22b151fe-656f-4980-b9fb-ee85d9608fd9 · Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinio teisÄs pažeidimo byla Nr. A2.6.-232-299/2016Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00164-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4; 2.7.4.4; 2.7.4.5 (S) Å ILUTÄS RAJONO APYLINKÄS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. birželio 2 d.Å ilutÄ Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismo teisÄja Irena VilkienÄ, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant administracinÄn atsakomybÄn traukiamai L. P., jos atstovui advokatui Tomui LeÅ¡Äinskui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi L. P., tÄvas A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvÄs, Lietuvos Respublikos pilietÄs, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, iÅ¡situokusi, dirbanÄios pagal individualiÄ veiklÄ , administracine tvarka nebaustos, administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ , n u s t a t Ä:
Legislator headnote
AI generated22b151fe-656f-4980-b9fb-ee85d9608fd9 · Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismas: ir fotolentelÄje (b.l. 24-26) nurodyti L. P. automobilio âAudi 80â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai.Kelių eismo taisyklÄs (toliau â KET) numato pareigÄ praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (231.4. p.), kai su eismo įvykiu susijÄ eismo dalyviai nesutaria dÄl eismo įvykio aplinkybių (232. p.), taip pat, jeigu dÄl eismo įvykio padaryta tik turtinÄ Å¾ala ir nukentÄjusio asmens eismo įvykio vietoje nÄra (234. p.).
Full text
Administracinio teisÄs pažeidimo byla Nr. A2.6.-232-299/2016Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00164-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4; 2.7.4.4; 2.7.4.5 (S) Å ILUTÄS RAJONO APYLINKÄS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. birželio 2 d.Å ilutÄ Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismo teisÄja Irena VilkienÄ, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant administracinÄn atsakomybÄn traukiamai L. P., jos atstovui advokatui Tomui LeÅ¡Äinskui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi L. P., tÄvas A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvÄs, Lietuvos Respublikos pilietÄs, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, iÅ¡situokusi, dirbanÄios pagal individualiÄ veiklÄ , administracine tvarka nebaustos, administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ , n u s t a t Ä:
TauragÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutÄs rajono policijos komisariato (toliau â TauragÄs AVPK Å ilutÄs rajono PK) pareigÅ«nas R. K. suraÅ¡Ä L. P. administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ , kuriame nurodÄ, kad 2015 m. gruodžio 22 d., 11 val. 58 min., Å ilutÄs m., CintjoniÅ¡kių g. 7A, ji, vairuodama automobilį âAudi 80â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dÄl ko atsitrenkÄ Ä¯ stovÄjusį automobilį ir jį apgadino.
IÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino, apie tai policijai nepraneÅ¡Ä, tuo pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 101, 220, 222 punktų reikalavimus ir padarÄ administracinius teisÄs pažeidimus, numatytus pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.L. P. savo kaltÄs nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ ji savo automobiliu âAudi 80â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavusi į namo, esanÄio CintjoniÅ¡kių g. 7A, Å ilutÄje, kiemÄ , kur sustojusi perdavÄ automobilį kartu atvažiavusiam giminaiÄiui, o pati nuÄjo pas siuvÄjÄ .
Kol ji buvo pas siuvÄjÄ giminaitis iÅ¡važiavo savo reikalais, o po to grįžo jos pasiimti. Tai, kaip jis per tÄ laikÄ galÄjo atsitrenkti į nukentÄjusiojo automobilį ir nuvažiuoti, ji nematÄ. Apie tai sužinojo tik po to iÅ¡ giminaiÄio pasakojimo, taÄiau nusprendÄ nieko nebesiaiÅ¡kinti, nes turÄjo skubiai iÅ¡vykti. Ji nenori atskleisti eismo įvykį sukÄlusio ir nuvažiavusio giminaiÄio asmens duomenų. PareigÅ«nams savo kaltÄ nuo pradžių neigÄ, taÄiau jÄ apklausÄs policininkas spaudÄ prisiimti kaltÄ ir įspÄjo dÄl atsakomybÄ už melagingus parodymus, todÄl pasidavÄ jo spaudimui ir pirminiame paaiÅ¡kinime neteisingai apsiÄmÄ kaltÄ už giminaitį, nes nenorÄjo įvelti giminaiÄio, pati nebeprieÅ¡taravo, kad Å¡is nepraneÅ¡Ä policijai, be to, nenorÄjo bÅ«ti nubausta už melagingus parodymus, nes pareigÅ«nas ja netikÄjo.Jos gynÄjas advokatas T.
