22bbe3af-0314-4875-adc4-9df0cd1ec80d · Prienų rajono apylinkės teismas

Administracinių nusižengimų bylaNr. A15-182-1060/2017Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00122-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8;16.9.10; 21.9.4; 21.9.10(S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. lapkričio 27 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. T., jo gynėjai advokatei R. M., nedalyvaujant institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , Alytaus apskrities VPK Prienų PK atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinių nusižengimų bylÄ dėl administracinės atsakomybės taikymo V.

T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį. Teismas n u s t a t ė : V. T. 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiuodamas automobiliu Seat Toledo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuotam policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiais veiksmais V.

T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje.SuraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ su padarytais administraciniais nusižengimais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko iÅ¡ dalies. Teismo posėdžio metu V. T. sutiko, jog automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ginčijo ir nesutiko su jam taikoma atsakomybe dėl to, jog jis nepakluso policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustoti.

PaaiÅ¡kino, kad jam važiuojant automobiliu, policijos pareigÅ«nų automobilis susilygino su juo vairuojamu automobiliu, pavažiavus kokius 5 metrus, jis įvažiavo į keliukÄ vedantį link namų, o policijos pareigÅ«nai atvažiavo paskui. Kad policijos pareigÅ«nai jį stabdė nesuprato, įjungtų tarnybinio automobilio Å¡vyturėlių nematė, pareigÅ«nus pastebėjo tik tuomet, kai tarnybinis automobilis buvo susilyginęs su jo vairuojamu automobiliu. Gali bÅ«ti, kad buvo įjungtas policijos pareigÅ«nų garsinis signalas, bet jis negirdėjo, nes važiavo kombainas ir labai ūžė.

Jis supratęs, kad policijos pareigÅ«nų automobilis kažkur skuba, o ne vejasi jo automobilį, pareigÅ«nų ženklų, kad jį stabdo, nesupratęs. Žino, kad kai policijos pareigÅ«nas moja lazdele, ar įjungia tarnybinio automobilio garsinius ir Å¡viesos signalus, reikia sustoti, bet Å¡iuo konkrečiu atveju jis nesuprato, kad jis yra stabdomas, pagalvojo, kad policijos pareigÅ«nai nori, kad jis sustotų ir praleistų jų automobilį. Kai važiavo paskui jį jam pasukus į keliukÄ , lyg ir girdėjo, kad pareigÅ«nai per garsiakalbį kažkÄ sakė, bet jis nieko nesuprato, kas buvo sakoma.Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I.

T. parodė, jog ji yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. T. sutuoktinė. PaaiÅ¡kino, jog nusižengimo dienÄ kartu automobilyje su sutuoktiniu važiavo, žinojo, kad sutuoktinis neturi teisės vairuoti ir automobilį vairuoja neblaivus. Važiuojant keliu leidosi nuo kalniuko, praleido keliu važiuojantį kombainÄ , kuris važiavo įjungęs Å¡vyturėlius. KombainÄ sutiko atvažiuojantį iÅ¡ priekio, jį praleido, nes jis suko, o sutuoktinis pavažiavęs toliau apie 100-200 metrų pasuko į deÅ¡inėje pusėje esantį keliukÄ , vedantį link jų namų.

Ä®sukant į keliukÄ tuo metu pamatė policijos pareigÅ«nų automobilį, ar jie buvo su įjungtais Å¡vyturėliais, negali pasakyti, prieÅ¡ tai iÅ¡ paskos važiuojančio policijos pareigÅ«nų automobilio nematė. Ä®važiavus į kiemÄ sutuoktinis dar nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, kai atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie elgėsi negražiai, prieÅ¡ sutuoktinį panaudojo jėgÄ , užlaužė rankas. Ar policijos pareigÅ«nų automobilis į kiemÄ Ä¯važiavo su įjungtais Å¡vyturėliais negali pasakyti, garsinis signalas buvo iÅ¡jungtas.

Nurodė, kad važiuodama matė Å¡viesų mirksėjimÄ ir girdėjo kokį tai neaiÅ¡kų garsÄ , tačiau pamanė, kad tai kombaino Å¡viesos mirksi, o garsas sklinda iÅ¡ gretimai esančio Senukų harmonizavimo parko, iÅ¡ kurio per Å¡ventes bÅ«na girdimas garsas. TÄ dienÄ važiuodami visÄ keliÄ taip pat girdėjo neaiÅ¡kius garsus. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. D. parodė, kad yra Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK vyriausiasis patrulis. MinėtÄ dienÄ patruliuodami kontroliavo iÅ¡tisinių linijų pažeidimus.

Važiuojant nuo BalbieriÅ¡kio link Vartų kaimo, pastebėjo automobilį, kuris užsukęs į keliukÄ pagreitino važiavimo greitį, todėl nusprendė jį patikrinti. Besivejant automobilį, matė, kad jam kombainas užtvėrė keliÄ , automobilis sustojo ir praleido kombainÄ . Tuo metu jie privažiavę prie automobilio, kurį vijosi, ketindami automobilį sustabdyti, pradžioje įjungė garsinius signalus. Stabdomas automobilis nestojo ir padidinęs greitį nuvažiavo, jie bandė automobilį aplenkti, tačiau Å¡is važiuodamas kelio viduriu jų nepraleido, į reikalavimÄ sustoti nereagavo.

Automobilį vijosi važiuodami iÅ¡ paskos įjungę garsinius ir Å¡viesos signalus bei jam nesustojus, per garsiakalbį vairuotojui nurodydami sustoti. Budėtojui ketino praneÅ¡ti apie persekiojamÄ automobilį, bet Å¡is staiga pasuko į Å¡oninį keliukÄ , vėliau į kiemo keliukÄ . Kieme automobilis ketino važiuoti atbuline eiga, bet jie įvažiavę tarnybiniu automobiliu užtvėrė keliÄ ir vairuotojÄ iÅ¡ automobilio iÅ¡traukė. Nurodė, kad automobilį pradėjo stabdyti Å¡iam sustojus praleisti kombainÄ ir tuo metu tarnybiniam automobiliui prisigretinus prie stabdomo automobilio, pradžioje stabdė įjungę Å¡viesos ir garso signalus, o vėliau, kai Å¡is nestojo – per garsiakalbį.

Nuo posÅ«kio, kur suko kombainas iki keliuko, į kurį pasuko V. T., galėjo bÅ«ti apie 1 km. Visas minėtas stabdymo priemones naudojo iki pat besivejamo automobilio faktinio sustabdymo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėja advokatė R. M. prašė už nusižengimÄ , numatytÄ ANK 424 straipsnio 2 dalyje skirti straipsnio sankcijoje numatytÄ minimaliÄ baudÄ , dalyje dėl nusižengimo, numatyti ANK 426 straipsnio 5 dalyje, administracinę bylÄ nutraukti. Pažymėjo, jog sprendžiant patraukimo už ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ pažeidimÄ administracinėn atsakomybėn klausimÄ , bÅ«tina nustatyti asmens kaltę.

Viena iÅ¡ aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigÅ«nų. Policijos pareigÅ«no K. D. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes, kad, bandant automobilį aplenkti, Å¡is nuolat blokavo keliÄ ir neleisdavo jo aplenkti, paneigia prie bylos pridėtas vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio akivaizdžiai matosi, kad policijos automobilis prie pažeidėjo vairuojamo automobilio galo privažiuoja 17:41:23 val., o savo namo kieme automobilis sustoja 17:42:00 val.

Vadinasi, nuo policijos automobilio privažiavimo iki automobilio sustojimo praėjo tik 37 sekundės. Be to, teisme apklaustas policijos pareigÅ«nas nurodė, kad, privažiavus prie pažeidėjo automobilio galo, ne iÅ¡ karto buvo stabdoma per garsiakalbį. Ä®vykio vietos protokole atkarpa, kuriÄ nuvažiavo V. T., kai prie jo vairuojamo automobilio privažiavo policijos automobilis iki jam įsukant į jo namus vedantį keliÄ , yra 230 metrų, iÅ¡ kurių jam ne iÅ¡ karto buvo iÅ¡reikÅ¡tas reikalavimas sustoti per garsiakalbį.

Pagal Patrulių veikos instrukcijos 25 punktÄ transporto priemonė gali bÅ«ti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėlį (Å¡vyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Å iuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iÅ¡ galo ir reikalavimÄ sustoti pareikÅ¡ti žodžiais per garsiakalbį. Pagal Patrulių veikos instrukcijos 30 punktÄ , jei transporto priemonės vairuotojas nepaklÅ«sta reikalavimui jÄ sustabdyti, policijos patrulis privalo:

įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvÄ , ypatingas žymes ir pan.), vairuotojÄ ir keleivius apibÅ«dinančius požymius ir praneÅ¡ti budėtojui (30.1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad tariamas nepaklusimas sustabdyti transporto priemonę truko tik 19 sekundžių ir tik apie du Å¡imtus metrų, nėra pagrindo netikėti V. T. parodymais apie tai, kad jis nesuprato, jog yra stabdomas policijos tarnybinio automobilio.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pažeidėjas aiÅ¡kiai nesuprato policijos pareigÅ«nų iÅ¡reikÅ¡to reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, nėra duomenų, kad pažeidėjas sÄ moningai nepakluso reikalavimui sustoti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje, remiantis įrodymų pagrindu, konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, bÅ«dingi Å¡ie keturi objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s požymiai:

a) objektas;

b) objektyvioji pusė;

c) subjektas;

d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi Å¡ie elementai.ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip patiktas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiÅ¡kai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimÄ (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ir protokole nurodytÄ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytÄ veikÄ ;

įrodymus, kurie patvirtina padarytÄ veikÄ , ar nusižengimÄ atitinka kvalifikacija. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).Už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ atsakomybė atsiranda už transporto priemonės vairavimÄ neturint teisės vairuoti ar neturint teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemones.

V. T. pripažįsta, jog transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, Å¡io nusižengimo fakto padarymo jis neginčija. Vairuotojų registro įraÅ¡e taip pat nurodyta, kad V. T. galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 6).Už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ atsakomybė atsiranda už nepaklusimÄ uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam ir Å¡io straipsnio 6 dalyje nustatytÄ tvarkÄ atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

ANK 426 straipsnio 5 dalies nuostatos iÅ¡ esmės atitinka galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ administracinėse bylose laikosi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, jog yra stabdomas policijos pareigÅ«no ir transporto priemonės nestabdo sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės dėl kokio nors kito padaryto pažeidimo.

Viena iÅ¡ aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigÅ«nų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-412/2007, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1483-11). Taigi, bÅ«tina asmens patraukimo atsakomybėn už nepaklusimÄ uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę sÄ lyga yra kaltės nustatymas, t. y. bÅ«tina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigÅ«nai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, bet ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.Pagal Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d.

įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 25 punktÄ , transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi bÅ«ti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę iÅ¡reiÅ¡kimas duodant signalÄ lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali bÅ«ti duotas signalas Å¡vilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio Å¡vieslentę su užraÅ¡u „STOP POLICIJA“ arba „STOP“.

Transporto priemonė gali bÅ«ti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėlį (Å¡vyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Å iuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iÅ¡ galo ir reikalavimÄ sustoti pareikÅ¡ti žodžiais per garsiakalbį. AnalogiÅ¡ki galimi alternatyvÅ«s policijos pareigÅ«no stabdymo bÅ«dai iÅ¡dėstyti ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje. IÅ¡ minėtų reikalavimų, nurodančių, kaip reikia stabdyti transporto priemones matyti, jog stabdant automobilį važiavimo tarybine transporto priemone metu, reikia ne tik įjungti Å¡vyturėlį ir specialiuosius garso signalus, bet taip pat reikia priartėti prie transporto priemonės galo ir per garsiakalbį pareikÅ¡ti reikalavimÄ sustoti.

V. T. iš esmės neneigia, kad važiuodamas automobiliu matė policijos pareigūnų automobilį, tačiau teigia nesupratęs, kad jis buvo stabdomas policijos pareigūnų, garsinio signalo negirdėjo, nes nuo jo lenkiamo kombaino buvo triukšmas, policijos pareigūnų per garsiakalbį duodamų nurodymų nesuprato, o policijos pareigūnų automobiliui privažiavus gretimai, manė, jog pareigūnai nori, jog jis sustotų juos praleisti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėja nurodė, jog V.

T. buvo per mažai laiko suvokti, kad policijos pareigÅ«nai jį stabdo. Tačiau byloje pateikti ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai paneigia Å¡iuos V. T. ir jo gynėjos teiginius, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo gynėjos teiginius vertina kaip gynybinę pozicijÄ . Pažymėtina, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono PK reagavimo skyriaus Vyriausiojo patrulio K. D. tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 17.40 val.

Paupio k., KunigiÅ¡kių k., Prienų raj. pastebėję įtartinai keliu važiuojantį automobilį, V. T. vairuojamÄ automobilį stabdė privažiavus prie jo automobilio įjungus mėlynos ir raudonos Å¡viesos ir garso signalus, per garsiakalbį nurodžius reikalavimÄ automobiliui sustoti, tačiau automobilis nestojo, o padidinęs važiavimo greitį nuvažiavo toliau, pavažiavęs apie 1 km., pasuko į sodybos kiemÄ (b. l. 3). Å ias aplinkybes K. D. patvirtino ir teisme apklausiamas liudytoju. Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad V.

T. vairuojamÄ automobilį pradėjo stabdyti, kai tarnybinis automobilis privažiavo gretimai įjungus garso ir Å¡viesos signalus, tačiau automobilis nesustojo ir padidinęs greitį nuvažiavo. Pradėjus persekioti nestojusį automobilį, garsiakalbiu iÅ¡reiÅ¡kė reikalavimÄ sustoti. Pažymėtina, kad liudytojas parodymus davė prisiekęs ir pasirašęs, kad yra supažindintas su atsakomybe dėl melagingų parodymų davimo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai įtarti buvus šį pareigÅ«nÄ suinteresuotus, Å¡aliÅ¡ku ir neobjektyviu, todėl jo paaiÅ¡kinimus ir parodymus teismas laiko pagrįstais ir patikimais.

Kaip minėta, K. D. nurodė, jog stabdė automobilį įjungę garsinius ir šviesos signalus ir per garsiakalbį liepiant sustoti. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir teigia nepastebėjęs įjungtų šviesos signalų bei negirdėjęs garsinio signalo, o liepimas sustoti buvo neaiškus, todėl nesuprato, kad yra stabdomas, tačiau šias aplinkybes paneigia paties V. T. tolimesni veiksmai, t.y. iš paskos privažiavus tarnybiniam automobiliui, jis staiga padidinęs greitį nuvažiavo, tai aiškiai matyti ir vaizdo registratoriaus padarytame įraše. Įraše aiškiai matyti, kad policijos pareigūnų automobilis paskui V.

T. automobilį sustojo iÅ¡ galo, atstumas tarp automobilių nedidelis, pareigÅ«nai persekiodami V. T. automobilį atsilikę nebuvo, važiavo iÅ¡ paskos ir net ketino lenkti automobilį. Taigi, esant tokiam atstumui, yra nelogiÅ¡kas ir niekuo nepaaiÅ¡kinimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimas, jog jis negirdėjęs garso signalų ir nematė Å¡vyturėlių. Be to aplinkybę, kad jis matė Å¡vyturėlius ir girdėjo garsinį signalÄ patvirtina paties V. T. teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai, jog jis manęs, kad policijos pareigÅ«nai nori, kad jis sustotų ir juos praleistų, kas neabejotinai patvirtina, kad V.

T. matė policijos tarnybinio automobilio Å¡vyturėlius ir girdėjo garsinį signalÄ (b.l. 22). Tačiau ir Å¡i nurodyta aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas, jog V. T. nesuprato, jog yra stabdomas, kadangi iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nors ir supratęs, kaip jis pats teigia, kad turėtų pasitraukti, automobilio greičio nesulėtino, į kelio kelkraÅ¡tį nepasitraukė praleisti policijos tarnybinio automobilio. IÅ¡ visumos aptartų duomenų teismas laiko, kad V.

T. buvo stabdomas laikantis Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijoje numatytų reikalavimų, V. T. matė Å¡viesos ir girdėjo garsinius signalus, tačiau pareigÅ«nų teisėtai iÅ¡reikÅ¡tam reikalavimui sustoti nepakluso. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. T. turėjo motyvÄ nesustoti stabdomas policijos pareigÅ«nų – asmuo automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, taip ketindamas iÅ¡vengti atsakomybės.Liudytojos I.

T. teismo posėdžio metu duoti parodymai vertinami kritiÅ¡kai, kadangi liudytoja yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinė ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Be to, parodymai subjektyvÅ«s, liudytoja paaiÅ¡kino, ar ji asmeniÅ¡kai girdėjo policijos pareigÅ«nų automobilio garso signalÄ ir matė Å¡vyturėlius, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vairuotojas, kuriam keliami didesni atidumo reikalavimai, negalėjo girdėti ir matyti pareigÅ«nų duodamų signalų sustoti. Taip pat duoti parodymai aiÅ¡kiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi liudytoja paaiÅ¡kino, kad lenkiamo kombaino buvo įjungti Å¡vyturėliai, tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡e nematyti, kad Å¡vyturėliai buvo įjungti.

