22c07499-1dcf-4ccd-8198-63b2da34e166 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį atsakovui M. R., dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo,           TeisÄjų kolegija, n u s t a t Ä: GinÄo esmÄ ieÅ¡kovÄ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o ieÅ¡kovei skirti naudotis 1744 kv. m ploto žemÄs sklypo dalimi, žemÄs sklypo naudojimo plane pažymÄtu B; atsakovui skirti naudotis 1744 kv. m. ploto žemÄs sklypo dalimi, žemÄs sklypo naudojimo plane pažymÄtu A; ieÅ¡kovei paskirti naudotis pavÄsine ir Å¡iltnamiu, esanÄiais žemÄs sklypo dalyje pažymÄtoje B; atsakovui paskirti naudotis Å¡uns voljeru ir skysto kuro cisterna, esanÄiais žemÄs sklypo dalyje pažymÄtoje A bei kilnojamÄ ja malkine, esanÄia žemÄs sklypo dalyje pažymÄtoje B, kuriÄ teismo sprendimui įsiteisÄjus įpareigoti atsakovÄ perkelti į jam naudojimui paskirto žemÄs sklypo dalį plane pažymÄtÄ A; ieÅ¡kovei M.
Legislator headnote
AI generated22c07499-1dcf-4ccd-8198-63b2da34e166 · Kauno apygardos teismas: Tuo tarpu atsakovo noras nustatyti bendrus naudojimo plotus prie kiekvieno statinio neatitinka protingumo ir racionalumo kriterijų. Teismas laikÄ, jog ieÅ¡kovÄs pateiktas planas atitinka teisÄtumo reikalavimÄ , nes Å¡i tvarka atitinka Å¡alių paskutinio posÄdžio metu iÅ¡sakytÄ valiÄ , ji nepažeidžia Å¡alių interesų, yra racionali. Teismas laikÄ, jog nustatant kuo mažiau bendro naudojimo vietų, Å¡alys turÄs mažiau galimybių susitikti ir kilti nesutarimams dÄl bendro naudojimo vietų, patalpų.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-1055-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00198-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.9.1.; 75.8.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 10d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Galinos BlaževiÄ, Algimanto Kukalio (praneÅ¡Äjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo M. R. apeliacinį skundÄ dÄl Å akių rajono apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-321-876/2012 pagal ieÅ¡kovÄs M.
R. ieÅ¡kinį atsakovui M. R., dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo,           TeisÄjų kolegija, n u s t a t Ä: GinÄo esmÄ ieÅ¡kovÄ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o ieÅ¡kovei skirti naudotis 1744 kv. m ploto žemÄs sklypo dalimi, žemÄs sklypo naudojimo plane pažymÄtu B; atsakovui skirti naudotis 1744 kv. m. ploto žemÄs sklypo dalimi, žemÄs sklypo naudojimo plane pažymÄtu A; ieÅ¡kovei paskirti naudotis pavÄsine ir Å¡iltnamiu, esanÄiais žemÄs sklypo dalyje pažymÄtoje B; atsakovui paskirti naudotis Å¡uns voljeru ir skysto kuro cisterna, esanÄiais žemÄs sklypo dalyje pažymÄtoje A bei kilnojamÄ ja malkine, esanÄia žemÄs sklypo dalyje pažymÄtoje B, kuriÄ teismo sprendimui įsiteisÄjus įpareigoti atsakovÄ perkelti į jam naudojimui paskirto žemÄs sklypo dalį plane pažymÄtÄ A; ieÅ¡kovei M.
R. paskirti naudotis malkinÄs dalimi priÅ¡lietos prie Å«kinio pastato, o atsakovui paskirti naudotis malkinÄs dalimi priÅ¡lieta prie garažo; įpareigoti Å¡alims, esant bÅ«tinajam reikalingumui (remonto, avarijos atvejais) netrukdyti vienas kitam prieiti prie drenažo ir kanalizacijos Å¡ulinių ar iÅ¡orinių gyvenamojo namo sienų ir atlikti remonto ar valymo darbu, jeigu jie yra kitai Å¡aliai priskirto naudotis žemÄs sklypo dalyje. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad 2011 m. lapkriÄio 4 d. buvo nutraukta Å¡alių santuoka ir Å¡iuo sprendimu nebuvo nustatyta naudojimosi âžemÄs sklypu tvarka.
DÄl naudojimosi žemÄs sklypu tarp Å¡alių nuolat kyla ginÄai. IeÅ¡kovÄ nurodo, kad jos siÅ«lomas naudojimosi žemÄs sklypu variantas tikrai nepažeis atsakovo interesų. Atsakovo pateiktas planas neatitinka nei teisingumo, nei protingumo principų. Atsakovas pateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o jam skirti naudotis individualiai žemÄs sklypo dalį pagal parengtÄ naudojimosi planÄ dalimi A; ieÅ¡kovei skirti naudotis individualiai žemÄs sklypo pagal žemÄs sklypo naudojimo planÄ dalį B;
Å¡iltnamį, esantį žemÄs sklypo dalyje B paskirti naudotis ieÅ¡kovei; skirti bendrai naudotis žemÄs sklypo dalis C, D, E. Å alims paskirti bendrai naudotis garaÅ¾Ä , lauko virtuvÄ, dvi malkine, Å¡uns voljerÄ ir pavÄsinÄ. PrieÅ¡ieÅ¡kinį nurodoma, kad ieÅ¡kovÄ nepateikÄ projekto dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos ir iÅ¡ karto kreipÄsi į teismÄ su jai priimtinu ir pagal jos pageidavimus parengtu naudojimosi tvarkos žemÄs sklypu projektu. Atsakovas mano, kad malkinÄs, lauko virtuvÄ, garažas, pavÄsine, trys drenažo Å¡uliniai ir du kanalizacijos Å¡uliniai bei po žeme esanti skysto kuro cisterna yra bendro naudojimo statiniai, jie turi bÅ«ti skirti bendrai naudojamo sklypo daliai.
Visas kitas likÄs žemÄs sklypas turi bÅ«ti padalintas po lygiai. Atsakovas nurodo, kad pagal jo pateiktÄ planÄ tiek ieÅ¡kovei iÅ¡ sklypo B, tiek jis iÅ¡ sklypo A, gali laisvai ir nevaržomai patekti prie malkinių, lauko virtuvÄs ir garažo, Å¡uns voljero, kanalizacijos Å¡ulinių, drenažo Å¡ulinių, kuro cisternos, pavÄsinÄs. Å iltnamis, kuris pagal planÄ patenka į ieÅ¡kovÄs atskirai naudojamÄ Å¾emÄs sklypo dalį, jai ir yra paliekamas. Tokiu bÅ«du, nepažeisdami vienas kito interesų galÄs naudotis savo sklypo ir nekilnojamojo turto dalimis. (b. l. 58-62).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Å akių rajono apylinkÄs teismas 2013 n. gruodžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetÄ. IeÅ¡kovei skyrÄ naudotis 1744 m2 ploto žemÄs sklypo dalimi, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini)., 2013-01-29 žemÄs sklypo naudojimo plane (b. l. 72), kurį parengÄ UAB âGeotakasâ V. P. ir E. M., pažymÄtÄ B. Atsakovui skyrÄ naudotis 1744 m2 ploto žemÄs sklypo dalimi, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), 2013-01-29 žemÄs sklypo naudojimo plane (b. l. 72), kurį rengÄ UAB âGeotakasâ V.
P. ir E. M., pažymÄtÄ A. IeÅ¡kovei paskyrÄ naudotis pavÄsine ir Å¡iltnamiu, esanÄiais žemÄs sklypo dalyje pažymÄtoje B. Atsakovui paskyrÄ naudotis Å¡uns voljeru ir skysto kuro cisterna, esanÄiais žemÄs sklypo dalyje pažymÄtoje A bei kilnojamÄ ja malkine, esanÄia žemÄs sklypo dalyje pažymÄtoje B, kuriÄ teismo sprendimui įsiteisÄjus abipusiu Å¡alių susitarimu perkelti į atsakovui naudojimui paskirto žemÄs sklypo dalį plane pažymÄtÄ A. IeÅ¡kovei paskyrÄ naudotis malkinÄs dalimi priÅ¡lietai prie Å«kinio pastato, o atsakovui paskyrÄ naudotis malkinÄs dalimi priÅ¡lietai prie garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ä®pareigojo Å¡alis, esant bÅ«tinajam reikalingumui (remonto, avarijos atvejais), netrukdyti vienas kitam prieiti prie drenažo ir kanalizacijos Å¡ulinių ar iÅ¡orinių gyvenamojo namo sienų ir atlikti remonto ar valymo darbus, jeigu jie randasi kitai Å¡aliai priskirto naudotis žemÄs sklypo dalyje. Teismas nustatÄ, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieÅ¡kovÄ nepateikÄ jam projekto, iki teismo neiÅ¡naudojo galimybių susitarti dÄl abiejų pusių interesus atitinkanÄio sprendimo. Teismo posÄdžio metu atsakovas patvirtino faktÄ , kad Å¡alys tarpusavyje kalbÄjosi apie žemÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ iki teismo proceso.
Atsakovas nenurodÄ dÄl kokių priežasÄių nesutiko su pateiktu taikos sutarties projektu. Viso proceso metu teismas iÅ¡ ieÅ¡kovÄs pusÄs matÄ pastangas rasti bendrÄ sprendimÄ , kuris bÅ«tų priimtinas abiems, tuo tarpu iÅ¡ atsakovo pusÄs nebuvo iÅ¡sakyta jokių kompromisų ir konstruktyvių pasiÅ«lymų, kurie padÄtų Å¡alims iÅ¡sprÄsti susidariusiÄ situacijÄ . Teismas tokį atsakovo elgesį laikÄ nesÄ Å¾iningu ir neatitinkanÄiu abiejų Å¡alių interesų. Teismas laikÄ, jog teisingesnis naudojimosi planas yra pateiktas ieÅ¡kovÄs. Atsakovo pasiÅ«lytas naudojimosi ginÄo žemÄs sklypo naudojimosi projektas, pagal kurį ne maža žemÄs sklypo dalis šalims tektų naudotis bendrai, prieÅ¡tarauja aukÅ¡Äiau nurodytiems principams.
Tuo tarpu ieÅ¡kovÄs pateiktas žemÄs sklypo naudojimosi plano projektas minÄtomis aplinkybÄmis labiausiai atitinka Å¡alių interesams, kadangi optimaliai atskiria Å¡alims paskirtinas naudotis žemÄs sklypo dalis. NustaÄius mažesnį bendro naudojimo žemÄs plotÄ , lieka daugiau žemÄs, skirtinos bendraturÄiams naudotis atskirai. TodÄl teismas laikÄ, kad atsakovo siÅ«lomas projektas neatitinka bendraturÄių interesų pusiausvyros, suvaržo galimybes racionaliai naudoti turtÄ . Teismas sutikdamas su ieÅ¡kovÄs argumentais, nurodÄ, kad racionalesnis žemÄs sklypo naudojimas yra, kai kiekvienas iÅ¡ bendraturÄių gauna didesnį žemÄs sklypo plotÄ ir gali juo disponuoti.
Tuo tarpu atsakovo noras nustatyti bendrus naudojimo plotus prie kiekvieno statinio neatitinka protingumo ir racionalumo kriterijų. Teismas laikÄ, jog ieÅ¡kovÄs pateiktas planas atitinka teisÄtumo reikalavimÄ , nes Å¡i tvarka atitinka Å¡alių paskutinio posÄdžio metu iÅ¡sakytÄ valiÄ , ji nepažeidžia Å¡alių interesų, yra racionali. Teismas laikÄ, jog nustatant kuo mažiau bendro naudojimo vietų, Å¡alys turÄs mažiau galimybių susitikti ir kilti nesutarimams dÄl bendro naudojimo vietų, patalpų.
IeÅ¡kovÄs pateiktas planas atitinka Å¡iuo metu Å¡alių faktinį sklypo naudojimÄ . Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovÄs pateiktas naudojimosi žemÄs sklypu planas yra teisingesnis, racionalesnis ir atitinkantis bendraturÄių nuosavybÄs teise turimas turto dalis. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas M. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2013 m. gruodžio 27 d. Å akių rajono apylinkÄs teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kinį atmesti ir tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį (124â125).
Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas nustatÄ naudojimosi tvarkÄ tik 3 488 kvadratinių metrų plotu. NepasisakÄ apie sklypo dalį žymimÄ C tiek mano, tiek ieÅ¡kovÄs projektuose. Nenurodo, kokia tvarka turi bÅ«ti naudojamasi Å¡ioje dalyje esanÄiu žemÄs sklypu. Teismas, nors ir pripažino, kad ieÅ¡kovÄs pateiktame plane nenumatyti bendri priÄjimai prie bendrų statinių, taÄiau vis tiek ieÅ¡kovÄs planÄ laikÄ racionalesniu, teisingesniu bei nurodo, kad ieÅ¡kovÄ neprieÅ¡taraus, kad esant bÅ«tinybei atsakovas galÄtų prieiti prie bendro naudojimo objektų.
Toks teismo argumentas prieÅ¡tarauja naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijui. Taip pat aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄ pasižada neprieÅ¡tarauti, kad reikalui esant galÄtų netrukdomai prieiti prie bendro naudojimo pastatų nÄra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ ir tuo pagrindu nenustatyti bendro naudojimo vietų. Vien tai, kad dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nesusitarÄme tarpusavyje ir ginÄo neiÅ¡sprendÄme be teismo pagalbos rodo, kad konkreÄiai neiÅ¡sprendus naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos ateityje galimai vÄl kils konfliktinÄs situacijos.IeÅ¡kovÄs projektas ignoruoja bendraturÄių teisÄ naudotis ir prieiti prie nedalomų bendro naudojimo įrenginių: vandentiekio, kanalizacijos Å¡ulinių, Å¡ildymo sistemos objektų.
Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo požiÅ«riu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingÄ sias savybes gauti jo duodamÄ naudÄ , pasireiÅ¡kia nuosavybÄs socialinis ir ekonominis vertingumas.Atsakovas netenka teisÄs prieiti prie vandentiekio Å¡ulinio, kadangi kanalizacijos Å¡uliniai lieka atskirai priskirtose naudotis žemÄs sklypo vietose nepaisant to, kad bÅ«tent Å¡ių objektų naudojimas pagal jų funkcinÄ ir Å«kinÄ paskirtį turi bÅ«ti bendras.Apeliantas mano, jog sklypo dalies, kurioje yra skysto kuro cisterna, drenažo ir kanalizacijos, vandentiekio Å¡uliniai, naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatyta bendrai.
IeÅ¡kovÄ M. R. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 127â130) praÅ¡o 2013-12-27 Å akių rajono apylinkÄs teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apelianto M. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad posÄdžio metu ieÅ¡kovÄ ir atsakovas buvo radÄ bendrÄ kompromisÄ ir ginÄo tuo metu nebekilo dÄl bendro naudojimosi daiktų. Dabar skunde atsakovas iÅ¡ naujo kelia problemas dÄl naudojimosi bendrais daiktais. IeÅ¡kovÄ mano, kad teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, kad toks atsakovo elgesys laikytinas" nesÄ Å¾iningu ir neatitinkanÄiu abiejų Å¡alių interesų.
M. R. teigia, kad iÅ¡skirti apie Å¡uns voljerÄ ir priÄjimÄ prie jo bendrojo naudojimo žemÄ bÅ«tų neracionalu. Juo labiau, kad Å¡is voljeras jai visiÅ¡kai nereikalingas, o jame atsakovas laiko didelį Å¡unį, kurio ieÅ¡kovÄ bijo ir neketina jo maitinti. Skysto kuro cisterna ieÅ¡kovei nereikalinga ir dÄl jos jokių pretenzijų nei dabar, nei ateityje neketina reikÅ¡ti. Kita vertus skysto kuro cisterna yra atsakovo žemÄs sklypo dalyje ir jis su ja gali elgtis kaip tinkamas atiduoti į metalo lauÅ¾Ä ar toliau laikyti.
Kilnojamoji malkinÄ yra ieÅ¡kovÄs naudojamojoje žemÄs sklypo dalyje. Atsakovas gali jÄ nusigriauti ir panaudoti malkų pasigaminimui, arba persikelti į savo žemÄs sklypo dalį. BÅ«tų neracionalu iÅ¡skirti ieÅ¡kovÄs pusÄje bendro naudojimo žemÄs sklypÄ aplink pavÄsinÄ ir priÄjimÄ prie jos. Vandentiekio trasa eina per atsakovo naudojamÄ Å¾emÄs sklypÄ vienos vandentiekio trasos Å¡ulinys taip pat atsakovo pusÄje, kiti du vandentiekio trasos Å¡uliniai yra Å¡alia (duomenys neskelbtini) gatvÄs už sklypo ribų.
TodÄl užsukti ar paleisti vandenį nebÅ«tų jokių problemų nei ieÅ¡kovei, nei atsakovui. Kanalizacijos Å¡ulinys yra Å¡alia kuro cisternos prie gyv. namo. IeÅ¡kovÄ Ä¯sipareigoja niekada netrukdyti atsakovui patekti prie kanalizacijos Å¡ulinio. MalkinÄ priÅ¡lieta prie Å«kinio pastato pažymÄta N. Ūkinis pastatas susideda iÅ¡ garažo ir lauko virtuvÄs. jokių konfliktų dÄl naudojimosi malkine tarp Å¡alių nÄra buvÄ ir negali bÅ«ti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.
Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo ( C P K 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).CPK 327 str. 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmÄ ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme.
Byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinÄs instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakÄs, kad taikant CPK 327 str. 1 d. 2 p. turi bÅ«ti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iÅ¡ ko ir kokia tvarka turi bÅ«ti iÅ¡reikalaujama, ar jų reikalavimas iÅ¡ esmÄs nereiÅ¡kia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinÄs faktinÄs ir teisinÄs bylos aplinkybÄs nÄra atskleistos, o jų apeliacinÄs instancijos teismas negali atskleisti dÄl ribotai pateiktų įrodymų ( Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-375/2007 ).
Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad įstatymų leidÄjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principÄ , nustatÄ teismui pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybÄs, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinÄta ( CPK 8 str. ). Atskleisti bylos esmÄ bei priimti sprendimÄ dÄl pareikÅ¡tų konkreÄių reikalavimų pagal konkreÄias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.          Esant žemÄs sklypų savininkų ginÄui dÄl sklypų ribų, žemÄs sklypus skirianÄios ribos buvimo vietos ir jos konfigÅ«racijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas.
Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad, įgyvendinant Å¡iÄ teismo kompetencijÄ , bÅ«tina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikÅ¡mingi, visetÄ . Teismas, sprÄsdamas ginÄÄ dÄl žemÄs sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sÄ skaita.           Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-6-2010 nurodÄ, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginÄo Å¡alys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, todÄl jų teismui pateikiamuose žemÄs sklypų ribų nustatymo planuose turi bÅ«ti atsižvelgiama į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomų sklypų ribas ir plotÄ bei juose esanÄius statinius, nuosavybÄs teise valdomų sklypų plotÄ , paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, iÅ¡laikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustaÄius žemÄs sklypų ribÄ , kitų asmenų teisÄs nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos.           Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkÄ , patvirtinama, kuriomis konkreÄiomis daikto dalimis naudosis bendraturÄiai ( Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkriÄio 11 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-21/2009 ir kt.).
Nors, nustaÄius tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , bendrosios dalinÄs nuosavybÄs santykiai nenutrÅ«ksta, taÄiau savo nuožiÅ«ra bendraturtis gali naudotis tik ta konkreÄia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali bÅ«ti naudojamos bendrai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. rugsÄjo 28 d. nutartis civilinÄje byloje, bylos Nr. 3K-3-353/2009). Nustatant naudojimosi bendru žemÄs sklypu tvarkÄ , tarp bendraturÄių faktiÅ¡kai įvyksta sklypo atidalijimas, todÄl kiekvienam bendraturÄiui tenkanÄiÄ naudoti konkreÄiÄ sklypo dalį reikia atriboti.
Tai padaroma aiÅ¡kiai parodant žemÄtvarkos projekte bendraturÄiui tenkanÄios dalies dydį ir iÅ¡sidÄstymÄ , pavaizduojant jo dalį atskirianÄiÄ ribÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje, bylos Nr. 3K-3-956/2003).Taigi, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , siekiama nustatyti konkretaus bendraturÄio naudojamÄ daikto dalį, todÄl Å¡is institutas reikalingas tada, kai neaiÅ¡ku, kuriomis bendrai turimo daikto dalimis bendraturÄiai turi naudotis.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 12 dalį žemÄs sklypo planas â tai pagal matavimus vietovÄje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brÄžinys, kuriame pažymimos žemÄs sklypo ribos ir kadastro duomenys. Kaip ir bet kuriÄ kitÄ teisÄ atidalyti ar nusistatyti naudojimosi tvarkÄ bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginÄo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojanÄių teisÄs normų reikalavimų. Vadovaujantis ŽemÄs įstatymo 30 straipsnio 1-2 dalimis, žemÄs sandorio sudÄtinÄ dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemÄs sklypo planas ar schema, dÄl ko naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymas, galimas tik pagal naudojimosi bendru žemÄs sklypu tvarkos projektÄ , parengtÄ Å¾emÄs santykius reglamentuojanÄių teisÄs aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemÄs sklypas buvo suformuotas.
ŽemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturÄiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. DÄl to projekte turi aiÅ¡kiai atspindÄti bendraturÄiui tenkanÄios dalies dydis ir iÅ¡sidÄstymas, o riba, skirianti bendraturÄių naudojamas dalis, turi bÅ«ti nubrÄžta taip, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinÄ vietÄ . Tik tokiu atveju yra galimas realus naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos įregistravimas nekilnojamojo turto registre ir vÄlesnis tokios tvarkos įgyvendinimas, kÄ numato ir Nekilnojamo turto registro įstatymo 2 ir 12 straipsniai.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ nustatÄ, kad tiek ieÅ¡kovÄs, tiek ir atsakovo pateikti žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektai nÄra tikslÅ«s, taÄiau visgi ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį patenkino, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetÄ.
Teismas laikÄ, kad teisingesnis žemÄs sklypu nustatymo tvarkos planas yra ieÅ¡kovÄs. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas tarp Å¡alių žemÄs sklypu naudojimosi tvarkÄ nepagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovÄs pateiktu projektu, nes jis yra netikslus. Projekte nurodoma, kad žemÄs sklypo plotas yra 3678 kv. m. Jame nurodoma žemÄs sklypo dalis pažymÄta raide A â 1744 kv. m. ploto ir žemÄs sklypo dalis pažymÄta raide B â 1744 kv. m. ploto bei bendro naudojimo žemÄs sklypo dalis pažymÄta raide C -190 kv. m. ploto.
Pagal tokį projektÄ Å¾emÄs sklypo dalimi A siÅ«loma naudotis atsakovui, o ieÅ¡kovei siÅ«loma naudotis B žemÄs sklypo dalimi, žemÄs sklypo dalimi pažymÄta raide C Å¡alims siÅ«loma naudotis bendrai. IÅ¡ teismo sprendimo rezoliucinÄs dalies matyti, kad teismas paskyrÄ ieÅ¡kovei naudotis B sklypo dalimi, o atsakovui A sklypo dalimi dalimi, taÄiau teismo sprendimu nenustatÄ Å¡alims naudotis bendro naudojimo žemÄs sklypo dalimi. Taigi, pagrįstai apelianto apeliaciniame skunde argumentuojama, kad teismas nustatÄ ginÄo žemÄs sklypu naudojimosi tvarkÄ ne visam plotui.
