2016-03-02 Nr. AB-4779-3-63-3-02869-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-267-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02869-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. ir 2016 m. sausio 15 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, prašymą atsakovams V. Ž. ir J. Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 2–4) priteisti iš atsakovų V. Ž. ir J. Ž. 221,90 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi (b. l. 13–15), konstatavęs, kad prašymas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu yra paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, minėtą prašymą atsisakė priimti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 17–18), prašydama minėtą nutartį panaikinti ir priimti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu paduotą prašymą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi (b. l. 23–25) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ teisę atlikti procesinius veiksmus pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu grindžia 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831, kuria koncesininkui perleista teisė rinkti rinkliavas, 47 punkto nuostatomis, numatančiomis, jog koncesininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimu, kuriuo koncesijos sutarties pagrindu UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ įgaliojamas atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad minėtas įgaliojimas grindžiamas išimtinai 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831, jokie kiti teisiniai pagrindai atstovavimo ar pavedimo santykiams pagrįsti nenurodomi. Be to, teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2007 m. liepos 9 d. pasirašius koncesijos sutartį tarp sutarties šalių neatsirado atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip įstatyminio atstovo, nei kaip atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 2 ir 3 d.), o vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

Atsižvelgęs į tai, teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia koncesijos sąvoką – vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį Įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius), kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlyginimą už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką.

Koncesijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai koncesijos sutarties dalykas yra viešųjų paslaugų, už kurias yra ar gali būti renkama vietinė rinkliava pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą, teikimas, suteikiančioji institucija gali suteikti ar perleisti koncesininkui teisę rinkti tokias rinkliavas iš fizinių ir juridinių asmenų. Tokiu atveju suteikiančioji institucija turi užtikrinti, kad būtų priimti visi tokiai teisei įgyvendinti reikalingi kompetentingų savivaldybių institucijų sprendimai.

Atitinkamai UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip koncesiją suteikiančioji institucija, užtikrino ir priėmė bei įgyvendino visus teisės aktus, kuriais perdavė viešosios paslaugos teikimą koncesininkui, suteikdama teisę rinkti vietinę rinkliavą, tame tarpe ir kreiptis dėl vietinės rinkliavos išieškojimo teisminiu keliu. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 (Administracinė jurisprudencija Nr.

19) ir 2010 m. birželio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-382/2010 konstatuota, jog įstatymas įtvirtina neribotą galimybę naudotis teise pavesti teikti viešąsias paslaugas savo įsteigtam ūkio subjektui. Taigi Klaipėdos miesto savivaldybė viešųjų paslaugų teikimą bei vietinės rinkliavos rinkimą yra perdavusi vietinės rinkliavos administratoriui – UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, kuris savarankiškai vykdo vietinės rinkliavos administravimą ir veikia ne kaip Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas, o kaip savarankiškas juridinis vienetas.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015 (motyvuojamosios dalies 90 p.), vertindama būtent Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio aspektu, taip pat konstatavo, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas, kaip savivaldybėms priskirta funkcija, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą apima ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų, inter alia atliekų tvarkymo (inter alia atliekų naudojimo ir šalinimo) viešųjų paslaugų teikimo, organizavimą.

Atsižvelgus į nurodytas nuostatas, taip pat įvertinus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (2002 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) pateiktus sąvokų „atliekų tvarkymas“, „atliekų naudojimas“, „atliekų šalinimas“ apibrėžimus, buvo padaryta išvada, kad minėtais savivaldybių sprendimais ir / arba jų pagrindu sudarytomis sutartimis regioniniams atliekų tvarkymo centrams buvo pavesta teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, t. y. vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo prasme.

Atitinkamai cituojamos nutarties motyvuojamosios dalies 103 punkte konstatuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybė vykdyti ūkinę veiklą pavedė būtent UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.

Taigi, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir konstatavęs, kad Klaipėdos miesto savivaldybė su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 perdavė savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, o pastaroji savarankiškai vykdo jai perduotas funkcijas (ūkinę veiklą), teismas pabrėžė, jog akivaizdu, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 3 d.), ir vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

Teismas kartu atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir pareiškėjo atstovu įvardijama UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ yra savarankiški teisės subjektai, todėl pagal bendrąsias prievolių atsiradimo taisykles ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalį kaip juridiniai asmenys įgijo civilines teises, prisiėmė civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 55 straipsnis numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas.

Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Iš to seka, kad juridinio asmens atstovavimas kitam juridiniam asmeniui nėra numatytas. Todėl teisinio vertinimo nekeičia ir po to, kai teismas išsprendė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, prašymo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo priėmimo klausimą, naujai įvardintas kitas atstovavimo pagrindas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d.

įgaliojimas (be numerio), kadangi ir šis įgaliojimas nesukuria nei įstatyminio (ABTĮ 49 str. 2 d.), nei atstovavimo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 3 d.) teisinių santykių. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojime (be numerio) šiuo atveju taip pat nenurodė jokio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ar kitame teisės akte numatyto teisinio pagrindo, suteikiančio teisę įgalioti kitą juridinį asmenį vietos savivaldos vykdomosios institucijos vardu atlikti veiksmus, susijusius su teisminiu atstovavimu.

Todėl teismas sprendė, kad juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas dėl nurodytų aplinkybių nesukuria jokių pavedimo teisinių santykių.

Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties panaikinimo padavė įgaliojimų neturintis atstovas, todėl teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 27–29), kuriame prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties; 2) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Atskirajame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai, kadangi UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą, įskaitant ir teisminį išieškojimą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pavedimu ir išimtinai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai. Be to, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas bei tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdo vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją, nes kiekvieną darbo dieną įmokas perveda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. VMI pervestos vietinės rinkliavos įmokos yra kaupiamos savivaldybės biudžeto pajamų sąskaitoje. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. Mokėjimo pranešime, kuris pateiktas kartu su prašymu, taip pat aiškiai nurodyta, kad vietinės rinkliavos gavėjas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, o UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ yra tik rinkliavos rinkėjas. Taigi, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje.

Atskirajame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio akivaizdu, kad teismas sprendė ginčą iš esmės ir vertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisę reikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, spręsdamas klausimą dėl prašymo priėmimo. Tuo tarpu ABTĮ 68 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje gali įpareigoti pareiškėją teikti įrodymus, papildomus paaiškinimus dėl keliamų reikalavimų. Be to, iš kartu su atskiruoju skundu pateikto įgaliojimo akivaizdu, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskiru įgaliojimu suteikė teisę UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atitinkamai yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Kartu pažymima, kad suteikus įgaliojimą UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovauti bylose dėl vietinės rinkliavos skolų priteisimo ir siekiama teisme administracinę bylą iškelti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, nes visiškai nelogiškas, neteisėtas ir nepagrįstas prašymų dėl vietinės rinkliavos išieškojimo apmokestinimas žyminiu mokesčiu. Papildomai akcentuojama, kad 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 įtvirtinta koncesininko teisė kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo (47 p.), tačiau nenustatyta, jog pareiškėjas gali būti tik UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. Taigi, bylose dėl vietinės rinkliavos išieškojimo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ gali būti savarankiškas pareiškėjas arba kreiptis į teismą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, nes vietinė rinkliava yra sudedamoji savivaldybės biudžeto dalis. Atitinkamai šiuo metu visose be išimties įmonių bankroto bylose UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimai dėl vietinės rinkliavos yra prilyginti reikalavimams dėl mokesčių į biudžetą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiamos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. ir 2016 m. sausio 6 d. nutartys, kuriomis pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atitinkamai atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties panaikinimo ir prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, atsisakyta priimti, konstatavus, jog jie paduoti neįgalioto vesti bylą asmens.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje 2016 m. sausio 15 d. nutartyje paneigdamas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ teisę teikti atskirąjį skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, iš esmės teigia, kad pagal atitinkamus savivaldybės tarybos sprendimus ir koncesijos sutartį (2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartis Nr. J4-831) savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai įmonei (UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“), ši jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, todėl UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ veiksmai negali būti įvertinti kaip Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veikimas per atstovą pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.) ar įgaliojimą (ABTĮ 49 str. 3 d.).

Taigi, vertinant skundžiamos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties turinį, yra aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymuose bei juos lydinčiuose teisės aktuose numatytas teises bei priimdama atitinkamus sprendimus, visas su vietinių rinkliavų administravimu susijusias funkcijas perdavė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, taip prarasdama materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl tokių rinkliavų priteisimo.

Taigi, iš tokių pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, jog teismas šiuo atveju iš esmės vertino pareiškėjo suinteresuotumą materialiąja prasme. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką, reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės. Tokia išvada, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, yra negalima. Kiekvienas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Pagal bendrą principą, skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo.

Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Teisėjų kolegija kartu akcentuoja, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartyje pateikti argumentai taip pat negali būti pripažinti pakankamais, siekiant konstatuoti akivaizdų pareiškėjo suinteresuotumo nebuvimą. Priešingai, vertinant savivaldybės teises ir pareigas, susijusias su ginčo vietinės rinkliavos nustatymu bei šios rinkliavos administravimu, pačios rinkliavos paskirtį, jos įskaitymo į savivaldybės biudžetą bei surinktų lėšų disponavimo tvarką, vaidmenį kontroliuojant jos surinkimą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 str. 2 d., 16 str. 2 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija)), materialinis pareiškėjo suinteresuotumas, kiek tai susiję su nesumokėtos vietinės rinkliavos surinkimu, negali būti pripažintas neakivaizdžiu (ABTĮ 5 str. 1 d.). Vien tai, kad proceso įstatymų, atitinkamų savivaldybės tarybos sprendimų, įskaitant vietinės rinkliavos nuostatus, bei sutarčių pagrindu į administracinį teismą turi teisę kreiptis UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, savaime nepaneigia pareiškėjo galimybės kreiptis į administracinius teismus šiais klausimais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-191-438/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundo (prašymo) priėmimo klausimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi tokios teisės neturintis asmuo. Būtent pareiškėjas yra prašymo priteisti vietinę rinkliavą subjektas (proceso, ginčo šalis), o ne tokį prašymą pasirašęs asmuo. Aptariamu atveju susidarė situacija, kai priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, kad suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016). Be to, net jei būtų pripažinta, kad suinteresuoto asmens (pareiškėjo) vardu prašymą (skundą) pateikė tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo (atstovas), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti varžoma teisė į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomų duomenų apie suteiktus įgaliojimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-709/2012, 2016 m. sausio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-143/2016).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. sausio 15 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

ABTĮ 149 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nesprendžia pareiškėjo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties priėmimo klausimo, o šio atskirojo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties panaikinimo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties panaikinimo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius