Legislator Case Law & Legislation
22c5981e-de6e-44fc-8a76-8d0cd3706ace AI generated

22c5981e-de6e-44fc-8a76-8d0cd3706ace · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 22c5981e-de6e-44fc-8a76-8d0cd3706ace
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-573-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02403-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1                                                                  (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienėteismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Legislator headnote

AI generated

22c5981e-de6e-44fc-8a76-8d0cd3706ace · Vilniaus apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-573-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02403-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1                                                                  (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienėteismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. Å . kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kino, kad 2015 m. rugpjūčio 21–28 d., 2016 m. kovo 18–25 d. ir 2016 m. gegužės 12–26 d. buvo gydomas LAVL teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis.Nurodė, kad buvo laikomas perpildytose palatose kartu su rÅ«kančiais asmenimis, nors pats yra nerÅ«kantis.

Palatose esančios lovos, stalas ir spintelės daiktams sudėti buvo sugadinti ir sulūžę, be to, nebuvo pakabų drabužiams ir rankÅ¡luosčiams pasikabinti. DuÅ¡uose nebuvo veidrodžio, lentynėlės higienos priemonėms susidėti, neÅ¡varios plytelės, surÅ«diję kranai, iÅ¡ kurių tekėjo neÅ¡varus vanduo, taip pat ir pakabos drabužiams pakabinti. Naudojantis duÅ¡u ir tualetu nebuvo užtikrinamas privatumas. Be to, per kratÄ paimtų televizoriaus ir barzdaskutės pareigÅ«nai neskubėjo grÄ Å¾inti, taip sukeldami nepatogumų.

Dėl netinkamų gydymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumų, dvasinius iÅ¡gyvenimus.LAVL atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo gydomas 2015 m. rugpjūčio 21–28 d. Chirurgijos skyriaus 3 (28,49 m2, 6 lovos) palatoje, 2016 m. kovo 18–25 d. Chirurgijos skyriaus 3 (28,49 m2, 6 lovos) palatoje, 2016 m. gegužės 12–26 d. Chirurgijos skyriaus 29 (15,45 m2, 3 lovos) kamerų tipo palatoje. PaaiÅ¡kino, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nedaroma ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju buvo palatose, pateikti negali.

LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes joje turi būti suteikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Be to, LAVL privalo užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems bei laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, jei jie serga užkrečiamosiomis ligomis. Įstaigos administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgiant į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui.

Tik atsiradus galimybei suimtiesiems / nuteistiesiems iš karto užtikrinamas teisės aktuose nustatytas plotas.Atkreipė dėmesį, kad LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl minimalaus ploto neatitiktis teisės aktų reikalavimams buvo kompensuota sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse).

LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Eksploatavimo taisyklės) nuostatomis, kurios nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir / arba keičiamas. LAVL vadovaujasi Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktu, kuriame nurodyta, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose ar kapitaliai remontuojamose esamose kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pažymi, kad visose kamerų tipo palatose bei palatose yra įrengta 1,5 metro sienelė.

LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitiktys higienos normoms ir normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtÄ , Å¡alinami minimaliausiais terminais. Kiekvienais metais Å¡iam tikslui skirtos lėšos panaudojamos ir LAVL gydomųjų skyrių patalpos yra remontuojamos.PaaiÅ¡kina, kad rÅ«kyti LAVL patalpose draudžiama. Å i informacija iÅ¡kabinta visose palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat yra iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.Nurodo, kad, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiÅ«rėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos apraÅ¡u, iÅ¡ suimtųjų / nuteistųjų paimama atsivežta aparatÅ«ra patikrinti ir patikrinus grÄ Å¾inama per ApraÅ¡e nurodytus terminus.

LAVL teigimu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos (1 000 Eur dydžio) atsiradimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo jo gydymo LAVL 2015 m. rugpjūčio 21–28 d., 2016 m. kovo 18–25 d. ir 2016 m. gegužės 12–26 d.

Neturtinę žalÄ kildina dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LAVL. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad, nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Nustatyta, kad pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 3 palatoje (28,49 m2, 6 lovos) 2015 m. rugpjūčio 21–28 d. ir 2016 m. kovo 18–25 d., 29 kamerų tipo palatoje (15,45 m2, 3 lovos) 2016 m. gegužės 12–26 d.

LAVL nagrinėjamu atveju nepateikė informacijos, kiek konkrečiai asmenų su pareiÅ¡kėju ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose palatose, nes tokie duomenys nefiksuojami. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiÅ¡kėjo teiginiais dėl palatų užimtumo, todėl laikytina, kad minimalus plotas ligoninės palatoje jam nebuvo užtikrintas 2015 m. rugpjūčio 21–28 d. ir 2016 m. kovo 18–25 d., t. y. 16 buvimo LAVL dienų.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Be to, pagal EŽTT praktikÄ vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalai priteisti (žr.

EŽTT sprendimÄ Mandić ir Jović prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Å trucl ir kt. prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, kad toks aiÅ¡kinimas taikytinas ir LAVL atveju. Ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, nors pats yra nerÅ«kantis.LAVL yra gydymo, sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, kurios paskirtis pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 1R-231 (2010 m. spalio 29 d. redakcija), 1 punktÄ pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių – vykdymÄ . Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – TKÄ®) 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose Å¡vietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiÅ«ros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose.

To paties straipsnio ir dalies 3 punktas įtvirtina, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. 2010 m. balandžio 11 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 14 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad LAVL teritorijoje, skyriaus patalpose, bendro naudojimo patalpose yra iškabinta informacija ir įspėjamieji ženklai, draudžiantys įstaigoje rūkyti (b. l. 48–52).

Taigi LAVL tinkamai įgyvendina minėtų teisės aktų nustatytÄ pareigÄ užtikrinti, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bÅ«tų nerÅ«koma. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad naudojantis tualetu nebuvo užtikrinamas privatumas.Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas nustato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose ar kapitaliai remontuojamose esamose kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje turi bÅ«ti įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas.

Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundÄ teigė, kad visose kamerų tipo palatose bei palatose yra įrengta 1,5 metro sienelė, skirianti sanitarinį mazgÄ nuo likusios patalpos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ . Taigi toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytinas pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus iÅ¡gyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumÄ nevykdymu.

Taip pat pareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad privatumas nebuvo užtikrinamas ir naudojantis duÅ¡u. Å is teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šį pažeidimÄ , argumentus dėstė abstrakčiai ir nekonkrečiai.PareiÅ¡kėjas teigia, kad per kratÄ paimto televizoriaus ir barzdaskutės pareigÅ«nai neskubėjo grÄ Å¾inti, taip sukeldami nepatogumų. Kratos metu galiojusio ir taikyto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d.

įsakymų Nr. V-124 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 12 punktas nustato, kad daiktai turi būti patikrinti, užregistruoti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo, kompiuteriai ir informacijos laikmenos – per dešimt darbo dienų nuo jų priėmimo. Šiame punkte nustatytas terminas motyvuotu laisvės atėmimo vietos direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas, tačiau bendras patikrinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvidešimt darbo dienų.Atsakovės atstovė paaiškino, kad paimant pareiškėjo televizorių ir barzdaskutę buvo laikomasi minėtos nuostatos reikalavimų.

Teismas neturi pagrindo tuo abejoti, kadangi byloje nėra duomenų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo teiginius, kad ApraÅ¡e nustatytos tvarkos nebÅ«tų laikytasi.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad duÅ¡ai neatitiko higienos normų, t. y. nebuvo veidrodžio, lentynėlės higienos priemonėms susidėti, buvo neÅ¡varios plytelės, surÅ«diję kranai, iÅ¡ kurių tekėjo neÅ¡varus vanduo, taip pat ir pakabos drabužiams pakabinti. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 39.4 punktas nustato, kad duÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos kasdienÄ naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų, pagrindinis valymas atliekamas vienÄ kartÄ per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos iÅ¡džiovinamos, iÅ¡vėdinamos, patalpose ant pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelėsių.Vilniaus visuomenės sveikatos centras LAVL atliko patikrinimus, tačiau pareiÅ¡kėjo nurodytų higienos normų pažeidimų nenustatė (b. l. 21–27).

Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad palatose esančios lovos, stalas ir spintelės daiktams sudėti buvo sugadinti ir sulūžę, be to, nebuvo pakabų drabužiams ir rankÅ¡luosčiams pasikabinti.Eksploatavimo taisyklės nedetalizuoja, kokie baldai turi bÅ«ti įrengti gyvenamosiose patalpose. LAVL nurodė, kad visos palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas arba keičiamas. PareiÅ¡kėjas nepateikė konkrečių duomenų, įrodančių, kad suteiktas inventorius buvo netinkamas, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas perpildytose palatose, pažeidžiant jo privatumÄ , buvo tik 16 dienų.

Be to, jis teismui nepateikė duomenų, kad pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes, tai patvirtina ir pateikta pareiÅ¡kėjo gydymo stacionare istorija.Taigi, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LAVL elgesio, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PrieÅ¡ingai, atsakovės atstovė nurodė, kad įstaigos administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui ir atsiradus galimybei suimtiesiems / nuteistiesiems iÅ¡ karto užtikrinti teisės aktų nustatytÄ plotÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms ir nenustačius kitų pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų jo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus įvertinti nurodoma 1 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams. Taigi įvertinus anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ ir trukmę (16 dienų), taip pat Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, priteisiama 165 Eur suma, kuri yra adekvati jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui.Teismas pažymi, kad nors Å¡i byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                  Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiÅ¡kėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminÄ , todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. Å . iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 165 (Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis) eurus neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant praÅ¡ymÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                  Irena Paulauskienė