Sprendžiant dÄl naudojimosi tvarkos žemÄs sklypu kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priÄjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemÄs prie jam priklausanÄių statinių buitiniams poreikiams tenkinti ( Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006m. spalio 13d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3536/2006 ).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡alys bendrai naudoja gyvenamÄ jį namÄ , o žemÄs sklype yra bendro naudojimo statiniai: pavÄsinÄ, Å¡iltnamis, malkinÄ, kuriais taip pat Å¡alys naudojasi bendrai.
Prie gyvenamojo namo ir kitų statinių ieÅ¡kovÄs plane nÄra pažymÄta bendrų priÄjimų, nors jie yra bÅ«tini eksploatuojant bendrojo naudojimo objektus. GinÄo žemÄs sklype taip pat yra namo bendro naudojimo kanalizacija, vandentiekis, namo Å¡ildymo skysto kuro cisterna, todÄl jiems aptarnauti taip pat reikalingi bendri priÄjimai. IeÅ¡kovÄs plane tokie priÄjimai prie aptartų objektų neatsispindi. Teismas priÄmÄ Ä¯ bylÄ ir ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį patenkino remdamasis ieÅ¡kovÄs pateiktu žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektu kuris neatitinka, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrÄžtos žemÄs sklypo plano sÄ vokos.
Toks teismo patvirtintas ieÅ¡kovÄs pateiktas žemÄs sklypu naudojimosi projektas yra ydingas ir neįgyvendinamas, jo nebus galima įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todÄl teismas remtis juo nustatant žemÄs sklypu naudojimosi tvarkÄ tarp bendraturÄių negalÄjo.ApylinkÄs teismas priimdamas sprendimÄ Ä¯pareigojo Å¡alis, esant bÅ«tinam reikalingumui ( remonto, avarijos atvejais), netrukdyti vienas kitam prieiti prie drenažo ir kanalizacijos Å¡ulinių ar iÅ¡orinių gyvenamojo namo sienų ar atlikti remonto ir valymo darbus, jeigu jie randasi kitai Å¡aliai priskirto naudojimosi žemÄs sklypo dalyje.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, apylinkÄs teismas tai nusprÄsdamas priÄmÄ sÄ lyginį sprendimÄ , kuris yra draudžiamas ( C P K 267 straipsnis). Pagal C P K 267 straipsnį draudžiama teismui priimti sprendimus, kurių vykdymas bÅ«tų siejamas su tam tikrų sÄ lygų atsiradimu ar neatsiradimu. Visi teismo sprendimai turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡ki. TeisÄjų kolegija pažymi, kad sÄ lyginis sprendimas neleistinas ir dÄl to, kad juo nÄra iÅ¡sprendžiamas Å¡alių tarpusavio ginÄas ir kartu paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas C P K 18 straipsnyje.Apelianto apeliaciniame skunde iÅ¡ esmÄs argumentuojama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir pagal ieÅ¡kovÄs pateiktÄ netinkamÄ Å¾emÄs sklypo projektÄ nustatÄ Å¾emÄs sklypu naudojimosi tvarkÄ , taÄiau esminių argumentų dÄl teismo sprendimo, kuriame nurodyti motyvai dÄl atsakovo pateikto žemÄs sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo projekto neracionalumo, neatitikimo bendraturÄių interesų pusiausvyrai nenurodo, todÄl teisÄjų kolegija plaÄiau dÄl atsakovo minÄto žemÄs sklypo projekto tinkamumo nepasisako. Esant nurodytiems motyvams teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino esminių bylos aplinkybių, neįvertino žemÄs sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo pagrįstumo, nenustatÄ tam teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, teismas patenkino ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį pagal netinkamai paruoÅ¡tÄ Å¾emÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ ir nagrinÄdamas bylÄ neatskleidÄ bylos esmÄs. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nÄra galimybÄs iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme.
TodÄl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina tam paÄiam teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.NagrinÄjant bylÄ iÅ¡ naujo nurodyti pažeidimai ir trÅ«kumai Å¡alintini ir tik po to darytinos atitinkamos iÅ¡vados. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija, n u t a r i a: Apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies patenkinti.Å akių rajono apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.             Kolegijos teisÄjai                                                    Galina BlaževiÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Algimantas Kukalis                                                                               Arvydas Žibas