Advokatė R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. T. buvo per mažai laiko suvokti, kad policijos pareigÅ«nai jį stabdo. Pažymėtina, kad nors V. T. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, bet Å¡i teisė jam atimta, t. y. jÄ turėjo, tačiau padarius nusižengimÄ prarado. Kas leidžia teigti, kad V. T. Kelių eismo taisyklės yra žinomos. Teisės aktuose numatytiems požymiams, pagal kuriuos identifikuojamas reikalavimas sustoti, suvokti nėra reikalingos specialios žinios, kurioms įsisavinti reikalingas tam tikras laiko tarpas.

Teismo vertinimu, tokie požymiai suprantami normalių gebėjimų asmenims ir į juos reaguojama greitai. Tai, kad V. T. greitai reagavo į reikalavimÄ sustoti patvirtina vaizdo registratoriaus užfiksuotas įraÅ¡as, tik toks reagavimas pasireiÅ¡kė nepaklusimu. Taigi, nuo policijos pareigÅ«nų stabdymo pradžios iki automobilio sustojimo, V. T. turėjo objektyviÄ galimybę suvokti ir sustoti, tačiau to nepadarė ir sustojo tik tuomet, kai įvažiavo į kiemÄ , o policijos automobilis atvažiavo iÅ¡ paskos.

Tai, kad policijos patruliai pažeidė Patrulių veikos instrukcijos 30.1 punkto reikalavimus, pagal kurį jei transporto priemonės vairuotojas nepaklÅ«sta reikalavimui jÄ sustabdyti, policijos patrulis privalo praneÅ¡ti budėtojui, nepraneÅ¡dami apie šį įvykį budėtojui, teismas vertina, kaip formalų pažeidimÄ , kuris neturi tiesioginės įtakos V. T. kaltei – suvokimui, kad jis buvo policijos pareigÅ«nų stabdomas ir sÄ moningai nepaklÅ«sta reikalavimui sustoti, t. y. administracinio nusižengimo kvalifikavimui.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). V. T. atsakomybę lengvina tai, kad iÅ¡ dalies prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusižengimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusižengimų padarymui. IÅ¡ administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus iÅ¡raÅ¡o matyti, jog V.

T. baustas administracine tvarka, 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarimu paskirta nuobauda už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu už transporto priemonės vairavimÄ neturint teisės, t.y. už tokios pat rÅ«Å¡ies nusižengimus V. T. yra baustas, tačiau iÅ¡vadų nepadarė, nusižengimus padarė pakartotinai. Nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau tai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, kaip linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles.Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus, V.

T. už padarytus nusižengimus skiriamos nuobaudos sankcijos ribose. V. T. iÅ¡aiÅ¡kinama, kad per nustatytÄ terminÄ nesumokėjus paskirtos baudos, jÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡ko antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už Å¡io straipsnio 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Pažymėtina, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už tuo pačiu metu padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ - transporto priemonės vairavimÄ bÅ«nant neblaiviam, konfiskuota V.

T. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) LITEKO duomenimis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. spalio 10 d. Taigi, automobilio konfiskavimo klausimas iÅ¡spręstas, todėl administracinio nusižengimo byloje nesprendžiamas. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, n u t a r i a : V. T. už nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, skirti 1 200,00 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) baudÄ .V.

T. už nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, skirti 350,00 Eur (trijų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų) baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir V. T. paskirti galutinę nuobaudÄ â€“ 1 200,00 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) baudÄ .IÅ¡aiÅ¡kinama, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o nutarimÄ apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodÄ â€“ 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytÄ identifikacinį kodÄ (ROIK) ir administracinio nusižengimo bylos numerį.Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iÅ¡ karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekcijÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkiÄ turtinę padėtį.Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytÄ terminÄ , bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudÄ vykdymas.

Jei baudÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡kos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudÄ , bet ir atlyginti vykdymo iÅ¡laidas, kurios gali bÅ«ti didesnės už baudÄ .Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo (iÅ¡siuntimo) dienos gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                         Agnė Vyliaudaitė