Legislator Case Law & Legislation
22b4abae-75b4-4e18-84be-ac103d57dac1 AI generated

22b4abae-75b4-4e18-84be-ac103d57dac1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 22b4abae-75b4-4e18-84be-ac103d57dac1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ Nr. DGKS-5059, priteisti iÅ¡ atsakovo P. S. ieÅ¡kovės naudai 1 597,81 Eur sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

22b4abae-75b4-4e18-84be-ac103d57dac1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Nurodo, kad Darbo ginčų komisija nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai viso 5 662,18 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio. IÅ¡ieÅ¡kotina suma paskaičiuota remiantis ieÅ¡kovės pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, pagal kuriuos iÅ¡mokėtina suma sudaro 11 242,58 Eur (atskaičius mokesčius), o iÅ¡mokėta banko pavedimais tik 8 658 Eur, todėl ieÅ¡kovė skolinga atsakovui 2 584,58 Eur (atskaičius mokesčius).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-7078-1125/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26084-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.1; 3.2.3.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė, sekretoriaujant Astai Šėžienei, vertėjaujant Natalijai Reut, Giedriui Račkauskui, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Pauliui Bružui, vadovui V. S., atsakovo atstovei advokatei Daliai Bukelienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovui P. S. dėl darbo ginčo. Teismas n u s t a t ė:

1. PareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ Nr. DGKS-5059, priteisti iÅ¡ atsakovo P. S. ieÅ¡kovės naudai 1 597,81 Eur sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovas P. S. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. dirbo pas ieškovę vairuotojo pareigose. Viso darbo laikotarpiu, vadovaujantis darbo sutartimi, jam buvo priskaičiuota 5 968 Eur dienpinigių (2019 m. birželio 20 d. įsakymu – 314 Eur; 2019 m. birželio 20 d. įsakymu – 63 Eur; 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu – 530,50 Eur; 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu – 388,50 Eur; 2019 m. rugsėjo 1 d.

– 874 50 Eur; 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu – 657,50 Eur; 2019 m. gruodžio 2 d. įsakymu – 927,50 Eur; 2020 m. sausio 2 d. įsakymu – 187,50 Eur; 2020 m. vasario 3 d. įsakymu – 94 Eur; 2020 m. vasario 3 d. įsakymu – 406 Eur; 2020 m. kovo 2 d. įsakymu – 970 Eur; 2020­ m. balandžio 1 d. įsakymu – 510 Eur; 2020 m. birželio 20 d. įsakymu – 314 Eur; 2020 m. birželio 20 d. įsakymu – 63 Eur), bei 5 274,58 Eur darbo užmokesčio (2019 m. birželio mėn. atlyginimo žiniaraÅ¡tis – 98,53 Eur DU; 2019 m. liepos mėn. atlyginimo žiniaraÅ¡tis – 16,22 Eur DU; 2019 m. rugpjūčio mėn. atlyginimo žiniaraÅ¡tis – 806,53 Eur DU; 2019 m. rugsėjo mėn. atlyginimo žiniaraÅ¡tis – 532,95 Eur DU; 2019 m. spalio mėn. atlyginimo žiniaraÅ¡tis – 0,00 Eur DU; 2019 m. lapkričio mėn. atlyginimo žiniaraÅ¡tis – 426,07 Eur DU; 2019 m. gruodžio mėn. atlyginimo žiniaraÅ¡tis – 838,69 Eur DU; 2020 m. sausio mėn. atlyginimo žiniaraÅ¡tis – 87,78 Eur DU; 2020 m. vasario mėn. atlyginimo žiniaraÅ¡tis – 429,38 Eur DU; 2020 m. kovo mėn. atlyginimo žiniaraÅ¡tis – 820,22 Eur DU; 2020 m. balandžio mėn. atlyginimo žiniaraÅ¡tis – 655,96 Eur DU; 2020 m. gegužės mėn. atlyginimo žiniaraÅ¡tis – 0,00 Eur DU; 2020 m. birželio mėn. atlyginimo žiniaraÅ¡tis – 0,00 Eur DU; 2020 m. liepos mėn. atlyginimo žiniaraÅ¡tis – 562,25 Eur DU).

Viso atsakovui buvo paskaičiuota išmokėti 11 242,58 Eur (DU + dienpinigiai). Ieškovė iš šios sumos atsakovui yra sumokėjusi 8 658 Eur.

3. Teigia, kad atsakovas komandiruotės metu, 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d. iš banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke ir priklausančios V. S. iš viso savo reikmėms išnaudojo 127,95 Eur. Ši banko kortelė buvo priskirta automobiliui, kuriuo naudojosi atsakovas ir ja nurodytomis komandiruočių dienomis naudojosi būtent jis. Taigi ieškovė iš viso atsakovui yra sumokėjusi 8 785,95 Eur, tuo tarpu likusi neišmokėta suma turėtų sudaryti 2 456,63 Eur.

4. IeÅ¡kovės nuomone, Darbo ginčų komisija remdamasi į bylÄ pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais visiÅ¡kai nepagrįstai priskaičiavo atsakovui 5 662,18 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir 707,60 Eur netesybų už neva atsakovui suteiktas nemokamas atostogas, kurias prilygino prastovoms.

5. Nurodo, kad atsakovas buvo įdarbintas 8 val. darbui per dienÄ , 5 dienoms per savaitę. Todėl darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir apmokamas atsakovui bÅ«tent darbo sutarties pagrindu, o ne pagal faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ . Atsakovui laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2020 m. kovo 31 d. kiekvienÄ mėnesį tvarkingai buvo mokamas darbo užmokestis ir iÅ¡mokami dienpinigiai. Vėliau darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimas buvo sustabdytas, nes 2020 m. vasario 4 d. dėl P. S. kaltės, dėl nesilaikyto marÅ¡ruto, jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas įmonei priklausantis vilkikas su visu kroviniu.

Po eismo įvykio vilkikas buvo taisomas „J. S.“ Volvo servise Ščecine iki 2020 m. birželio 22 d. Ä®monei buvo padaryta 68 335,19 Eur žala, todėl ieÅ¡kovė 2020 m. vasario 6 d. priėmė įsakymÄ , kuriuo buvo įsakyta žalos atlyginimÄ , 3 642 Eur sumoje iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ vairuotojo P. S. darbo užmokesčio. Atsakovas su tuo sutiko savo kaltę pilnai pripažino ir įsipareigojo žalÄ atlyginti, su juo dar iki 2020 m. liepos mėnesio buvo tęsiami darbiniai santykiai, tačiau jie vėliau buvo nutraukti, nes atsakovas piktavaliÅ¡kai nuo 2020 m. birželio mėnesio į darbÄ iÅ¡viso nebeatvyko.

Ieškovė mano, kad su atsakovu yra pilnai atsiskaičiusi.

6. IeÅ¡kovės teigimu, Darbo ginčų komisija nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė 2 702,96 Eur, t. y. keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio neto. Atsižvelgus į žalos mastÄ ir įvykio aplinkybes, Å¡iuo konkrečiu atveju, ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti priteistas maksimalus Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio neto, kas sudarytų 4 054,44 Eur (675,74 Eur x 6 mėn.). Taigi iÅ¡ Å¡ios sumos atskaičius likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ atsakovui sumÄ , jis liko skolingas įmonei 4 054,44 – 2 456,63 = 1 597,81 Eur.

7. Atsiliepimu atsakovas P. S. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 5 662,18 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų, netesybas, bei bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodo, kad Darbo ginčų komisija nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai viso 5 662,18 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio. Išieškotina suma paskaičiuota remiantis ieškovės pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, pagal kuriuos išmokėtina suma sudaro 11 242,58 Eur (atskaičius mokesčius), o išmokėta banko pavedimais tik 8 658 Eur, todėl ieškovė skolinga atsakovui 2 584,58 Eur (atskaičius mokesčius).

9. Teigia, kaip teisingai konstatavo Darbo ginčų komisija, atsakovui nepagrįstai buvo deklaruoti nedraudiminiai įvykiai – nemokamos atostogos (atsakovo prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo nepateikti), todėl už tokius laikotarpius turi būti sumokama kaip už prastovas. Ieškovės skola atsakovui už prastovas papildomai sudaro 5 896,42 Eur (neatskaičius mokesčių).

10. Pažymi, kad atsakovo komandiruotė prasidėjo 2019 m. rugpjūčio 2 d., tuo tarpu 11,30 Eur pavedimas iÅ¡ mokėjimo kortelės atliktas 2019­ m. rugpjūčio 1 d., t. y. atsakovo komandiruotei dar neprasidėjus. Be to, 100 Eur grynųjų pinigų nuėmimas PrancÅ«zijoje atliktas 2019 m. rugpjūčio 2 d. 11:46:58, tuo tarpu atsakovas 2019­ m. rugpjūčio 2 dienos metu dar tik iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos į savo darbo vietÄ PrancÅ«zijoje, kur iÅ¡ kito vairuotojo vilkikÄ perėmė tik 2019 m. rugpjūčio 3 d. ar 2019 m. rugpjūčio 4 d. Taip pat, 2019 m. rugpjūčio 12 d. pinigų pervedimas (13,65 Eur) atliktas į kitÄ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , todėl teigti, jog Å¡iuos pinigus atsakovas panaudojo savo reikmėms, nėra jokio pagrindo. Taigi ieÅ¡kovė nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, jog atsakovas 127,95 Eur bÅ«tų panaudojęs savo asmeninėms reikmėms, todėl laikyti, jog Å¡i suma jam buvo iÅ¡mokėta, nėra pagrindo.

11. Nurodo, kad į autoįvykį atsakovas pateko Vokietijoje veždamas krovinį į iÅ¡sikrovimo vietÄ . Važiuodamas iÅ¡ vienos iÅ¡sikrovimo vietos į kitÄ , atsakovas navigatoriaus pagalba pasirinko trumpiausiÄ ir greičiausiÄ marÅ¡rutÄ , kad kuo greičiau pristatytų krovinį, nes 1) turėjo atvykti į iÅ¡sikrovimo vietÄ kol nepasibaigė krovinį priimančios įmonės darbo laikas;

2) ėjo į pabaigÄ paties atsakovo darbo valandos (prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas darbo ir poilsio režimas);

3) važiuojant kitu marÅ¡rutu (įsukus į greitkelį ir vėl į vietinės reikÅ¡mės keliÄ ) bÅ«tų nuvažiuota daugiau kilometrų, už kÄ ieÅ¡kovė bÅ«tų paskyrusi baudÄ ir iÅ¡skaičiusi iÅ¡ darbo užmokesčio po 1 Eur už kiekvienÄ papildomai nuvažiuotÄ kilometrÄ ;

4) vietinės reikšmės kelias, kuriame įvyko autoįvykis, pagal plotį tinkamas važiuoti vilkikams;

5) dėl autoįvykio kaltas kitos transporto priemonės (savivarčio) vairuotojas, važiavęs prieÅ¡inga eismo juosta, – savivarčio Å¡onuose buvo iÅ¡sikišę metaliniai strypai. Norėdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, atsakovas pasuko vilkikÄ Ä¯ deÅ¡inę, tačiau to nepakako, kad smÅ«gio bÅ«tų iÅ¡vengta. Taigi atsakovas padarė viskÄ , kad žalos bÅ«tų iÅ¡vengta, todėl vertinti jo veiksmus kaip itin neatsargius nėra pagrindo. Be to, apie autoįvykį atsakovas iÅ¡kart informavo ieÅ¡kovę, kÄ patvirtina įsakymo dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo įmonei data, ieÅ¡kinio teiginiai apie iÅ¡kart po įvykio atliekamÄ vilkiko remontÄ , todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovė nesikreipė dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę.

12. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Paulius Bružas ir vadovas V. S. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

13. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Dalia Bukelienė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė ieškinį atmesti. Dėl dalies reikalavimų civilinė byla nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

14. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė UAB (duomenys neskelbtini) praÅ¡o panaikinti Darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ Nr. DGKS-5059 darbo bylose Nr. APS-131-15535, Nr. APS-131-17361.

15. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimÄ teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo Å¡alis, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį teisme, vadinama ieÅ¡kovu, o kita Å¡alis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas (4 dalis).

16. Kadangi teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, teisme negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir atitinkamai negali bÅ«ti nagrinėjamas reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ . Tokiais atvejais teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iÅ¡kelta (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021).

17. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ nenagrinėtinas teisme, todėl dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ Nr. DGKS-5059 darbo bylose Nr. APS-131-15535, Nr. APS-131-17361, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021). Dėl darbdavio atsiskaitymo su darbuotoju.

18. DK 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.

19. Darbdavės UAB (duomenys neskelbtini) teigimu, likusi neišmokėta suma atsakovui P. S. turėtų sudaryti 2 456,63 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovė skolinga atsakovui 2 584,58 Eur (atskaičius mokesčius), be to papildomai atsakovui skolinga už prastovas 5 896,42 Eur (neatskaičius mokesčių).

20. Darbdavio pareiga mokėti darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ darbo užmokestį įtvirtinta DK 32 straipsnio 1 dalyje. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

21. Byloje nustatyta, kad atsakovas P. S. 2019 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. balandžio 4 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo sudarytų darbo sutarčių Nr. 338 ir Nr. 245 pagrindu priimtas dirbti ieÅ¡kovės įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį – 722 Eur, neatskaičius mokesčių, kuris mokamas darbuotojui du kartus per vienÄ mėnesį iki sekančio mėnesio 10 ir 25 dienos; nuo 2020 m. sausio 2 d. nustatytas 1 010 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestis (priedas prie darbo sutarties Nr. 338). 2019 m. gruodžio 4 d. susitarimu Å¡alys susitarė, kad darbdavys mokės 50 proc. dydžio dienpinigius. Darbo sutartis su darbuotoju nutraukta 2020 m. liepos 16 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

22. Darbo kodekso (toliau ir DK) 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas praÅ¡o, – kartÄ per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbÄ per kalendorinį mėnesį negali bÅ«ti atsiskaitoma vėliau negu per deÅ¡imt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

23. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. atsakovui buvo priskaičiuota 5 968 Eur dienpinigių (2019 m. birželio 20 d. įsakymu – 314 Eur; 2019 m. birželio 20 d. įsakymu – 63 Eur; 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu – 530,50 Eur; 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu – 388,50 Eur; 2019 m. rugsėjo 1 d. įsakymu – 874,50 Eur; 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu – 657,50 Eur; 2019 m. gruodžio 2 d. įsakymu – 927,50 Eur; 2020 m. sausio 2 d. įsakymu – 187,50 Eur; 2020 m. vasario 3 d. įsakymu – 94 Eur; 2020 m. vasario 3 d. įsakymu – 406 Eur; 2020 m. kovo 2 d. įsakymu – 970 Eur; 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu – 510 Eur; 2020 m. birželio 20 d. įsakymu – 314 Eur; 2020 m. birželio 20 d. įsakymu – 63 Eur).

24. Taip pat byloje nėra ginčo, kad atsakovui buvo priskaičiuota 5 274,58 Eur darbo užmokesčio (2019 m. birželio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 98,53 Eur; 2019 m. liepos mėn. atlyginimo žiniaraštis – 16,22 Eur; 2019 m. rugpjūčio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 806,53 Eur; 2019 m. rugsėjo mėn. atlyginimo žiniaraštis – 532,95 Eur; 2019 m. spalio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 0,00 Eur; 2019 m. lapkričio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 426,07 Eur; 2019 m. gruodžio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 838,69 Eur; 2020 m. sausio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 87,78 Eur; 2020 m. vasario mėn. atlyginimo žiniaraštis – 429,38 Eur; 2020 m. kovo mėn. atlyginimo žiniaraštis – 820,22 Eur; 2020 m. balandžio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 655,96 Eur; 2020 m. gegužės mėn. atlyginimo žiniaraštis – 0,00 Eur; 2020 m. birželio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 0,00 Eur; 2020 m. liepos mėn. atlyginimo žiniaraštis – 562,25 Eur).

Taigi, iš viso atsakovui laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. buvo priskaičiuota 11 242,58 Eur suma.

25. Remiantis byloje esančiais „SEB“ ir „Šiaulių bankas“ bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. atsakovui bankiniu pavedimu yra iÅ¡mokėta iÅ¡ viso 8 658 Eur dydžio su darbo santykiais susijusi suma (2019 m. liepos 15 d. – 700 Eur, 2019 m. rugpjūčio 2 d. – 300 Eur, 2019 m. rugsėjo 12 d. – 250 Eur, 2019 m. spalio 1 d. – 1 599 Eur, 2019 m. spalio 17 d. – 1 148 Eur, 2019 m. lapkričio 8 d. – 300 Eur, 2019 m. lapkričio 26 d. – 100 Eur, 2019 m. gruodžio 10 d. – 1 000 Eur, 2020 m. sausio 10 d. – 1 125 Eur, 2020 m. sausio 23 d. – 686 Eur, 2020 m. sausio 30 d. – 300 Eur, 2020 m. vasario 6 d. – 50 Eur, 100 Eur ir 200 Eur, 2020 m. vasario 25 d. – 400 Eur, 2020 m. kovo 31 d. – 400 Eur).

26. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas komandiruotės metu savo reikmėms iÅ¡naudojo 127,95 Eur sumÄ , todėl likusi neiÅ¡mokėta suma turėtų sudaryti ne 2 584,58 Eur, o 2 456,63 Eur (11 242,58 Eur - 8 658 Eur - 127,95 Eur).

27. Remiantis 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu, taip pat byloje nėra ginčo, kad vilkikui, v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo atsakovas vyko į komandiruotes, buvo priskirta banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB Å iaulių banke. IÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad minėta kortele, priklausančia V. S., laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo atsiskaityta iÅ¡ viso 127,95 Eur sumai: 1) 2019 m. rugpjūčio 5 d. atliktas mokėjimas 11,30 Eur sumai; 2) 2019 m. rugpjūčio 6 d. iÅ¡imta 100 Eur grynųjų pinigų, taip pat nuskaičiuotas 3 Eur komisinis mokestis už iÅ¡gryninimÄ ; 3) 2019 m. rugpjūčio 12 d. atliktas 13,65 Eur pervedimas į UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ banko viduje. 28. 2019 m. rugpjūčio 1 d.

įmonės direktoriaus įsakymu, atsakovas komandiruotas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. vykti į PrancÅ«zijÄ . Kaip matyti iÅ¡ anksčiau minėto banko iÅ¡raÅ¡o, 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsiskaitymas (11,30 Eur sumai), ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. grynųjų pinigų išėmimas (100 Eur sumai) atlikti PrancÅ«zijoje.

29. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsiskaitymas (11,30 Eur sumai), ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. grynųjų pinigų išėmimas (100 Eur sumai + 3 Eur komisinis mokestis už iÅ¡gryninimÄ ) atlikti darbuotojo komandiruotės metu iÅ¡ kortelės priskirtos vilkikui, kuriuo atsakovas vyko į komandiruotę, yra pagrindas iÅ¡vadai, jog Å¡iuos pinigus atsakovas panaudojo savo reikmėms. Kaip minėta, 2019 m. rugpjūčio 12 d. pervedimas atliktas į kitÄ darbdavės sÄ skaitÄ , taigi byloje nėra duomenų ar Å¡i suma darbuotojo buvo panaudota komandiruotės metu.

30. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistina likusi nesumokėta 2 470,28 Eur (11 242,58 Eur – 8 658 Eur – 11,30 Eur – 103 Eur) suma. Dėl žalos darbdaviui ir atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

31. Byloje ginčas kilęs dėl 4 054,44 Eur žalos dėl ieškovei priklausančios transporto priemonės apgadinimo eismo įvykio metu.

32. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ Å¡iais atvejais: 1) žala padaryta tyčia;

2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;

3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;

4) žala padaryta pažeidus pareigÄ saugoti konfidencialiÄ informacijÄ , susitarimÄ dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala;

6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

33. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad transporto priemonė, v/n (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta 2020 m. vasario 4 d. eismo įvykio metu Lenkijoje, ir aplinkybių, kad eismo įvykio dienÄ Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai, o atsakovas vykdė savo darbines funkcijas (CPK 12 ir 187 straipsniai). Atsakovas paaiÅ¡kino, kad į autoįvykį pateko Vokietijoje veždamas krovinį į iÅ¡sikrovimo vietÄ , dėl autoįvykio kaltas kitos transporto priemonės (savivarčio) vairuotojas, važiavęs prieÅ¡inga eismo juosta, – savivarčio Å¡onuose buvo iÅ¡sikišę metaliniai strypai.

Norėdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, atsakovas pasuko vilkikÄ Ä¯ deÅ¡inę, tačiau to nepakako, kad smÅ«gio bÅ«tų iÅ¡vengta. Teigia, kad padarė viskÄ , kad žalos bÅ«tų iÅ¡vengta, todėl vertinti jo veiksmus kaip itin neatsargius nėra pagrindo. Be to, apie autoįvykį atsakovas iÅ¡kart informavo ieÅ¡kovę, todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovė nesikreipė dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę.

34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sÄ moningai siekiama padaryti žalos (tiesioginė tyčia) arba sÄ moningai leidžiama jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2275/2012). Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-545-520/2010).

35. Pažymėtina, kad teisės doktrinoje kelių eismo taisyklių pažeidimas (smarkiai viršijant darbuotojo vairuojamos transporto priemonės greitį ir pan.), taip pat vertinamas kaip didelis neatsargumas (Davulis, Tomas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 464, 6 punktas).

36. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju dėl įvykusio eismo įvykio yra atsakovo tyčia (CPK 12, 178, 185 straipsniai), t. y., kad atsakovas suvokė, kad dėl jo veiksmų įvyks eismo įvykis ir bus ieÅ¡kovei padaryta žala, jis to norėjo bei sÄ moningai siekė, kad taip įvyktų. Teismo vertinimu, įvertinus tai, kad atsakovo veiksmai nebuvo pakankami iÅ¡vengti eismo įvykio(atsakovas kaip minėta nurodė, kad suko vairÄ siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, bet jo neiÅ¡vengė, atsakovas galėjo numatyti, kad kitos transporto priemonės iÅ¡sikišę metaliniai strypai sudarys kliÅ«tį) darytina iÅ¡vada, jog atsakovo veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas.

37. Esami duomenys bei įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas dėl savo neatsargių ir neapdarių veiksmų apgadino ieÅ¡kovės jam patikėta transporto priemonę. Todėl konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių apgadinus transporto priemonę, ieÅ¡kovei buvo padaryta žala. Pripažintina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytÄ ieÅ¡kovei žalÄ (CK 6.246 straipsnis – 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

38. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:

1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimÄ , natÅ«ralų sumažėjimÄ ir turėtas iÅ¡laidas (tiesioginius nuostolius);

2) žalÄ patyrusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo;

3) žalÄ padariusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo;

4) faktÄ , kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobÅ«dis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).

39. Nustatyta, kad remiantis 2020 m. liepos 23 d. pareiÅ¡kimu, vilkikas buvo taisomas „J. S.“ Volvo servise Ščecine iki 2020 m. birželio 22 d. 2020 m. vasario 6 d. įsakymu buvo įsakyta 3 642 Eur žalos atlyginimÄ iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ vairuotojo P. S. darbo užmokesčio. 2020 m. balandžio 24 d. raÅ¡teliu, darbuotojas įsipareigojo per metus atidirbti įmonei dėl darbuotojo sukelto eismo įvykio padarytos 2 608 Eur žalos sumÄ ; pažymėjo, kad pretenzijų neturi.

40. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau nustatyta byloje, teismui nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo tyčios padarant turtinę žalÄ , todėl atsakovo atsakomybė atlyginant turtinę žalÄ ribojama jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžiu (DK 153 straipsnio 1 dalis).

41. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – apraÅ¡as) 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi Å¡ių nuostatų – skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktÄ darbÄ ar dirbtÄ laikÄ (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas apraÅ¡o 3.1–3.5 papunkčiuose.

42. ApraÅ¡o 3 punkte nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktÄ darbÄ , apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius (3.1 papunktis); didesnis apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (3.2 papunktis); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta Å¡alių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomÄ darbo apmokėjimo sistemÄ (3.3 papunktis); priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktÄ darbÄ , numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse (3.4 papunktis).

43. Darbo ginčų komisija nustatė, taip pat remiantis byloje pateikta atlyginimų priskaitymų suvestine, atsakovo vidutinis darbo užmokestis – 675,74 Eur (neatskaičius mokesčių), šios sumos nei ieškovė, nei atsakovas neginčijo, teismas vadovaujasi nustatyta suma.

44. Teismas įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindÄ darbuotojo įmonei padarytos turtinės žalos dydį atsakovui mažinti, nustatęs, jog darbuotojas elgėsi nepakankamai rÅ«pestingai vykdydamas darbo pareigas, dėl savo neatsargumo padarė įmonei turtinę žalÄ , byloje nustatęs visas sÄ lygas, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtÄ Å¾alÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad darbuotojas privalo atlyginti jo įmonei dėl savo neatsargumo padarytus 4 054, 44 Eur nuostolius, nevirÅ¡ijančius Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių.

Dėl ginčo laikotarpių kvalifikavimo nemokamomis atostogomis ar priverstine pravaikšta ne dėl darbuotojo kaltės 45. Byloje tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl nemokamų atostogų darbuotojui suteikimo pagrįstumo. Atsakovo teigimu, nemokamos atostogos jam buvo fiksuojamos nepagrįstai, nes jis nemokamų atostogų darbdavės neprašė, todėl teismo prašė pripažinti jam deklaruotas nemokamas atostogas prastova ne dėl darbuotojo kaltės ir priteisti jam darbo užmokestį už šiuos laikotarpius, su kuo ieškovė nesutiko.

46. Pabrėžtina, kad nemokamos atostogos gali būti suteikiamos tik darbuotojo reikalavimu, darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas išeitų nemokamų atostogų, kai įmonėje nėra darbo, sumažėja darbo krūvis, ar kitais pagrindais, kai tenkinami ne darbuotojo, o pačios įmonės ar darbdavio tikslai. Nemokamų atostogų laikotarpiu nėra mokamas vidutinis darbo užmokestis ar kitos garantinės išmokos, todėl darbuotojui priverstinio nemokamų atostogų suteikimo negali lemti įmonės veiklos tikslai, darbo pobūdis, darbo santykių specifika ar panašios priežastys.

Pagal DK 47 straipsnio 1 dalį pagrindinė prastovos ne dėl darbuotojo kaltės ypatybė yra ta, kad darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienaÅ¡aliÅ¡kai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui sulygtÄ darbÄ , o darbuotojas bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatytų savo įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-435-265/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1339-773/2018).

47. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė atsakovo pasiraÅ¡ytus praÅ¡ymus (suraÅ¡ytus atsakovo suprantama kalba) suteikti nemokamas atostogas dėl Å¡eimyninių aplinkybių laikotarpiais nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (2019 m. gegužės 28 d. praÅ¡ymas), nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. (2019 m. birželio 28 d. praÅ¡ymas), nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (2019 m. liepos 31 d. praÅ¡ymas), nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. (2019 m. rugpjūčio 31 d. praÅ¡ymas), nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. (2019 m. rugsėjo 30 d. praÅ¡ymas), nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. (2019 m. spalio 31 d. praÅ¡ymas), nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (2019 m. lapkričio 30 d. praÅ¡ymas), nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 31 d. (2019 m. gruodžio 31 d. praÅ¡ymas), nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 15 d. (2020 m. sausio 31 d. praÅ¡ymas), nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (2020 m. vasario 28 d. praÅ¡ymas), nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (2020 m. kovo 30 d. praÅ¡ymas), nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. (2020 m. balandžio 30 d. praÅ¡ymas).

48. Įmonės 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. birželio 28 d., 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. gruodžio 11 d., 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 28 d., 2020 m. kovo 30 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. įsakymais minėtais laikotarpiais darbuotojui suteiktos nemokamos atostogos.

49. Remiantis įmonės direktoriaus įsakymais, atsakovas vyko į komandiruotes laikotarpiais nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (2019 m. birželio 20 d. įsakymas), nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 2 d. (2019 m. birželio 20 d. įsakymas), 2019 m. rugpjūčio 2 d. – 2019 m. rugpjūčio 14 d. (2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas), 2019 m. rugpjūčio 15 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d. (2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas), 2019 m. rugsėjo 1 d.

– 2019 m. rugsėjo 28 d. (2019 m. rugsėjo 1 d. įsakymas), 2019 m. lapkričio 10 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. (2019 m. lapkričio 8 d. įsakymas), 2019 m. gruodžio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. (2019 m. gruodžio 2 d. įsakymas), 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 6 d. (2019 m. gruodžio 2 d. įsakymas), 2020 m. vasario 2 d. – 2020 m. vasario 4 d. (2020 m. vasario 3 d. įsakymas), 2020 m. vasario 17 d. – 2020 m. vasario 29 d. (2020 m. vasario 3 d. įsakymas), 2020 m. kovo 1 d.

– 2020 m. kovo 31 d. (2020 m. kovo 2 d. įsakymas), 2020 m. balandžio 1 d. – 2020 m. balandžio 20 d. (2020 m. balandžio 1 d. įsakymas).

50. Kaip matyti iš byloje esančių įsakymų dėl komandiruočių, atsakovas ginčo laikotarpiais buvo komandiruotėse. Taigi, pripažinti, kad visais aukščiau nurodytais laikotarpiais atsakovas buvo nemokamuose atostogose nėra pagrindo, nes iš byloje esačių duomenų matyti, jog darbuotojas tam tikrais laikotarpiais faktiškai buvo komandiruotėse.

51. Aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad darbdavys įrodė, jog darbuotojui buvo suteikiamos nemokamos atostogos, tačiau atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovui nemokamos atostogos buvo suteiktos laikotarpiais nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. spalio 31 d., 2020 m. sausio 7 d. – 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 2 d., 2020 m. vasario 4 d. – 2020 m. vasario 15 d., 2020 m. balandžio 21 d. – 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d.

52. Kaip matyti iš byloje esančių įsakymų dėl komandiruočių, atsakovas ginčo laikotarpiais buvo komandiruotėse: 2019 m. birželio 21 d. – 2019 m. birželio 30 d. (10 dienų nemokamų atostogų, iš jų visas 10 dienų buvo komandiruotėje), 2019 m. liepos 1 d. – 2019 m. liepos 31 d. (31 diena nemokamų atostogų, iš jų 2 dienas buvo komandiruotėje), 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d. (31 diena nemokamų atostogų, iš jų 30 dienų buvo komandiruotėje), 2019 m. rugsėjo 11 d.

– 2019 m. rugsėjo 20 d. (10 dienų nemokamų atostogų, iÅ¡ jų visas 10 dienų buvo komandiruotėje), 2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. spalio 31 d. (komandiruotėje nebuvo), 2019 m. lapkričio 11 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. (20 dienų nemokamų atostogų, iÅ¡ jų visas 20 dienų buvo komandiruotėje), 2019 m. gruodžio 11 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. (21 diena nemokamų atostogų, iÅ¡ jų 21 dienÄ buvo komandiruotėje), 2020 m. sausio 2 d. – 2020 m. sausio 31 d. (30 dienų nemokamų atostogų, iÅ¡ jų 5 dienas buvo komandiruotėje), 2020 m. vasario 1 d.

– 2020 m. vasario 15 d. (15 dienų nemokamų atostogų, iš jų 3 dienas buvo komandiruotėje), 2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. kovo 31 d. (16 dienų nemokamų atostogų, iš jų visas 16 dienų buvo komandiruotėje), 2020 m. balandžio 1 d. – 2020 m. balandžio 30 d. (30 dienų nemokamų atostogų, iš jų 20 dienų buvo komandiruotėje), 2020 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d. (komandiruotėje nebuvo); iš viso iš nurodytų suteikti 214 dienų nemokamų atostogų, atsakovas buvo komandiruotėse 137 dienas.

53. Taigi, pripažinti, kad visais aukščiau nurodytais laikotarpiais atsakovas buvo nemokamuose atostogose nėra pagrindo, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog darbuotojas tam tikrais laikotarpiais faktiškai buvo komandiruotėse.

54. Aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad darbdavys įrodė, jog darbuotojui buvo suteikiamos nemokamos atostogos, tačiau atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovui nemokamos atostogos buvo suteiktos laikotarpiais nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. spalio 31 d., 2020 m. sausio 7 d. – 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 2 d., 2020 m. vasario 4 d. – 2020 m. vasario 15 d., 2020 m. balandžio 21 d. – 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d.

55. Be to, kaip minėta aukščiau (sprendimo 18-31 punktai), byloje taip pat buvo keliamas klausimas dėl darbdavio atsiskaitymo su darbuotoju, Å¡alys iÅ¡ esmės neginčijo priskaičiuotų sumų (dienpinigių ir darbo užmokesčio dydžio už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. liepos mėn.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad darbdavys už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. turėjo iÅ¡mokėti 11 242,58 Eur sumÄ , likusi nesumokėta suma buvo priteista teismo (sprendimo 31 punktas). Taigi už laikotarpius, kuriuos darbuotojas buvo komandiruotėse sumos yra priteistos.

56. Apibendrinant aptartas aplinkybes, nėra pagrindo kitus atsakovo nurodomus ginčo laikotarpius pripažinti nedraudiminiais, todėl atsakovo reikalavimai dėl 5 896,42 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl netesybų priteisimo.

57. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

58. Pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Antra, Å¡i norma kartu nustato sankcijÄ darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.

59. Å iuo atveju teismas vertina, jog sprendžiant dėl ieÅ¡kovei taikytinos sankcijos dydžio, yra bÅ«tina atsižvelgti į byloje nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes: faktiniai ieÅ¡kovės ir atsakovo darbo santykiai truko apie metus ir trys mėnesius, ieÅ¡kovės įsiskolinimo dydis, kurį nustatė teismas sudaro 2 470,28 Eur (po mokesčių), atsakovo atlygintina žala – 4 054, 44 Eur, todėl priteisti įstatymo nustatytÄ sankcijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ taikant Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , teismo vertinimu, bÅ«tų neproporcinga teisės pažeidimo ir sankcijos kontekste, teismo vertinimu netesybos mažintinos priteisiant netesybų sumÄ už trys mėnesius. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 2 027,22 Eur netesybų (prieÅ¡ mokesčius). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

60. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

61. IeÅ¡kovė pateikė 2021 m. kovo 25 d. praÅ¡ymÄ priteisti 520 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat byloje sumokėtas 36 Eur žyminis mokestis. Atsakovas iÅ¡ viso patyrė 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä® bylÄ pateikti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai.

62. Tenkinus ieškovės reikalavimus bei atsakovo reikalavimus iš dalies, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo tenkintinas ieškovei iš atsakovo priteistinos 263,54 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui iš ieškovės – 157, 80 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ Nr. DGKS-5059 darbo bylose Nr. APS-131-15535, Nr. APS-131-17361. KitÄ uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinio atsakovui P. S. dalį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 054, 44 Eur žalos, 263,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovui P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 2 470,28 Eur sumas susijusias su darbo užmokesčiu (po mokesčių), 2 027,22 Eur netesybų (prieš mokesčius), 157, 80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Skaistė Cinkutė