÅ¡kovė surasdavo įmones, R. B. sutvarkydavo buhalterinius dokumentus, o ieÅ¡kovė už tai jai pervesdavo atlygį, pinigų paskirtyje nurodydama „pervedama/pravedama“, „grÄ Å¾inama skola“. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad trečiojo asmens parodymai dera su banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose nurodyta pinigų paskirtimi „pervedama/pravedama“, „grÄ Å¾inama skola“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kitų įrodymų kontekste.

27. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria teismo motyvams, kad ieÅ¡kovė praÅ¡yme teismui iÅ¡duoti leidimÄ priimti palikimÄ vaikų vardu neįvardijo savęs kreditore, paveldimo turto apyraÅ¡e ieÅ¡kovės reikalavimas taip pat nenurodytas, bei tai, kad ieÅ¡kovė jau yra gavusi tam tikros naudos iÅ¡ turto, kurį turėjo paveldėti atsakovai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų atskirai nekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako.

28. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavęs byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių bei liudytojų parodymus, įvertinęs pagal vidinį įsitikinimÄ , iÅ¡ jų visumos pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, jog ieÅ¡kovė pinigus atsakovei skolino, o taip pat kad R. B. bÅ«tų įsipareigojusi Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti. Nors, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo teismų praktikÄ , kurioje nurodyta, jog lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu reiÅ¡kia ir įsipareigojimÄ jas grÄ Å¾inti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus, kad Å¡ios lėšos galimai buvo suteiktos kaip parama, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad tarp ieÅ¡kovės ir R.

B. buvo susiklostę teisiniai paskolos santykiai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis dėl ginčo santykių kvalifikavimo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kitaip ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl skolos priteisimo tenkinti.

29. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas laidojimo išlaidas, apsiribojo prielaidomis, manymu, subjektyviu įsivaizdavimu, nukrypo nuo teismų praktikos, o konstatavus, kad ieškovė negavo finansinės paramos iš jokių asmenų, turėjo spręsti, kad ieškovės patirtų laidojimo išlaidų nėra pagrindo mažinti.

30. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tuomet, kai vienas iÅ¡ įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėjÄ savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iÅ¡ paveldimo turto, t. y. iÅ¡ visų įpėdinių, nes tokioms iÅ¡laidoms, kurios pagal įstatymÄ dengiamos iÅ¡ paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas, ir tokiais atvejais tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai vertintini kaip prievoliniai, kur skolininkas (Å¡iuo atveju atsakovai) prievoliniame teisiniame santykyje turi prievolę atlyginti kreditoriui (ieÅ¡kovei) jo reikalaujamÄ palikėjo laidojimo iÅ¡laidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turtÄ po R. B. mirties paveldėjo atsakovai. IeÅ¡kovė nurodė, jog ji dėl dukters mirties patyrė 1199,12 Eur dydžio laidojimo iÅ¡laidas, iÅ¡ kurių 304 Eur kompensavo valstybė, iÅ¡mokėdama ieÅ¡kovei laidojimo paÅ¡alpÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies, laidojimo iÅ¡laidas sumažindamas 200 Eur suma.

32. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyta, jog teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje Nr. 1-550-899/2018 liudytojos D. J., dukters A. mokytojos, duotais parodymais, sprendė, jog vaikų (atsakovų) ugdymo įstaiga ketino rinkti paramÄ pinigais, galimai jÄ ir surinko, tačiau ieÅ¡kovė paramos atsisakė, todėl dėl savo pačios kaltės patyrė didesnes iÅ¡laidas, nei jas bÅ«tų patyrusi gaudama paramÄ . Teismas vertino, kad paramos dydžio prognozuoti neįmanoma, tačiau padarė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad galėjo bÅ«ti surinkta 50-100 Eur dydžio parama. Teismas kritiÅ¡kai vertino karsto įsigijimo ir gedulo kompozicijos iÅ¡laidų dydį, nurodydamas, jog Å¡iuos daiktus galima buvo įsigyti pigiau. Priteisdamas laidojimo iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų nepilnamečių R. B. vaikų, teismas vadovavosi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, todėl laidojimo iÅ¡laidas sumažino 200 Eur suma.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika aiÅ¡kinant proceso teisės normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

34. Vadovaudamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl ugdymo įstaigoje surinktos finansinės paramos dydžio padarė vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Karsto įsigijimo bei gedulo kompozicijos iÅ¡laidas sumažino vadovaudamasis vieÅ¡ai skelbiamais interneto duomenimis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir spręsdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl laidojimo iÅ¡laidų sumažinimo, pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles ar nukrypo nuo teismų praktikos.

35. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas turėjo tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir terminÄ palikimui priimti atnaujinti, tačiau vietoj to teismas nurodė, kad terminas ieÅ¡kiniui praleistas itin nedaug ir dėl pateisinamų priežasčių, dėl ko Å¡is terminas galėtų bÅ«ti atnaujinamas, jei bÅ«tų nustatytas pats paskolos faktas. Teismas skundžiamame sprendime turėjo konstatuoti, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas nepraleistas, o jei ir praleistas, remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, jis turėjo bÅ«ti atnaujintas.

36. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

37. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad R. B. mirė (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinys teisme registruotas 2016-07-08, atsakovų globėjui ieÅ¡kinio kopija įteikta 2016-07-14, todėl pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kinys pateiktas praleidus CK 5.63 straipsnyje numatytÄ 3 mėnesių terminÄ . Teismas analizavo ir vertino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji praleido 3 mėnesių terminÄ reikalavimams palikimÄ priėmusiems įpėdiniams pareikÅ¡ti, ir konstatavo, kad terminas pareikÅ¡ti reikalavimus palikimÄ priėmusiems įpėdiniams praleistas nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, todėl sprendė, jog Å¡is terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas, jei bÅ«tų nustatytas paskolos faktas. Konstatavus, kad ieÅ¡kovės D. T. ir R. B. nesiejo teisiniai paskolos santykiai, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėt termino atnaujinimo yra pagrįsta.

38. Apeliantė nesutinka su atsakovų atstovui R. R. priteistomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme pirmÄ kartÄ , nurodydama, jog teismo posėdžiai ne kartÄ buvo atidėti dėl R. R. kaltės, nes jis apie metus laiko nesutvarkė dokumentų dėl palikimo priėmimo vaikų vardu. Apeliantės teigimu, į Å¡ias aplinkybes turėjo bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

39. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti 20 procentų, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistina 394,53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, R. R. Å¡eimynai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos 640 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos.

40. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2016-09-27 parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas ieÅ¡kovės atstovės advokatės I. B. praÅ¡ymu, 2016-10-18 parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas suteikus Å¡alims galimybę kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, 2016-12-15 teismo posėdis atidėtas dėl A. B. įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ , 2017-01-27 teismo posėdis atidėtas dėl teismui pateikto pareiÅ¡kimo palikimui priimti, 2017-02-24 teismo posėdis atidėtas dėl nepriimto procesinio veiksmo byloje dėl termino atnaujinimo, 2017-04-03 – dėl nepriimto procesinio veiksmo byloje dėl termino atnaujinimo, 2017-05-18 – dėl ieÅ¡kovės iÅ¡vykimo gydytis į VokietijÄ , 2017-05-24 – dėl trečiųjų asmenų Z.

B. ir A. B. įtraukimo į bylÄ trečiaisiais asmenimis, 2017-06-26 – dėl papildomų duomenų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ notaro. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bylos nagrinėjimas buvo atidedamas dėl įvairių priežasčių, tame tarpe ir dėl pačios ieÅ¡kovės ar jos atstovės nedalyvavimo teismo posėdžiuose, o ne vien dėl R. R. veiksmų. VienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad R. R. yra atsakingas dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo, nėra teisinio pagrindo, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

41. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 605 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo reikalavimų, bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei neatlyginamos ir nepriteisiamos.

42. Atsakovės A. B. (buvusi B.) ir E. B. (buvusi B.) atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė įrodymus, jog patyrė 300 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės.

43. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau pateikė tik teisinių paslaugų sutartį. Nepateikus bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

44. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas sprendžia, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jį keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. spalio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. T., asmens kodas atsakovėms A. B. ir E. B. 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė