2025-12-03 Nr. AB-21513-3-61-3-04998-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1434-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04998-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybes administracijai dėl atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pateikdama savo 2025 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. A51-131284/25 (toliau – ir 2025 m. rugpjūčio 13 d. raštas, skundžiamas atsakymas) po 58 darbo dienų nuo 2025 m. gegužės 22 d. prašymo gavimo, t. y. viršijant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) numatytą maksimalų 30 darbo dienų terminą, pažeidė VAĮ nustatytą tvarką bei konstitucinius atsakingo valdymo ir gero administravimo principus, taip pat savo pareigą pareiškėjui atsakyti laiku; 2) pripažinti, kad skundžiamame atsakyme Administracija faktiškai neatsakė į du pirmuosius klausimus, todėl pažeidė konstitucinius atsakingo valdymo ir gero administravimo principus bei VAĮ įtvirtintą išsamumo principą, taip pat savo pareigą pareiškėjui atsakyti išsamiai ir iš esmės; 3) pripažinti, kad skundžiamame atsakyme Administracija faktiškai neatsakė į trečiojo klausimo antrąją dalį, todėl pažeidė konstitucinius atsakingo valdymo ir gero administravimo principus bei VAĮ įtvirtintą išsamumo principą, o negalėdama paaiškinti / pagrįsti savo neveikimo – VAĮ įtvirtintą atsakomybės už priimtus sprendimus principą, taip pat savo pareigą pareiškėjui apie savo sprendimus atsakyti išsamiai ir iš esmės.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Administracijos 2025 m. rugpjūčio 13 d. rašto panaikinimo paduoti, kadangi, pareiškėjo įsitikinimu, skundo padavimo terminas suėjo 2025 m. rugsėjo 15 d. 24 val., tačiau dėl techninės klaidos pareiškėjas laiku parengtą skundą teismui pateikė keliomis valandomis praleidęs terminą (dar iki teismo darbo pradžios).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punkte nustatytais pagrindais ir grąžino pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jos praleistas dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Teismas vertino, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl skundžiamo atsakymo panaikinimo aiškiai praleidęs įstatymo numatytą terminą skundui paduoti.

Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis procesinį terminą praleido, kadangi pamiršo išsiųsti laiku parengtą skundą ir tai padarė po kelių valandų, teismas konstatavo, kad 2025 m. rugpjūčio 13 d. rašto apskundimo terminas suėjo 2025 m. rugsėjo 15 d., o pareiškėjas skundą teismui padavė 2025 m. rugsėjo 16 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam keliami profesionalumo, taip pat aukšti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, advokatui turi būti žinoma teisės aktuose nustatyta tvarka, kuria pasinaudojus asmenys gali ginti savo teises ar interesus.

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą dėl paties pareiškėjo veiksmų (neveikimo). Teismo įsitikinimu, pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, todėl buvo pripažinta, jog terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, todėl šis terminas neatnaujintinas.

Atsižvelgęs į tai, kad kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti skundą, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad skundo pateikimo terminas įstatyme nustatytas ne savitiksliai, o siekiant teisinių santykių stabilumo. Pareiškėjas įsitikinęs, kad nagrinėjamu atveju termino praleidimas buvo tik formalus ir neturi jokios teorinės įtakos nei teisinių santykių stabilumui, nei įrodymų išsaugojimui: pareiškėjas skundą galėjo pateikti iki 2025 m. rugsėjo 15 d. 24 val. (t. y. to meto, kai Regionų administracinio teismo raštinė nedirbo), o faktiškai pateikė mažiau nei po 6 val. nuo šio termino pabaigos (t. y. Regionų administracinio teismo raštinei dar nė nepradėjus dirbti po termino skundo pateikimui pasibaigimo).

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, kurioje pažymėta, kad tik formaliai pritaikius įstatymą ir vien formaliu pagrindu neatnaujinus skundo padavimo termino pažeidžiama asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos, o formalus įstatymo normų taikymas nėra prieštarautų teisingumo principui.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktu vertinimu, kad jo veiksmai neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų. Pareiškėjas padarė klaidą – pamiršo išsiųsti laiku parengtą skundą, tačiau klaidų pasitaiko visiems. Šiuo atveju svarbu, ar asmens elgesys rodo, jog asmeniui rūpėjo šis klausimas (ar buvo apmąstomas skundo pateikimas), ar asmuo elgėsi sąžiningai ir operatyviai supratęs, kad padarė klaidą. Pareiškėjas skundą pateikė dar nakties metu tarp 5 val. ir 6 val. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas apmąstė ir rūpinosi skundo pateikimo klausimu – prisiminęs apie nepateiktą skundą, pareiškėjas negaišo ir vis dar nakties metu nedelsdamas bei išdėstęs trumpus motyvus dėl termino atnaujinimo pateikė skundą teismui. Tokiame kontekste vertinimas, jog pareiškėjo elgesys neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo reikalavimų vertintinas kaip nepagrįstas ir itin formalus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus nustatytą terminą ir jo neatnaujinus, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos laikytis nustatytos tvarkos ir terminų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-742-502/2020; 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-442/2023). Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas skunde, be kitų reikalavimų, prašė panaikinti Administracijos 2025 m. rugpjūčio 13 d. raštą. Ginčijama nutartimi spręsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas nurodė, kad dėl Administracijos 2025 m. rugpjūčio 13 d. rašto apskundimo pareiškėjas į administracinį teismą turėjo kreiptis iki 2025 m. rugsėjo 15 d., todėl pateikęs skundą 2025 m. rugsėjo 16 d., pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą. Konstatavęs, kad terminas dėl Administracijos 2025 m. rugpjūčio 13 d. rašto apskundimo yra praleistas, teismas vertino, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą.

Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog paskutinė diena skundui dėl Administracijos 2025 m. rugpjūčio 13 d. rašto paduoti yra 2025 m. rugsėjo 15 d., atsižvelgęs į skundžiamo atsakymo priėmimo datą. Tačiau byloje nėra jokių faktinių duomenų, kada skundžiamas atsakymas pareiškėjui buvo įteiktas, kada su šiuo aktu pareiškėjas susipažino. Šio vertinimo nekeičia tai, kad pareiškėjas mano, jog praleido procesinį terminą kreiptis į teismą.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią ir nepagrįstai ją siejo su Administracijos 2025 m. rugpjūčio 13 d. rašto priėmimo data, todėl nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl skundžiamo atsakymo panaikinimo.

Nenustačius šių teisiškai reikšmingų aplinkybių, nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad procesinis terminas buvo praleistas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl praleisto procesinio termino neatnaujinimo.

Papildomai pastebėtina, kad pareiškėjas skunde formulavo reikalavimus, susijusius su pripažinimu, kad Administracija, pateikdama 2025 m. rugpjūčio 13 d. atsakymą, pažeidė VAĮ nuostatas, viešojo administravimo principus, neišsamiai atsakė į pareiškėjo keltus klausimus; kt., tačiau aiškiai neformulavo reikalavimo dėl Administracijos 2025 m. rugpjūčio 13 d. rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo reikalavimu, kuriuo prašoma tik pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus neteisėtais, yra nesiekiama išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.) (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010, 2020 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-110-525/2020).

Šiuo aspektu primintina, kad teisė suformuluoti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ir dalyką nustatyta pareiškėjui. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019 ir kt.). Tačiau siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip nustatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, siekiant tinkamai nustatyti skundo dalyką ir pagrindą, ir tik tada vertinti, ar terminas skundui paduoti buvo praleistas (jeigu buvo – įvertinti visas su tuo susijusias aktualias aplinkybes).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė