2016-07-05 Nr. AB-13894-3-61-3-02309-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1234-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02309-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 62

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–5) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 000 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 16 d. jo artimieji pervedė jam 100 Lt, tačiau šių pinigų Vilniaus pataisos namų administracija iš karto nepervedė į jo asmeninę sąskaitą. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją, prašydamas jį informuoti apie asmeninės sąskaitos likutį ir atliktus pervedimus, tačiau Vilniaus pataisos namų administracija tyčia ir sąmoningai nesuteikė jam informacijos apie gautą 100 Lt pervedimą. Pareiškėjas nurodė, jog, neturėdamas savo asmeninėje sąskaitoje šių pinigų, negalėjo parduotuvėje nusipirkti būtiniausių prekių, įsigyti higienos reikmenų, bendrauti telefonu, išsiųsti laiškų, atsiskaityti už elektrą, pasveikinti artimųjų žmonių su šventėmis. Pareiškėjas teigė dėl skunde nurodyto Vilniaus pataisos namų padaryto pažeidimo praradęs galimybę palaikyti socialinius ryšius, buvo tyčia ir sąmoningai pažeista jo garbė ir orumas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepimu į skundą (b. l. 20–23) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Vilniaus pataisos namai pripažino, jog pareiškėjui priklausantys 100 Lt dėl Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus techninės klaidos buvo pervesti kitam nuteistajam ta pačia pavarde, kaip ir pareiškėjas. Klaida padaryta dėl padidėjusio darbo krūvio prieššventiniu laikotarpiu rengiantis euro įvedimui. Klaida buvo ištaisyta 2015 m. sausio 28 d., t. y. kitą dieną po to, kai buvo gautas pareiškėjo 2015 m. sausio 27 d. prašymas su akcinės bendrovės Lietuvos pašto (toliau – ir AB Lietuvos paštas) pinigų perlaidos čekiu. Nurodė, jog Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė, ir nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog dėl laiku nepervestų pinigų į asmeninę sąskaitą pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 28 d. pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje turėjo pakankamai pinigų, jog galėtų patenkinti būtiniausius poreikius, palaikyti socialinius ryšius, apsipirkti parduotuvėje bei apmokėti elektros sąskaitas. Taip pat pateikė atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštį, iš kurio turinio matyti, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuolatos gaudavo piniginius pervedimus, apsipirkdavo parduotuvėje bei mokėjo už sunaudotą elektros energiją. Taip pat pateikė pareiškėjo korespondencijos apskaitos kortelės kopiją, iš kurios turinio matyti, jog nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 28 d. pareiškėjas išsiuntė didelį asmeninių laiškų kiekį, todėl nebuvo praradęs galimybės bendrauti su artimaisiais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu (b. l. 53–56) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Žala kildinama iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų netinkamai tvarkant piniginių lėšų apskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 28 d.

Teismas pažymėjo, jog Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-546/2014).

Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui buvo pervesti 100 Lt, tačiau Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyrius šią sumą įskaitė į kito nuteistojo ta pačia pavarde, kaip ir pareiškėjas, J. V. asmeninę sąskaitą. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą atsakovui, kuriame nurodė norintis sužinoti sąskaitos likutį ir tuo atveju, jeigu joje yra pinigų, žinoti, kas ir kada juos atsiuntė. Atsakovas pateikė pareiškėjui jo asmeninės sąskaitos žurnalo kopiją. Pareiškėjas 2015 m. sausio 27 d. pateikė atsakovui prašymą peržiūrėti S. K. 2014 m. gruodžio 16 d. pervestų 100 Lt įskaitymo į pareiškėjo sąskaitą klausimą ir AB Lietuvos pašto pinigų perlaidos kopiją. Atsakovas 2015 m. sausio 28 d. atliko pareiškėjo asmeninės sąskaitos korekciją ir šią pinigų sumą įskaitė į pareiškėjo asmeninę sąskaitą. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad Vilniaus pataisos namų administracija dėl padarytos klaidos per būrio vadą perdavė atsiprašymą pareiškėjui.

Teismas atsižvelgė į visuotinai žinomą aplinkybę, susijusią su pasirengimu euro įvedimui 2014 m. antrąjį pusmetį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 1 d.), taip pat į tai, kad pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį viešojo sektoriaus finansiniai metai yra metinis ataskaitinis laikotarpis, kuris sutampa su kalendoriniais metais ir kuriam pasibaigus pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 70 patvirtintų Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklių 10 punktą apskaitos registruose turi būti susumuojamos bendros apyvartos ir apskaičiuojami sąskaitų likučiai. Šios aplinkybės neabejotinai galėjo nulemti situaciją, kai pareiškėjui skirta pinigų suma per klaidą buvo įskaityta į kito nuteistojo ta pačia pavarde, kaip ir pareiškėjas, asmeninę sąskaitą. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad 100 Lt suma į pareiškėjo sąskaitą 2014 m. gruodžio 16 d. nebuvo įskaityta dėl klaidos, bet ne dėl atsakovo pareigūnų neveikimo ar tyčios. Pažymėjo tai, kad atsakovas klaidą ištaisė kitą dieną po to, kai gavo pareiškėjo kvito kopiją – 2015 m. sausio 28 d. Būrio vadas pareiškėjui perdavė Vilniaus pataisos namų administracijos atsiprašymą. Nors atsiprašymas nebuvo toks, kokio pageidavo pareiškėjas, tačiau pats atsiprašymo faktas laikytinas įrodytu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus atsakovo veiksmus, t. y. kad atsakovas, ne laiku įskaitydamas perlaidos pinigus į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi. Spręsdamas dėl pareiškėjo patirtos žalos, pažymėjo tai, kad iš atsakovo pateiktos Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio kopijos matyti, jog pareiškėjas 2014 m. gruodžio mėn. disponavo 880 Lt suma, iš kurios pirko prekes parduotuvėje, mokėjo už elektros paslaugas, 2014 m. gruodžio 30 d. jo asmeninėje sąskaitoje buvo 68,72 Lt likutis. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo argumentai, kad dėl laiku neįskaitytų 100 Lt jis negalėjo pirkti prekių parduotuvėje ir sumokėti už elektros energiją, neatitinka tikrovės. Remdamasis byloje esančia Gaunamos, išsiunčiamos korespondencijos apskaitos kortelės kopija, teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 16, 17, 18, 19, 29, 30, 31 d., 2015 m. sausio 5, 6, 8, 9, 16, 20, 21, 22, 23, 27, 28 d., t. y. aptariamu laikotarpiu (nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 28 d.), pareiškėjas gana aktyviai naudojosi savo teise siųsti korespondenciją, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjo argumentai, kad jis dėl neįskaitytų į jo asmeninę sąskaitą 100 Lt negalėjo siųsti laiškų, pasveikinti artimųjų su šventėmis, taip pat neatitinka tikrovės, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Teismas taip pat laikė nepagrįstu pareiškėjo argumentą, susijusį su jo negalėjimu bendrauti telefonu, nes iš byloje esančios Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės kopijos nustatė, kad ginčo laikotarpiu jis naudojosi telefono ryšiu 2014 m. gruodžio 19, 21, 22, 25, 31 d., taip pat 2015 m. sausio 5, 12, 13, 20 d. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pareiškėjo argumentą, kad jis buvo praradęs galimybę palaikyti socialinius ryšius, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas jokių kitų objektyvių įrodymų apie patirtos neturtinės žalos faktą, jos pobūdį, patirtų išgyvenimų intensyvumą nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyti pažeidimai atsakovo veiksmuose, jie nepasireiškė taip, kad pareiškėjas dėl jų galėjo patirti žalą. Nenustatęs, kad lėšos į pareiškėjo asmeninę sąskaitą buvo neįskaitytos tyčia, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo tyčia ir sąmoningai pažeista pareiškėjo garbė ir orumas.

Teismas akcentavo, kad civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.246–6.249 str.). Nagrinėjamu atveju teismui nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos žalos, atsakovui netaikyta civilinė atsakomybė, pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas nepriteistas, o skundas atmestas kaip nepagrįstas (CK 6.246–6.248 str., 6.263 str. 2 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 62–65) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą ir patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad skunde išdėstė aplinkybes, kurias teismas privalėjo aptarti (ABTĮ 86, 87 str.). Atkreipia dėmesį į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, ABTĮ 89 straipsnį. Teismo sprendimas pagrįstas tik atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, tai patvirtina teismo šališkumą. Teismas nepasisakė dėl ne laiku į jo sąskaitą pervestų pinigų. Į jo prašymus dėl pinigų pervedimo pataisos namų administracija sureagavo tik tada, kai jis pateikė pinigų perlaidos čekį. Teismo nurodytas pataisos namų buhalterijos darbuotojų užimtumas yra tik prielaida. Padaryta klaida turi būti prilyginama neveikimui, kaip turėjo veikti, ar / ir neatidžiam, nerūpestingam veikimui, sukėlusiam nepatogumų. Buvo apribota galimybė apsipirkti už reikiamą pinigų sumą. Teismas nustatė apribojimus, kurie nenurodyti teisės aktuose. Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1732/2013.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas teismui paduotu skundu siekia jo nurodytos neturtinės žalos atlyginimo dėl, jo manymu, neteisėtų Vilniaus pataisos namų veiksmų. Todėl nagrinėjamoje byloje pirmiausia pasakytina dėl tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo administraciniame teisme.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (toliau – ir Institucija) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Sprendžiant Institucijos (šiuo atveju Vilniaus pataisos namų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė, kalbant apie neturtinės žalos atlyginimą, taip pat išaiškinti, ar yra priežastinis ryšys tarp tokių pažeidimų (jeigu jie yra nustatyti) ir neturtinės žalos, kuri pareiškėjo yra siejama su šiais pažeidimais.

Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad Vilniaus pataisos namų administracijos veiklos neteisėtumą pareiškėjas grindžia byloje nekvestionuojama aplinkybe, kad į jo asmeninę sąskaitą 2014 m. gruodžio 16 d. pervesta 100 Lt dydžio suma šioje sąskaitoje buvo įskaityta pavėluotai, t. y. tik 2015 m. sausio 28 d. Su šiuo faktu pareiškėjas sieja jo nurodytų neigiamų pasekmių (tam tikrų nepatogumų) atsiradimą, kurios, pagal jį, savo ruožtu suponavo jo prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimą.

Pasisakydama dėl nurodytos situacijos vertinimo bylai reikšmingo fakto nustatymo prasme, kolegija pirmiausia pažymi, jog, nagrinėjant administracines bylas, yra taikytina bendrojo pobūdžio taisyklė, pagal kurią pareiškėjas turi pateikti arba teismui nurodyti įrodymus, galinčius patvirtinti jo nurodytas nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pagal administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose pareiga pateikti tam tikrus įrodymus nustatyta atsakovui, teismas, aiškindamas nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, galėjo remtis pareiškėjo teismui duotais paaiškinimais, tačiau turėjo įvertinti juos pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taikydama šias taisykles paminėtai šios bylos situacijai, kolegija pažymi, kad pareiškėjo teismui nurodyti argumentai dėl jo tariamai patirtų nepatogumų yra paneigti pirmosios instancijos teismo aptartais ir, kolegijos manymu, tinkamai įvertintais atsakovo pateiktais įrodymais. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtino (CK 6.247 str. numatyto) priežastinio ryšio tarp paminėto pinigų patekimo į pareiškėjo sąskaitą pavėlavimo ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo CK 6.250 straipsnio taikymo prasme. Pareiškėjui nenurodžius kitų jo prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimo aplinkybių (nepateikus kitų šios žalos atsiradimo įrodymų), to pakanka pripažinti pareiškėjo teismui paduotą skundą nepagrįstu ir jį atmesti.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams (jų nekartodama), kolegija sutinka su teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo skundo reikalavimų nepagrįstumo.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys