22c1c035-0870-41fb-80f4-95e7ac8decda · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?I-4084 Administracinė byla Nr. I-5099-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03218-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėjas I. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 15 000 Eur už kalinimÄ Vilniaus pataisos namuose netinkamomis sÄ lygomis, pažeidžiant jo teises (b. l. 1–5).

2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Vilniaus PN buvo baudžiamas diskriminuojant ir kankinant, laikymo sÄ lygos neatitiko sanitarinių higienos normų reikalavimų, skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais. 2.1. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis Vilniaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. VisÄ laikotarpį jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kamerų plotÄ mažino jose buvę baldai ir kameros inventorius. PareiÅ¡kėjui tekdavo miegoti perpildytose kamerose, todėl sutriko pareiÅ¡kėjo miegas, atsirado neigiamų pasekmių sveikatai. 2.2.

Teigia, kad įstaigoje ant langų buvo įrengtos grotos, kurios ribojo natÅ«ralios Å¡viesos patekimÄ Ä¯ kamerÄ . 2.3. Pažymi, jog naudojantis duÅ¡u nebuvo užtikrintas jo privatumas, duÅ¡o patalpose pareiÅ¡kėjÄ galėjo matyti kiti asmenys. II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 43–50).

1. Dėl minimalaus ploto Akcentuoja, kad Vilniaus nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Pareiškėjas pats skunde nurodė, kad gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose kamerose Nr. 415, 115 ir 201. I-gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 7-415 plotas – 14,65 kv. m, patalpoje įrengtos 4 miegamos vietos. I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 1-111 plotas – 13,47 kv. m, patalpoje įrengtos 4 miegamosios vietos.

I-o korpuso gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 2-201 plotas – 34,99 kv. m, patalpoje įrengta 11 miegamųjų vietų. Gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkantis plotas, atsakovės teigimu, atitiko teisės aktų reikalavimus. Be to, įstaigos darbotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje.

2. Dėl grotų įrengimo Visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ , sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atidaryti, tokiu bÅ«du užtikrinta galimybė patalpas vėdinti. Grotų įrengimas yra numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse. Grotos buvo sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo tikslais bei draudžiamų daiktų patiekimo į įstaigÄ bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais.

3. Dėl dušų Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose. 2017 m. pradžioje I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušo patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Nuteistieji, naudodamiesi dušo patalpomis, turėjo galimybę pasirinkti, kuriomis prausimosi vietomis naudotis – su pertvaromis, ar be jų. 2018 m. visos Vilniaus PN I-ame korpuse esančiose dušų patalpose buvo įrengtos prausimosi vietos su pertvaromis.

Pertvarų neįrengimas pats savaime nelaikytinas pagrindu civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovės atstovas pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų. Be to, tiek I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, tiek nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, nustatyti naudojimosi duÅ¡u grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems kartÄ Ä¯ savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e. Tokiu bÅ«du jokie teisės aktų reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

4. Dėl neturtinės žalos VieÅ¡ajai atsakomybei kilti bÅ«tinos 3 sÄ lygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

Taigi, Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui I. B. atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų Vilniaus pataisos namuose.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, jog šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo laikomas Vilniaus PN. Tačiau taip pat žymėtina, atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo asmens byla yra Kybartų pataisos namuose.

Teismas kreipėsi į Marijampolės pataisos namus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namų ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ â€œ nuostatas Kybartų pataisos namai reorganizuoti jungimo bÅ«du, prijungiant prie Marijampolės pataisos namų). 2019 m. lapkričio 13 d. gautas Marijampolės pataisos namų raÅ¡tas (b. l. 66), kuriame nurodyta, jog įstaiga negali pateikti informacijos apie pareiÅ¡kėjo laikymÄ bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, tokia informacija disponuoja Vilniaus PN administracija.

Todėl vertintina, jog pasiteisinimas, kad atsakovės atstovas negali pateikti duomenų apie savo institucijoje pareiÅ¡kėjo buvimo laikÄ , teismo vertinamas kaip nepagrįstas, o byloje remiamasi pateikta atsiliepime informacija.

3. Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nusiskundimų – ploto trÅ«kumas Vilniaus PN. PareiÅ¡kėjo kalinimo Vilniaus PN laikotarpiu vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto normÄ pataisos įstaigose nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Taisyklių 111.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Minėtos Taisyklių nuostatos neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1351–624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A702–756/2017).

Pareiškėjas detalizavo, jog buvo laikomas kamerose Nr. 7-415, 1-111 ir 2-201. Atsakovės atstovo duomenimis (b. l. 44), I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 7-415 plotas – 14,65 kv. m, patalpoje įrengtos 4 miegamosios vietos (taigi vienam nuteistajam tenka apie 3,66 kv. m ploto). I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosios kameros Nr. 1-111 plotas – 13,47 kv. m, patalpoje įrengtos 4 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tenka apie 3,36 kv. m ploto). I-o korpuso bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 2-201 plotas – 34,99 kv. m, patalpoje įrengta 11 miegamųjų vietų (vienam nuteistajam tenka apie 3,18 kv. m ploto).

IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant nurodytose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimai nebuvo pažeisti. Be to, pareiÅ¡kėjas visÄ dienÄ galėjo laisvai judėti savo lokaliniame sektoriuje ir pataisos namų teritorijoje bei užsiimti leistina veikla. Aktualioje nagrinėjamai bylai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustatytas ploto trÅ«kumas negali bÅ«ti pripažįstamas sukėlęs kalinamam asmeniui tokias kančias, kurios bÅ«tų nežmoniÅ¡kos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį tuo atveju, kai ploto trÅ«kumas gali bÅ«ti kompensuojamas kalinamam asmeniui suteikiamomis kitomis teisėmis, leidžiančiomis asmeniui bÅ«ti ne tik kalinimo patalpoje (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98); 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ byloje Ž. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34096/02)).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė kalėti tinkamomis ploto sÄ lygomis bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas nurodo, jog dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto sutriko jo miegas, atsirado neigiamų pasekmių (pareiÅ¡kėjo teigimu, patirtas (duomenys neskelbtini)), tačiau teismui konstatavus, jog atsakovės atstovas veikė nepažeisdamas įstatymų reikalavimų (t. y. minimalus gyvenamasis plotas pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas visÄ jo kalinimo laikotarpį), nėra pagrindo ir vertinti, jog pareiÅ¡kėjui teisėti atsakovės atstovo veiksmai sukėlė žalÄ (t. y.

šiuo atveju nenustatyti neteisėti veiksmai, kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindas). Ypač pabrėžtina, jog pareiškėjas skunde remiasi tik abstrakčiais teiginiais, jog buvo patirtas (duomenys neskelbtini), tačiau to nesieja su Vilniaus PN patirtais nepatogumais (pvz., nepaaiškina, kaip būtent mažas kameros plotas pakenkė jo sveikatai, neįrodo, jog (duomenys neskelbtini) patirtas ne dėl paties pareiškėjo veiksmų ar gyvensenos (žymėtina, jog iš pirminės gydytojų apžiūros tardymo izoliatoriuje (b. l.

15) matyti, jog skiltyje „žalingi įpročiai“ nurodyti narkotikai, toksinės medžiagos)), t. y. neįrodo priežastinio ryšio tarp galimos žalos ir neteisėtų veiksmų. Papildomai pažymėtina, jog iš 2017 m. rugpjūčio 28 d. išrašo iš medicininių dokumentų (b. l.

25) matyti, jog pareiškėjas buvo supažindintas su diagnoze ir galimomis pasekmėmis, tačiau jis intervencinio ir stacionarinio gydymo atsisakė.

4. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog dėl įrengtų grotų natÅ«ralaus apÅ¡vietimo buvo nepakankamai. Taisyklių 11.5 punkte nustatyta, jog gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Langai iÅ¡ lauko pusės gali bÅ«ti apsaugomi grotomis. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. Be to, atsakovės atstovas patikino, jog grotos buvo įrengtos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų patiekimo į įstaigÄ bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais. Teismas nenustatė, jog atsakovės atstovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

5. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Vilniaus PN pažeidinėjo jo teisę į privatumÄ prausiantis duÅ¡e, kadangi prausimosi vietos nebuvo visiÅ¡kai izoliuotos nuo bendro patalpos ploto, jį besimaudantį galėjo matyti kiti nuteistieji. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. liepos 9 d. gautas pareiÅ¡kėjo skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Å ioje (Å¡iuo metu nagrinėjamoje) administracinėje byloje Nr. I-4334-1063/2019 (proceso Nr. 3-61-3-02486-2019-5) pareiÅ¡kėjas žalÄ taip pat kildino iÅ¡ neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis duÅ¡o patalpomis.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punktÄ teismas palieka skundÄ nenagrinėtÄ , jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties administracinio ginčo. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-4334-1063/2019 nagrinėja ginÄÄ tarp tų pačių Å¡alių ir dėl tų pačių aplinkybių, pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ Vilniaus PN veiksmų neužtikrinant privatumo naudojantis duÅ¡o patalpomis, paliktinas nenagrinėtu.

6. Nagrinėjamu atveju nenustačius bÅ«tinųjų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atlyginti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, atmetamas kaip nepagrįstas. Proceso dalyviai iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo I. B. skundÄ dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ Vilniaus pataisos namų veiksmų neužtikrinant privatumo naudojantis duÅ¡o patalpomis, palikti nenagrinėtÄ . KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Ernestas Spruogis