22bf597e-df1c-4b71-9b67-2e5db803b577 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-417-1049/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44190-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 25.4.3; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Deimantei Lekavičiūtei, dalyvaujant prokurorams Tomai Laurinaitienei, Rolandui Mackevičiui, kaltinamajai I.

K., pasiÅ«lytai laiduotojai V. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., turinti pagrindinį aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , naÅ¡lė, nedirbanti, neteista, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės I.

K. 2019 m. spalio 15 d. apie 19.49 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama apsvaigus nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t .y., alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0380 nustatytas 1,95 promilių neblaivumas.

II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Kaltinamoji I. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kalta prisipažino pilnai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir paaiÅ¡kino, kad 2019 m. spalio 15 d. buvo namuose, turėjo svečių, o jos dukra, kuri mokosi (duomenys neskelbtini), paskambino ir prašė, kad kaltinamoji jÄ parvežtų namo, nes buvo tamsus paros metas. I. K. patikslino, kad jos dukra yra nepilnametė – 17 metų amžiaus. Nors buvo pavartojusi alkoholio, tačiau tuo metu kaltinamoji patikino nesijautusi neblaivi, todėl sutiko dukrÄ parvežti, nuvykusi į vietÄ pasiėmė jÄ prie mokyklos.

Pavažiavus apie kilometrÄ jos vairuojamÄ automobilį pasivijo policijos pareigÅ«nai, sustabdė, patikrino neblaivumÄ , surašė dokumentus, protokolÄ , o I. K. prisipažino, kad vairuoja bÅ«dama neblaivi. Surašę protokolÄ pareigÅ«nai parvežė kaltinamÄ jÄ . Automobilis, kurį ji vairavo, buvo skolintas iÅ¡ kito asmens. PareigÅ«nai automobilį nutempė, iÅ¡kvietė savininkÄ A. K., paskui jis automobilį pasiėmė iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės. Sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

PaaiÅ¡kino, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) plentÄ . Tuo metu jau buvau pasiėmusi dukterį ir važiavo atgal, kuomet buvo sustabdyta. Nežino kodėl pareigÅ«nai jÄ sustabdė, mano, kad važiavo saugiai, gal pareigÅ«nams pasirodė kažkas įtartino. Dukra matė visÄ Ä¯vykį ir po jo nuvažiavo pas krikÅ¡to mamÄ . Automobilis priklauso A. K., kurį kaltinamoji pažįsta apie 10 metų. Pati tuo metu neturėjo automobilio ir nevairavo, automobilį turėjo jos sÅ«nus, kuris buvo Norvegijoje.

Patikino, kad kol verslas sekėsi pati turėjo savo automobilį. A. K. žinojo, kad kaltinamoji pasiskolino jo automobilį keletui dienų, jis žinojo, kad I. K. nevažiuos į miestÄ , važinės tik prie namų, tačiau nežinojo, kad jai atimta teisė vairuoti. I. K. nurodė, kad gyvena laukuose, iki parduotuvės reikia pavažiuoti. TÄ dienÄ A. K. nežinojo, kad I. K. vairuos neblaivi, vėliau sakė, kad jei bÅ«tų žinojęs, bÅ«tų nedavęs savo automobilio. Alkoholį vartojo namuose, buvo atėję draugų, tačiau, kai I.

K. nusprendė vairuoti bÅ«dama neblaivi, draugai jau buvo išėję. Dukrai sakė, kad iÅ¡kvies taksi, bet ji nenorėjo. o iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sudėtinga parvykti vieÅ¡uoju transportu. Anot kaltinamosios, jos vairuoto automobilio vertė yra apie 13 000,00 eurų. Kaltinamoji pripažino, kad tai jau antras kartas, kai vairavo neblaivi. Pirmas kartas buvo prieÅ¡ pusantrų metų, kai įmonės vakarėlyje iÅ¡gėrė Å¡ampano ir vėliau vairavo, tuo metu jÄ nubaudė apie 600,00 eurų bauda, buvo paimtos teisės metams, Å¡iai dienai yra atsisakiusi alkoholio ir Å¡is įvykis I.

K. teigimu, jai yra didelė pamoka. Patikslino, kad antrÄ kartÄ važiuodama neblaivi buvo neatgavusi ir vairuotojo pažymėjimo, taigi, neturėdama teisės vairuoti, dėl alkoholio vartojimo problemų neturi. Iki tol jÄ vežiodavo sÅ«nus. Kaltinamoji nurodė, kad dėl įvykio jai yra gėda, blogai vertina savo veiksmus, Å¡iuo metu nedirba, tačiau daug metų dirbo taksi versle. Liudytoja ir pasiÅ«lyta laiduotoja V. V. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad praÅ¡o atleisti kaltinamÄ jÄ I.

K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir sutinka už jÄ laiduoti. Nurodė pažįstanti kaltinamÄ jÄ apie 37 metus nuo mokyklos laikų, jos yra draugės. I. K. jÄ iÅ¡ karto informavo apie šį įvykį. Žino, kad ji tÄ dienÄ turėjo svečių, vartojo alkoholio. PaaiÅ¡kino, kad I. K. turi paauglę dukrÄ , kuriÄ augina viena, dukra aÅ¡traus charakterio, ji buvo iÅ¡vykusi pas draugę, buvo vakaras, reikėjo dukrÄ iÅ¡ draugės paimti. I. pasakė dukrai, kad negali atvažiuoti, tarp jų įvyko konfliktas ir kaip mama ji buvo iÅ¡sigandusi, kad dukra iÅ¡eis, stovės viena viduryje nakties, nors I. dukrai sakė, kad iÅ¡kvies taksi.

V. V. patikino į tai reagavusi labai neigiamai, bet mato, kad ji iÅ¡vadas padarė, gailisi, o ir anksčiau nepiktnaudžiaudavo alkoholiu. TÄ kartÄ kai gavo administracinę nuobaudÄ dėl vairavimo neblaiviai tai buvo atsitiktinumas. V. V. nurodė, kad I. K. pažįsta ir vertina jÄ labai gerai, ne vienÄ iÅ¡bandymÄ gyvenimas pasiuntė jai, yra naÅ¡lė, augina du vaikus, kartais bÅ«davo sunku, turėjo verslÄ , kuris žlugo atėjus naujiems vežėjams į LietuvÄ ir ta situacija jÄ paveikė. Tokie įvykiai jÄ stipriai paveikė, suÅ¡lubavo sveikata, o dar problemos su dukra.

Mano, kad ir Å¡iuo atveju įvykius reikia vertinti kaip nesėkmių ruoÅ¾Ä , pirma teisių atėmimas, tada jos mama susirgo onkologine liga. Vienam žmogui teko daug iÅ¡bandymų. V. V. patikino dalyvaujanti kaltinamosios gyvenime aktyviai, smerkė jÄ , atsisakė bendrauti, tačiau dabar vis tiek bendrauja, tikisi, kad gali padaryti poveikį. Anot liudytojos, I. K. neturi pinigų advokatui pasisamdyti, todėl jei yra galimybę, praÅ¡ytų nekonfiskuoti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos. PraÅ¡o atleisti kaltinamÄ jÄ pagal laidavimÄ be užstato vienerių metų terminui, nekonfiskuoti automobilio.

Tokiu atveju jai bÅ«tų galimybė finansiÅ¡kai atsistoti ant kojų. ApibÅ«dino I. K. kaip jautrų žmogų, tinkamai auklėjantį savo vaikus ir tinkamai reaguojantį į visas situacijas, o Å¡is įvykis yra atsitiktinumas. V. V. nurodė, kad yra neteista, prieÅ¡ porÄ metų bausta administracine tvarka dėl greičio virÅ¡ijimo, mokėjo nedidelę baudÄ . Turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , vienas vaikas užaugintas, augina taip pat nepilnametę dukrÄ , iÅ¡tekėjusi, dirba valstybės tarnyboje atsakingÄ darbÄ .

PraÅ¡o jÄ laikyti tinkama laiduotoja. IÅ¡vada dėl I. K. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Å¡io kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ , teisme iÅ¡tirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetÄ , jų leistinumÄ , patikimumÄ ir pakankamumÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, bei iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyr. patrulio pareigose. 2019 m. spalio 15 d. apie 19.49 val., patruliuodamas su vyr. patruliu R. U. iÅ¡ Kauno apskrities VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad Kauno r. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plentu važiuoja automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, Kauno r., (duomenys neskelbtini), ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡važinėjo automobilis „BMW X6“, kuris iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , įtarta jog vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus.

Kauno r., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sankryža minėtas automobilis buvo sustabdytas. Priėjus prie vairuotojo pusės, jos vietoje sėdėjo moteris, patikrinus nustatyta, kad tai I. K.. Bendraujant su vairuotoja, ji sunkiai orientavosi aplinkoje, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojos, ar ji yra vartojusi alkoholio, ji teigė, kad nėra išgėrusi. I. K. buvo paduotas neišpakuotas alkoholio kiekio matuoklio antgalis, tačiau ji nesugebėjo atlikti alkoholio matavimo testo.

PapraÅ¡yta jos atsisėsti į jų tarnybinį automobilį. I. K. iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, svirduliavo, ramstėsi į automobilį, kad nenugriÅ«tų. Iki tarnybinio automobilio be jų pagalbos jÄ prilaikant, nueiti nesugebėjo. Tarnybiniame automobilyje alkoholio matuokliu „Alkotest 6810“, Nr. ARFM0380, 20.11 val. nustatytas 1.95 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 20.31 val. nustatytas 1,97 promilių neblaivumas. I. K. nesakė, kad yra praradusi teisę vairuoti, teigė, kad vairuotojo pažymėjimas yra paliktas namuose. (b. l. 27–29) Liudytojas A.

K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. K. yra jo pažįstama. 2019 m. spalio 10 d. jam priklausantįjį automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis paskolino I. K. pačios paraÅ¡ymu. Automobilio perdavimo dienÄ ji buvo blaivi. Jis atvarė automobilį prie kaltinamosios namų ir perdavė jai. I. K. minėtÄ automobilį iÅ¡ jo ketino pirkti, norėjo su juo pasivažinėti, iÅ¡badyti. Apie tai, kad ji neturi vairuotojo pažymėjimo, jis nežinojo. 2019 m. spalio 16 d. I. K. paskambino jam ir informavo, kad buvo sulaikyta vairuojanti neblaivi jam priklausantį automobilį bei nurodė, kad automobilis laikinai uždarytas į saugomÄ policijos aikÅ¡telę.

Jokių įvykio aplinkybių ji neaiÅ¡kino, ir liudytojas nežino, nei kur ji vartojo alkoholį, nei kur važiavo. Jeigu bÅ«tų žinojęs, tikrai bÅ«tų tam užkirtęs keliÄ . (b. l. 33–34) IÅ¡ 2019 m. spalio 15 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0380, patikros sertifikato Nr. 1084979, buvo patikrintas I. K. girtumas. Pirmasis tikrinimas atliktas 20.11 val. ir nustatytas 1,95 promilių girtumas. Antrasis tikrinimas atliktas 20.31 val. ir nustatytas 1,97 promilių girtumas. (b. l. 53–56) 2019 m. spalio 15 d. apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti Kauno r., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža ir joje rastas automobilis „BMW X6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Po apžiūros automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su raktu ir užvedimo pulteliu, automobilio draudimo liudijimas, techninės apžiūros kortelė paimtas. (b. l. 9–10, 12–23) Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. K.. (b. l.

40) Iš 2016 m. gegužės 29 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad A. K. iš A. U. už 13 500,00 eurų įsigijo automobilį „BMW X6“, identifikacinis Nr. WBAFG01060L335795. (b. l.

52) VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „BMW X6 xDrive35d 6A“, 2010 m. laidos, vertė yra 14 430,00 eurų be PVM. (b. l.

41) IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas I. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, kai jai alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, pasitvirtino. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad I. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14-ojo punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims ir 2019 m. spalio 15 d. apie 19.49 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime neturėdama teisės, kai ji atimta, vairavo kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio matuokliu nustatytas 1,51 ir daugiau, tai yra 1,95 promilių neblaivumas, ir vežė keleivę, kol buvo sustabdyta policijos pareigÅ«nų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje, tokiu bÅ«du sukeldama realiÄ grėsmę tiek savo ir keleivės, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Be paties kaltinamosios I. K. prisipažinimo, kad ji, bÅ«dama praradusi teisę vairuoti transporto priemones, bÅ«dama neblaivi iÅ¡ pažįstamo A.

K. pasiskolintu didelės vertės automobiliu „BMW“ vyko į Kauno rajone esantį (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kur pasiėmė savo nepilnametę dukterį (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kuriÄ ketino vežti į namus, tačiau (duomenys neskelbtini) plento ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje buvo sustabdyta policijos pareigÅ«nų ir patikrinus bei nustačius neblaivumo faktÄ buvo nuÅ¡alinta nuo vairavimo. Tokius kaltinamosios parodymus visiÅ¡kai pagrindžia įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyti duomenys, automobilio „BMW X6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros rezultatai, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, liudytojų R. P., A. K. parodymai, alkotesterio rodmenų kvitai ir kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Å ie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiÅ¡kai ir yra pakankami I. K. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl esminių įvykio aplinkybių byloje nekilo. III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamoji I. K., bÅ«dama praradusi teisę vairuoti kelių transporto priemones, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (jai nustatytas mažiausiais 1,95 promilių girtumas), sÄ moningai sėdo už ne jai priklausančio automobilio vairo, važiavo pagrindinėmis rajono gatvėmis, kartu veždama keleivę, iki kol buvo sulaikyta policijos pareigÅ«nų. Kaltinamoji pripažino, kad prieÅ¡ sėsdama už automobilio vairo trumpuoju laikotarpiu vartojo alkoholį, taigi, suprato savo veiksmų pavojingumÄ , tačiau nepaisant to, neatsisakė savo nusikalstamų ketinimų, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, o tai patvirtinta aukščiau Å¡iame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, kuriais kaltinamajai nustatytas vidutinis – 1,95 promilių – girtumo laipsnis.

Tokiais savo veiksmais kaltinamoji, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14-ojo punkto reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Tokie kaltinamosios I. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. IV. Bausmės skyrimo motyvai BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba areÅ¡to, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. I. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei jÄ sunkinančias aplinkybes. I. K. padarė nesunkų nusikaltimÄ , veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. I. K. anksčiau neteista (b. l. 64), bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, transporto priemonės vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 65–77), VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 79), yra pakaltinama, nedirba (b. l. 63).

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė pripažinti I. K. kalta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, ir paskirti 75 MGL (3750,00 eurų) baudÄ , kuriÄ vadovaujantis BK 641 straipsniu mažinti vienu trečdaliu. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, jÄ parinkti ir paskirti teisingai, kaltinamajai I. K. skirtina Å¡velniausia BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rÅ«Å¡is pirmÄ kartÄ teisiamai, tačiau turinčiai galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbančiai I.

K. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jÄ nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks I. K., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ . Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, I. K. bausmė skirtina artima minimaliam sankcijoje numatytam bausmės rÅ«Å¡ies dydžiui, tai yra už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymÄ â€“ 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) MGL (3000,00 eurų) dydžio bauda.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino pilnai, byla iÅ¡nagrinėta taikant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 40 (keturiasdeÅ¡imties) MGL (2000,00 eurų) dydžio (BK 641 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji Å¡iuo metu nedirba, tačiau yra sveika ir darbingo amžiaus, teismo paskirtai baudai sumokėti nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, Å¡io straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rÅ«Å¡ys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali bÅ«ti skiriamos kartu su bausme.

Spręsdamas klausimÄ dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamoji faktiÅ¡kai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę bÅ«dama jÄ praradusi dėl analogiÅ¡ko nusižengimo ir buvo vidutinio girtumo laipsnio (mažiausiai 1,95 promilės), nusikaltimo stadijÄ (baigtas), pobÅ«dį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, bausta administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, jos veikos motyvus ir tikslus, baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamosios asmenybę ir charakteristikÄ .

Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės, sudaro pagrindÄ manyti, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones), nustatant 2 (dviejų) metų terminÄ , Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra – nuo 2019 m. spalio 17 d. (b. l. 94–95), apie tai praneÅ¡ant VÄ® „Regitra“.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji prašė atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ netaikant užstato, analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ pateikė ir siÅ«loma laiduotoja V. V.. Tokie praÅ¡ymai yra nepagrįsti, todėl atmestini. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiÅ¡ka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, kad laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo.

Atsižvelgiant į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, veikos pavojingumÄ ir Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1871 įstatymu dėl baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo, nuo 2017 m. sausio 1 d., kriminalizavus atsakomybę už vairavimÄ esant neblaiviam, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 2811 straipsnio 1 dalis), siektinus tikslus, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje nėra pakankamo pagrindo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutÄ .

Å iame kontekste pažymėtina, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Be to, byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar iÅ¡ties kaltininkas yra tokia nesavarankiÅ¡ka, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. BÅ«tent tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ , autoritetÄ turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji I. K. yra brandi asmenybė – darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), gyvena savarankiÅ¡kai, naÅ¡lė, kaip nurodė turi pilnametį sunų ir augina nepilnametę dukterį, nedirba, tačiau bylos duomenimis turi ilgametę vadovaujančio darbo patirtį įmonėje, susijusioje su taksi paslaugų teikimu, vairavo transporto priemonę bÅ«dama vidutinio girtumo laipsnio (mažiausiai 1,95 promilės), psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso, taigi dėl jos asmenybės nebrandumo nekyla abejonių, ir todėl nėra pagrindo manyti, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų ir galėtų jÄ auklėti, ir svarbiausia, kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų.

Kita vertus, viena iÅ¡ esminių aplinkybių sprendžiant klausimÄ dėl galimybės Å¡ioje byloje taikyti laidavimÄ , yra tai, kad I. K. nusikalto turėdama eilę galiojančių administracinių nuobaudų, kurių absoliuti dauguma dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, o kaip matyti iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o, I. K. 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-26208-2018, buvo nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį, dėl to, kad 2018 m. lapkričio 1 d., apie 23.58 val., Kauno mieste bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,68 promilės) vairavo transporto priemonę, taip pat pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimÄ (b. l. 66), dėl ko jai nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. vasario 1 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Taigi, I. K. nusikalto nepraėjus nė metams nuo ankstesniojo analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusižengimo padarymo, bei iÅ¡ esmės analogiÅ¡komis aplinkybėmis, nes vėl transporto priemonę vairavo ne tik neblaivi, bet ir praradusi teisę vairuoti, jos atžvilgiu fiksuota ir daugiau kartotinių kelių eismo taisyklių pažeidimų, kai vairavo neturėdama galiojančio vairuotojo pažymėjimo, o ir automobilį, kuriuo padarė nusikaltimÄ bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu skolinosi iÅ¡ A. K., kuriam nepasakė apie tai, kad jai atimta teisė vairuoti transporto priemones, taigi, akivaizdu, kad I.

K. dėl ankstesnės savo patirties jokių iÅ¡vadų nepadarė ir jos teisę pažeidžiantis elgesys yra linkęs kartotis, o tai keliÄ realiÄ grėsmę tiek jai pačiai, tiek ir aplinkiniams, todėl nėra pagrindo matyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui pripažinus, jog nėra pagrindo spręsti klausimo dėl I. K. atleidimo pagal laidavimÄ , pasiÅ«lytos laiduotojos V. V. asmenybė ir jos galimybės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai ir užtikrinti jog ji ateityje nenusikalstų, nėra plačiau aptariama.

Teismo nuomone, laidavimo instituto taikymas Å¡ioje byloje prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Be to, kaip jau minėta, atsižvelgiant į Å¡ios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobÅ«džio bylose net ir esant formalioms sÄ lygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų bÅ«ti daugiau iÅ¡imtis, o ne taisyklė tam, kad Å¡iuo atveju bÅ«tų realiai formuojama, ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neiÅ¡vengiamumo praktika, taigi I.

K. baudžiamosios atsakomybės, kaltės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, ir bausmės parinkimo bei jos paskyrimo klausimai turi bÅ«ti sprendžiami iÅ¡ esmės. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamosios dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ , tai yra 9000,00 eurų. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais.

Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtÄ , jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas yra Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali bÅ«ti konfiskuojamas ne tik iÅ¡ kaltininko, bet ir iÅ¡ kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal Å¡io straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė I. K., buvo įvykdytas vairuojant A. K. priklausantį automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. nurodė, jog automobilį buvo paskolinęs kaltinamajai, o ši jį ketino pirkti, nežinojo, kad vairuos neblaivi, ar kad I. K. yra praradusi teisę vairuoti transporto priemones. Automobilis ikiteisminio tyrimo metu buvo gražintas jam saugoti iki teismo galutinio sprendimo šioje byloje (b. l. 43–44, 46). Kaltinamoji I.

K. aukščiau nurodytu automobiliu naudojosi tik tarpusavio susitarimo su A. K. pagrindu, taigi, žinodama, kad Å¡i transporto priemonė yra ne jos asmeninis turtas, bet priklauso kitam asmeniui, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir nepaisydama tokios savo fizinės bÅ«klės, šį turtÄ paėmė savo reikmėms ir bÅ«dama praradusi teisę vairuoti, panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padaryti, transporto priemonės savininkui nežinant.

Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininkės išieškotina konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma. Kaip matyti iš byloje pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos vidutinė automobilio „BMW X6 xDrive35d 6A“, 2010 m. laidos, vertė yra 14 430,00 eurų be PVM. (b. l. 41), transporto priemonės savininkas A. K. nurodė, kad šio automobilio reali vertė yra apie 10 000,00 eurų, iš 2016 m. gegužės 29 d.

Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad A. K. jÄ Ä¯sigijo už 13 500,00 eurų. Bet kuriuo atveju taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimÄ dėl iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡kotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. Å¡iame kontekste atsižvelgti į kaltininkės asmenybę, jos finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumÄ ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę nebÅ«tų užkraunama jai neproporcingÄ ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė naÅ¡ta.

Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Taigi Å¡iuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimÄ dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ kaltininkės nustatymo teismas bendrame kontekste vertina tris pagrindinius kriterijus, aptariamojo turto realiÄ rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra ne didesnė nei 13 500,00 eurų, kaltinamosios turtinę padėtį ir proporcingumo principÄ . Taigi, bendrame kontekste įvertinus visų aukščiau nurodytų Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingų kriterijų santykinę įtakÄ , darytina iÅ¡vada, kad proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma, kuri turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ kaltinamosios yra 5000,00 (penki tÅ«kstančiai) eurų.

Kaltinamoji I. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikyta nebuvo, jai paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 91–92) ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (b. l. 94–95), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, tačiau VÄ® „Regitra“ praneÅ¡tina apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones I. K. atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. Automobilis „BMW X6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas neribotoje A. K. nuosavybėje. Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas, iÅ¡ieÅ¡kotinų proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudÄ . Ä®pareigoti baudÄ per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, o dokumentÄ , patvirtinantį baudos sumokėjimÄ , pristatyti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų Baudžiamųjų bylų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. Skirti I. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra – nuo 2019 m. spalio 17 d., apie tai praneÅ¡ti VÄ® Regitra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iÅ¡ I. K. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto – A.

K., priklausančio automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 5000 (penkis tÅ«kstančius) eurų. I. K. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (5000,00 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus turi bÅ«ti sumokėta į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 6610.

Sumokėjusis nurodytÄ sumÄ , ji privalo mokėjimÄ patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. Automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti neribotoje A. K. nuosavybėje. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Meilutis