2024-04-10 Nr. AB-8435-3-61-3-04575-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-577-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04575-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 27.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Atvirai“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. (SK-398, 2020) SPR-291 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo skundą teisės aktuose nustatyta tvarka ir priimti dėl jo sprendimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. 2020 m. lapkričio 23 d. interneto portale www.nyksciai.lt buvo paskelbta publikacija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Straipsnis, Publikacija). Pareiškėjo nuomone, Straipsnyje neteisėtai buvo paviešinti jo asmens duomenys ir kita informacija apie jį.

2.2. Pareiškėjas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, pateikė skundą Visuomenės informavimo etikos asociacijai. Visuomenės informavimo etikos asociacija, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjo skunde buvo keliamas klausimas dėl asmens duomenų paviešinimo, persiuntė šį skundą nagrinėti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Pareiškėjas skundu prašė, kad atsakovas įspėtų viešosios informacijos rengėją (skleidėją; už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą asmenį) dėl pastebėtų Visuomenės informavimo įstatymo (kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų) pažeidimų ir reikalavo juos pašalinti bei priimtą sprendimą viešai paskelbti nustatyta tvarka, tačiau atsakovas pareiškėjo skundo netenkino.

2.3. Tuo metu, kai buvo paskelbtas Straipsnis, pareiškėjas dirbo uždarosios akcinės bendrovės „Anykštos redakcija“ (toliau – ir UAB „Anykštos redakcija“) žurnalistu, tačiau, priešingai, nei konstatavo atsakovas Sprendime, pareiškėjas dėl savo profesinės veiklos nėra laikytinas viešuoju asmeniu.

2.4. Pareiškėjas į uždarąją akcinę bendrovę „Atvirai“ (toliau – ir UAB „Atvirai“) kreipėsi privačiai kaip fizinis asmuo, norėdamas sužinoti leidinio prenumeratos kainą ir jokio sutikimo skelbti savo asmens duomenis bei kitą informaciją nesuteikė.

2.5. Atsakovas sprendime nenustatinėjo, koks buvo UAB „Atvirai“ paskelbtos informacijos tikslas, nebuvo vertintas Straipsnio turinys. Šiuo atveju paskelbta informacija neatskleidė jokių visuomeninę reikšmę turinčių pareiškėjo gyvenimo aplinkybių ar asmeninių savybių.

2.6. Atsakovas Sprendimu pateisino galimai neteisėtus UAB „Atvirai“ veiksmus, t. y. be asmens sutikimo naudoti jo asmens duomenis skatinant leidinio prenumeratą.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teismui pateikia naujas aplinkybes, kurių nenurodė skunde atsakovui, t. y. skunde teismui pareiškėjas nurodo galimą privataus gyvenimo apsaugos pažeidimą, taip pat informacijos apie jo buvusią ir esamą darbovietę atskleidimo teisėtumo klausimą. Skunde atsakovui pareiškėjas tokių aplinkybių nebuvo nurodęs, todėl atsakovas negalėjo jų įvertinti. Pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas tik dėl galimai pažeistos jo teisės į asmens duomenų apsaugą, įtvirtintos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, Publikacijoje paskelbiant jo asmens duomenis.

5. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas „viešojo asmens“ sąvoką aiškina pernelyg siaurai, netinkamai interpretuodamas tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje pateikiamus „viešojo asmens“ sampratos elementus. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas, kaip žurnalistas, dėl savo veiklos pobūdžio neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ar valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, nesudaro pagrindo teigti, jog šio asmens veikla neturi viešojo pobūdžio ir negali būti laikoma viešojo intereso objektu. Nors pareiškėjo, kaip žurnalisto, pareigos neįeina į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 78 dalyje nustatytą pareigų, kurias einantys asmenys laikomi ex officio (pagal pareigas) viešais asmenimis, sąrašą, šio straipsnio 78 dalis asmens viešumą sieja ne tik su einamomis pareigomis, bet ir turėjimu viešojo administravimo įgaliojimų ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu, ar su asmens nuolatine veikla, turinčia reikšmės viešiesiems reikalams. Pareiškėjas, kaip žurnalistas, profesionaliai rengia ir teikia medžiagą regioniniam viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) – UAB „Anykšta“. Pareiškėjas yra internetinio naujienų portalo www.anyksta.lt redaktorius (šiame portale gausu publikacijų, kurių autorius yra jis pats, įvairiomis visuomenę dominančiomis temomis), be to, jo rengtos publikacijos skelbiamos ir laikraštyje „Anykšta“. Minėtame interneto portale pateikiama informacija, kad jį kasdien atsiverčia vidutiniškai apie 15 tūkst. skaitytojų. Viešai prieinamais duomenimis, pareiškėjas buvo trečiojo suinteresuoto asmens vadovas (Publikacijoje minima, kad pareiškėjas yra ir buvęs redaktorius). Tarnyba pažymėjo, kad žiniasklaida šiuolaikinėje visuomenėje atlieka ypač svarbų vaidmenį – ne tik informuoja, bet ir gali formuoti informacijos pateikimo būdą. Akivaizdu, kad dėl buvusių bei einamų pareigų pareiškėjo žurnalistinis aktyvumas yra gana plačiai žinomas Anykščių miesto ir Utenos apskrities visuomenei. Pareiškėjo nuolatinė veikla yra reikšminga visuomenei bei atitinkamai turi didelę svarbą ir viešajam visuomenės gyvenimui. Atsižvelgiant į tai, Sprendime visiškai pagrįstai pareiškėjas dėl einamų pareigų buvo prilygintas viešajam asmeniui Įstatymo 2 straipsnio 78 dalies prasme.

6. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neginčija fakto, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui 2020 m. lapkričio 23 d. skambino iš darbovietės telefono bei neprisistatęs klausė apie prenumeratos kainas. Pareiškėjas yra buvęs trečiojo suinteresuoto asmens, t. y. visuomenės informavimo priemonės, vadovas bei redaktorius, o tuo metu, kai paskelbta Publikacija, dirbo kitoje tame pačiame mieste esančioje visuomenės informavimo priemonėje. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje Publikacijos tikslas – atskleisti tam tikrą konkurencinę kovą, t. y. informuoti apie konkuruojančios visuomenės informavimo priemonės redaktoriaus pasirinktą netaktišką veiksmą (skambutį iš darbovietės telefono neprisistačius), siekiant sužinoti ateinančių metų prenumeratos kainas. Trečiojo suinteresuoto asmens atsakovui pateiktuose paaiškinimuose nurodoma, kad tai ne pirmas pareiškėjo skambutis neprisistatant ir neinformuojant, jog skambina kaip žurnalistas, tačiau vėliau pokalbių detales publikuoja interneto portale www.anyksta.lt arba laikraštyje „Anykšta“ bei prie publikacijų nurodant pareiškėjo vardą ir pavardę (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini)).

7. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo, kaip konkuruojančios žiniasklaidos priemonės žurnalisto, skambutis iš darbovietės telefono numerio kitos žiniasklaidos priemonės atstovui bei ankstesnis pareiškėjo elgesys buvo pakankamas pagrindas atsakovui padaryti išvadą, jog pareiškėjas skambino kaip žurnalistas, ir šis jo veiksmas negali būti vertinamas tik kaip privatus asmens elgesys tvarkant savo privačius reikalus.

8. Tarnybos teigimu, trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), atpažinęs pareiškėjo, kaip žurnalisto, profesinę veiklą, pasinaudodamas saviraiškos laisve, pareiškėjo asmens duomenis paskelbė išimtinai juos siedamas su einamomis žurnalisto pareigomis ir siekdamas informuoti apie konkuruojančios žiniasklaidos priemonės žurnalisto elgesį. Publikacijos autorius siekė diskutuoti apie galimą konkurenciją, o ne atskleisti pareiškėjo asmeninio gyvenimo detales. Tad atsakovas, įvertinęs Publikacijoje skelbiamą informaciją ir pareiškėjo, kaip žurnalisto, veiklos svarbą, pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju duomenų subjekto (pareiškėjo) interesai nėra viršesni, bei konstatavo, jog pareiškėjo asmens duomenys buvo paskelbti teisėtai ir pareiškėjo sutikimas nebuvo būtinas.

9. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad bendrųjų reikalavimų, keliamų reklamai, priežiūra nepriskirta žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai, todėl laikė nepagrįstu pareiškėjo teiginį dėl jo asmens duomenų naudojimo skatinant leidinio prenumeratą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino; panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. (SK-398,2020) SPR-291 „Dėl publikacijoje „duomenys neskelbtini“ paskelbtos informacijos ir įpareigojo Žurnalistų etikos inspektorių išnagrinėti pareiškėjo R. A. skundą iš naujo. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui R. A. iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nustatė, kad 2021 m. sausio 26 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas Visuomenės informavimo etikos komisijos pagal kompetenciją persiųstas UAB „Anykštos redakcija“ ir R. A. skundas dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtos informacijos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Publikacijoje yra neteisėtai paviešinti jo asmens duomenys, t. y. vardas ir pavardė. Kartu su skundu pateikė paaiškinimą, kad 2020 m. lapkričio 23 d. kaip privatus asmuo paskambino į Anykščių krašto laikraščio „Šilelis“ redakciją, norėdamas pasiteirauti, kur internete galima susipažinti su 2021 metų laikraščio „Šilelis“ prenumeratos kainomis. Atsiliepus minėto laikraščio redaktoriui pareiškėjas neprisistatė ir pasiteiravo, ar kitiems metams galima užsiprenumeruoti laikraštį „Šilelis“, ir paaiškino, kad neranda prenumeratos kainų. Po pokalbio su redaktoriumi interneto portale www.nyksciai.lt pasirodė pranešimas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo pacituotas privatus pokalbis su redaktoriumi. Pareiškėjas nurodė, kad nors ir yra „Anykštos“ laikraščio žurnalistas, tačiau į laikraščio „Šilelis“ redakciją skambino ne profesiniais, o asmeniniais tikslais, norėdamas sužinoti 2021 m. laikraščio „Šilelis“ prenumeratos kainas. Pareiškėjas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos prašė ištirti, ar Publikacijoje nepažeidžamas jo asmens duomenų privatumas ir, – ar tokie veiksmai nėra būdas aiškintis skirtingų žiniasklaidos priemonių tarpusavio santykius viešojoje erdvėje. Žurnalistų etikos inspektorius 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (SK-398,2020) SPR-291, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą.

12. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo profesinė veikla yra žurnalistas ir todėl jo veiksmo – skambučio į „Šilelio“ redakciją, siekiant sužinoti leidinio prenumeratos kainas – nevertino tik kaip privataus pobūdžio ir padarė išvadą, jog pareiškėjo, kaip žurnalisto (viešas asmuo), vardas, pavardė galėjo būti paskelbti ir be jo sutikimo.

13. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo tiesiogiai vykdoma veikla (žurnalistas) neįeina į Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje (redakcija, galiojusi skambučio į laikraščio „Šilelis“ redakciją metu) nustatytą pareigų, kurias einantys asmenys laikomi viešais asmenimis, sąrašą, tačiau šio straipsnio 78 dalis asmens viešumą sieja ne tik su jo einamomis pareigomis, bet ir jo viešųjų paslaugų teikimo administravimu, ar su asmens nuolatine veikla, turinčia reikšmės viešiesiems reikalams. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veikla neabejotinai turi įtakos viešiesiems reikalams, kadangi jis yra viešai žinomas ir aktyvus žurnalistas, jo tiesioginė veikla susijusi su komentarų, įžvalgų įvairiais visuomeninio gyvenimo klausimais teikimu. Pareiškėjas turi galimybę formuoti visuomenės nuomonę ir ją formuoja, vadinasi, daro įtaką viešiesiems reikalams. Teismas, įvertinęs pareiškėjo tiesiogiai vykdomos veiklos pobūdį Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalies nuostatos kontekste, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas priskirtinas prie viešų asmenų šios teisės nuostatos prasme.

14. Teismas vadovavosi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalies f punktu ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika, pagal kurią BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktui taikyti yra nustatytos trys kumuliacinės asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos: pirma, tvarkyti asmens duomenis reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo; antra, asmens duomenis tvarkyti būtina siekiant įgyvendinti nustatytą teisėtą interesą; ir, trečia, asmens, kurio duomenys turi būti apsaugoti, interesai ar laisvės bei pagrindinės teisės neturi būti viršesni (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimas byloje Mircom International Content Management & Consulting (M.I.C.M.) Limited prieš Telenet BVBA, C-597/19, 106 p.). Teismas taip pat vadovavosi nacionalinių teismų praktikoje suformuotais kriterijais, pagal kuriuo nustatoma saviraiškos laisvės ir teisės į asmens privatų gyvenimą pusiausvyra (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-2-2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-756-2095/2013).

15. Teismas pažymėjo, kad pagrindiniai kriterijai, kuriuos atsakovas turi (turėjo) įvertinti nagrinėdamas pareiškėjo skundą, yra asmens viešumo lygis, ar Publikacijoje paskelbta informacija sukelia visuomenės interesu pagrįstą diskusiją, taip pat Publikaciją paskleidusio subjekto tikslas ir elgesys. Teismas iš Sprendimo turinio nustatė, kad atsakovas vertino tik pareiškėjo profesinę veiklą. Atsakovas vienareikšmiškai nusprendė, kad pareiškėjo skambučio kitai redakcijai tikslas buvo susijęs su konkurencine veikla. Teismo įsitkinimu, nors atsakovas nustatė pareiškėjo (kaip žurnalisto) viešumo lygį, tačiau Sprendime nėra aptartų (išnagrinėtų) kitų esminių kriterijų, t. y., – ar Publikacijoje nurodyti pareiškėjo asmens duomenys atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti, net jei tarp redakcijų yra konkurencijos apraiškų; koks buvo tikrasis Publikacijos paskelbimo tikslas, t. y., – ar Publikacija nebuvo siekiama sužadinti auditorijos smalsumą kito asmens (pareiškėjo) privatumo sąskaita, taip pritraukiant daugiau skaitytojų ir pan. Tik įvertinus visus šiuos aspektus galima tinkamai nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo peržengtos pareiškėjo asmens duomenų paviešinimo ribos. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas dėl savo profesinės veiklos priskirtinas prie viešų asmenų nėra pakankama daryti išvadą dėl teisėto duomenų paviešinimo. Teismas konstatavo, kad faktas, jog pareiškėjas paskambino iš darbovietės telefono ir pasiteiravo kito laikraščio prenumeratos kainos, net ir įvertinus aplinkybes dėl ankstesnių jo skambučių, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjas šį kartą (2020 m. lapkričio 23 d.) paskambino iškirtinai konkurencijos tikslais, atsakovas, neištyręs kitų esminių kriterijų, tokią išvadą priėmė remdamasis vien tik prielaidomis.

III. 16. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą ir palikti galioti Tarnybos 2021 m. lapkričio 11 d. Sprendimą.

17. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su skundu dėl teisėto asmens duomenų tvarkymo, todėl atsakovas pareiškėjo skundą vertino tik Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir BDAR nuostatų laikymosi požiūriu.

18. Atsakovo vertinimu, teismas besąlygiškai pritardamas pareiškėjo nurodytai pozicijai, kad jis į UAB „Atvirai“ redakciją skambino, kaip privatus asmuo, demonstruoja šališkumą ir neobjektyvumą. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgdamas į pareiškėjo profesinę veiklą bei jo atliktą veiksmą – skambinimą darbo metu, iš darbovietės telefono viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), siekiant sužinoti leidinio prenumeratos kainas, vertino ne kaip privataus pobūdžio veiksmą, o kaip pareiškėjo profesinę veiklą. Atsakovas, įvertinęs Sprendime aptartas aplinkybes, nustatė, kad toks pareiškėjo elgesys objektyviai negali būti vertinamas kaip privataus pobūdžio aplinkybė. Atsakovas Sprendime nustatė, kad pareiškėjo interesai konkrečiu atveju nebuvo viršesni, todėl pareiškėjo teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimo nekonstatavo. Tokiu atveju, kai pareiškėjo asmens duomenys, t. y. vardas ir pavardė išimtinai skelbiami kartu su jo pareigomis, kurios yra visuomenei svarbios, priešingas vertinimas būtų neproporcingas saviraiškos laisvės požiūriu.

19. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Publikacijoje nebuvo atskleistos jokios pareiškėjo asmeninio pobūdžio detalės. Atsakovas Sprendime visuomenės interesą žinoti apie pareiškėjo veiksmus susiejo su jo nuolatine veikla, kuri turi įtakos viešiesiems reikalams.

20. Atsakovo teigimu, trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), atpažinęs pareiškėjo, kaip žurnalisto profesinę veiklą, pasinaudodamas saviraiškos laisve, pareiškėjo asmens duomenis paskelbė išimtinai juos siedamas su einamomis žurnalisto pareigomis ir siekdamas informuoti apie konkuruojančios žiniasklaidos priemonės žurnalisto elgesį, tačiau, iš paskelbtos informacijos konteksto akivaizdu, neturėjo tikslo pažeisti pareiškėjo teisę į asmens duomenų apsaugą. Tokioje situacijoje prisidengimas tariamu asmens duomenų ar privačių aplinkybių atskleidimu yra neproporcingas ir nepagrįstai prioritetą teikiantis neturtinėms teisėms, ignoruojant trečiojo suinteresuoto asmens teisę informuoti visuomenę. Atsakovas Sprendime akcentavo, kad, atpažinus pareiškėjo kaip žurnalisto profesinę veiklą, jo vardas ir pavardė Publikacijoje galėjo būti paskelbti ir be jo sutikimo.

21. Pareiškėjas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo pritariantis pirmosios instancijos teismo sprendimui, mano, kad šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. (SK-398, 2020) SPR-291, kuriuo atmestas R. A. skundas, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat reikalavimo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti skundą teisės aktuose nustatyta tvarka ir priimti dėl jo sprendimą.

23. R. A. dėl uždarosios akcinės bendrovės „Atvirai“ valdomoje visuomenės informavimo priemonėje – interneto portale www.nyksciai.lt 2020 m. lapkričio 23 d. paskelbto straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją, prašydamas ištirti, ar nepažeidžiamas jo asmens duomenų privatumas ir, – ar tokie veiksmai nėra būdas suvedinėti skirtingų žiniasklaidos priemonių tarpusavio santykius viešojoje erdvėje. Minėta komisija pagal kompetenciją persiuntė gautą kreipimąsi (skundą) Tarnybai.

24. Tarnyba 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu atmetė R. A. skundą, įvertinusi ir motyvavusi, kad pareiškėjo duomenų (vardo, pavardės) paviešinimas be jo sutikimo pateisinamas pareiškėjo, kaip žurnalisto ir redaktoriaus, profesine veikla, todėl nekonstatuojamas pareiškėjo, galinčio būti prilygintam viešajam asmeniui, teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimas.

25. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, pagal kurią nėra jokių duomenų, kad jis prenumerata domėjosi kaip žurnalistas. Todėl galima stebėtis, kad Tarnybos Sprendimui pakako nepagrįstų argumentų pagal tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pripažįsta pareiškėjo, pasiteiravusio dėl prenumeratos, neprisistatymą ir skambinimą iš darbovietės telefono kaip priežastį ir pagrindą nemanyti, jog pareiškėjas veikia kaip privatus asmuo. Tarnyba Sprendime neįvertino, kad ginčo straipsnis neinformavo visuomenės apie kokias nors visuomeninę reikšmę turinčias R. A. gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes ir, atmesdama skundą, pateisino galimai neteisėtus UAB „Atvirai“ veiksmus naudoti be asmens sutikimo jo asmens duomenis leidinio prenumeratai skatinti, nepaisant, kad pareiškėjas skambino į šią uždarąją akcinę bendrovę „Atvirai“ privačiai kaip fizinis asmuo, norėdamas sužinoti leidinio prenumeratos kainą ir nesuteikė sutikimo šiai bendrovei skelbti savo asmens duomenis.

26. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą atitinkamai pažymėjo, kad pareiškėjas yra internetinio naujienų portalo www.anyksta.lt redaktorius. Šiame portale gausu publikacijų, kurių autorius yra jis pats, įvairiomis visuomenę dominančiomis temomis. Be to, jo rengtos publikacijos skelbiamos ir laikraštyje „Anykšta“. Minėtame interneto portale pateikiama informacija, kad jį kasdien atsiverčia vidutiniškai apie 15 000 skaitytojų. Viešai prieinamais duomenimis, pareiškėjas buvo trečiojo suinteresuoto asmens vadovas (ginčo publikacijoje minima, kad pareiškėjas yra ir buvęs redaktorius). Todėl akivaizdu, kad dėl buvusių bei einamų pareigų pareiškėjo žurnalistinis aktyvumas yra gana plačiai žinomas Anykščių miesto ir Utenos apskrities visuomenei. Pareiškėjo nuolatinė veikla yra reikšminga visuomenei bei atitinkamai turi didelę svarbą ir viešajam visuomenės gyvenimui. Atsižvelgiant į tai, Sprendime visiškai pagrįstai pareiškėjas dėl einamų pareigų buvo prilygintas viešajam asmeniui, pažymint, kad pareiškėjo viešumo kategorija negali būti prilyginama politikų ar kitų pareigūnų viešumo kategorijai ir atitinkamai yra proporcingai siauresnė.

27. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą, atitinkamai konstatuodamas, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, neįvertino asmens viešumo lygio ir publikacijoje paskelbtos informacijos sukeltos visuomenės interesu pagrįstos diskusijos bei publikaciją paskleidusio subjekto tikslo (elgesio). Šie aspektai, pasak teismo, yra pagrindiniai kriterijai. Teismas atitinkamai pažymėjo, kad atsakovo išvada dėl pareiškėjo asmens duomenų teisėto paviešinimo padaryta įvertinusi tik pareiškėjo, kaip žurnalisto veiklą ir jo buvimą viešuoju asmeniu, tačiau pareiškėjo buvimo žurnalistu ir viešuoju asmeniu nustatymas nėra pakankamas daryti išvadą dėl teisėto duomenų paviešinimo, kadangi pareiškėjo skambutis iš darbovietės telefono ir pasiteiravimas leidinio kitų metų prenumeratos kainų net ir ankstesnių jo skambučių vertinimo kontekste neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad šį kartą pareiškėjas paskambino išskirtinai konkurencijos tikslais. Todėl atsakovas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo skundą, turėtų įvertinti tikrąjį skambučio tikslą minėtų teismo aptartų kriterijų kontekste. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

28. Tarnyba apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendime esą neobjektyviai vertinamas pareiškėjo atliktas skambinimo veiksmas ir nepagrįstai pritariama pareiškėjo pozicijai, kad jis skambino kaip privatus asmuo. Teismas esą nepagrįstai teikė pirmumą tokiai pareiškėjo išreikštai pozicijai ir pagal ją darė nepagrįstą išvadą, kad Tarnyba vien prielaidų pagrindu nustatė pareiškėjo iš darbinio telefono konkurencijos tikslais atliktą skambinimą. Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo nustatyti pareiškėjo teisės į jo asmens duomenų apsaugą pažeidimo dėl straipsnyje paskelbtų jo duomenų (vardo ir pavardės), kurių paskelbimas pateisinamas skambinusio asmens profesine veikla. Straipsnyje paskleista informacija apie visuomenės informavimo priemonių konkurencinę kovą gali pagrįstai tenkinti nedidelio miesto gyventojų interesą tokią informaciją žinoti. Todėl pareiškėjo profesinė veikla ir su ja susijęs darbo metu įvykęs skambinimas iš darbovietės telefono kitam viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), siekiant sužinoti leidinio prenumeratos kainas, turi būti vertinamas kaip pareiškėjo profesinė veikla, bet ne kaip privataus pobūdžio veiksmas.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „Anykštos redakcija“ nuo 2015 m. spalio 6 d. žurnalistu dirbantis, naujienų portalo „www.anyksta.lt“ redaktoriaus pareigas einantis, laikraščiui „Anykšta“ publikacijas rengiantis ir jam priskirtų pavaldžių darbuotojų neturintis (vyriausiajam redaktoriui ir jo pavaduotojui pavaldus) R. A. 2020 m. lapkričio 23 d. paskambino į uždarąją akcinę bendrovę „Atvirai“, t. y. šios bendrovės valdomo Anykščių krašto laikraščio „Šilelis“ redakciją, anonimiškai, t. y. neprisistatydamas atsiliepusiam redaktoriui L. B. ir jo teiraudamasis dėl šio laikračio kitų metų (2021 m.) prenumeratos kainų ir galimybės jas surasti internete. Atsiliepęs asmuo, redaktorius L. B., skambinusiam asmeniui liepė atidžiau ieškoti informacijos internete ir, padėkodamas už rūpestį, baigė telefoninį pokalbį. Po šio pokalbio tą pačią dieną, 2020 m. lapkričio 23 d., uždarosios akcinės bendrovės „Atvirai“ valdomame interneto portale www.nykščiai.lt paskelbtas pranešimas (straipsnis) „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šio straipsnio pareiškėjas, kaip anyksta.lt redaktorius, (taip pat „UAB Anykštos redakcija“) kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją, prašydamas ištirti, ar nepažeidžiamas jo asmens duomenų privatumas ir, ar tokie veiksmai nėra būdas suvedinėti skirtingų žiniasklaidos priemonių tarpusavio santykius viešojoje erdvėje. Minėta komisija, pažymėdama, kad „pareiškėjai kelia klausimą dėl asmens duomenų paviešinimo“, pagal kompetenciją persiuntė kreipimąsi (prašymą, skundą) Tarnybai. Šioje Tarnyboje negavus jos paprašytų pareiškėjo „UAB Anykštos redakcija“ skundo patikslinimų, toliau skundas buvo nagrinėjamas tik dėl kito pareiškėjo R. A. teisę į asmens duomenų apsaugą galimai pažeidžiančios informacijos paskelbimo visuomenės informavimo priemonėje.

30. Portale www.nykščiai.lt paskelbto pranešimo (straipsnio) tekstas po pavadinimo „(duomenys neskelbtini)“ prasideda žodžiais „Sulaukėme buvusio „Šilelio“ redaktoriaus R. A. skambučio, kad jis neranda informacijos apie laikraščio prenumeratą kitiems metams“ ir tęsiasi, be kita ko, žodžiais „Dėkojame buvusiam „Šilelio“ redaktoriui už rūpestį ir ištikimybę mūsų leidiniui, kuris nors ir dirbdamas kitame leidinyje (UAB „Anykštos redakcija“ „Šilelį“ užsiprenumeravo dar praeitą savaitę) rūpinasi ir mus skaito. Kaip buvusiam redaktoriui dar ir suteiksime nuolaidą prenumeratai.“ Dar kitais straipsnio žodžiais, be kita ko, atitinkamai nurodoma, kad R. A., kaip ir bet kuris kitas prenumeratorius, kviečiamas užsukti į redakciją, laikantis saugumo sąlygų karantino laikotarpiu, o tam neturint galimybės prenumerata gali būti priimama pašto skyriuose.

31. Tokiu straipsniu, pareiškėjo nuomone, visuomenei pranešta apie privatų tefoninį pokalbį ir neteisėtai paviešinti skambinusio asmens tapatybę atskleidžiantys jo duomenys (t. y. vardas ir pavardė). Pareiškėjas prašė, kad Tarnyba ištirtų, ar straipsnyje, kuriame „cituojamas privatus pokalbis“ ir „su ironija dėkojama už ištikimybę laikraščiui“, nepažeistas jo asmens duomenų privatumas ir „ar tokie veiksmai nėra būdas suvedinėti skirtingų žiniasklaidos priemonių tarpusavio santykius viešojoje erdvėje“ (byloje esantis R. A., anyksta.lt, redaktoriaus, Paaiškinimas dėl publikacijos portale nyksciai.lt; pareiškėjo 2020 m. lapkričio 23 d. prašymas Visuomenės informavimo etikos komisijai).

32. Byloje esantis pareiškėjo (patikslintas) skundas Tarnybai 2021 m. sausio mėnesyje – tai šios Tarnybos rekomenduojamos kreipimosi formos užildymas pareiškėjo pasirinku būdu, kuriuo kreipimosi dalyje „Įžvelgiamas pažeidimas“ nepažymėta, kad įžvelgiamas „garbės ir orumo“ ar „dalykinės reputacijos“ arba „privataus gyvenimo apsaugos“ pažeidimas, tačiau pažymėta, kad įžvelgiamas „asmens duomenų apsaugos pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą“ pažeidimas.

33. Keturių puslapių apimties Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. lapkričio 11 d. sprendime Nr. (SK-398,2020) SPR-291 nurodoma, jog paprašyti ir gauti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) UAB „Atvirai“ paaiškinimai, kuriuose atitinkamai nurodoma, kad pareiškėjas – konkuruojančios žiniasklaidos priemonės žurnalistas, redaktorius, ne kartą skambinęs uždarajai akcinei bendrovei „Atvirai“ ir pagal telefonu gautą informaciją paskelbęs kelis straipsnius apie šios bendrovės veiklą. Tuose paaiškinimuose pažymima, kad „ginčijamu atveju Pareiškėjas skambino iš to paties savo darbe naudojamo telefono į viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) telefoną, kaip ir kitais kartais, darbo metu“, todėl „manyti, kad Pareiškėjas skambina „anonimiškai“, o ne kaip žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas, rengiantis publikaciją iš darbui naudojamo telefono, darbo metu, t. y. veikia kaip privatus asmuo, o ne žurnalistas, nebuvo pagrindo“. Atsižvelgiant į tokius UAB „Atvirai“ paaiškinimus, Tarnyba Sprendime, atskleidusi ir apžvelgusi atitinkamus teisės aktus, nustatė, kad „viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), paskelbdamas Publikacijoje „duomenys neskelbtini)“ Pareiškėjo asmens duomenis, atliko asmens duomenų tvarkymą“ ir, nurodydama atitinkamą LAT 2001 m. gegužės 14 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-529/2001, vertino, kad žurnalistas yra visuomenei žinomas asmuo. Be to, Sprendime atitinkamai pabrėžta, kad ginčo atveju pareiškėjo, rengiančio straipsnius įvairiais visuomeninio gyvenimo klausimais (pvz., Anykščių miesto seniūnaičių rinkimų tematika) ir formuojančio bendruomenės nuomonę, žurnalistinė veikla turi įtakos viešiesiems reikalams. Tuo remiantis Sprendime daroma išvada, kad žurnalistas gali būti prilygintas viešajam asmeniui, todėl pareiškėjo „atliktas veiksmas – skambinimas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), siekiant sužinoti leidinio prenumeratos kainas, negali būti vertintinas tik kaip privataus pobūdžio veiksmas“.

34. Sprendimo motyvuojamosios dalies pabaigoje, atsižvelgiant į viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) UAB „Atvirai“ paaiškinimus, pabrėžiama, kad šiam viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) „atpažinus Pareiškėjo kaip žurnalisto profesinę veiklą, Pareiškėjo vardas ir pavardė galėjo būti paskelbti ir be jo sutikimo. Įvertinus viešą Pareiškėjo, žurnalisto, duomenų, t. y. vardo, pavardės paskelbimą, pažymėtina, kad tokie asmens duomenys galėjo būti skelbiami be Pareiškėjo sutikimo. Šiuo atveju šių duomenų paviešinimas yra pateisinamas Pareiškėjo profesine veikla, todėl pareiškėjo teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimas nekonstatuotinas“.

35. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad Žurnalistų etikos inspektorius nusprendė atmesti pareiškėjo skundą ir išsiųsti Sprendimą pareiškėjui bei UAB „Atvirai“.

36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

37. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

38. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijoje, skirtingai nei, pvz., Estijos 1992 m. Konstitucijos 42 straipsnyje ar Lenkijos 1997 m. Konstitucijos 51 straipsnyje, nėra tiesiogiai (pažodžiui) suformuluotų nuostatų, kurios suponuotų teisę į asmens duomenų apsaugą kaip savarankišką asmens konstitucinę teisę (ne tik privataus gyvenimo apsaugos garantijos dalį). Tai lėmė atitinkamą Konstitucinio Teismo ankstyvąją ir vėlesnę doktriną, be kita ko, 1999 m. spalio 21 d. nutarime („asmens teisė į privatumą apima privatų, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt.“) ir 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime („Privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt.“) ar 2019 m. balandžio 18 d. nutarime („asmens teisė į privatumą apima <...> asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt.; taigi pagal Konstituciją privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė ir psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt. <...>“). Tačiau pastarųjų metų Europos Sąjungos teisės ir valstybių narių konstitucinės teisės raida bei jos tendencijos neabejotinai sudaro pagrindą teigti, kad teisė į asmens duomenų apsaugą iš esmės laikytina pakankamai savarankiška asmens pamatine teise.

39. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarime asmens vardo ir pavardės apsaugos konstitucinis vertinimas atitinkamas siejamas su šios vertybės platesniu tarptautiniu garantavimu („europiniais žmogaus teisių apsaugos standartais“), ypač tuo aspektu, kad: 1) Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kurios 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, be kita ko, kiekvieno turima teisė į jo privataus gyvenimo gerbimą, nuostatas, savo jurisprudencijoje yra atitinkamai konstatavęs, kad asmens vardas ir pavardė, kaip jo identifikavimo priemonė yra susiję su asmens privačiu gyvenimu (1993 m. spalio 24 d. sprendimo byloje Guillot prieš Prancūziją, peticijos Nr. 225000/93, 21 punktas, 1994 m. lapkričio 25 d. sprendimo byloje Stjerna prieš Suomiją, peticijos Nr. 18131/91, 37 punktas); 2) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kurios 7 straipsnyje įtvirtinta, be kita ko, kiekvieno asmens teisė į jo privataus gyvenimo gerbimą, nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo elementų (2011 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje C-391/09 M. R.-Vardyn ir kt. prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir kt. 66 punktas); asmens vardas ir pavardė yra asmens tapatybės nustatymo priemonė (2016 m. birželio 2 d. sprendimo byloje C-438/14 N. P. Bogendorff von Wolffersdorff prieš Standesamt der Stadt Karlsruhe ir kt. 35 punktas).

40. Vertinant asmens duomenų tvarkymą žurnalistikos tikslais, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 3 d. sprendime (administracinė byla Nr. eA-51-822/2022) atitinkamai pažymėta, be kita ko, tai, kad: 1) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, gavęs informaciją apie tai, kad gali būti proceso administracinėje byloje atnaujinimo pagrindų, teikimu kreipėsi svarstyti klausimą dėl proceso administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021, nurodydamas, be kita ko, būtinumą nustatyti atitinkamų teisių ir interesų pusiausvyrą tuo aspektu, kad „Teismas privalo užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp skirtingų teisės saugomų pagrindinių teisių bei atsižvelgti į kitus bendruosius teisės principus, kaip antai – proporcingumo principas“, kadangi bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas neatliko išsamaus patikrinimo, ar išlaikyta tinkama pusiausvyra tarp įvairių atitinkamu atveju nagrinėjamų interesų ir visapusiško proporcingumo nagrinėjimo, ypač tuo aspektu, kad Nutartyje pateikiamas vertinimas rodo fragmentišką ir formalų požiūrį į atitinkamus vertinimo kriterijus, todėl atliekant palyginimą, būtiną vertinant, ar nėra pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta informacijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių pusiausvyra, „reikia atsižvelgti į tai, kad duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais“;

2) Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) IX skyriuje aptariamos specialios nuostatos, susijusios su konkrečiais duomenų tvarkymo atvejais – pavyzdžiui, BDAR 85 straipsnyje, skirtame duomenų tvarkymui ir saviraiškos ir informacijos laisvei, nurodyta, kad valstybės narės teisėje teisė į asmens duomenų apsaugą pagal šį reglamentą turi būti suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant duomenų tvarkymą žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. BDAR preambulės 153 konstatuojamojoje dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad asmens duomenų tvarkymui vien žurnalistiniais tikslais arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais prireikus turėtų būti taikomos nuo tam tikrų šio reglamento nuostatų nukrypti leidžiančios nuostatos arba išimtys, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, kuri yra įtvirtinta Chartijos 11 straipsnyje. Pagal BDAR 85 straipsnio 2 dalį duomenų tvarkymui žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais valstybės narės numato II skyriaus (principai), III skyriaus (duomenų subjekto teisės), IV skyriaus (duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas), V skyriaus (asmens duomenų perdavimas į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms), VI skyriaus (nepriklausomos priežiūros institucijos), VII skyriaus (bendradarbiavimas ir nuoseklumas) ir IX skyriaus (specialūs duomenų tvarkymo atvejai) išimtis arba nuo jų nukrypti leidžiančias nuostatas, jei jos yra būtinos, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su saviraiškos ir informacijos laisve. Nacionalinėje teisėje ši valstybei narei suteikta diskrecija įgyvendinta ADTAĮ 4 straipsniu, numatančiu tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, netaikyti BDAR 12–23, 25, 30, 33–39, 41–50, 88–91 straipsnių;

3) „išplėstinė teisėjų kolegija neabejoja, kad <...> tema, kokia buvo nagrinėta Publikacijoje, patenka į viešojo intereso diskusijų lauką. <...> Neatsižvelgimas į tai, jog informaciją svarbiu viešajam interesui klausimu parengė žurnalistikos atstovai, kurių darbas – informuoti visuomenę, reikštų, jog žiniasklaidos in corpore galimybės ateityje pateikti visuomenei reikšmingą informaciją, prisidedančią prie bendros diskusijos, sumažėtų“; 4) „-Išplėstinė teisėjų kolegija <...>, atsižvelgdama į anksčiau patikrintas sąlygas ir apibendrindama išsakytus argumentus konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju trečiojo suinteresuoto asmens interesai nebuvo viršesni už pareiškėjo interesus. Visos reikšmingos aplinkybės – tiek Publikacijoje nagrinėta <...> tema ir jos reikšmė viešajam diskursui, <...> viešojo asmens statusas <...> suponuoja išvadą, kad šiuo atveju ieškant <...> interesų pusiausvyros pirmenybė turi būti suteikta <...> informacijos laisvei.“

41. Pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatyme atitinkamai nustatyta, kad Inspektorius nagrinėja ne tik garbės ir orumo ar teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimą pranešančių „suinteresuotų asmenų skundus“ (žr. 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus), bet ir „duomenų subjektų skundus“ (žr. 50 straipsnio 1 dalies 3 punktą; 2018 m. birželio 30 d. redakcija; TAR, 11329). Be to, šiame įstatyme atitinkamai nustatyta ir suponuojama, kad viešaisiais asmenimis yra, be kita ko, kiti fiziniai asmenys, jeigu jų nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams, taigi jie atlieka svarbų vaidmenį viešajame gyvenime (žr., be kita ko, 2 straipsnį ir jo atitinkamas dalis). Minėtame įstatyme atitinkamai nustatyta ir tai, kad žurnalistas yra viešosios informacijos rengėjas, o informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas – viešosios informacijos skleidėjas (žr., be kita ko, 2 straipsnį ir jo atitinkamas dalis).

