22acd71e-4ce1-4f85-89bf-e99f02eba9aa · Kauno apylinkės teismas

?Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1-1138-673/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08242-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.5.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 7 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėja Laima Å ablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant: prokurorei Stasei Svetickienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2018-12-11, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas 2 kartus: 1) 2017-03-14 pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. – 1 m. laisvės apribojimo bausme; 2) 2017-11-07 pagal BK 140 str. 2 d., subendrinus su 2017-03-14 nuosprendžiu – 90 parų areštu, arešto bausmę atlikęs 2018-03-05, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (sugyventinės sveikatos nežymiu sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu), n u s t a t ė : 2019 m. vasario 25 d. apie 21.00 val., J.

J., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia kirvio pentimi sudavė vienÄ kartÄ savo Å¡eimos narei – sugyventinei A. L. į galvÄ , taip smurtaudamas padarė jai muÅ¡tinę žaizdÄ kaktoje, poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ . Kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kirvio pentimi sudavė vienÄ kartÄ savo Å¡eimos narei – sugyventinei A.

L. į galvÄ . Supranta, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmÄ , jÄ sužalojo. Jei bÅ«tų buvęs blaivus, nebÅ«tų taip pasielgęs. Gailisi. Su sugyventine kartu gyvena 11 metų. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiÅ¡kai nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ .

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus nukentėjusiosios sesers A. L. praneÅ¡imÄ , kad jos sesers A. L. sugyventinis kirviu sudavė A. L. per galvÄ ir jÄ praskėlė (b. l. 12-14). Nukentėjusioji A. L. patvirtino, kad sugyventinis J. J., su kuriuo kartu gyvena kaip sugyventiniai 11 metų, aplinkybėse nurodytu laiku ir vietose, bÅ«damas girtas, kirviu sudavė jai į kaktÄ , kaktÄ prakirto, jai skaudėjo, bėgo kraujas. Ji paskambino ir apie tai papasakojo seseriai A., kuri iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ .

Kaltinamajam pretenzijų neturi (b. l. 53-54). Ä®vykio vietoje ant grindų rasta dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , kirvukas, fotografuota (b. l. 15-26). Ä®vykio vietoje darytas vaizdo įraÅ¡as, kuriame sumuÅ¡ta nukentėjusioji nurodo, kad jÄ kirviu sumušė sugyventinis. Ä®raÅ¡as CD (b. l. 27-32). Kirvukas apžiÅ«rėtas, ant jo kraujo nerasta (b. l. 33-39). Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad A. L. aplinkybėse nurodytu laiku ir bÅ«du padaryta muÅ¡tinė kaktos žaizda, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose, konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, nurodyta, kad buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 70).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, iÅ¡tirtais nukentėjusiosios parodymais, anksčiau apraÅ¡ytais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2019 m. vasario 25 d. apie 21.00 val., J. J., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia kirvio pentimi sudavė vienÄ kartÄ savo Å¡eimos narei – sugyventinei A. L. į galvÄ , taip smurtaudamas padarė jai muÅ¡tinę žaizdÄ kaktoje, poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ .

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinį skausmÄ . MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ : smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikÅ¡tas kaltinimas, atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmÄ ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį. Artimo giminaičio ir Å¡eimos nario sÄ vokos yra iÅ¡aiÅ¡kintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sÄ raÅ¡as asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar Å¡eimos nariais.

Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. NusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena apie vienuolika metų, veda bendrÄ Å«kį, jie laikytini Å¡eimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ , nežymiai jÄ sužalojo. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytÄ smurtinį veiksmÄ Å¡eimos nario – sugyventinės atžvilgiu, suvokia, kad jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmÄ , sužalojo. Kaltinamojo kaltę įrodo iÅ¡tirti nukentėjusios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis –sugyventinis, smurtavo jos atžvilgiu, kirviu jÄ sužalojo, sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Taip pat įrodo ir byloje iÅ¡tirti anksčiau apraÅ¡yti raÅ¡ytiniai įrodymai. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo nežymiai sužalota. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, sudavė kirviu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvos sritį, todėl privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziÅ¡kai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali bÅ«ti sutrikdyta sveikata, ir Å¡ių pasekmių norėjo, todėl J.

J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei). Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad iÅ¡gėręs pasidaro agresyvus, kÄ Ä¯rodo ir jo teistumų prieÅ¡istorė, todėl prieÅ¡ vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa bÅ«damas neblaivus. Kaltinamojo tyčiÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimÄ orientuotis, be nukentėjusiosios iÅ¡tirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiÅ¡kiai nurodė įvykio aplinkybes.

Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių. Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kÄ pripažino ir pats kaltinamasis, bei bÅ«damas recidyvistu (turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ ).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieÅ¡ fiziÅ¡kai silpnesnę moterį; į tai, kad yra tik viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 117-144): teistas du kartus, abu kartus už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus prieÅ¡ tÄ pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ , teistumas neiÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo Å¡altinio, nuo 2017 m.

įraÅ¡ytas į Priklausomybės ligų kabineto įskaitÄ dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, iÅ¡ policijos iÅ¡kvietimų duomenų matyti, kad kaltinamasis smurtauja (fiziÅ¡kai, grasina sumuÅ¡ti) daugiau kartų, nei buvo teistas. Kadangi kaltinamasis iÅ¡vadų nepadarė, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už analogiÅ¡kÄ (-us) nusikaltimÄ (-us), vėl padarė tokį patį nusikaltimÄ , teismas mano, kad bausmės tikslas gali bÅ«ti pasiektas už nusikaltimÄ sistemingai smurtaujančiam kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytÄ terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), nepriklausomai nuo to, kad yra tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 61 str.), atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, į nukentėjusiosios pozicijÄ , vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskiriant mažesnę bausmę nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), paskirtÄ bausmę 1/3 mažinant (BK 641 str.), į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitant laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vados, kad bausmės tikslas kaltinamajam galėtų bÅ«ti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Kito žmogaus muÅ¡imas, žeminimas, gÄ sdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiÅ¡kas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtÄ naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemÄ . Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų Å¡eimose arba patys buvo smurto aukos. Tačiau smurto pagalba smurtautojui nepavyks iÅ¡spręsti savo nepilnavertiÅ¡kumo bėdos.

Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos iÅ¡vieÅ¡inimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. Kaltinamasis, bÅ«damas psichiÅ¡kai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemÄ ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar iÅ¡provokavusiÄ smurtautojÄ , nes problemÄ turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sÄ lygas kaltinamajam sÄ moningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobÅ«džio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-02-26 16.50 val. iki 2019-02-28 12.59 val., paleidus jam paskirta kardomoji priemonė: įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo sulaikymo. Daiktinis įrodymas. Kirvukas, saugomos PK, kvito Nr. 0045666, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas (BK 72 str.). CD, saugomÄ byloje (b. l. 32), palikti saugoti byloje. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas n u s p r e n d ž i a :

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas Å¡eimos nariui – sugyventinei), ir nuteisti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; remiantis Lietuvos Respublikos BK 641 str., bausmę 1/3 mažinti ir paskirti – 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: J. J. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį.

Å iuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę). TerminuotÄ laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Ä® terminuotos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019-02-26 16.50 val. iki 2019-02-28 12.59 val. (2 d.). KardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo sulaikymo. Daiktinį įrodymÄ â€“ kirvį, saugomÄ PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

CD, saugomÄ byloje, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam teismui (iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka). Teisėja Laima Å ablevičienė