22bf4991-eb1e-4cc4-a4ef-e0edadd89df5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I2-5004-281/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03751-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. B. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1). PaaiÅ¡kina, kad Vilniaus PN bendrabučio tipo patalpose, kur pareiÅ¡kėjas atlieka bausmę, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2016-09-07 ir nuo 2017-09-12 iki 2018 m. balandžio mėn. Vilniaus PN esantys nuteistieji Å¡eÅ¡tadieniais maudydavosi duÅ¡uose, tačiau iki 2018 m. balandžio mėn. duÅ¡uose nebuvo įrengtos pertvaros, todėl maudantis 8 asmenims, nebuvo užtikrinamas privatumas.

PareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti duÅ¡u privačiai, nematant kitiems asmenims, dėl to jautė diskomfortÄ . Be to, duÅ¡uose nebuvo įrengtų veidrodžių, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo skusti barzdÄ savo bÅ«rio prausykloje po Å¡altu vandeniu. Laikotarpiu nuo 2017-09-12 iki 2018-06-20 bausmę atliko Vilniaus PN 6 bÅ«ryje, kuriame leisdavo 3 valandas per dienÄ pasivaikščioti kiemelyje, tačiau pareiÅ¡kėjas mėgautis buvimu lauke ir naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu įprastomis sÄ lygomis negalėjo.

Vilniaus PN bendrabutyje yra septyni bÅ«riai, o 1-ojo bÅ«rio pasivaikščiojimo kiemas atskiras, jame laikoma apie 30 asmenų, kurie visÄ dienÄ gali bÅ«ti lauke. Tuo tarpu bendru pasivaikščiojimo kiemu naudojosi 2-asis ir 3-iasis bÅ«riai, naudotis pasivaikščiojimo kiemu jiems skirtas kitas laikas, po 3 valandas iki 80 asmenų. PareiÅ¡kėjas jautėsi diskriminuojamas, nes turėjo vaikščioti su 4, 3, 6 ir 7 bÅ«riais, kuriuose buvo nuo 250 iki 300 nuteistųjų, kai 1-ajam bÅ«riui buvo skirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemas.

Be to, pasivaikščiojimo kiemas buvo mažas, o vasarÄ dėl didelio asmenų skaičiaus buvo sunku pasivaikščioti. Pasivaikščiojimo kiemelyje žaidžiant krepÅ¡inį ar tinklinį, kitiems asmenims nebuvo vietos. Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjas negalėjo įprastomis sÄ lygomis naudotis pasivaikščiojimo kiemu, nors pasivaikščiojimas gryname ore pareiÅ¡kėjui buvo bÅ«tinas ir dėl sveikatos bÅ«klės – pareiÅ¡kėjas serga mažakraujyste. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė diskomfortÄ , psichologinį spaudimÄ , diskriminacijÄ .

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė skundÄ tenkinti. Pateiktame atsiliepime Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6–10). PaaiÅ¡kina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras duÅ¡o patalpose. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos duÅ¡o patalpos skirtos I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. Dalis prausimosi vietų atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, dalis ne, todėl nuteistieji turi teisę pasirinkti, kuriomis prausimosi vietomis naudotis.

Pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkrečios pareigos tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems nustatytas naudojimosi dušu grafikas, pagal kurį I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistieji duše prausiasi šeštadieniais. Be to, kiekviename nuteistųjų būryje įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos, kuriuose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes nuolat laikytis asmens higienos.

PareiÅ¡kėjas sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, todėl dažnai baudžiamas drausminėmis nuobaudomis. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu didžiÄ jÄ dalį laiko praleido kamerų tipo patalpose, kurioms skirtos atskiros dušų patalpos. Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, 2–7 nuteistųjų bÅ«riams, įrengtas atskiras pasivaikščiojimo kiemas, kuris yra erdvus, jame įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, sporto inventorius nuteistiesiems. Teisės aktuose nėra nustatytų jokių ploto reikalavimų normatyvų, nuteistųjų pasivaikščiojimų kiemams.

Be to, pasivaikščiojimo kiemas dažniausiai bÅ«na apytuÅ¡tis. Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso 2–7 nuteistųjų bÅ«riams, kasdien pasivaikščioti skirta po 4 valandas. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Vilniaus PN administracijÄ su skundais dėl tariamai jo atžvilgiu daromų teisės aktų pažeidimų, t. y. netinkamų kalinimo sÄ lygų, nesikreipė. PareiÅ¡kėjas Vilniaus PN buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. PareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Reikalavimui dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Be to, nepagrindė, kokiais paskaičiavimais, dokumentais ar teisės aktais jam turi bÅ«ti priteisiama nurodyta suma. Taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės darė įtakÄ jo fizinei ar psichinei sveikatai. Vilniaus PN atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2016-09-07 ir nuo 2017-09-12 iki 2018 m. balandžio mėn. nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u, taip pat laikotarpiu nuo 2017-09-12 iki 2018-06-20 nebuvo užtikrintas tinkamas pasivaikščiojimo plotas, dėl to pareiÅ¡kėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2019-01-30 administracinėje byloje Nr. I-1076-595/2019 atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ , motyvuojant tuo, kad nenustatė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sukelti žalos ir už kuriuos bÅ«tų reikėję pareiÅ¡kėjui atlyginti neturtinę žalÄ . Pagal pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ , byla persiųsta nagrinėti į apeliacinę instancijÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020-09-09 pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir bylÄ perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, padarė iÅ¡vadas, kad teismas Å¡ioje byloje, turėjo:

1) surinkti duomenis, kokiomis konkrečiomis dušo patalpomis, pasivaikščiojimo kiemais (dėl kurių reiškiamos pretenzijos šioje byloje) pareiškėjas jo nurodytais laikotarpiais (kiek galima nustatant konkretesnes datas (jei įmanoma – dienų tikslumu) naudojosi. Byloje tokių konkrečių duomenų nėra pateikta;

2) surinkti duomenis, ar pareiškėjo nurodytais laikotarpiais, kai jis prausdavosi duše, visose dušo patalpose (t. y. tose, kuriose prausdavosi) buvo įrengtos pertvaros (bent dalyje dušų buvo įrengtos pertvaros) ir veidrodžiai;

3) surinkti duomenis apie pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl to, kad pareiÅ¡kėjo įvardinto 1 bÅ«rio nuteistieji turėjo atskirÄ pasivaikščiojimo kiemÄ ir jame galėjo vaikščioti visÄ dienÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2017-09-12 iki 2018-06-20 bausmę atliko Vilniaus PN 6 bÅ«ryje, kuriame leisdavo 3 valandas per dienÄ pasivaikščioti kiemelyje, tačiau pareiÅ¡kėjas mėgautis buvimu lauke ir naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu įprastomis sÄ lygomis negalėjo. Vilniaus PN 1-asis bÅ«rys, kuriame yra apie 30 asmenų, turėjo atskirÄ pasivaikščiojimo kiemÄ , jie visÄ dienÄ galėjo bÅ«ti lauke.

PareiÅ¡kėjas jautėsi diskriminuojamas, nes turėjo vaikščioti su 4, 3, 6 ir 7 bÅ«riais, kuriuose buvo nuo 250 iki 300 nuteistųjų, kai 1-ajam bÅ«riui buvo skirta atskiras pasivaikščiojimo kiemas. Be to, pasivaikščiojimo kiemas buvo mažas, nebuvo vietos, pareiÅ¡kėjas vaikščioti lauke turėjo dėl sveikatos bÅ«klės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises ir laisves, bet bausmių vykdymo tvarkÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytas pareigas bei apribojimus.

BVK 103 straipsnis numato, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal BVK 72 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastÄ jÄ , lengvÄ jÄ ir drausmės grupes. Priklausomai nuo Å¡ių grupių, skiriasi nuteistiesiems priklausanti teisė kasdien pasivaikščioti. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę pasivaikščioti kasdien 3 valandas (BVK 73 straipsnio 5 punktas), lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 4 valandas (BVK 74 straipsnio 5 punktas), o drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 2 valandas (BVK 74 straipsnio 5 dalis).

Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiais 2016 m. birželio mėn. iki 2016-09-07 ir nuo 2017-09-12 iki 2018 m. balandžio mėn. buvo kalinamas Vilniaus PN 6-ajame bÅ«ryje. Tiek pareiÅ¡kėjas, tiek Vilniaus PN neginčija aplinkybės, kad Vilniaus PN I-ojo korpuso nuteistiesiems (2, 3, 4, 5, 6, 7 nuteistųjų bÅ«riai) įrengtas bendras pasivaikščiojimo kiemas. Ä® šį pasivaikščiojimo kiemÄ nuteistieji vedami pagal grafikÄ â€“ mėnesio porinėmis dienomis I-ojo korpuso antras aukÅ¡tas 8.00 –12.30 val., 3-4 aukÅ¡tai – 14.00–18.00 val., dirbantys nuteistieji 18.00 val.–21.00 val., mėnesio neporinėmis dienomis I-ojo korpuso antras aukÅ¡tas 14.00 val.–18.00 val., 3-4 aukÅ¡tai – 8.00 val.–12.30 val. (b. l. 11).

IÅ¡ Vilniaus PN pateiktų foto nuotraukų matyti, kad I-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kieme įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, sporto inventorius taip pat vieta laisvai vaikščioti (b. l. 20–21). Siekiant nustatyti aplinkybes dėl 1-ojo bÅ«rio galimybės vaikščioti atskirame pasivaikščiojimo kiemelyje, teismas kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ dėl papildomų duomenų pateikimo. Vilniaus PN pateikė paaiÅ¡kinimus, kad 1-ajame bÅ«ryje ginčo laikotarpiu gyveno Vilniaus PN Å«kiniame aptarnavime dirbantys nuteistieji, todėl jie visÄ dienÄ vaikščioti negalėdavo, tai darydavo laisvu nuo darbo metu bendrame 1-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje, o nuteistieji, dirbantys gamyboje, galėdavo vaikščioti gamybos lokalinio sektoriaus teritorijoje laisvu nuo darbo metu.

Iš byloje esančių foto nuotraukų taip pat matyti, kad prie gamybos lokalinio sektoriaus esančioje erdvėje gali vaikščioti ten dirbantys asmenys, o bendras pasivaikščiojimo kiemelis, skirtas 1-ajame sektoriuje kalintiems asmenims, nuo šios erdvės atskirtas. Teismas pažymi, kad nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, nei Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelyje vienu metu leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2016-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016, 2016-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2016).

Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas, naudodamasis bendru pasivaikščiojimo kiemeliu, bÅ«tų diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusÄ ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Konstitucinio Teismo 1997-05-06 nutarimas).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas naudojasi pasivaikščiojimo kiemeliu bendrai su kitų bÅ«rių nuteistaisiais ir nei vienam iÅ¡ 2, 3, 4, 5, 6, 7, bÅ«riuose gyvenantiems nuteistiesiems nėra suteikiama galimybė naudotis kitu pasivaikščiojimo kiemeliu. Teismas pastebi, kad 1-ajame bÅ«ryje apgyvendinti dirbantys nuteistieji turi galimybę naudotis prie gamybos lokalinio sektoriaus esančia teritorija, tačiau tokia galimybė suteikta dėl objektyvios priežasties, dėl to, jog Å¡ie asmenys dienos metu dirba, taigi turi teisę ir iÅ¡eiti į laukÄ prie patalpų, kuriose atlieka darbines funkcijas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kiemeliai yra tvarkingi, juose pakanka vietose asmenims (b. l. 99). Teismas taip pat pažymi, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN administracijÄ su skundais dėl jo netinkamų pasivaikščiojimo kiemelių, asmenų juose paskirstymo ar kiemelių įrengimo, į įstaigos administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad dėl vietos trÅ«kumo pasivaikščiojimo kiemelyje buvo pakenkta jo sveikatai atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiÅ¡kėjas neneigia aplinkybės, kad galimybė vaikščioti kieme jam buvo suteikta.

Pareiškėjo subjektyvus pasivaikščiojimo kiemo vertinimas nėra pagrindas neteisėtiems Vilniaus PN veiksmams konstatuoti. Todėl teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, susijusių su pasivaikščiojimo kiemelių įrengimu ar jų naudojimosi tvarka, taip pat nenustatė aplinkybės, kad pareiškėjas, naudodamasis pasivaikščiojimo kiemeliu, būdu diskriminuojamas. Todėl šie pareiškėjo skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN bendrabučio tipo patalpose, kur pareiškėjas atlieka bausmę, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2016-09-07 ir nuo 2017-09-12 iki 2018 m. balandžio mėn. nebuvo įrengtos pertvaros, todėl pareiškėjo privatumas buvo pažeistas, pareiškėjas neturėjo galimybės naudotis dušu privačiai.

Be to, dušo patalpoje nebuvo įrengta veidrodžių, dėl to pareiškėjas turėjo skustis ne dušo patalpose, bet būrio prausykloje po šaltu vandeniu. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl veidrodžių dušo patalpoje įrengimo, pastebi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato reikalavimo dušo patalpoje įrengti veidrodžio. Tačiau Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-82, 13.4 papunktyje nustatyta, kad dušo patalpose turi būti veidrodis.

Pagal Vilniaus PN pateiktas foro nuotraukas matyti, kad prie įėjimo į kamerų tipo patalpų ir drausmės grupės gyvenamųjų patalpų duÅ¡Ä buvo įrengtas veidrodis (b. l. 12, 94). Teismas tokį veidrodžio įrengimÄ vertina tinkamu ir nelaiko pažeidžiančiu pareiÅ¡kėjo teisių ar interesų. Pastebėtina, kad vien aplinkybė, jog veidrodis įrengtas ne pačioje duÅ¡o patalpoje (vietoje, kurioje įrengtos prausimosi vietos su duÅ¡u), o prie jos durų, įeinant į duÅ¡o patalpÄ , nelaikytina neteisėtais Vilniaus PN veiksmais, nes reikalavimu įrengti veidrodį duÅ¡o patalpoje nėra siekiama sudaryti galimybes kartu naudotis ir veidrodžiu ir duÅ¡o patalpoje tiekiamu vandeniu.

Teismas pastebi, kad pareiÅ¡kėjas ir pats sutinka su aplinkybe, kad veidrodis taip pat yra įrengtas virÅ¡ praustuvės prausimosi patalpoje, taigi pareiÅ¡kėjas turi galimybę nusiskusti barzdÄ prie veidrodžio prausykloje. Taigi veidrodžio įrengimas prie įėjimo į duÅ¡o patalpÄ laikytinas pakankamu ir nepažeidžiančiu teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos normoje 134:2015 nėra nustatyta, kad duÅ¡uose turi bÅ«ti įrengtos pertvaros. Taip pat Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, nenumato reikalavimo duÅ¡uose įrengti pertvaras.

Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, proceso šalių pateiktais paaiškinimais nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 birželio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. galėjo naudotis dvejomis Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems bendrai įrengtomis dušo patalpomis. Vilniaus PN paaiškino, kad 2017 m. pradžioje I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušo patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, todėl nuteistieji galėjo pasirinkti kuriomis prausimosi vietomis naudotis – su pertvaromis ar be, nuo 2018 m.

II pusmečio visose Vilniaus PN I-ajame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Pagal Vilniaus PN pateiktas foto nuotraukas matyti, kad 2017 m. dalyje Vilniaus PN I-ajame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpų prausimosi vietos buvo atskirtos (b. l. 15–19), 2018 m. balandžio mėn. jau darytos nuotraukos ir paties pareiškėjo nurodomi teiginiai patvirtina, kad visos Vilniaus PN I-ajame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpų prausimosi vietos buvo atskirtos (b. l. 12–14).

Apibendrinant nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2016-09-07 naudojosi dušo patalpomis, kuriose prausimosi vietos nebuvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, o nuo 2017-09-12 iki 2018 m. balandžio mėn. naudojosi dušo patalpomis, kuriose dalis prausimosi vietų atskirta viena nuo kitos pertvaromis. Vilniaus PN neturi duomenų, kurių pagrindu galėtų detalizuoti kuriomis dušo patalpomis – su įrengtomis pertvaromis ar be jų – pareiškėjas naudojosi laikotarpiu nuo 2017-09-12 iki 2018 m. balandžio mėn. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, nacionalinės teisės aktai nenustato reikalavimo pataisos įstaigų dušo patalpose įrengti sieneles, skiriančias maudymosi vietas.

Tačiau siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumÄ , Vilniaus PN administracija 2017 m. pradžioje dalyje I-ame gyvenamajame korpuse esančių duÅ¡o patalpų įrengė sieneles, atskiriančias prausimosi vietas. Nuo 2018 m. II pusmečio visose Vilniaus PN I-ajame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Teismas akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių jo privatumo naudojantis duÅ¡u pažeidimo atvejų, byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamo privatumo pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pareiÅ¡kęs praÅ¡ymus pataisos įstaigos administracijai, byloje nėra medicininių objektyvių duomenų, kad netinkamas privatumo pažeidimas bÅ«tų sÄ lygojęs kokias tai pareiÅ¡kėjo sveikatos problemas.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (pvz., žr. 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos buvo ypač prastos, neatitiko teisės aktų reikalavimų, kad jis turėjo ribotÄ galimybę naudotis duÅ¡u, karÅ¡tu vandeniu ar pan. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai ignoravęs pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , t. y. kad nors ir buvo praÅ¡ymas, atsisakė imtis priemonių privatumui užtikrinti naudojantis duÅ¡u. PrieÅ¡ingai, pateiktos nuotraukos patvirtina, kad Vilniaus PN ėmėsi priemonių nuteistųjų privatumui duÅ¡o patalpose užtikrinti, įrengė pertvaras tarp prausimosi vietų, nors nacionaliniai teisės aktai tokios prievolės pataisos įstaigoms nenustato.

Taigi nors ir pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi duÅ¡u, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui už tai piniginę kompensacijÄ kaip žalos atlyginimÄ ir konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų. Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nenustačius neteisėtų atsakovės atstovo Vilniaus PN veiksmų (neveikimo) – t. y. nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo ir valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Mefodija Povilaitienė