LeÅ¡Äinskas pažymÄjo, kad eismo įvykį sukÄlÄ ne L. P., o jos giminaitis, kurio neatsargiais veiksmais buvo padaryta žala. Ji nori pasinaudoti įstatymu suteikta teise neatskleisti jos automobilį vairavusio asmens duomenų, todÄl turÄtų bÅ«ti nubausta tik pagal ATPK 1331 str. 1 d. Nesivadovautina jos pirminiais paaiÅ¡kinimais, nes ji buvo įspÄta dÄl atsakomybÄs už melagingus parodymus, pažeidžiant jos teises gintis nuo kaltinimų ir nepasakoti visų detalų.NukentÄjusysis D.
S. parodÄ, kad 2015-12-22 apie 11.30 val., CintjoniÅ¡kių g. 7A namo kieme pamatÄ apgadintÄ savo automobilį âVolvo S60â, kuriam buvo įlenktos durelÄs. Eismo įvykio nematÄ, todÄl kaimynų pagalba aiÅ¡kinosi kaltininkÄ ir surinktus duomenis perdavÄ policijai.Liudytoja V. D. parodÄ, kad 2015-12-22 eismo įvykio ir jį sukÄlusio automobilio nematÄ. Pas jÄ dÄl siuvinių buvo atÄjusi L. P., o sekanÄiÄ dienÄ D. S. jos klausinÄjo ar matÄ Å¡Ä¯ įvykį. Ji pastarojo mamai davÄ L.
P. telefono numerį.Liudytojas V. B. parodÄ, kad 2015-12-22 į CintjoniÅ¡kių g. 7A namo kiemÄ automobiliu âAudi 80â atvažiavo moteris, kuri nuÄjo pas jo kaimynÄ V. D., o maždaug po 10-15 min. iÅ¡Äjo. Jis nematÄ Å¡ios moters veido, kaip ji po to iÅ¡važiavo bei ar jos automobilyje buvo daugiau asmenų. KitÄ dienÄ iÅ¡ kaimynų sužinojo apie kieme apgadintÄ automobilį âVolvoâ, todÄl buvo nuÄjÄs jo apžiÅ«rÄti, taÄiau paties eismo įvykio nematÄ.Policijos pareigÅ«nai liudytojai O.
V. ir L. J. parodÄ, kad 2015-12-22 apžiÅ«rÄjo įvykio vietÄ , apgadintÄ automobilį âVolvo S60â, rado automobilio âAudi 80â lempos Å¡ukÄ. SurinktÄ medžiagÄ perdavÄ tyrimui. Namo gyventojų eismo įvykio nematÄ.Liudytojas R. K., dirbantis policijos patrulių bÅ«rio vadu, parodÄ, kad pirminÄ 2015-12-22 įvykio medžiagÄ surinko patruliai. Jis apklausÄ L. P., kuri pradžioje savo kaltÄ neigÄ. Tuomet buvo atlikti papildomi tyrimo veiksmai, apklausti namo gyventojai.2015-12-22 Transporto priemonÄs techninÄs apžiÅ«ros akte (b. l. 8), eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 9), fotolentelÄje (b.l. 10â13) užfiksuotas CintjoniÅ¡kių g. 7A, Å ilutÄje, stovintis apgadintas D.
S. automobilis âVolvo S60â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-01-12 Transporto priemonÄs techninÄs apžiÅ«ros akte (b.l.
27) ir fotolentelÄje (b.l. 24-26) nurodyti L. P. automobilio âAudi 80â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai.Kelių eismo taisyklÄs (toliau â KET) numato pareigÄ praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (231.4. p.), kai su eismo įvykiu susijÄ eismo dalyviai nesutaria dÄl eismo įvykio aplinkybių (232. p.), taip pat, jeigu dÄl eismo įvykio padaryta tik turtinÄ Å¾ala ir nukentÄjusio asmens eismo įvykio vietoje nÄra (234. p.).
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2013-06-13 Nr. VIII-2043 redakcija) 2 str. 11 d., eismo įvykis â įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privaÄiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonÄ, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvÄs turtas. Pagal ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybÄ už KET pažeidimÄ , nulÄmusį kitiems asmenims priklausanÄių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), o pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinÄ atsakomybÄ užtraukia pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijÄs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.AdministracinÄn atsakomybÄn asmuo gali bÅ«ti traukiamas tuomet, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonÄs, kad Å¡is asmuo padarÄ veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.).
Taip pat ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisÄs pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyÄinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kÄsinamasi į valstybinÄ arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybÄ, pilieÄių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinÄ atsakomybÄ. Taigi, asmens kaltÄ turi bÅ«ti įrodyta.IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog 2015-12-22 apie 11.30 val., į CintjoniÅ¡kių g. 7A namo kiemÄ iÅ¡ÄjÄs nukentÄjusysis D.
S. rado apgadintÄ savo automobilį âVolvo S60â. Liudytojas V. B. parodÄ matÄs kaip į namo kiemÄ buvo atvažiavusi moteris, kuri nuÄjo pas V. D., o pastaroji paliudijo, kad pas jÄ dÄl siuvinių buvo atvykusi L. P.. Pati L. P. patvirtino, kad automobiliu âAudi 80â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavusi į minÄtÄ kiemÄ , kur sustojusi nuÄjo pas siuvÄjÄ V. D., o automobilį perdavÄ kartu atvykusiam giminaiÄiui, kuris iÅ¡važiavo savo reikalais ir tik po to atvažiavo jos pasiimti.
Nei nukentÄjusysis D. S., nei liudytojai V. B. ir V. D. teigia nematÄ kas ir kokiomis aplinkybÄmis apgadino kieme stovÄjusį nukentÄjusiojo automobilį. Taigi, tik iÅ¡ administracinio teisÄs pažeidimo byloje nustatytos įvykio sekos, transporto priemonių iÅ¡sidÄstymo ir automobilio âAudi 80â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų galima daryti prielaidÄ , kad eismo įvykis galÄjo bÅ«ti sukeltas apsisukant iÅ¡važinÄjanÄiu automobiliui âAudi 80â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L.
P. neigia sukÄlusi eismo įvykį ir nurodo, kad jos giminaitis prisipažino apgadinÄs nukentÄjusiojo automobilį ir nuvažiavÄs iÅ¡ įvykio vietos. Å i L. P. versija nepaneigta jokiais į bylÄ surinktais įrodymais ir faktiniais bylos duomenimis, o teisme apklausti policijos pareigÅ«nai O. V. ir L. J. paliudijo, kad jiems apklausus namo kaimynus eismo įvykį maÄiusių liudytojų nebuvo. Pakankamai duomenų ir įrodymų, kad administracinÄn atsakomybÄn traukiama L. P., pažeisdama KET reikalavimus, sugadino nukentÄjusiojo turtÄ ir pasitraukÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, nepraneÅ¡usi policijai, nesurinkta.Nors L.
P. 2016-01-11 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime ir 2016-02-12 administracinio teisÄs pažeidimo protokole savo kaltÄ pripažino, taÄiau ji teigia, jog jos neteisingÄ prisipažinimÄ policijos pareigÅ«nas iÅ¡gavo darydamas spaudimÄ , prieÅ¡ tai įspÄjÄs dÄl atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ . Teisme apklausti policijos pareigÅ«nai patvirtino, kad pradžioje L. P. savo kaltÄ neigÄ ir tik surinkus papildomus įrodymus prisipažino kalta. Nustatyta, kad institucijos pareigÅ«nas, suraÅ¡Äs administracinių teisÄs pažeidimų protokolÄ , apklausÄ L.
P., įspÄdamas jÄ pagal ATPK 1872 str., dÄl melagingų parodymų davimo. Asmuo, padarÄs administracinį teisÄs pažeidimÄ , negali bÅ«ti įspÄjamas pagal ATPK 1872 str., nes ATPK 276 str. 4 d. numato, kad asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ save. LR Konstitucijos 31 str. 3 d. įtvirtintas draudimas bet kokiu bÅ«du versti asmenį duoti parodymus prieÅ¡ save. ATPK 249 str. 2 d. numatyta, kad Å¡io kodekso nereglamentuojamų administracinių teisÄs pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinÄdamas administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.
Tai reiÅ¡kia, kad nagrinÄjant administracinių teisÄs pažeidimų bylas, turi bÅ«ti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinÄjimo teisme bei rungimosi principų; ir asmeniui, patrauktam administracinÄn atsakomybÄn, turi bÅ«ti garantuojamos iÅ¡ esmÄs tos paÄios teisÄs, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (LAT nutartys Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015 ir kt.). Tokia nuostata atitinka Europos Ž.
T. Teismo (toliau â EŽTT) praktikÄ (pvz., byla LideikienÄ v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No 72596/01 (LAT byla 2AT-31-303/2015)), pagal kuriÄ bylose dÄl administracinių teisÄs pažeidimų padarymo turi bÅ«ti laikomasi iÅ¡ 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylanÄių reikalavimų, t. y. turi bÅ«ti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (vieÅ¡umo, teisingo (sÄ Å¾iningo) bylos nagrinÄjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.).
EŽTT sprendimuose iÅ¡aiÅ¡kinta, kad verÄiant liudyti prieÅ¡ save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 str. 1 d. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dÄl kurių jam pareikÅ¡tas kaltinimas Konvencijos 6 str. prasme, nesuderinamas su teise tylÄti ir neduoti parodymų prieÅ¡ save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sÄ vokos dalis. Å is principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikÅ¡tas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v.
Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozuba v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007). Pagal ATPK 272 str., asmuo, kurio atžvilgiu yra tiriamas administracinis teisÄs pažeidimas, turi teisÄ, o ne pareigÄ duoti paaiÅ¡kinimus, teikti įrodymus, kas suponuoja jam pasirinkimo teisÄ duoti apskritai parodymus ir kokius juos duoti. Pripažintina, kad minÄtų L.
P. pirminių paaiÅ¡kinimų davimo metu buvo kilusi vertimo duoti parodymus prieÅ¡ save situacija ir buvo pažeistos jai garantuotos konstitucinÄs teisÄs. Kaip minÄta, policijos pareigÅ«nai neneigÄ, kad pradžioje ji savo kaltÄ neigÄ, o prisipažino tik surinkus papildomÄ medžiagÄ , todÄl, atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus, teismas abejoja L. P. prisipažinimo kaip įrodymo patikimumu, jais nesiremia ir jų nevertina, nes L. P. galÄjo nurodyti sau nenaudingas netikslias aplinkybes apie įvykį, bÅ«dama pagrįstai įspÄta pagal ATPK 1872 str. ir paveikta nepalankiai jai susiklosÄiusios situacijos.
AukÅ¡tesnÄs instancijos teismai pripažįsta, kad praktika, kai asmuo, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, paaiÅ¡kinimus duoda bÅ«damas įspÄtas dÄl atsakomybÄs pagal ATPK 1872 str., yra ydinga ir nesuteikia pagrindo jais remtis.ATPK 130 str. 1 d. numatyta sankcija baudos dydžiu prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukÅ¡tus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, tikrinant administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens gynybinÄ pozicijÄ .
IÅ¡ Europos Ž. T. Teismo praktikos (pavyzdžiui, B.âL.v.L., Judgment of 4 Nov. 2008, Ap. No 72596/01) darytina vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad bylose dÄl administracinių teisÄs pažeidimų padarymo turi bÅ«ti laikomasi iÅ¡ 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylanÄių reikalavimų, t. y. turi bÅ«ti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (vieÅ¡umo, teisingo (sÄ Å¾iningo) bylos nagrinÄjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinÄn atsakomybÄn traukiamam asmeniui turi bÅ«ti garantuojamos iÅ¡ esmÄs tos paÄios teisÄs, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis.
Atsižvelgiant į tai įrodymų vertinimo metu kilusios abejonÄs ir neaiÅ¡kumai mutatis mutandis turÄtų bÅ«ti vertinami remiantis Baudžiamojo proceso kodekso įtvirtintomis nuostatomis. Sprendžiant asmens administracinÄs atsakomybÄs klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukianÄiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonÄs bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinÄn atsakomybÄn asmens naudai (LVAT nutartys Nr. N444-216/2011, N444-619/2011, N575-310/12).
Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisÄs pažeidimas galÄjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinÄ nuobaudÄ . Asmens kaltÄ gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonÄs, kad traukiamas atsakomybÄn asmuo padarÄ veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. PažymÄtina, kad administracinių teisÄs pažeidimų procese galiojanÄiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dÄl administracinio teisÄs pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (LVAT 2007-01-26 nutartis Nr. N663-156/2007).Ä®vertinant minÄtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad byloje nesurinkta neginÄijamų įrodymų ir objektyvių duomenų, jog L.
P., pažeisdama KET reikalavimus, sugadino nukentÄjusiojo turtÄ ir pasitraukÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, nepraneÅ¡usi policijai, kilusių abejonių negalima paÅ¡alinti byloje surinktais įrodymais, todÄl administracinio teisÄs pažeidimo bylos teisena, pradÄta jos atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).Duomenų, kad L. P. prarado transporto priemonÄ prieÅ¡ savo valiÄ , nenustatyta, todÄl perduotina medžiaga TauragÄs AVPK Å ilutÄs rajono PK tikslu sprÄsti dÄl administracinio teisÄs pažeidimo protokolo jai pagal ATPK 1331 str. 1 d. suraÅ¡ymo (ATPK 225 str. 1 d.).
L. P. galÄjo pažeisti KET 32 punkto reikalavimus - neigdama, kad ne pati vairavo automobilį, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, nenurodÄ Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų duomenų apie asmenį (asmens vardÄ , pavardÄ, gyvenamosios vietos adresÄ ), kuris tuo metu vairavo jos automobilį ir sukÄlÄs eismo įvykį pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286 str. 1, 2 ir 3 d., 287 str. 1 d. 2 p., 3022 str., 3024 str., n u t a r i a:
Administracinio teisÄs pažeidimo bylos teisenÄ , pradÄtÄ L. P. atžvilgiu, pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutraukti.Perduoti medžiagÄ TauragÄs AVPK Å ilutÄs rajono PK tikslu sprÄsti dÄl administracinio teisÄs pažeidimo protokolo L. P. pagal ATPK 1331 str. 1 d. suraÅ¡ymo.Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu KlaipÄdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismÄ . TeisÄja                                                                                                         Irena VilkienÄ