22c24713-d658-4bd3-88f4-d85d660bd42e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr.2S-30-345/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30947-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 125.11.1.; 122.3.; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. kovo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus UAB „Nordecum“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Nordecum“ pareiÅ¡kimÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko D.

M..Teismasn u s t a t ė : I. Ginčo esmė Kreditorius UAB „Nordecum kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti jam iÅ¡ skolininko 700 Lt skolos, 410 Lt palÅ«kanų, 356,44 Lt negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kimas aiÅ¡kiai nepagrįstas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog kreditoriaus papildomas reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra neproporcingai didelis, nes bendra palÅ«kanų suma yra didesnė nei suteiktas 700 Lt kreditas, ir dėl to - aiÅ¡kiai nepagrįstas. Teismas vadovaudamasis CPK 431-440 straipsniais, jog praÅ¡yme iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , kuriame reikalaujama aiÅ¡kiai per didelių netesybų, taip pat į teismo įsakymo skundimo teisės apribojamÄ (CPK 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas gali mažinti tik ginčo teisenoje, konstatavo, jog turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ (CPK 435 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Nordecum“ praÅ¡o nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad kreditorius reikalavimÄ dėl skolos, delspinigių, palÅ«kanų ir negautų pajamų priteisimo iÅ¡ skolininko grindė vartojimo kredito sutartimi bei vadovavosi LR CK 6.57 str., LR CK 6.249 str. todėl Kreditoriaus pareikÅ¡tas reikalavimas iÅ¡ esmės yra realus ir pagrįstas. Teismas nepaaiÅ¡kino, kokiu pagrindu iÅ¡ reikalavimo formuluotės padaro iÅ¡vadÄ , kad negautos pajamos yra ne negautos pajamos, o netesybos.

Kreditorius pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo praÅ¡o priteisti jo naudai negautas pajamas. Vartojimo kreditas buvo suteiktas, nes Kreditorius įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais dėl savo komercinės veiklos turi teisę teikti vartojimo kreditus ir tai yra jo pagrindinė ekonominė veikla, kuri leidžia sukurti pridėtinę vertę, kuri ir yra jo veiklos ekonominė paskata. Negautos pajamos (grįžusios suteikto ir grÄ Å¾into kredito pavidalu), kurias Kreditorius bÅ«tų gavęs jei nebÅ«tų buvę neteisėtų sutarties kontrahento veiksmų, t.y. bÅ«tų laiku įvykdytas kreditorinis reikalavimas, bÅ«tų vėl grįžusios į apyvartÄ ir uždirbtų pajamas., Kreditoriaus teigimu, kad pareiÅ¡kime nurodyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, negautų pajamų dydis per dienÄ procentine iÅ¡raiÅ¡ka, bei laikotarpis – yra pakankamas pagrindas negautų pajamų apskaičiavimui ir tokiu bÅ«du negautos pajamos yra detalizuotos, realios, įrodytos ir pagrįstos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas.Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iÅ¡ sutarties, delikto, darbo santykių, iÅ¡laikymo priteisimo ir kitų). Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pabrėžiama, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kurie leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises.

PraÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), o teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Dėl Å¡ios priežasties skolininko prieÅ¡taravimai dėl kreditoriaus pateikto pareiÅ¡kimo ar dėl jo dalies taip pat gali bÅ«ti nemotyvuoti (CPK 439 str. 2 d.).Pažymėtina, kad tam, jog bÅ«tų konstatuotas pareiÅ¡kimo aiÅ¡kus nepagrįstumas CPK 435 straipsnio 2 dalies prasme, teismui iÅ¡ paties pareiÅ¡kimo turinio turėtų bÅ«ti aiÅ¡ku, kad jo reikalavimai yra iÅ¡ esmės neįmanomi.

Prieidamas prie Å¡ios iÅ¡vados teismas nenagrinėja kreditoriaus reikalavimų iÅ¡ esmės bei netiria ir nevertina pareiÅ¡kimo faktinių ir teisinių argumentų.            Tuo tarpu tiek iÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų, tiek iÅ¡ atskirojo skundo argumentų matyti, kad byloje yra kilęs ginčas dėl teisės – ar kreditorius pagrįstai praÅ¡o 356,44 Lt negautų pajamų, paskaičiuotų taikant 69,15 proc. metinę kainos normÄ už laikotarpį nuo 2012-12-24 iki 2013-09-18 (268 dienas) iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kreditoriaus reikalaujama priteisti 356,44 Lt suma yra ne negautos pajamos, o yra netesybos, mokamos skolininkui tinkamai neįvykdžius piniginės prievolės. Teismas pažymi, jog kreditoriaus reikalavimas iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ reiÅ¡kiamas 2012-02-27 vartojimo kredito sutarties SP 52251, sudarytos tarp D. M. ir UAB „Nordecum“, pagrindu. 2013-02-05 sprendimu Nr. 241-26 patvirtinta Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus Pozicija Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, taikymo, numatyta kreditoriaus teisė reikÅ¡ti atskirÄ reikalavimÄ atlyginti nuostolius, kai nuostolių nepadengia netesybos ar kompensacinės palÅ«kanos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡is klausimas nėra savaime aiÅ¡kus, todėl norint į jį atsakyti priimti bÅ«tina atlikti iÅ¡samų teisinį tyrimÄ , kuris pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje, kaip minėta, yra negalimas.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , netinkamai taikė pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamÄ nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r ė:

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus UAB „Nordecum“ pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.              Teisėjas                                                    Henrichas Jaglinskis