22bdf10e-da7b-4ebd-bbdb-2c818f1cfbe4 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-27-153/2011;

                   Procesinio dokumento kategorijos: 34.6., 41., 121.1., 121.15., 121.18., 121.21., 121.22.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės

sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovų H. J., Ž. J., E. J. atstovui advokatui D. M., atsakovės A. J. atstovei advokatei A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A.

J. atstovės advokatės A. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-573-530/2010 pagal ieÅ¡kovų H. J., Ž.

J. ir E. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

Ieškovai H. J., Ž. J. ir E. J. ieškiniu (b. l. 3-7; 119) prašė:

1) taikyti restitucijÄ ir iÅ¡ atsakovės A. J. ieÅ¡kovams

priteisti 17 023,50 Lt – trijų ketvirtadalių 17,4600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini,) esančio (duomenys

neskelbtini),  piniginį ekvivalentÄ ;

2) taikyti restitucijÄ ir iÅ¡ atsakovės A. J. ieÅ¡kovams

priteisti 11 377,50 Lt – tris ketvirtadalius piniginės kompensacijos už 6,99 ha ploto žemės sklypÄ P(duomenys neskelbtini),

;

3) priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovams iš atsakovės 17 023,50 Lt – trijų

ketvirtadalių 17,4600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  esančio Prienų r., Juodaraisčio

k., piniginį ekvivalentÄ ir 8 659,50 Lt – tris ketvirtadalius piniginės kompensacijos už 6,99 ha ploto žemės sklypÄ Prienų r., Å ilavotos sen., Juodaraisčio kaime, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2009-07-03) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; kitos

2 718 Lt ieškinio dalies netenkino. Tai pat teismas priteisė ieškovams iš atsakovės 758 Lt žyminį mokestį ir 2 154 Lt atstovavimo išlaidas, valstybei iš atsakovės priteisė 38 Lt, o iš ieškovų po 1,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovės A. J. atstovė apeliaciniu

skundu (b. l. 150-152) prašė Kauno miesto apylin­kės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti

bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nesutiko su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

1) teismas nesivadovavo CK 5.57 str. 2 d. normomis. IeÅ¡kovai pripažino faktÄ , kad praleido terminÄ mirusiojo tėvo palikimui priimti, tuo metu, kai jiems teismo sprendimu buvo Å¡is terminas atstatytas, jokio mirusiojo turto jau nebebuvo. Termino palikimui priimti pratęsimas teisinių pasekmių aspektu nėra adekvatus situacijai, kai įpėdinis priima palikimÄ per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Per įstatyme nustatytÄ terminÄ nepriėmus palikimo, termino palikimui priimti pratęsimas nesukelia įpėdiniui teisinių pasekmių, jei turtas, galėjęs bÅ«ti paveldėjimo objektu, yra valdomas trečiųjų sÄ Å¾iningų asmenų. TÄ faktÄ , kad toks turtas yra valdomas sÄ Å¾iningų asmenų, pripažįsta ir patys ieÅ¡kovai savo ieÅ¡kinyje, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių sprendime neaptarė. Tokiu atveju ieÅ¡kovai turi teisę tik į baldus, kuriuos atsakovė įgijo mainų sutartimi, iÅ¡keisdama paveldėtÄ turtÄ , tačiau Å¡ie baldai yra parduoti, o pinigai iÅ¡leisti mirusiojo skoloms bei laidojimo iÅ¡laidoms padengti;

2) teismo padaryta iÅ¡vada dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo ieÅ¡kovų atžvilgiu yra nepagrįsta;

3) kadangi ieÅ¡kovai neprašė panaikinti jokių sandorių, teismas restitucijÄ taikė nepagrįstai. Tokia teismo pozicija prieÅ¡tarauja suformuluotai Å¡ių bylų nagrinėjimo praktikai;

4) teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovai nepateikė paveldėjimo teisės liudijimų. Tai rodo, kad faktas, jog jiems buvo atstatytas praleistas terminas paveldėti mirusiojo tėvo turtÄ , jokių teisinių pasekmių nesukÅ«rė;

5) teismas, peržengdamas savo kompetencijos ribas, iÅ¡ esmės pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ ;

6) teismas nepagrįstai, nesivadovaudamas įrodymais, nuginčijo atsakovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus apie turėtas vyro, o ieÅ¡kovų – tėvo laidojimo, kapo sutvarkymo iÅ¡laidas, grÄ Å¾intas mirusiojo skolas, mirusiojo slaugymo iÅ¡laidas ir pan.;

7) teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės palūkanas, nes atsakovė neturi ir niekada neturėjo jokios piniginės prievolės ieškovų atžvilgiu;

8) nors teismas ieškinį tenkino iš dalies, tačiau ieškovams iš atsakovės nepagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.

IeÅ¡kovai atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l.

163-165) prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovai nesutiko su apeliaciniu skundu dėl Å¡ių motyvų:

1) CK 5.57 str. 2 d. taikytina tada, kai paveldimo turto neiÅ¡liko natÅ«ra dėl to, kad jis buvo realizuotas palikimÄ teisėtai priėmusių kitų įpėdinių. Tačiau ji netaikytina tiems atvejams, kai turtas buvo realizuotas asmens, užvaldžiusio turtÄ neteisėtai, niekinio ar nuginčijamo sandorio pagrindu –tuomet kyla Å¡iuos sandorius reglamentuojančiuose CK nuostatose numatytos pasekmės. Å iuo atveju CK 5.57 str. 2 d. netaikytina. IeÅ¡kovams priklausančio turto neliko todėl, kad jis buvo realizuotas neteisėtai turtÄ Ä¯gijusio asmens;

2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2007 teismų nutartys buvo peržiÅ«rėtos tik teisės taikymo aspektu, o A. J. sÄ Å¾iningumas ar nesÄ Å¾iningumas – tai fakto klausimas, dėl kurio nurodytoje teismo nutartyje nepasisakyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ užvaldant A. J. palikimo dalį, tenkančiÄ ieÅ¡kovams. Å ios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiomis teismų nutartimis;

3) tai, kad priimdamas sprendimÄ teismas vadovavosi kitomis materialinės teisės normomis nei nurodomos ieÅ¡kinyje, negali bÅ«ti laikoma esminiu ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimu. IeÅ¡kovų nustatytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas liko nepakeistas, o nustatyti, kokia teisės norma taikytina ginčui spręsti, yra teismo prerogatyva;

4) apeliantė nepagrįstai akcentuoja jos į bylÄ pateiktus įrodymus dėl mirusiojo laidojimo, kapo sutvarkymo, mirusiojo slaugymo iÅ¡laidų ir kt. Å ie įrodymai neturi įtakos sprendžiant byloje keliamų reikalavimų teisėtumo klausimÄ . Teismas pagrįstai nurodė, kad Å¡ie įrodymai nėra reikÅ¡mingi, nes byloje nėra pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl minėtų iÅ¡laidų atlyginimo;

5) CK 6.37 str. 2 d. numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 str. nustatytas palÅ«kanų dydis, todėl teismas teisėtai iÅ¡ atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

6) apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nurodytų teisės normų taikymo tinkamumas – apeliantė nepateikia jokių motyvų dėl CK 5.9 str., 6.237-6.240 str. taikymo netinkamumo ar negalimumo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo faktinio ir teisino pagrindų patikrinimas, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str., 329 str.).

 Bylos duomenimis, ginčo turtas 17,4600 ha žemės sklypas, un. Nr. 6923-0002-0118, esantis Prienų rajone, Juodaraisčio km., piniginio indėlio su palÅ«kanomis likutis AB banko ,,Hansabankas“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų, esančių AB banko ,,Hansabankas“ nebalansinėje sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini),  likutis ir piniginės kompensacijos už 6,99 ha ploto žemės sklypo, esančio Prienų rajone, Juodaraisčio km., buvo apeliantės valdomas niekiniu pagrindu – testamento dalies, prieÅ¡taraujančios vėliau sudarytam testamentui, pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovų atstovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad ieÅ¡kovų teisės buvo pažeistos, nes turtas, galėjęs bÅ«ti paveldėjimo objektu, apeliantės buvo neteisėtai realizuotas tretiesiems asmenims, todėl ieÅ¡kovams priklausančio turto neliko. Taigi apeliantė  privalo kompensuoti ieÅ¡kovams ginčo turto dalį pinigais. IeÅ¡kovų teisė paveldėti ginčo turtÄ byloje nenuginčyta, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovų reikalavimÄ ir priteisė ieÅ¡kovams piniginę kompensacijÄ .

Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, jog apeliantė yra nesÄ Å¾ininga ieÅ¡kovų atžvilgiu. IÅ¡vados dėl apeliantės nesÄ Å¾iningumo padarytos įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose dokumentuose (b. l. 46-51), kur nustatyta, kad apeliantė, raÅ¡ydama pareiÅ¡kimÄ notarei dėl paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo, nurodė, kad kitų testamentinių įpėdinių nėra, todėl ieÅ¡kovai neteko jiems priklausančios paveldimo turto dalies. Teisėjų kolegija vadovaujasi Å¡iais procesiniais dokumentais (Kauno rajono apylinkės teismo 2006-11-20 nutartis, Kauno apygardos teismo 2007-01-15 nutartis) byloje ir laiko Å¡iÄ aplinkybę įrodyta (CPK182 str. 1 d. 2 p., 197str., 185 str.). Apeliantės motyvai, kad atsakovės nesÄ Å¾iningumo faktas nebuvo nustatytas kasacinės instancijos teisme, atmestinas. Kadangi, kaip pagrįstai nurodyta ieÅ¡kovo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , civilinėje byloje Nr. 3k-3-382/2007 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl apeliantės nesÄ Å¾iningumo, kasacine tvarka skundžiamos nutartys peržiÅ«rėtos teisės taikymo aspektu, o klausimas dėl apeliantės nesÄ Å¾iningumo yra fakto klausimas. Taigi apeliantės motyvas dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo apeliantės atžvilgiu atmestinas.

Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti restitucijos, nes apeliantė įgijo nuosavybės teisę ne sandorio, o paveldėjimo pagrindu. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę aplinkybę, kad atsakovas gavo turtÄ be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Atsakovas turi teisę gintis nuo jam pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. Atsakovui pateikus atsikirtimus į ieÅ¡kinį, taip įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo (CPK 12, straipsniai). Teisme nagrinėjamo ginčo ribas nustato ne vien ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytas ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . Ä®gyvendinant nuostatÄ , kad sprendžiant ginÄÄ turi bÅ«ti iÅ¡klausyta ir kita proceso Å¡alis ( audiatur et altera pars), atsakovo reiÅ¡kiami atsikirtimo į ieÅ¡kinį argumentai gali bÅ«ti tiek materialiojo teisinio pobÅ«džio atsikirtimai, t. y. atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiÅ¡kinimai, kuriais siekiama paneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , t. y. įrodyti, kad ieÅ¡kovas neturi teisės į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , tiek procesinio teisinio pobÅ«džio (formalÅ«s) atsikirtimai, kai atsakovo argumentais siekiama įrodyti, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio (pvz., ginčas jau yra iÅ¡spręstas, arba ginčas spręstinas ne teisme, bet arbitraže ir pan.). Atsakovas privalo atsikirtimus į ieÅ¡kinį įrodyti (CPK 12,

178 straipsniai). Taigi teisme sprendžiant ieÅ¡kovų pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia abiejų proceso Å¡alių pateikti tiek faktinio, tiek teisinio pobÅ«džio argumentai. Nuo atitinkamų Å¡alių nurodytų aplinkybių įrodytinumo priklauso ginčo iÅ¡nagrinėjimo teisme rezultatas. Teismas Å¡alių teikiamų įrodymų pagrindu visų pirma turi iÅ¡spręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimÄ , t. y. nustatyti, kokiu pagrindu turtas

(pinigai, turtas) atsakovo gautas ir atitinkamai koks įstatymas reglamentuotų nustatytu pagrindu įgyto turto išreikalavimo

taisykles. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė ginčijamÄ turtÄ gavo niekiniu pagrindu. Tad esminė pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ sÄ lyga yra praÅ¡omo iÅ¡reikalauti turto įgijimo teisinio pagrindo

nebuvimas, t. y. negalimumas pateisinti daikto ar pinigų gavimÄ nei įstatymu, nei sandoriu. Be pagrindo įgyto

turto grÄ Å¾inimo pareiga reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalyje pateiktÄ aptariamo teisės instituto sÄ vokÄ asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa, kÄ yra gavęs, grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus CK nustatytas iÅ¡imtis. Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ institutas yra bendrojo teisės principo „iÅ¡ neteisės teisė nekyla“ ( ex iniuria ius non oritur) iÅ¡raiÅ¡ka. Pripažinus, jog apeliantė neteisėtai naudojo ieÅ¡kovų turtÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ apeliantės priteisė 5% dydžio metines palÅ«kanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Taigi apeliantės motyvas dėl nepagrįstai taikytos restitucijos ir ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo taip pat atmestinas. Apeliantės skunde nurodyta teismų praktika (LAT 2007-11-05 civ. byloje Nr. 3k-3-457/2007) Å¡ioje byloje netaikytina, tad nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas taikė netinkamai.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis: 1) faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimÄ turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikÅ¡ti sutikimÄ priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimÄ atsiradimo dienos. Jeigu Å¡is terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali bÅ«ti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal CK 5.8 straipsnį nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Bylos duomenimis (b. l. 132-137), ieÅ¡kovai pareiÅ¡kimais 17-jame notarų biure patvirtino, jog palikimÄ priima, todėl apeliantės motyvas, kad atnaujintas terminas nesukÅ«rė ieÅ¡kovams jokių teisinių pasekmių, nes jie neturi paveldėjimo teisės liudijimo, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovų atstovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad pateikti apeliantės įrodymai dėl laidojimo iÅ¡laidų nesudaro pagrindo atmesti ieÅ¡kovų reikalavimus, nes atsakovė turėtas iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų neprašė .

Taip pat negalima sutikti su apeliantės motyvais, jog pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovų pateiktus įrodymus, nes šioms aplinkybėms patvirtinti apeliantė nenurodė jokių konkrečių motyvų dėl įrodymų, kurių, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino. Kiti apeliantės motyvai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo, CK 1.5 str pažeidimo nepagrįsti jokiais konkrečiais argumentais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra atmestini kaip neįrodyti.

Bylinėjimosi išlaidas byloje patvirtina rašytiniai įrodymai. Ieškovai už 28 401 Lt ieškinį sumokėjo

852 Lt žyminį mokestį (b. l. 9). Taip pat ieÅ¡kovai už byloje suteiktas teisinės paslaugas advokatui sumokėjo 2420 Lt (b. l. 94). Pirmosios instancijos teismas patenkino dalį ieÅ¡kovų reikalavimų, t. y. 25 683 Lt (17 023,50 + 8659,50) (b. l. 148). IÅ¡ apeliantės priteista dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų – 758 Lt žyminio mokesčio, nors patenkinus 25683 Lt dydžio reikalavimus, žyminio mokesčio iÅ¡laidos (3 %) sudaro ne 758 Lt. o 770,79 Lt. Kadangi ieÅ¡kovai skundo byloje dėl to nepateikė, teisėjų kolegija negali Å¡ios sumos padidinti, nes tai pablogintų apeliantės padėtį (CPK 313 str.). Taip pat teismas ieÅ¡kovams priteisė dalį turėtų advokato teisinių paslaugų iÅ¡laidų – 2420 Lt. Advokatas atstovavo ieÅ¡kovams byloje nuo 2008-11-13 (b. l. 8), surašė ieÅ¡kovų vardu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ (b. l. 3-7), atstovavo ieÅ¡kovams teismo posėdžiuose nuo 2009-10-09 (b. l. 86), byloje įvyko keturi posėdžiai. Todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovams visas turėtas iÅ¡laidas, tad ir Å¡is apeliacinio skundo motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.

Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovui H. J. taip pat atstovavo advokatas D. M., kuris ieÅ¡kovų vardu surašė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (b. l. 163-165), teisėjų kolegija su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais sutiko ir Å¡iais motyvais vadovavosi teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teisme byla iÅ¡nagrinėta per du posėdžius, už Å¡ias advokato teisines paslaugas ieÅ¡kovas H. J. sumokėjo

1 210 Lt (b. l. 178), todėl atsižvelgiant į advokato darbo sÄ naudas byloje, ieÅ¡kovui turi bÅ«ti atlygintos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos. Laikytina, kad teisinga ir proporcinga advokato darbo sÄ naudoms bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 1 000 Lt (CPK98 str.), todėl Å¡i suma ieÅ¡kovui priteistina iÅ¡ atsakovės.

Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 162) valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), kurios sudaro 28,90 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

 n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovės A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas:

1 000 (vieno tūkstančio) Lt advokato atstovavimo išlaidas ieškovui H. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini));

28,90 (dvidešimt aštuonių Lt 90 ct) Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kolegijos

pirmininkė                                                                       Galina

Blaževič

 Â

Kolegijos

teisėjos                                                                           Â

Virginija Gudynienė

                                                                                                        Â

Nijolia Indreikienė