2021-07-14 Nr. AB-14459-3-61-3-02786-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-497-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02786-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S) (N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) pasibaigė dėl reorganizavimo), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog Lukiškių TI-K bausmę atliko nuo 1997 m. liepos 17 d. iki 2019 m. vasario 13 d. Dažniausiai kameroje buvo laikomas vienas, paskutiniu metu – kartu su dar vienu nuteistuoju. Pareiškėjo teigimu, kameroje iš pradžių nebuvo iškvietimo mygtuko, vėliau mygtukas buvo įrengtas, tačiau jis neveikė. Pareiškėjui kartojasi (duomenys neskelbtini), jis negalėjo išsikviesti pareigūno ar medicinos pagalbos. Dėl to kentėjo skausmus, dvasinius išgyvenimus, patyrė nepilnavertiškumo jausmą.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Naudojantis tualetu jį dažnai stebėdavo pareigūnai, dėl to turėjo (duomenys neskelbtini) problemų. Kalint nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 21 d. vienoje kameroje su kitu asmeniu nebuvo ventiliacijos, lentynėlės tualeto reikmenims. Ji įrengta po remonto spalio mėn. Pareiškėjo teigimu, naudojantis dušu taip pat neužtikrintas privatumas, neįrengtos pertvaros, dažnai gesdavo vandens maišytuvai, prausiantis jį stebėdavo pareigūnai.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo mėn. administracija nesuteikė galimybės dalyvauti motinos laidotuvėse. Tai sukėlė itin didelius dvasinius išgyvenimus ir nepilnavertiškumo jausmą. Pareiškėjas prašė netaikyti senaties termino ir priteisti nurodytą sumą žalai atlyginti.

5. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas kreipėsi dėl tariamai jam padarytų pažeidimų Lukiškių TI-K nuo 1997 m. liepos 17 d. iki 2019 m. vasario 13 d., o skundą teismui pateikė 2019 m. liepos 31 d. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. sausio 1 d., o 2019 m. vasario 13 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių.

7. Dėl asmenų stebėjimo kamerose, privatumo pažeidimo atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareigūnai vadovavosi Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, reikalavimais. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), III skyriuje yra reglamentuotas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. Taisyklių 14.2 punkte nurodoma, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Taisyklėse nenumatyta, kad sanitariniai mazgai būtų atitverti nuo duryse esančių stebėjimo akučių. Tualetas nuo kameros atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimus. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nenumato sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų.

8. Atsakovo atstovo teigimu, kameros įrengtos vadovaujantis Taisyklių III skirsnio normomis. Kamerų plotas pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kamerose buvo įrengti ir veikė skubaus iškvietimo mygtukai. Dėl pareiškėjo reiškiamų pretenzijų dėl dušo įrengimo atsakovo atstovas paaiškino, kad, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, šioje įstaigoje laikytiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše, dušo patalpų įrengimas atitiko higienos normų reikalavimus. Vadovaujantis HN 134:2015 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 107 punktu, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių skg. 6 esančių korpusų dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis – 1,6 m (tarp jų – 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m.

9. Dėl medicininių paslaugų užtikrinimo atsakovo atstovas paaiškino, kad nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovavosi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Šioje kalinimo įstaigoje laikytiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems buvo užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos kaip ir esantiems laisvėje. Pareiškėjui išvykus iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, šiai įstaigai buvo pateikta ir asmens sveikatos istorija.

10. Dėl trumpalaikės išvykos iš Lukiškių TI-K atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 105 straipsnis numato, jog nuteistiesiems, išskyrus atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, gali būti leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Pareiškėjas nuteistas mirties bausmę pakeičiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, todėl teisė išvykti už Lukiškių TI-K ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl motinos mirties pareiškėjui negalėjo būti suteikta. Vilniaus PN neturi galimybės pateikti išsamesnės informacijos dėl pareiškėjo prašymo dalyvauti motinos laidotuvėse bei šio prašymo nagrinėjimo įstaigoje eigos, kadangi pagal Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklę, patvirtintą Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212, nuteistųjų prašymų, pareiškimų arba skundų, adresuojamų įstaigos direktoriui, saugojimo terminas yra 5 metai.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pripažino bylos dalį (pareiškėjo sveikatos istorijos kopiją) nevieša.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuteistas Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu mirties bausmę pakeičiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Į Lukiškių TI-K jis atvyko 2016 m. sausio 1 d., o 2019 m. vasario 13 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus specialistė šios kalinimo įstaigos Veiklos organizavimo skyriui 2019 m. rugpjūčio mėn. pateikė pranešimą dėl pareiškėjo skundo. Teismas, įvertinęs ištirtus rašytinius įrodymus, priėjo prie išvados, kad kalinimo įstaiga pagal galimybes rūpinosi pareiškėjo gyvenimo sąlygų gerinimu ir jo sveikatos priežiūra.

13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, jį stebėjo pareigūnai ir dėl to pareiškėjas patyrė diskomfortą, vadovavosi Taisyklių 14.5 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, jog tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog jo privatumas buvo pažeistas naudojantis sanitariniu mazgu, yra pagrįsti. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. liepos 31 d., pritaikęs trejų metų senaties terminą, jo patirtus nepatogumus skaičiavo nuo 2016 m. liepos 31 d. iki skundo padavimo teismui dienos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kameroje, kurioje pažeistas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, praleido 822 dienas.

14. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo pretenzijų, kad kamerose nebuvo ventiliacijos priemonių, vadovavosi HN 134:2015 17 punktu ir nurodė, jog Lukiškių TI-K langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka minėtos higienos normos 17 punkto reikalavimus. Skunde teismui pareiškėjas neindividualizavo šio tariamo pažeidimo, nepateikė duomenų, kad kreipėsi į administraciją dėl negalėjimo išvėdinti patalpos, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti, jog kalinimo įstaiga sudarė galimybę kameras vėdinti per langus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.

15. Teismas priėjo prie išvados, kad dėl privatumo ribojimo pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių jis nebūtų patyręs, jei laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitiktų teisės aktų reikalavimus. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, trukmę, į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog tai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Įvertinęs tai, kad 822 paras pareiškėjas buvo laikomas neatskyrus sanitarinio mazgo įrenginio atskira kabina, konstatavo, kad pareiškėjui teisinga satisfakcija už jo patirtą neturtinę žalą laikytina 2 000 Eur suma.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 2 dalimi, siekdamas apsaugoti pareiškėjo sveikatos konfidencialumą, pateiktą pareiškėjo sveikatos istorijos kopiją pripažino nevieša.

III. 17. Atsakovo atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, susijusius su civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygomis bei neturtinės žalos atlyginimu. Atkreipė dėmesį, kad žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankišku asmens teisių gynimo būdu. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl, teismo manymu, pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimui sprendimui. Atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią LVAT praktiką, į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo draudžiamam elgesiui, nustatytam Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

19. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 17 d. iki 2019 m. vasario 13 d., atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skundo reikalavimų daliai pritaikė ieškinio senaties terminą, nuo 2016 m. liepos 31 d. iki skundo padavimo teismui dienos konstatavo privatumo pažeidimą pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu (822 paras), kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Dėl nustatyto pažeidimo teismas priteisė pareiškėjui 2 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

22. Atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais, jie neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsakovo atstovo nuomone, pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

23. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

24. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo konstatuotu pareiškėjo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pažeidimu.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 822 paras nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu, nes jis galėjo būti matomas pareigūnų, ir konstatavo tokio pobūdžio pareiškėjo teisių pažeidimą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, neigiamus išgyvenimus dėl neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti atsakovo veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl žalos atlyginimo, pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

29. Kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas, į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui, į bendrą šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-422-815/2021). Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

30. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti būtų pakankamas jo teisės į privatumą pažeidimo pripažinimas. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pareiškėjui priteisti piniginę kompensaciją už patirtą neturtinę žalą.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 822 paras kamerose buvo laikomas vienas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad netinkamo sanitarinio mazgo įrengimas, kai asmuo kameroje kali vienas, yra mažesnio masto ir nesukelia asmeniui tokių intensyvių neigiamų išgyvenimų, kokius jis patiria naudodamasis tualetu, kai kameroje nuolat yra kitas asmuo (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2177-415/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2822-520/2020).

32. Įvertinus pareiškėjui padaryto teisės į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (822 paros), atsižvelgus į tai, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti yra 800 Eur.

33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą pakeisti – priteisti pareiškėjui A. D. (A. D.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė