Legislator Case Law & Legislation
22b151fe-656f-4980-b9fb-ee85d9608fd9 AI generated

22b151fe-656f-4980-b9fb-ee85d9608fd9 · Å ilutės rajono apylinkės teismas

Case Number 22b151fe-656f-4980-b9fb-ee85d9608fd9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-232-299/2016Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00164-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4; 2.7.4.4; 2.7.4.5 (S) Å ILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. birželio 2 d.Å ilutė Å ilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. P., jos atstovui advokatui Tomui Leščinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi L. P., tėvas A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, iÅ¡situokusi, dirbančios pagal individualiÄ veiklÄ , administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

22b151fe-656f-4980-b9fb-ee85d9608fd9 · Å ilutės rajono apylinkės teismas: ir fotolentelėje (b.l. 24-26) nurodyti L. P. automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai.Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) numato pareigÄ praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (231.4. p.), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (232. p.), taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (234. p.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-232-299/2016Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00164-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4; 2.7.4.4; 2.7.4.5 (S) Å ILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. birželio 2 d.Å ilutė Å ilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. P., jos atstovui advokatui Tomui Leščinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi L. P., tėvas A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, iÅ¡situokusi, dirbančios pagal individualiÄ veiklÄ , administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK Å ilutės rajono PK) pareigÅ«nas R. K. surašė L. P. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , kuriame nurodė, kad 2015 m. gruodžio 22 d., 11 val. 58 min., Å ilutės m., CintjoniÅ¡kių g. 7A, ji, vairuodama automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir jį apgadino.

IÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino, apie tai policijai nepranešė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 220, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.L. P. savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ ji savo automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavusi į namo, esančio CintjoniÅ¡kių g. 7A, Å ilutėje, kiemÄ , kur sustojusi perdavė automobilį kartu atvažiavusiam giminaičiui, o pati nuėjo pas siuvėjÄ .

Kol ji buvo pas siuvėjÄ giminaitis iÅ¡važiavo savo reikalais, o po to grįžo jos pasiimti. Tai, kaip jis per tÄ laikÄ galėjo atsitrenkti į nukentėjusiojo automobilį ir nuvažiuoti, ji nematė. Apie tai sužinojo tik po to iÅ¡ giminaičio pasakojimo, tačiau nusprendė nieko nebesiaiÅ¡kinti, nes turėjo skubiai iÅ¡vykti. Ji nenori atskleisti eismo įvykį sukėlusio ir nuvažiavusio giminaičio asmens duomenų. PareigÅ«nams savo kaltę nuo pradžių neigė, tačiau jÄ apklausęs policininkas spaudė prisiimti kaltę ir įspėjo dėl atsakomybė už melagingus parodymus, todėl pasidavė jo spaudimui ir pirminiame paaiÅ¡kinime neteisingai apsiėmė kaltę už giminaitį, nes nenorėjo įvelti giminaičio, pati nebeprieÅ¡taravo, kad Å¡is nepranešė policijai, be to, nenorėjo bÅ«ti nubausta už melagingus parodymus, nes pareigÅ«nas ja netikėjo.Jos gynėjas advokatas T.

Leščinskas pažymėjo, kad eismo įvykį sukėlė ne L. P., o jos giminaitis, kurio neatsargiais veiksmais buvo padaryta žala. Ji nori pasinaudoti įstatymu suteikta teise neatskleisti jos automobilį vairavusio asmens duomenų, todėl turėtų būti nubausta tik pagal ATPK 1331 str. 1 d. Nesivadovautina jos pirminiais paaiškinimais, nes ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus, pažeidžiant jos teises gintis nuo kaltinimų ir nepasakoti visų detalų.Nukentėjusysis D.

S. parodė, kad 2015-12-22 apie 11.30 val., CintjoniÅ¡kių g. 7A namo kieme pamatė apgadintÄ savo automobilį „Volvo S60“, kuriam buvo įlenktos durelės. Eismo įvykio nematė, todėl kaimynų pagalba aiÅ¡kinosi kaltininkÄ ir surinktus duomenis perdavė policijai.Liudytoja V. D. parodė, kad 2015-12-22 eismo įvykio ir jį sukėlusio automobilio nematė. Pas jÄ dėl siuvinių buvo atėjusi L. P., o sekančiÄ dienÄ D. S. jos klausinėjo ar matė šį įvykį. Ji pastarojo mamai davė L.

P. telefono numerį.Liudytojas V. B. parodė, kad 2015-12-22 į CintjoniÅ¡kių g. 7A namo kiemÄ automobiliu „Audi 80“ atvažiavo moteris, kuri nuėjo pas jo kaimynę V. D., o maždaug po 10-15 min. išėjo. Jis nematė Å¡ios moters veido, kaip ji po to iÅ¡važiavo bei ar jos automobilyje buvo daugiau asmenų. KitÄ dienÄ iÅ¡ kaimynų sužinojo apie kieme apgadintÄ automobilį „Volvo“, todėl buvo nuėjęs jo apžiÅ«rėti, tačiau paties eismo įvykio nematė.Policijos pareigÅ«nai liudytojai O.

V. ir L. J. parodė, kad 2015-12-22 apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , apgadintÄ automobilį „Volvo S60“, rado automobilio „Audi 80“ lempos Å¡ukę. SurinktÄ medžiagÄ perdavė tyrimui. Namo gyventojų eismo įvykio nematė.Liudytojas R. K., dirbantis policijos patrulių bÅ«rio vadu, parodė, kad pirminę 2015-12-22 įvykio medžiagÄ surinko patruliai. Jis apklausė L. P., kuri pradžioje savo kaltę neigė. Tuomet buvo atlikti papildomi tyrimo veiksmai, apklausti namo gyventojai.2015-12-22 Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte (b. l. 8), eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 9), fotolentelėje (b.l. 10–13) užfiksuotas CintjoniÅ¡kių g. 7A, Å ilutėje, stovintis apgadintas D.

S. automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-01-12 Transporto priemonės techninės apžiūros akte (b.l.

27) ir fotolentelėje (b.l. 24-26) nurodyti L. P. automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai.Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) numato pareigÄ praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (231.4. p.), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (232. p.), taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (234. p.).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2013-06-13 Nr. VIII-2043 redakcija) 2 str. 11 d., eismo įvykis – įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pagal ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), o pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.Administracinėn atsakomybėn asmuo gali bÅ«ti traukiamas tuomet, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad Å¡is asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.).

Taip pat ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi bÅ«ti įrodyta.IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog 2015-12-22 apie 11.30 val., į CintjoniÅ¡kių g. 7A namo kiemÄ išėjęs nukentėjusysis D.

S. rado apgadintÄ savo automobilį „Volvo S60“. Liudytojas V. B. parodė matęs kaip į namo kiemÄ buvo atvažiavusi moteris, kuri nuėjo pas V. D., o pastaroji paliudijo, kad pas jÄ dėl siuvinių buvo atvykusi L. P.. Pati L. P. patvirtino, kad automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavusi į minėtÄ kiemÄ , kur sustojusi nuėjo pas siuvėjÄ V. D., o automobilį perdavė kartu atvykusiam giminaičiui, kuris iÅ¡važiavo savo reikalais ir tik po to atvažiavo jos pasiimti.

Nei nukentėjusysis D. S., nei liudytojai V. B. ir V. D. teigia nematę kas ir kokiomis aplinkybėmis apgadino kieme stovėjusį nukentėjusiojo automobilį. Taigi, tik iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos įvykio sekos, transporto priemonių iÅ¡sidėstymo ir automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų galima daryti prielaidÄ , kad eismo įvykis galėjo bÅ«ti sukeltas apsisukant iÅ¡važinėjančiu automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L.

P. neigia sukėlusi eismo įvykį ir nurodo, kad jos giminaitis prisipažino apgadinęs nukentėjusiojo automobilį ir nuvažiavęs iÅ¡ įvykio vietos. Å i L. P. versija nepaneigta jokiais į bylÄ surinktais įrodymais ir faktiniais bylos duomenimis, o teisme apklausti policijos pareigÅ«nai O. V. ir L. J. paliudijo, kad jiems apklausus namo kaimynus eismo įvykį mačiusių liudytojų nebuvo. Pakankamai duomenų ir įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiama L. P., pažeisdama KET reikalavimus, sugadino nukentėjusiojo turtÄ ir pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, nepraneÅ¡usi policijai, nesurinkta.Nors L.

P. 2016-01-11 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime ir 2016-02-12 administracinio teisės pažeidimo protokole savo kaltę pripažino, tačiau ji teigia, jog jos neteisingÄ prisipažinimÄ policijos pareigÅ«nas iÅ¡gavo darydamas spaudimÄ , prieÅ¡ tai įspėjęs dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Teisme apklausti policijos pareigÅ«nai patvirtino, kad pradžioje L. P. savo kaltę neigė ir tik surinkus papildomus įrodymus prisipažino kalta. Nustatyta, kad institucijos pareigÅ«nas, surašęs administracinių teisės pažeidimų protokolÄ , apklausė L.

P., įspėdamas jÄ pagal ATPK 1872 str., dėl melagingų parodymų davimo. Asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , negali bÅ«ti įspėjamas pagal ATPK 1872 str., nes ATPK 276 str. 4 d. numato, kad asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ save. LR Konstitucijos 31 str. 3 d. įtvirtintas draudimas bet kokiu bÅ«du versti asmenį duoti parodymus prieÅ¡ save. ATPK 249 str. 2 d. numatyta, kad Å¡io kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

Tai reiškia, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų; ir asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (LAT nutartys Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015 ir kt.). Tokia nuostata atitinka Europos Ž.

T. Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ (pvz., byla Lideikienė v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No 72596/01 (LAT byla 2AT-31-303/2015)), pagal kuriÄ bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi bÅ«ti laikomasi iÅ¡ 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi bÅ«ti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (vieÅ¡umo, teisingo (sÄ Å¾iningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.).

EŽTT sprendimuose iÅ¡aiÅ¡kinta, kad verčiant liudyti prieÅ¡ save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 str. 1 d. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikÅ¡tas kaltinimas Konvencijos 6 str. prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieÅ¡ save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sÄ vokos dalis. Å is principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikÅ¡tas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v.

Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozuba v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007). Pagal ATPK 272 str., asmuo, kurio atžvilgiu yra tiriamas administracinis teisės pažeidimas, turi teisę, o ne pareigÄ duoti paaiÅ¡kinimus, teikti įrodymus, kas suponuoja jam pasirinkimo teisę duoti apskritai parodymus ir kokius juos duoti. Pripažintina, kad minėtų L.

P. pirminių paaiÅ¡kinimų davimo metu buvo kilusi vertimo duoti parodymus prieÅ¡ save situacija ir buvo pažeistos jai garantuotos konstitucinės teisės. Kaip minėta, policijos pareigÅ«nai neneigė, kad pradžioje ji savo kaltę neigė, o prisipažino tik surinkus papildomÄ medžiagÄ , todėl, atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus, teismas abejoja L. P. prisipažinimo kaip įrodymo patikimumu, jais nesiremia ir jų nevertina, nes L. P. galėjo nurodyti sau nenaudingas netikslias aplinkybes apie įvykį, bÅ«dama pagrįstai įspėta pagal ATPK 1872 str. ir paveikta nepalankiai jai susiklosčiusios situacijos.

AukÅ¡tesnės instancijos teismai pripažįsta, kad praktika, kai asmuo, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, paaiÅ¡kinimus duoda bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 1872 str., yra ydinga ir nesuteikia pagrindo jais remtis.ATPK 130 str. 1 d. numatyta sankcija baudos dydžiu prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukÅ¡tus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę pozicijÄ .

IÅ¡ Europos Ž. T. Teismo praktikos (pavyzdžiui, B.–L.v.L., Judgment of 4 Nov. 2008, Ap. No 72596/01) darytina vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi bÅ«ti laikomasi iÅ¡ 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi bÅ«ti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (vieÅ¡umo, teisingo (sÄ Å¾iningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi bÅ«ti garantuojamos iÅ¡ esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis.

Atsižvelgiant į tai įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės ir neaiÅ¡kumai mutatis mutandis turėtų bÅ«ti vertinami remiantis Baudžiamojo proceso kodekso įtvirtintomis nuostatomis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartys Nr. N444-216/2011, N444-619/2011, N575-310/12).

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (LVAT 2007-01-26 nutartis Nr. N663-156/2007).Ä®vertinant minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų ir objektyvių duomenų, jog L.

P., pažeisdama KET reikalavimus, sugadino nukentėjusiojo turtÄ ir pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, nepraneÅ¡usi policijai, kilusių abejonių negalima paÅ¡alinti byloje surinktais įrodymais, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta jos atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).Duomenų, kad L. P. prarado transporto priemonę prieÅ¡ savo valiÄ , nenustatyta, todėl perduotina medžiaga Tauragės AVPK Å ilutės rajono PK tikslu spręsti dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo jai pagal ATPK 1331 str. 1 d. suraÅ¡ymo (ATPK 225 str. 1 d.).

L. P. galėjo pažeisti KET 32 punkto reikalavimus - neigdama, kad ne pati vairavo automobilį, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, nenurodė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų duomenų apie asmenį (asmens vardÄ , pavardę, gyvenamosios vietos adresÄ ), kuris tuo metu vairavo jos automobilį ir sukėlęs eismo įvykį pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286 str. 1, 2 ir 3 d., 287 str. 1 d. 2 p., 3022 str., 3024 str., n u t a r i a:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , pradėtÄ L. P. atžvilgiu, pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutraukti.Perduoti medžiagÄ Tauragės AVPK Å ilutės rajono PK tikslu spręsti dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo L. P. pagal ATPK 1331 str. 1 d. suraÅ¡ymo.Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å ilutės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                         Irena Vilkienė