Legislator Case Law & Legislation
22c07499-1dcf-4ccd-8198-63b2da34e166 AI generated

22c07499-1dcf-4ccd-8198-63b2da34e166 · Kauno apygardos teismas

Case Number 22c07499-1dcf-4ccd-8198-63b2da34e166
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui M. R., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,           Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: Ginčo esmė ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o ieÅ¡kovei skirti naudotis 1744 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimo plane pažymėtu B; atsakovui skirti naudotis 1744 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimo plane pažymėtu A; ieÅ¡kovei paskirti naudotis pavėsine ir Å¡iltnamiu, esančiais žemės sklypo dalyje pažymėtoje B; atsakovui paskirti naudotis Å¡uns voljeru ir skysto kuro cisterna, esančiais žemės sklypo dalyje pažymėtoje A bei kilnojamÄ ja malkine, esančia žemės sklypo dalyje pažymėtoje B, kuriÄ teismo sprendimui įsiteisėjus įpareigoti atsakovÄ perkelti į jam naudojimui paskirto žemės sklypo dalį plane pažymėtÄ A; ieÅ¡kovei M.

Legislator headnote

AI generated

22c07499-1dcf-4ccd-8198-63b2da34e166 · Kauno apygardos teismas: Tuo tarpu atsakovo noras nustatyti bendrus naudojimo plotus prie kiekvieno statinio neatitinka protingumo ir racionalumo kriterijų. Teismas laikė, jog ieÅ¡kovės pateiktas planas atitinka teisėtumo reikalavimÄ , nes Å¡i tvarka atitinka Å¡alių paskutinio posėdžio metu iÅ¡sakytÄ valiÄ , ji nepažeidžia Å¡alių interesų, yra racionali. Teismas laikė, jog nustatant kuo mažiau bendro naudojimo vietų, Å¡alys turės mažiau galimybių susitikti ir kilti nesutarimams dėl bendro naudojimo vietų, patalpų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1055-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00198-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.9.1.; 75.8.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 10d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo M. R. apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-321-876/2012 pagal ieÅ¡kovės M.

R. ieÅ¡kinį atsakovui M. R., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,           Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: Ginčo esmė ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o ieÅ¡kovei skirti naudotis 1744 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimo plane pažymėtu B; atsakovui skirti naudotis 1744 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimo plane pažymėtu A; ieÅ¡kovei paskirti naudotis pavėsine ir Å¡iltnamiu, esančiais žemės sklypo dalyje pažymėtoje B; atsakovui paskirti naudotis Å¡uns voljeru ir skysto kuro cisterna, esančiais žemės sklypo dalyje pažymėtoje A bei kilnojamÄ ja malkine, esančia žemės sklypo dalyje pažymėtoje B, kuriÄ teismo sprendimui įsiteisėjus įpareigoti atsakovÄ perkelti į jam naudojimui paskirto žemės sklypo dalį plane pažymėtÄ A; ieÅ¡kovei M.

R. paskirti naudotis malkinės dalimi prišlietos prie ūkinio pastato, o atsakovui paskirti naudotis malkinės dalimi prišlieta prie garažo; įpareigoti šalims, esant būtinajam reikalingumui (remonto, avarijos atvejais) netrukdyti vienas kitam prieiti prie drenažo ir kanalizacijos šulinių ar išorinių gyvenamojo namo sienų ir atlikti remonto ar valymo darbu, jeigu jie yra kitai šaliai priskirto naudotis žemės sklypo dalyje. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d. buvo nutraukta šalių santuoka ir šiuo sprendimu nebuvo nustatyta naudojimosi –žemės sklypu tvarka.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tarp Å¡alių nuolat kyla ginčai. IeÅ¡kovė nurodo, kad jos siÅ«lomas naudojimosi žemės sklypu variantas tikrai nepažeis atsakovo interesų. Atsakovo pateiktas planas neatitinka nei teisingumo, nei protingumo principų. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o jam skirti naudotis individualiai žemės sklypo dalį pagal parengtÄ naudojimosi planÄ dalimi A; ieÅ¡kovei skirti naudotis individualiai žemės sklypo pagal žemės sklypo naudojimo planÄ dalį B;

Å¡iltnamį, esantį žemės sklypo dalyje B paskirti naudotis ieÅ¡kovei; skirti bendrai naudotis žemės sklypo dalis C, D, E. Å alims paskirti bendrai naudotis garaÅ¾Ä , lauko virtuvę, dvi malkine, Å¡uns voljerÄ ir pavėsinę. PrieÅ¡ieÅ¡kinį nurodoma, kad ieÅ¡kovė nepateikė projekto dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir iÅ¡ karto kreipėsi į teismÄ su jai priimtinu ir pagal jos pageidavimus parengtu naudojimosi tvarkos žemės sklypu projektu. Atsakovas mano, kad malkinės, lauko virtuvė, garažas, pavėsine, trys drenažo Å¡uliniai ir du kanalizacijos Å¡uliniai bei po žeme esanti skysto kuro cisterna yra bendro naudojimo statiniai, jie turi bÅ«ti skirti bendrai naudojamo sklypo daliai.

Visas kitas likęs žemės sklypas turi bÅ«ti padalintas po lygiai. Atsakovas nurodo, kad pagal jo pateiktÄ planÄ tiek ieÅ¡kovei iÅ¡ sklypo B, tiek jis iÅ¡ sklypo A, gali laisvai ir nevaržomai patekti prie malkinių, lauko virtuvės ir garažo, Å¡uns voljero, kanalizacijos Å¡ulinių, drenažo Å¡ulinių, kuro cisternos, pavėsinės. Å iltnamis, kuris pagal planÄ patenka į ieÅ¡kovės atskirai naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį, jai ir yra paliekamas. Tokiu bÅ«du, nepažeisdami vienas kito interesų galės naudotis savo sklypo ir nekilnojamojo turto dalimis. (b. l. 58-62).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å akių rajono apylinkės teismas 2013 n. gruodžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovei skyrė naudotis 1744 m2 ploto žemės sklypo dalimi, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., 2013-01-29 žemės sklypo naudojimo plane (b. l. 72), kurį parengė UAB „Geotakas“ V. P. ir E. M., pažymėtÄ B. Atsakovui skyrė naudotis 1744 m2 ploto žemės sklypo dalimi, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2013-01-29 žemės sklypo naudojimo plane (b. l. 72), kurį rengė UAB „Geotakas“ V.

P. ir E. M., pažymėtÄ A. IeÅ¡kovei paskyrė naudotis pavėsine ir Å¡iltnamiu, esančiais žemės sklypo dalyje pažymėtoje B. Atsakovui paskyrė naudotis Å¡uns voljeru ir skysto kuro cisterna, esančiais žemės sklypo dalyje pažymėtoje A bei kilnojamÄ ja malkine, esančia žemės sklypo dalyje pažymėtoje B, kuriÄ teismo sprendimui įsiteisėjus abipusiu Å¡alių susitarimu perkelti į atsakovui naudojimui paskirto žemės sklypo dalį plane pažymėtÄ A. IeÅ¡kovei paskyrė naudotis malkinės dalimi priÅ¡lietai prie Å«kinio pastato, o atsakovui paskyrė naudotis malkinės dalimi priÅ¡lietai prie garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ä®pareigojo Å¡alis, esant bÅ«tinajam reikalingumui (remonto, avarijos atvejais), netrukdyti vienas kitam prieiti prie drenažo ir kanalizacijos Å¡ulinių ar iÅ¡orinių gyvenamojo namo sienų ir atlikti remonto ar valymo darbus, jeigu jie randasi kitai Å¡aliai priskirto naudotis žemės sklypo dalyje. Teismas nustatė, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieÅ¡kovė nepateikė jam projekto, iki teismo neiÅ¡naudojo galimybių susitarti dėl abiejų pusių interesus atitinkančio sprendimo. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino faktÄ , kad Å¡alys tarpusavyje kalbėjosi apie žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ iki teismo proceso.

Atsakovas nenurodė dėl kokių priežasčių nesutiko su pateiktu taikos sutarties projektu. Viso proceso metu teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės matė pastangas rasti bendrÄ sprendimÄ , kuris bÅ«tų priimtinas abiems, tuo tarpu iÅ¡ atsakovo pusės nebuvo iÅ¡sakyta jokių kompromisų ir konstruktyvių pasiÅ«lymų, kurie padėtų Å¡alims iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ . Teismas tokį atsakovo elgesį laikė nesÄ Å¾iningu ir neatitinkančiu abiejų Å¡alių interesų. Teismas laikė, jog teisingesnis naudojimosi planas yra pateiktas ieÅ¡kovės. Atsakovo pasiÅ«lytas naudojimosi ginčo žemės sklypo naudojimosi projektas, pagal kurį ne maža žemės sklypo dalis šalims tektų naudotis bendrai, prieÅ¡tarauja aukščiau nurodytiems principams.

Tuo tarpu ieÅ¡kovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi plano projektas minėtomis aplinkybėmis labiausiai atitinka Å¡alių interesams, kadangi optimaliai atskiria Å¡alims paskirtinas naudotis žemės sklypo dalis. Nustačius mažesnį bendro naudojimo žemės plotÄ , lieka daugiau žemės, skirtinos bendraturčiams naudotis atskirai. Todėl teismas laikė, kad atsakovo siÅ«lomas projektas neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros, suvaržo galimybes racionaliai naudoti turtÄ . Teismas sutikdamas su ieÅ¡kovės argumentais, nurodė, kad racionalesnis žemės sklypo naudojimas yra, kai kiekvienas iÅ¡ bendraturčių gauna didesnį žemės sklypo plotÄ ir gali juo disponuoti.

Tuo tarpu atsakovo noras nustatyti bendrus naudojimo plotus prie kiekvieno statinio neatitinka protingumo ir racionalumo kriterijų. Teismas laikė, jog ieÅ¡kovės pateiktas planas atitinka teisėtumo reikalavimÄ , nes Å¡i tvarka atitinka Å¡alių paskutinio posėdžio metu iÅ¡sakytÄ valiÄ , ji nepažeidžia Å¡alių interesų, yra racionali. Teismas laikė, jog nustatant kuo mažiau bendro naudojimo vietų, Å¡alys turės mažiau galimybių susitikti ir kilti nesutarimams dėl bendro naudojimo vietų, patalpų.

IeÅ¡kovės pateiktas planas atitinka Å¡iuo metu Å¡alių faktinį sklypo naudojimÄ . Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas yra teisingesnis, racionalesnis ir atitinkantis bendraturčių nuosavybės teise turimas turto dalis. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas M. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2013 m. gruodžio 27 d. Å akių rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kinį atmesti ir tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį (124–125).

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas nustatė naudojimosi tvarkÄ tik 3 488 kvadratinių metrų plotu. Nepasisakė apie sklypo dalį žymimÄ C tiek mano, tiek ieÅ¡kovės projektuose. Nenurodo, kokia tvarka turi bÅ«ti naudojamasi Å¡ioje dalyje esančiu žemės sklypu. Teismas, nors ir pripažino, kad ieÅ¡kovės pateiktame plane nenumatyti bendri priėjimai prie bendrų statinių, tačiau vis tiek ieÅ¡kovės planÄ laikė racionalesniu, teisingesniu bei nurodo, kad ieÅ¡kovė neprieÅ¡taraus, kad esant bÅ«tinybei atsakovas galėtų prieiti prie bendro naudojimo objektų.

Toks teismo argumentas prieÅ¡tarauja naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijui. Taip pat aplinkybė, kad ieÅ¡kovė pasižada neprieÅ¡tarauti, kad reikalui esant galėtų netrukdomai prieiti prie bendro naudojimo pastatų nėra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir tuo pagrindu nenustatyti bendro naudojimo vietų. Vien tai, kad dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nesusitarėme tarpusavyje ir ginčo neiÅ¡sprendėme be teismo pagalbos rodo, kad konkrečiai neiÅ¡sprendus naudojimosi žemės sklypu tvarkos ateityje galimai vėl kils konfliktinės situacijos.IeÅ¡kovės projektas ignoruoja bendraturčių teisę naudotis ir prieiti prie nedalomų bendro naudojimo įrenginių: vandentiekio, kanalizacijos Å¡ulinių, Å¡ildymo sistemos objektų.

Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiÅ«riu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingÄ sias savybes gauti jo duodamÄ naudÄ , pasireiÅ¡kia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas.Atsakovas netenka teisės prieiti prie vandentiekio Å¡ulinio, kadangi kanalizacijos Å¡uliniai lieka atskirai priskirtose naudotis žemės sklypo vietose nepaisant to, kad bÅ«tent Å¡ių objektų naudojimas pagal jų funkcinę ir Å«kinę paskirtį turi bÅ«ti bendras.Apeliantas mano, jog sklypo dalies, kurioje yra skysto kuro cisterna, drenažo ir kanalizacijos, vandentiekio Å¡uliniai, naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatyta bendrai.

IeÅ¡kovė M. R. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 127–130) praÅ¡o 2013-12-27 Å akių rajono apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apelianto M. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad posėdžio metu ieÅ¡kovė ir atsakovas buvo radę bendrÄ kompromisÄ ir ginčo tuo metu nebekilo dėl bendro naudojimosi daiktų. Dabar skunde atsakovas iÅ¡ naujo kelia problemas dėl naudojimosi bendrais daiktais. IeÅ¡kovė mano, kad teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, kad toks atsakovo elgesys laikytinas" nesÄ Å¾iningu ir neatitinkančiu abiejų Å¡alių interesų.

M. R. teigia, kad iÅ¡skirti apie Å¡uns voljerÄ ir priėjimÄ prie jo bendrojo naudojimo žemę bÅ«tų neracionalu. Juo labiau, kad Å¡is voljeras jai visiÅ¡kai nereikalingas, o jame atsakovas laiko didelį Å¡unį, kurio ieÅ¡kovė bijo ir neketina jo maitinti. Skysto kuro cisterna ieÅ¡kovei nereikalinga ir dėl jos jokių pretenzijų nei dabar, nei ateityje neketina reikÅ¡ti. Kita vertus skysto kuro cisterna yra atsakovo žemės sklypo dalyje ir jis su ja gali elgtis kaip tinkamas atiduoti į metalo lauÅ¾Ä ar toliau laikyti.

Kilnojamoji malkinė yra ieÅ¡kovės naudojamojoje žemės sklypo dalyje. Atsakovas gali jÄ nusigriauti ir panaudoti malkų pasigaminimui, arba persikelti į savo žemės sklypo dalį. BÅ«tų neracionalu iÅ¡skirti ieÅ¡kovės pusėje bendro naudojimo žemės sklypÄ aplink pavėsinę ir priėjimÄ prie jos. Vandentiekio trasa eina per atsakovo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ vienos vandentiekio trasos Å¡ulinys taip pat atsakovo pusėje, kiti du vandentiekio trasos Å¡uliniai yra Å¡alia (duomenys neskelbtini) gatvės už sklypo ribų.

Todėl užsukti ar paleisti vandenį nebūtų jokių problemų nei ieškovei, nei atsakovui. Kanalizacijos šulinys yra šalia kuro cisternos prie gyv. namo. Ieškovė įsipareigoja niekada netrukdyti atsakovui patekti prie kanalizacijos šulinio. Malkinė prišlieta prie ūkinio pastato pažymėta N. Ūkinis pastatas susideda iš garažo ir lauko virtuvės. jokių konfliktų dėl naudojimosi malkine tarp šalių nėra buvę ir negali būti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo ( C P K 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).CPK 327 str. 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 str. 1 d. 2 p. turi bÅ«ti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iÅ¡ ko ir kokia tvarka turi bÅ«ti iÅ¡reikalaujama, ar jų reikalavimas iÅ¡ esmės nereiÅ¡kia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007 ).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principÄ , nustatė teismui pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta ( CPK 8 str. ). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.          Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigÅ«racijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, įgyvendinant Å¡iÄ teismo kompetencijÄ , bÅ«tina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikÅ¡mingi, visetÄ . Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sÄ skaita.           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-2010 nurodė, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo Å¡alys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, todėl jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi bÅ«ti atsižvelgiama į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomų sklypų ribas ir plotÄ bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotÄ , paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, iÅ¡laikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribÄ , kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos.           Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkÄ , patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009 ir kt.).

Nors, nustačius tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrÅ«ksta, tačiau savo nuožiÅ«ra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali bÅ«ti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-353/2009). Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkÄ , tarp bendraturčių faktiÅ¡kai įvyksta sklypo atidalijimas, todėl kiekvienam bendraturčiui tenkančiÄ naudoti konkrečiÄ sklypo dalį reikia atriboti.

Tai padaroma aiÅ¡kiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir iÅ¡sidėstymÄ , pavaizduojant jo dalį atskiriančiÄ ribÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-956/2003).Taigi, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamÄ daikto dalį, todėl Å¡is institutas reikalingas tada, kai neaiÅ¡ku, kuriomis bendrai turimo daikto dalimis bendraturčiai turi naudotis.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 12 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Kaip ir bet kuriÄ kitÄ teisę atidalyti ar nusistatyti naudojimosi tvarkÄ bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 1-2 dalimis, žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema, dėl ko naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas, galimas tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ , parengtÄ Å¾emės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas.

Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to projekte turi aiÅ¡kiai atspindėti bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir iÅ¡sidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi bÅ«ti nubrėžta taip, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinę vietÄ . Tik tokiu atveju yra galimas realus naudojimosi žemės sklypu tvarkos įregistravimas nekilnojamojo turto registre ir vėlesnis tokios tvarkos įgyvendinimas, kÄ numato ir Nekilnojamo turto registro įstatymo 2 ir 12 straipsniai.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovo pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektai nėra tikslÅ«s, tačiau visgi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas laikė, kad teisingesnis žemės sklypu nustatymo tvarkos planas yra ieÅ¡kovės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas tarp Å¡alių žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ nepagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės pateiktu projektu, nes jis yra netikslus. Projekte nurodoma, kad žemės sklypo plotas yra 3678 kv. m. Jame nurodoma žemės sklypo dalis pažymėta raide A – 1744 kv. m. ploto ir žemės sklypo dalis pažymėta raide B – 1744 kv. m. ploto bei bendro naudojimo žemės sklypo dalis pažymėta raide C -190 kv. m. ploto.

Pagal tokį projektÄ Å¾emės sklypo dalimi A siÅ«loma naudotis atsakovui, o ieÅ¡kovei siÅ«loma naudotis B žemės sklypo dalimi, žemės sklypo dalimi pažymėta raide C Å¡alims siÅ«loma naudotis bendrai. IÅ¡ teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas paskyrė ieÅ¡kovei naudotis B sklypo dalimi, o atsakovui A sklypo dalimi dalimi, tačiau teismo sprendimu nenustatė Å¡alims naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi. Taigi, pagrįstai apelianto apeliaciniame skunde argumentuojama, kad teismas nustatė ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ ne visam plotui.

Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams poreikiams tenkinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. spalio 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3536/2006 ).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡alys bendrai naudoja gyvenamÄ jį namÄ , o žemės sklype yra bendro naudojimo statiniai: pavėsinė, Å¡iltnamis, malkinė, kuriais taip pat Å¡alys naudojasi bendrai.

Prie gyvenamojo namo ir kitų statinių ieÅ¡kovės plane nėra pažymėta bendrų priėjimų, nors jie yra bÅ«tini eksploatuojant bendrojo naudojimo objektus. Ginčo žemės sklype taip pat yra namo bendro naudojimo kanalizacija, vandentiekis, namo Å¡ildymo skysto kuro cisterna, todėl jiems aptarnauti taip pat reikalingi bendri priėjimai. IeÅ¡kovės plane tokie priėjimai prie aptartų objektų neatsispindi. Teismas priėmė į bylÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino remdamasis ieÅ¡kovės pateiktu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektu kuris neatitinka, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtos žemės sklypo plano sÄ vokos.

Toks teismo patvirtintas ieÅ¡kovės pateiktas žemės sklypu naudojimosi projektas yra ydingas ir neįgyvendinamas, jo nebus galima įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl teismas remtis juo nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ tarp bendraturčių negalėjo.Apylinkės teismas priimdamas sprendimÄ Ä¯pareigojo Å¡alis, esant bÅ«tinam reikalingumui ( remonto, avarijos atvejais), netrukdyti vienas kitam prieiti prie drenažo ir kanalizacijos Å¡ulinių ar iÅ¡orinių gyvenamojo namo sienų ar atlikti remonto ir valymo darbus, jeigu jie randasi kitai Å¡aliai priskirto naudojimosi žemės sklypo dalyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas tai nuspręsdamas priėmė sÄ lyginį sprendimÄ , kuris yra draudžiamas ( C P K 267 straipsnis). Pagal C P K 267 straipsnį draudžiama teismui priimti sprendimus, kurių vykdymas bÅ«tų siejamas su tam tikrų sÄ lygų atsiradimu ar neatsiradimu. Visi teismo sprendimai turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡ki. Teisėjų kolegija pažymi, kad sÄ lyginis sprendimas neleistinas ir dėl to, kad juo nėra iÅ¡sprendžiamas Å¡alių tarpusavio ginčas ir kartu paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas C P K 18 straipsnyje.Apelianto apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės argumentuojama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ netinkamÄ Å¾emės sklypo projektÄ nustatė žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ , tačiau esminių argumentų dėl teismo sprendimo, kuriame nurodyti motyvai dėl atsakovo pateikto žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo projekto neracionalumo, neatitikimo bendraturčių interesų pusiausvyrai nenurodo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl atsakovo minėto žemės sklypo projekto tinkamumo nepasisako. Esant nurodytiems motyvams teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino esminių bylos aplinkybių, neįvertino žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo pagrįstumo, nenustatė tam teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, teismas patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pagal netinkamai paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ ir nagrinėdamas bylÄ neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo nurodyti pažeidimai ir trÅ«kumai Å¡alintini ir tik po to darytinos atitinkamos iÅ¡vados. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija, n u t a r i a: Apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies patenkinti.Å akių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.             Kolegijos teisėjai                                                    Galina Blaževič                                                                               Algimantas Kukalis                                                                               Arvydas Žibas