42. Pažymėtina ir tai, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme atitinkamai nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais (žr., be kita ko, 7 straipsnio 2 dalį).

43. Nėra ginčo dėl R. A. skambinimo 2020 m. lapkričio 23 d. ir įvykusio telefoninio pokalbio tiek, kiek skambinęs asmuo atsiliepusiam redaktoriui neprisistatė ir klausdamas siekė sužinoti leidinio „Šilelis“ 2021 m. prenumeratos kainas bei jų radimo internete galimybes. Tačiau nesutariama, koks buvo skambinimo tikslas (pretekstas) ir, – ar skambinimas nebuvo nulemtas dviejų visuomenės informavimo priemonių (vietos žiniasklaidos priemonėse atitinkamais redaktoriais dirbančių ir telefonu kalbėjusių asmenų) konkuravimo atitinkamoje Anykščių miesto ir Utenos apskrities teritorijoje bei jos aktualijomis besidominčių portalų skaitytojų bendruomenėje. Tokiame kontekste nesutariama dėl pagrindinio klausimo, ar ginčo straipsnis portale pažeidžia skambinusio asmens teisę į asmens duomenų apsaugą tiek, kiek be jo sutikimo paviešintas asmens vardas ir pavardė.

44. Pareiškėjas neginčija, kad jis anksčiau yra buvęs leidinio „Šilelis“ redaktoriumi, kaip tai nurodyta ginčo straipsnyje, ar kad į jo anoniminį skambutį atsiliepęs šį leidinį valdančios UAB „Atvirai“ atstovas, redaktorius L. B., niekaip negalėjo jo atpažinti pagal balsą ir telefoną.

45. Ginčo dalyku nėra Tarnybos Sprendime nurodytuose trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Atvirai“ paaiškinimuose pažymimi ankstesni žurnalisto R. A. darbovietės telefonu atlikti skambinimai šiai uždarajai akcinei bendrovei ir atitinkami telefoniniai pasiteiravimai bei jų pagrindu gautos informacijos panaudojimas vėlesniuose žurnalisto R. A. straipsniuose (portale „anyksta.lt“) apie UAB „Atvirai“ tam tikrą veiklą. Šios aplinkybės nėra bylos dalykas ir nebuvo ginčytos pareiškėjo R. A. skunde pirmosios instancijos teismui. Tačiau byloje yra minėti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Atvirai“ paaiškinimai, nurodyti Tarnybos Sprendime, taip pat su šiais paaiškinimais susijęs, be kita ko, regioninio naujienų portalo „anyksta.lt“ redaktoriaus R. A. 2020 m. spalio 26 d. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“ (portale „anyksta.lt“) apie UAB „Atvirai“ tam tikrą veiklą. Šiame straipsnyje atitinkamai informuojama, kad panašu, jog radijo stotį „Nykščiai“ valdanti UAB „Atvirai“ susiduria su sunkumais ir kad radijo klausytojai pastebi, jog Anykščiuose transliuojanti radijo stotis „Nykščiai“ pastaruoju metu susiduria su techninėmis problemomis, o pasiteiravus, kokios priežastys verčia laikinai nutraukti „Nykščiai“ radijo transliacijas Druskininkuose, UAB atstovas L. B. į klausimą atsakė klausimu: „Tai mūsų reikalas. Ar jūs Druskininkus klausot?“

46. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, kad siekiant nustatyti saviraiškos laisvės ir teisės į privatų gyvenimą pusiausvyrą, būtina įvertinti tokias aplinkybes: 1) ar buvo pagrįstas visuomenės interesas žinoti informaciją; 2) ar viešoji diskusija vyko visuomenei svarbiais klausimais; 3) informacijos skleidėjo elgesys ir tikslas, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde Visuomenės informavimo etikos komisijai, kaip minėta, prašė ištirti, ar nepažeidžiamas jo asmens duomenų privatumas, o ši Komisija, pažymėdama, kad „pareiškėjai kelia klausimą dėl asmens duomenų paviešinimo“, pagal kompetenciją persiuntė skundą Tarnybai. Be to, pareiškėjas, tikslindamas skundą Tarnybai pagal šios Tarnybos tipinę skundo formą, kaip minėta, skundo dalyje „Įžvelgiamas pažeidimas“ nepažymėjo, kad įžvelgiamas „garbės ir orumo“ ar „dalykinės reputacijos“ arba „privataus gyvenimo apsaugos“ pažeidimas, tačiau pažymėjo, kad įžvelgiamas „asmens duomenų apsaugos pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą“ pažeidimas. Todėl teisėjų kolegija pirmiausia kritiškai vertina minėtus pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentuose nurodytus kriterijus tiek, kiek tuo (jais) plačiau pažymima teisė į privatų gyvenimą, bet ne koncentruojamasi į pareiškėjo pabrėžiamą teisę į asmens duomenų apsaugą.

47. Apskritai, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti nagrinėjamam ginčui taikytini kriterijai suponuoja tokį vertybių proporcingo derinimo (tam skirto įrodinėjimo) standartą, kuris labiau sietinas su visuomenės informavimo priemonės ir žurnalistu nesančio asmens (jo teisės į asmens duomenų apsaugą) ginčo atveju, nagrinėtu minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-51-822/2022, taigi būtų labiau tinkamas tuo atveju, jei ginčo straipsnyje būtų nurodyta vieno iš daugelio dėl prenumeratos kainų ir jų radimo internete galimybių pasiteiravimo skambinusio ir neprisistačiusio asmens, kuris iš balso ar telefono numerio nepažįstamas kaip buvęs leidinio „Šilelis“ redaktorius ir einantis konkuruojančios visuomenės informavimo priemonės redaktoriaus pareigas, vardas ir pavardė. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodytais kriterijais suponuojamas vertybių proporcingo derinimo (tam skirto įrodinėjimo) standartas, atsižvelgiant į Tarnybos apeliacinio skundo pagrįstus argumentus, nėra visiškai tinkamas, kadangi ginčo straipsnyje atskleistas ir įvertintas žurnalistinės veiklos subjektų telefoninis pokalbis (visų pirma jo iniciatorius), kuris neabejotinai yra aktualus Anykščių miesto ir (ar) Utenos apskrities teritorinei bendruomenei bei jos viešajam diskursui tiek, kad būtų nurodyta telefoninį pokalbį anonimiškai inicijavusio ankstesnio leidinio „Šilelis“ redaktoriaus vardas ir pavardė, tuo nesureikšminant skambinusio asmens, ankstesnio leidinio „Šilelis“ redaktoriaus, intereso likti anonimu.

48. Teisėjų kolegija vertina, kad ginčo publikacijos ir jos aplinkybių vertinimo kriterijumi asmens duomenų apsaugos kontekste laikytinas ne pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas ginčo publikaciją paskleidusio subjekto tikslas ir elgesys, bet publikacijos, kurioje nurodomi pareiškėjo duomenys (vardas ir pavardė), priežastimi ir dalyku esančio pareiškėjo, kuris yra tam tikros žiniasklaidos priemonės redaktorius, anoniminis skambinimas kitos žiniasklaidos priemonės redakcijai ir teiravimasis atsiliepusio redaktoriaus apie jo redaguojamo leidinio kitų metų prenumeratos kainas ir jų radimo internete galimybes. Pastarasis kriterijus pagrįstai pritaikytas atsakovo Sprendime. Todėl nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui nurodyti, kad atsakovas iš naujo nagrinėtų pareiškėjo skundą pagal minėtą naują nurodytą kriterijų. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui abstrakčiais samprotavimais (esą straipsnio pavadinimu skaitytojams pateikiama žinia, taip didinant skaitytojų susidomėjimą prenumerata) teigė, bet neįrodė, kad publikacijos tikslas ir priežastis – didinti leidinio skaitytojų susidomėjimą prenumerata.

49. Be to, ginčo publikacijos ir jos aplinkybių vertinimo kriterijumi laikytinas ne pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta ginčo publikacijoje paskelbtos informacijos sukelta visuomenės interesu pagrįsta diskusija, bet tokios diskusijos skatinimas ir prielaidų tam sukūrimas, atitinkamai ir pakankamai objektyviai informuojant tam tikro miesto ir atitinkamos apskrities visuomenę, kad konkretus buvęs „Šilelio“ redaktorius, nors ir dirbdamas kitoje visuomenės informavimo priemonėje, t .y. kitoje uždarojoje akcinėje bendrovėje, kuri „Šilelį“ užsiprenumeravo dar praeitą savaitę, skambindamas šio leidinio redakcijai rūpinasi leidinio kitų metų prenumaratos kainomis ir jų radimu internete, ir galėtų gauti prenumeratos nuolaidą. Pastarasis kriterijus pagrįstai pritaikytas atsakovo Sprendime. Todėl nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui nurodyti, kad atsakovas iš naujo nagrinėtų pareiškėjo skundą pagal visuomenės interesu pagrįstos diskusijos sukėlimo ginčo straipsniu kriterijų. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui abstrakčiai teigė, kad jis privačiai domėjosi telefonu leidinio „Šilelis“ kitų metų prenumeratos kainomis ir jų radimu internete, ir nepaneigė atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojamos (UAB „Atvirai“ paaiškinimuose Tarnybai nurodytos) aplinkybės, kad pokalbyje telefonu atitinkamai vartojo žodžius „mes prenumeruojame“ („Mes prenumeruojame „Šilelį“, ar galima kitiems metams prenumeruoti, nerandu informacijos“). Be to, pareiškėjas nepaneigė ginčo publikacijos žodžių, kuriais nurodyta, kad skambinęs ankstesnis „Šilelio“ redaktorius dirba tokioje kitoje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Anykštos redakcija“, kuri „Šilelį“ užsiprenumeravo „dar praeitą savaitę“.

50. Pirmosios instancijos teismo sprendime atitinkamai nurodytas įsitikinimas, kad nors Tarnyba nustatė pareiškėjo (kaip žurnalisto) viešumo lygį, tačiau Sprendime nėra įvertinta, ar publikacijoje nurodyti pareiškėjo asmens duomenys atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti net esant tarp redakcijų konkurencijos apraiškų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, grindžiamas nagrinėjamo atvejo specifikos kontekstui nepriimtinu vertybių ir jų garantijų balansavimu, pagal kurį išeina, kad redakcijų konkurencijos apraiškos ir vieno redaktoriaus anoniminis skambinimas kitam redaktoriui galbūt nebūtinai pateisina tiek tokio skambučio (teiravimosi apie prenumeratos kainas ir jų paiešką internete) sulaukusios konkuruojančios žiniasklaidos priemonės teisėto intereso informuoti tam tikro miesto ir atitinkamos apskrities visuomenę apie tokį skambinimą (teiravimąsi) ir šios visuomenės teisėtą interesą sužinoti (gauti ir vertinti) tokią informaciją, net jei joje nurodyti skambinusio asmens duomenys (vardas ir pavardė).

51. Pažymėtina, kad byloje esančiuose pareiškėjo R. A., anyksta.lt, redaktoriaus, paaiškinimuose („Paaiškinimas dėl publikacijos portale nyksciai.lt) Tarnybai nurodomi ginčo straipsnio aspektai, kad „cituojamas privatus pokalbis“ ir „su ironija dėkojama už ištikimybę laikraščiui“. Dėl šių aspektų pažymėtina, kad dviejų konkuruojančių žiniasklaidos priemonių atitinkamų redaktorių ir žurnalistų pokalbis telefonu, kuriame atsiliepęs asmuo (redaktorius L. B.) galimai pagal balsą ir (ar) telefoną atpažįsta skambinantį nepristačiusį asmenį (redaktorių R. A.), kuris teiraujasi jo neredaguojamo leidinio prenumeratos kainų ir jų radimo internete galimybių, neabejotinai nelaikytinas tokiu įprastu privačiu telefoniniu pokalbiu, kurio pats faktas ir turinys pagal Visuomenės informavimo įstatymą esą negalėtų būti atskleidžiamas (cituojamas) ginčo straipsnyje, nurodant skambinusio asmens duomenis (vardą ir pavardę) be jo sutikimo, juo labiau ironiško pokalbio vertinimo kontekste, kai straipsnyje, pasak pareiškėjo, „su ironija dėkojama už ištikimybę laikraščiui“.

52. Žurnalistinio ironizavimo ar intrigavimo galimybė – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje įtvirtintos visuomenės informavimo laisvės ir tam skirtų priemonių savarankiškos veiklos garantijos dalis. Todėl teisėjų kolegija ginčo straipsnio pavadinime „(duomenys neskelbtini)“ ar sakinyje „Sulaukėme buvusio „Šilelio“ redaktoriaus R. A. skambučio, kad jis neranda informacijos apie laikraščio prenumeratą kitiems metams“ arba žodžiuose „Dėkojame buvusiam „Šilelio“ redaktoriui už rūpestį ir ištikimybę mūsų leidiniui, kuris nors ir dirbdamas kitame leidinyje (UAB „Anykštos redakcija“) „Šilelį“ užsiprenumeravo dar praeitą savaitę), rūpinasi ir mus skaito. Kaip buvusiam redaktoriui dar ir suteiksime nuolaidą prenumeratai“, juos vertindama sistemiškai ir anonimiškai skambinusio R. A. ankstesnio buvimo leidinio „Šilelis“ redaktoriumi aplinkybės nepaneigimo (neginčijimo) kontekste, neturi pagrindo konstatuoti, kad Tarnybos Sprendimu, kuriame išsamiai įvertintas viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) atliktas asmens duomenų tvarkymas skelbiant ginčo publikacijoje pareiškėjo, žurnalisto ir redaktoriaus, asmens duomenis, esą netinkamai ištirtas ir be teisinio pagrindo atmestas R. A. skundas.

53. Atsižvelgdama į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimo (administracinė byla Nr. eA-51-822/2022) esminį argumentą „ išplėstinė teisėjų kolegija neabejoja, kad <...> tema, kokia buvo nagrinėta Publikacijoje, patenka į viešojo intereso diskusijų lauką. <...> Neatsižvelgimas į tai, jog informaciją svarbiu viešajam interesui klausimu parengė žurnalistikos atstovai, kurių darbas – informuoti visuomenę, reikštų, jog žiniasklaidos in corpore galimybės ateityje pateikti visuomenei reikšmingą informaciją, prisidedančią prie bendros diskusijos, sumažėtų“, teisėjų kolegija akcentuoja, jog taip pat neabejoja, kad ginčo straipsnio vietos (regioninės) spaudos leidinyje tema (konkuruojančių visuomenės informacijos priemonių redaktorių pokalbio telefonu fakto ir turinio bei anonimiškai skambinusio redaktoriaus vardo bei pavardės atskleidimas) patenka į konstituciškai reikšmingo ir visuomenės informavimo priemonėms priskirto teritorinės bendruomenės (Anykščių miesto ir (ar) Utenos apskrities) viešosios nuomonės formavimo ir viešojo intereso diskusijų skatinimo lauką. Neatsižvelgimas į tai, jog informaciją apie dviejų redaktorių kaip žurnalistikos atstovų pokalbį telefonu parengė ir paskelbė leidinio „Šilelis“ turinį lemiantys žurnalistikos atstovai, kurių funkcinė paskirtis – informuoti visuomenę, reikštų, jog žiniasklaidos in corpore galimybės ateityje pateikti visuomenei reikšmingą informaciją, prisidedančią prie bendros diskusijos, sumažėtų.

54. Konstatuodama, kad Tarnybos Sprendimu tinkamai ištirtas ir pagrįstai atmestas R. A. skundas, teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta pirmosios instancijos teismo argumentus, kad siekiant nustatyti saviraiškos laisvės ir teisės į privatų gyvenimą pusiausvyrą Tarnyba turi iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą pagal tris nurodytus naujus kriterijus.

55. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo Tarnybos apeliaciniame skunde nurodytam argumentų apibendrinimui, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti pareiškėjo teisės į jo asmens duomenų apsaugą pažeidimo dėl publikacijoje paskelbtų jo duomenų (vardo ir pavardės), kurių paskelbimas išimtinai pateisinamas jo profesine veikla, ir tokį apibendrinimą nulemiančiai apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, pagal kurią ginčo straipsnyje paskleista informacija apie vietos žiniasklaidos konkurencinę kovą gali pagrįstai tenkinti nedidelio miesto gyventojų interesą tokią informaciją žinoti, taip pat atsakovo atliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nurodytiems argumentams (pakartojantiems Sprendimo argumentus), kad pareiškėjo skundas Tarnybos Sprendimu atmestas ir dėl to, kad pareiškėjas dėl jo buvusių pareigų ir esamų pareigų (anksčiau redaguojant leidinį „Šilelis“ ir ginčui aktualiu laikotarpiu dirbant naujienų portalo „www.anyksta.lt“ redaktoriumi) yra gana plačiai žinomas Anykščių miesto ir Utenos apkrities visuomenei bei formuoja jos nuomonę atitinkamos Eruopos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos prasme.

56. Ginčo išnagrinėjimą lemia ne tai, kad pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą esą negalima daryti vienareikšmės išvados, kad šį kartą pareiškėjas paskambino iškirtinai konkurencijos tikslais, bet tai, kad išsamaus (keturių puslapių apimties) atsakovo Tarnybos Sprendimo pagristumui ir teisėtumui nebūtinas „vienareišmės išvados“ padarymas apie „iškirtinai konkurencijos tikslais“ arba išskirtinai privačiais prenumeratoriaus tikslais galimai darbovietės telefonu atliktą vienos žiniasklaidos priemonės redaktoriaus anoniminį skambinimą kitos žiniasklaidos priemonės redaktoriui dėl pastarojo redaguojamo leidinio prenumeratos kitiems metams kainų ir jų radimo internete galimybių anoniminio sužinojimo.

57. Nagrinėjamo atvejo aplinkybių specifikos kontekste papildomai sukonkretintina, kad vienaip reikėtų vertinti atvejį, jei į vietos ar regioninės žiniasklaidos priemonės redakciją iš privataus ar darbovietės telefono skambintų tos žiniasklaidos priemonės veiklos ar aktyvumo teritorijos ir jos leidinio skaitytojų (abonentų) didėjimu ar nedidėjimu atitinkamai nesuinteresuotas asmuo, kuris siekdamas telefonu sužinoti leidinio prenumeratos kainas neabejotinai tenkina išimtinai savo privačius (asmeninius) interesus tam, kad apsispręstų, ar jam asmeniškai ir finansiškai priimtina prenumeruoti leidinį. Kitaip vertintinas nagrinėjamas ginčo atvejis, kai į žiniasklaidos priemonės redakciją galimai iš darbovietės telefono skambino kitoje žiniasklaidos priemonėje dirbantis redaktorius, kuris, siekdamas sužinoti kitos žiniasklaidos priemonės leidinio prenumeratos kainas ir jų radimo internete galimybes, neabejotinai gali tenkinti ne vien savo privačius (asmeninius), bet ir profesinius (ekonominius) tos žiniasklaidos priemonės, kurioje dirba redaktoriumi, interesus tam, kad ne tiek apsispręstų, ar jam asmeniškai finansiškai priimtina prenumeruoti kitos žiniasklaidos priemonės leidinį, kiek profesiniu ekonominiu tikslu pasitikrinti ir analizuoti tos kitos žiniasklaidos priemonės leidinio prenumeratos kainas ir jų radimo internete galimybes. Todėl žiniasklaidos priemonės redaktoriaus, kuris gali būti laikomas pakankamai žinomu asmeniu Anykščių miesto ar Utenos apskrities teritorinei bendruomenei ir darančiu įtaką jos nuomonei įvairiais visuomeninio gyvenimo klausimais, anoniminis skambinimas į kitos žiniasklaidos priemonės redakciją, siekiant sužinoti jos leidinio prenumeratos kitais metais kainas ir jų radimo internete galimybes, Tarnybos Sprendime galėjo būti pagrįstai vertinamas kaip pareiškėjo profesinė veikla.

58. UAB „Atvirai“ atlikti ginčo pranešimo (straipsnio) paskelbimo interneto portale www.nyksciai.lt 2020 m. lapkričio 23 d. veiksmai, kuriais be R. A. sutikimo šiame pranešime (straipsnyje) naudoti (nurodyti) jo asmens duomenys (vardas ir pavardė), buvo paskatinti ir nulemti ne pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui akcentuoto UAB „Atvirai“ siekio didinti leidinio „Šilelis“ prenumeratą 2021 metais, bet R. A. anoniminio skambinimo į leidinio redakciją 2020 m. lapkričio 23 d. ir neprisistatymo atsiliepusiam redaktoriui bei domėjimosi leidinio 2021 m. prenumeratos kainomis bei jų paieška internete. Šis skambinimas, kaip ir neprisistatymas atliepusiam redaktoriui, bei domėjimasis leidinio 2021 m. prenumeratos kainomis bei jų paieška internete sudarė pakankamą pagrindą UAB „Atvirai“ nedelsiant paskelbti pranešimą (straipsnį) „(duomenys neskelbtini)“. Jame panaudotiems R. A. duomenims, t. y. nurodytam vardui ir nurodytai pavardei, pateisinti nebuvo besąlygiškai būtina informuoti vietos teritorinę bendruomenę apie kokias nors visuomeninę reikšmę turinčias R. A. gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

59. Teisėjų kolegija, apibendrindama išsakytus argumentus, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo R. A. interesai nebuvo viršesni už trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Atvirai“ interesus, kaip tai pagrįstai suponuoja Tarnybos Sprendimas. Visos reikšmingos aplinkybės – ginčo straipsnio interneto portale www.nyksciai.lt tematika ir jos reikšmė vietos (teritorinės) bendruomenės viešajam diskursui, pareiškėjo kaip konkuruojančios vietos (regioninės) visuomenės informavimo priemonės redaktoriaus buvimas teritorinės bendruomenės nuomonę įvairiais visuomenės gyvenimo klausimais formuojančiu viešuoju asmeniu – suponuoja išvadą, kad šiuo atveju Tarnybai ieškant R. A. ir minėtą portalą www.nyksciai.lt bei leidinį „Šilelis“ valdančios UAB „Atvirai“ interesų pusiausvyros pirmenybė turėjo būti suteikta šios uždarosios akcinės bendrovės (redakcijos) saviraiškos ir informacijos laisvei. Tai ir buvo pagrįstai įgyvendinta Tarnybos Sprendime, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikintas nepagrįstai, tenkinant R. A. skundą.

60. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Tarnybos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma.

61. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo R. A. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis