22a7aa99-df22-4c3e-8024-5f21bf369ed4 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-199-777/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05953-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.4.2.1.1; 3.4.2.6.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo D. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo D.

L. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė V. V., antstolė B. T., antstolė A. R. – Ž., B. L., akcinė bendrovė SEB bankas, Ž. M., uždaroji akcinė bendrovė „Lemora“, B. L., uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, C. L. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ ; bankroto administratoriumi paskirti uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Tamtamas; patvirtinti 300 Eur sumÄ , kuriÄ bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedÅ«roms atlikti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo planÄ Ä¯siteisėjimo dienos; patvirtinti 600 Eur sumÄ kiekvienÄ mėnesį, reikalingÄ pareiÅ¡kėjo bÅ«tiniems poreikiams tenkinti.

2. PareiÅ¡kimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. D. L. nuo pat įmonės įsteigimo dirba UAB „Mėmelio stogai“. Pažymėjo, kad su sutuoktine D. L. yra pasidalinę turtÄ bei skolas. Taip pat nurodė, kad 2005 m. gruodžio 7 d. D. L. su akcine bendrove (toliau – AB) SEB bankas sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ bankas suteikė sutuoktiniams 177 465,30 Eur kreditÄ bÅ«sto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Ä®sipareigojimų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas minėtas turtas.

Kredito paėmimo metu sutuoktinių pajamos buvo pastovios, tačiau prasidėjus ekonominei krizei gaunamas darbo užmokestis sumažėjo, todėl grÄ Å¾inti kreditÄ pasidarė sudėtinga. 2.2. D. L. sutuoktinė buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, o D. L. įmonės, kuriose jis dirbo (t. y. UAB „Parko alėja“) dėl krizės, susidÅ«rė su finansiniais sunkumais ir Å¡ioms įmonėms buvo iÅ¡keltos bankroto bylos. Atsižvelgiant į tai, Å¡eimos pajamos labai sumažėjo, jų neužteko kredito įmokoms padengti, o skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas perduotas vykdyti antstolei B.

T. Pažymėjo, kad B. T. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ D. L. ir pagal laidavimÄ , kadangi D. L. laidavo AB SEB bankui už įmonę UAB „Parko alėja“. Å i įmonė vykdė projektÄ G. – iÅ¡ banko paimtÄ kreditÄ panaudojo žemės sklypo pirkimui. Atkreipė dėmesį, jog turi įsipareigojimų fiziniams asmenims. PareiÅ¡kėjas turi ir kitų įsipareigojimų, kurie detaliai nurodyti prie pareiÅ¡kimo pridedamame kreditorių sÄ raÅ¡e. 2.3. Bendra įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro 714 254,44 Eur.

Nurodo, kad neturi finansinių galimybių iÅ¡ karto grÄ Å¾inti visus įsiskolinimus kreditoriams. Tačiau pareiÅ¡kėjas stengiasi gauti didesnes pajamas, kad bÅ«tų įmanoma kuo greičiau ir didesnėmis sumomis padengti susidariusius įsiskolinimus. D. L. dirba UAB „Mėmelio stogai“, pareigos - direktorius. Gaunamas darbo užmokesti į rankas sudaro 800 Eur per mėnesį. Priežastį, nulėmusiÄ nemokumÄ pareiÅ¡kėjas nurodo, kad neteko gerai apmokamo darbo. Nors pareiÅ¡kėjas susirado kitÄ darbÄ (mažiau apmokamÄ ), tačiau nebesugebėjo tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų bankui, kitiems kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiÅ¡kimo netenkino bei atsisakė iÅ¡kelti D. L. fizinio asmens bankroto bylÄ .

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai: 4.1. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nepateikė teisingos informacijos apie gaunamas/gautas pajamas vertinamu laikotarpiu (per 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo). Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad gauna 800 Eur atlyginimÄ iÅ¡ UAB „Mėmelio stogai“, kurioje dirba direktoriumi, teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos Å¡ioje įmonėje siekia 1 200 – 1 400 Eur neatskaičius mokesčių.

Iš teismui pateiktų išrašų apie darbo užmokestį, pareiškėjas UAB „Mėmelio stogai“ atskaičius mokesčius laikotarpiais – nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. gavo viso 1 476 Eur, nuo 2020 m. sausio iki 2020 m. gruodžio mėn. gavo viso 1 500,46 Eur, nuo 2021 m. sausio iki 2021 m. gruodžio mėn. gavo viso 1 597,31 Eur, nuo 2022 m. sausio iki 2022 m. spalio mėn. gavo viso 2 522,50 Eur. 4.2. Akcentavo, kad pareiškime buvo nurodyta, jog be UAB „Mėmelio stogai“ pareiškėjas dirbo tik UAB „Parko alėja“, tačiau kreditoriui C.

L. pateikus atsiliepimÄ , nustatė, kad pareiÅ¡kėjas dar dirbo UAB „Senamiesčio vėtrungės“, UAB „Edevita“, UAB PV Holdingas. Teismui įpareigojus pateikti papildomus duomenis, pareiÅ¡kėjas teismui pateikė 2022 m. lapkričio 21 d. UAB „Edevita“ pažymÄ apie priskaičiuotÄ darbo užmokestį už paskutinius tris metus, kuria remiantis pareiÅ¡kėjo atlyginimo dydis per mėnesį atskaičiavus mokesčius siekė iki 22,03 Eur. Pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ 2022 m. lapkričio 21 d. pažymÄ apie priskaičiuotÄ darbo užmokestį įmonėje UAB „PV Holdingas“ nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. gavo 1 646,20 Eur pajamų atskaičiavus mokesčius, nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. gavo 1 614,84 Eur pajamų atskaičiavus mokesčius, nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. gavo 1 118,93 Eur atskaičiavus mokesčius.

IÅ¡ UAB „Senamiesčio vėtrungės“ pagal pareiÅ¡kėjo pateiktas 2022 m. lapkričio 25 d. pažymas pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėtas atlyginimas. Taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 2022 metais dirbo UAB „Trenita“. Remiantis pareiÅ¡kėjo pateikta 2022 m. lapkričio 25 d. pažyma apie priskaičiuotÄ darbo užmokestį įmonėje UAB „Trenita“, pareiÅ¡kėjas nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. viso gavo 5 382,30 Eur atskaičius mokesčius. 4.3.

Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu, duodamas pirminius paaiÅ¡kinimus D. L. nurodė, kad akcininkai sumažino algÄ ir ketina dar mažinti, tačiau pagal pateiktÄ teismui pažymÄ nustatė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio jo atlyginimas kaip tik stipriai iÅ¡augo – nuo 380 Eur iki 1 400 Eur. PareiÅ¡kėjo argumento, kad akcininkai gali bet kada mažinti jo algÄ , patvirtinančių duomenų pareiÅ¡kėjas nepateikė, nurodė, kad atlyginimas nustatytas darbo sutartyje, tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė darbo sutarties nei su UAB „Mėmelio stogai“, nei darbo sutarčių kitose įmonėse. 4.4.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas atsakydamas į teismo klausimÄ pripažino, jog gaunamas uždarbis jo nurodytose įmonėse priklausė nuo įmonės veiklos. Tiek kreditoriaus C. L. pateikti duomenys, tiek vieÅ¡ai esama kita informacija apie įmonių UAB „Mėmelio stogai“, UAB „Parko alėja“, UAB „Senamiesčio vėtrungės“, UAB „Edevita“, UAB „PV Holdingas“ metinę apyvartÄ ir metinio pelno kaitÄ nepatvirtina D. L. nurodyto argumento, kad jis galėjo gauti tik tokio dydžio atlyginimÄ arba visai jo negauti.

Pažymėjo, kad suinteresuoto asmens Ž. M. atstovas nurodė, jog pareiškėjas 2012 metais perleido UAB „Laisvas paukštis“ savo turimas akcijas UAB „Inter Lt“, kurių vertė 1 mln., pareiškėjas patvirtino, kad toks sandoris įvyko, tačiau negalėjo nurodyti, kam konkrečiai buvo skirtos gautos lėšos. 4.5. Nurodė, kad B. L. 2016 metais iškelta fizinio asmens bankroto byla (civilinės bylos Nr. e2FB-2047-327/2016), kuri baigta 2022 m. birželio 1 d. teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2FB-5817-676/2022).

Teigia, kad pareiÅ¡kėjas tiek apie iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , tiek apie jo visÄ procesÄ Å¾inojo, nes buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Pažymėjo, kad įstatymas nenumato, jog vienam iÅ¡ sutuoktinių pateikus praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kitas sutuoktinis taip pat privalo bankrutuoti. Tačiau pareiÅ¡kėjui nepateikus duomenų apie tai, kad sutuoktinių skolos (prievolės) ir turtas buvo padalyti, į B. L. iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ nebuvo įtraukti dabar D. L. nurodyti kreditoriai – C.

L. ir Ž. M., nors skolos Å¡iems kreditoriams atsirado dar iki B. L. pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas patvirtino, jog pareiÅ¡kimÄ dėl savo kaip fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo pradėjo ruoÅ¡ti iÅ¡ karto po sutuoktinės bankroto bylos pabaigos. Laikė, kad tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai duoda pagrindÄ teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas nesiekė bankrutuoti kartu su sutuoktine sÄ moningai, nesudarydamas vienodų sÄ lygų visiems kreditoriams.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nurodė, jog tikėjosi, kad jam pavyks per tÄ laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais, tačiau pateikti duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus – jis nutraukė darbo sutartis keliose įmonėse, neatliko nei vieno veiksmo, kuris patvirtintų jo siekį atsiskaityti su kreditoriais. 4.6. Teigia, jog iÅ¡ bankinės sÄ skaitos (Paysera LT) iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad sutuoktinės motinai pareiÅ¡kėjas reguliariai kiekvienÄ mėnesį pervesdavo apie 150 Eur, o 2022 m. kovo mėnesį 2 198 Eur, 2022 m. birželio mėnesį 2 902 Eur, kai tuo tarpu pvz. antstoliui A. S. per visÄ 3 metų laikotarpį pervedė 4,01 Eur, antstolei V. V. 7,90 Eur.

Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas duodamas pirminius paaiÅ¡kinimus nurodė, kad jis remia uoÅ¡vienę, po papildomų klausimų paaiÅ¡kino, jog kaip tik jiems padeda sutuoktinės mama. Nurodė, kad jo sutuoktinė dirba motinos įmonėje ir gauna ten gana dideles pajamas, kad sutuoktinės motina užsiima verslu. Pažymėjo, kad Å¡ie duomenys paaiÅ¡kėjo tik teismui papildomai pareiÅ¡kėjÄ Ä¯pareigojus pateikti informacijÄ - bankinių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us už trejus metus. Pagal pradinius pareiÅ¡kėjo pateiktus duomenis jo likučiai bankinėse sÄ skaitose yra nuliniai. 4.7.

Nurodė, kad pagrindinės pareiÅ¡kėjo skolos kilo bÅ«tent iÅ¡ jo kaip verslininko (įmonės akcininko ir vadovo veiksmų) vykdytos Å«kinės komercinės veiklos ir nepagrįstos rizikos vykdant Å¡iÄ veiklÄ . Pažymėjo, kad fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABÄ®) yra taikomas sÄ Å¾iningiems fiziniams asmenims, Å«kininkams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.

Teigia, kad Fizinio asmens bankroto procesu gali naudotis asmenys, kurių skolos susidarė tiek iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, tiek iÅ¡ kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (Å«kinės komercinės veiklos), o vertinant skolininko sÄ Å¾iningumÄ , kaip esminį fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo elementÄ (FABÄ® 1 straipsnio 1 dalis), sÄ Å¾iningumo standartas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla (skolos susidarė iÅ¡ fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolų kilme, skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis.

Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo didžioji dalis skolų susidarė jam pasiraÅ¡ant vekselius su fiziniais asmenimis, neįvertinus savo galimybių jų grÄ Å¾inti. PareiÅ¡kėjas patvirtino, kad Å¡ias lėšas naudojo statybų verslui. Taip pat patvirtino, kad statybines medžiagas iÅ¡ UAB „Lemora“ pirko tam, kad paskui jas perduotų į įmonės verslÄ . Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepaneigė C. L. argumento, jog jau bÅ«damas skolingas bankui ir kaip pats teismo posėdžio metu patvirtino, negalėdamas nuo 2008 m. atsiskaityti su banku, papildomai skolinosi iÅ¡ C.

L. ir Ž. M., pirko statybines medžiagas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino kodėl papildomai pasiskolintų lėšų nepanaudojo kredito dengimui, o atvirkščiai – ženkliai padidino visų skolų sumÄ ir sumažino kreditorių galimybes atgauti savo lėšas. 4.8. Nurodė, kad sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo reikÅ¡mingomis aplinkybėmis laikytina tai, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių siekį sumažinti kreditorių, iÅ¡skyrus kreditorių AB SEB bankas, reikalavimus ar realų siekį skolas grÄ Å¾inti per paskutinių trejų metų terminÄ iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo.

Laikė, kad pareiÅ¡kėjo argumentas, jog butas buvo su hipoteka, todėl galėjo bÅ«ti patenkintas tik kreditoriaus AB SEB bankas reikalavimas, nėra pagrįstas. PrieÅ¡ parduodant įkeistÄ turtÄ nebuvo žinoma kokia pinigų suma bus gauta ir ar už iÅ¡ parduodamÄ turtÄ gautos sumos nebus galima dengti ir kitų kreditorinių įsipareigojimų. Taip pat pažymėjo, kad B. L. bankroto proceso metu parduotas žemės sklypas nebuvo įkeistas. Teigia, jog kadangi pareiÅ¡kėjas nurodė, kad finansiniai sunkumai atsiskaitant su banku prasidėjo 2008 metais, darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas didindamas savo skolas, gautų iÅ¡ kitų fizinių asmenų lėšų nepanaudodamas atsiskaityti su banku, pirkdamas verslui o ne vartojimui reikalingas statybines medžiagas, buvo nesÄ Å¾iningas ir Å¡io kreditoriaus atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 5. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog pareiÅ¡kėjas suvokdamas, kad jo finansinė padėtis yra sudėtinga, sÄ moningai nesiekė gauti didesnių pajamų, sÄ moningai vengė laikyti turimas pajamas banko sÄ skaitose, kad jos nebÅ«tų antstolių nuraÅ¡omos skolų dengimui. Teigia, kad pats teismas pareikalavo pareiÅ¡kėjo pateikti pažymas iÅ¡ buvusių darboviečių už praėjusius 3 metus, kurios patvirtina kur pareiÅ¡kėjas dirbo, kuo užsiėmė.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad skolintas lėšas jis investavo į vykdomÄ projektÄ (‑us), kadangi tikėjosi ne tik atgauti investuotus pinigus, bet ir gauti pelnÄ . Mano, kad pirmos instancijos teismas abstrakčiai vertina pareiÅ¡kėjo situacijÄ ir jo veiksmus, nes projektų vykdymas visada turi rizikÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, jog suvokė, kad turi įsipareigojimų bankui, tačiau jis viskÄ darė, kad tik gautų didesnes pajamas. 6.2. Nurodė, kad teismo posėdžio metu buvo paaiÅ¡kinta, jog ne jis buvo visų įmonių, kuriose dirbo akcininkas, ne nuo jo priklausė, koks atlyginimas jam bus mokamas.

Teigia, kad tokius sprendimus priima akcininkų susirinkimas. Mano, kad pareiÅ¡kėjas kaip tik elgiasi taupiai. Jis pasiliko deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ N., kad nereikėtų mokėti už įvažiavimÄ Ä¯ N. 6.3. PareiÅ¡kėjo nuomone, teismas Å¡aliÅ¡kas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Teigia, kad neturėdamas jokių įrodymų, teismas daro iÅ¡vadas. Kas konkrečiai iÅ¡ Å¡eimos narių naudojasi automobiliais, teismas nenurodo, tiesiog nurodo-Å¡eima. Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „Mėmelio stogai“ lizingo pagrindu įsigijo automobilius.

Automobilius įmonė naudoja savo tikslams. Pažymėjo, kad skundžiamoje nutartyje be galo daug pavirÅ¡utiniÅ¡kų iÅ¡vadų, nepagrįstų jokiais įrodymais, daug interpretacijų. KÄ pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, nėra nieko nutartyje paminėta arba vos keli sakiniai. 6.4. Nurodė, kad sutuoktinės bankroto procesÄ vykdė ir klausimus sprendė bankroto administratorius ir pagrindinis kreditorius. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas bankroto byloje buvo aktyvus, jis tuo metu turėjo kreditorių ir gynė savo kreditorių interesus.

Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad pateikti papildomus įrodymus bÅ«tinybė iÅ¡kilo Å¡iuo metu, teikia D. L. skundÄ dėl bankroto administratoriaus veiksmų. Mano, kad Å¡is skundas patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas neignoravo savo kreditorių, bet veikė jų naudai. Atkreipia dėmesį, jog tai kaip antstoliai paskirsto iÅ¡ skolininko gautas pajamas yra ne pareiÅ¡kėjo darbas, o antstolių, kurie vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimus. 6.5. PareiÅ¡kėjas teigia, jog teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2012 metais UAB „Laisvas paukÅ¡tis“ turimos akcijos nebuvo perleistos UAB „Inter Lt“, kadangi toks sandoris neįvyko.

Tačiau nutartyje teismas rašo, kad pareiškėjas patvirtino, jog įvyko ir negalėjo nurodyti kam skirtos gautos lėšos. Pažymi, kad sandoris buvo atšauktas ir akcijų perleidimas neįvyko, o tai galima sužinoti iš VĮ Registrų centras išrašo, kuris patvirtintų, jog akcijų pardavimo sandoris neįvyko. Tačiau teismas nei Ž. M. atstovo, nei pareiškėjo nepareikalavo pateikti tokio įrodymo. Be to, pažymėtina, kad Ž. M. atstovas nuslėpė, jog būtent dėl šio tariamo sandorio Ž.

M. buvo pateikęs praÅ¡ymÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas D. L. atžvilgiu. Nors teismas teigia, kad D. L. yra nesÄ Å¾iningas, bet Å¡iuo atveju tai kreditorius elgiasi nesÄ Å¾iningai nuslėpdamas dalį informacijos. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

10. Kartu su atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė naujus įrodymus, t. y. 2020 m. birželio 2 d. antstolės B. T. patvarkymÄ , 2020 m. birželio 8 d. UAB „Bankroteka“ praÅ¡ymÄ bei J. A. patvirtinimÄ , kad pareiÅ¡kėjas kiekvienÄ mėnesį perveda vaiko iÅ¡laikymui skirtas lėšas. Nurodo, kad minėti įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas siekė ginti savo kreditorių teises jo sutuoktinės bankroto byloje, o minėtų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po skundžiamos teismo nutarties priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais pažymi, kad jie susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, minėtų įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, bylos Å¡alys turėjo galimybę dėl minėtų įrodymų pasisakyti, todėl siekiant iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , minėti įrodymai prie bylos pridėtini. Dėl atskirojo skundo argumentų 11. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡io įstatymo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrÄ , apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iÅ¡ nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sÄ Å¾iningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyviÄ ekonominę veiklÄ , atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinant fizinio asmens bankroto institutÄ nebuvo siekiama sudaryti sÄ lygų fiziniams asmenims apskritai iÅ¡vengti atsakomybės už turimus skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).

12. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatÄ fizinio asmens bankroto institutu gali naudotis fiziniai asmenys, kurių skolos susidarė tiek iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, tiek kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (Å«kinės komercinės veiklos). Tačiau įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedÅ«ra gali tik sÄ Å¾iningi asmenys. SÄ Å¾iningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas.

13. Aptariamų principų svarba nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant ir taikant FABĮ normas. Inter alia (be kita ko), kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABÄ® parengiamieji dokumentai patvirtina, jog priimant FABĮ nebuvo siekiama padėti nesÄ Å¾iningiems asmenims atkurti savo mokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015). Fizinio asmens bankroto procedÅ«ra leidžia atkurti nemokaus, bet sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, turi užtikrinti teisingÄ skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K-3-299-313/2020, 15 punktas). Teismas gali atsisakyti asmeniui iÅ¡kelti bankroto bylÄ , taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimÄ , iÅ¡dėstyti jį palankesnėmis sÄ lygomis ar galiausiai bÅ«ti atleistam nuo neiÅ¡mokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi nepakankamai rÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-561/2014; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).

14. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad:

1) fizinis asmuo yra nemokus;

2) jis nemokus tapo elgdamasis sÄ Å¾iningai;

3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).

15. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo skoliniai įsipareigojimai yra ne mažiau, negu 740 037,23 Eur be nenuraÅ¡omų reikalavimų. PareiÅ¡kėjo kreditoriai yra AB SEB bankas 497 118,53 Eur negrÄ Å¾inta kredito suma bei kreditas pagal laidavimÄ už UAB Parko alėja, Ž. M. 160 900,94 Eur negrÄ Å¾inta skola pagal vekselį, UAB „Lemora“ 4 411,82 Eur ir 4 324,46 Eur skolos už statybines medžiagas, B. L. 853,21 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 88,71 Eur negrÄ Å¾inta vietinė rinkliava, C.

L. 46 556,77 Eur negrÄ Å¾inta skola pagal vekselį, antstolė B. T. 19 718,68 Eur vykdymo iÅ¡laidų, antstolė V. V. 6 663,24 Eur ir 126,1 Eur vykdymo iÅ¡laidų, Antstolė A. R.-Ž. 127,98 Eur vykdymo iÅ¡laidų. Vadovaujantis FABÄ® 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų nenuraÅ¡omų reikalavimų, nenuraÅ¡omas yra tik kreditorės B. L. kreditorinis reikalavimas, kadangi tai yra vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ieÅ¡koma suma. Bendra skolinių įsipareigojimų suma sudaro 740 890,44 Eur.

16. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad gauna 800 Eur atlyginimÄ iÅ¡ UAB „Mėmelio stogai“, kurioje dirba direktoriumi. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas UAB „Mėmelio stogai“ atskaičius mokesčius laikotarpiais – nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. gavo viso 1 476 Eur, nuo 2020 m. sausio iki 2020 m. gruodžio mėn. gavo viso 1 500,46 Eur, nuo 2021 m. sausio iki 2021 m. gruodžio mėn. gavo viso 1 597,31 Eur, nuo 2022 m. sausio iki 2022 m. spalio mėn. gavo viso 2 522,50 Eur.

IÅ¡ 2022 m. lapkričio 21 d. UAB „Edevita“ pažymos apie priskaičiuotÄ darbo užmokestį už paskutinius tris metus, kuria remiantis pareiÅ¡kėjo atlyginimo dydis per mėnesį atskaičiavus mokesčius siekė iki 22,03 Eur. Pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ 2022 m. lapkričio 21 d. pažymÄ apie priskaičiuotÄ darbo užmokestį įmonėje UAB „PV Holdingas“ nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. gavo 1 646,20 Eur pajamų atskaičiavus mokesčius, nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. gavo 1 614,84 Eur pajamų atskaičiavus mokesčius, nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. gavo 1 118,93 Eur atskaičiavus mokesčius.

IÅ¡ UAB „Senamiesčio vėtrungės“ pagal pareiÅ¡kėjo pateiktas 2022 m. lapkričio 25 d. pažymas pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėtas atlyginimas. Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2022 metais dirbo UAB „Trenita“. Remiantis pareiÅ¡kėjo pateikta 2022 m. lapkričio 25 d. pažyma apie priskaičiuotÄ darbo užmokestį įmonėje UAB „Trenita“, pareiÅ¡kėjas nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. viso gavo 5 382,30 Eur atskaičius mokesčius. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė dar keletÄ Ä¯monių, kuriose jo teigimu nesėkmingai dirbo dėl nepavykusių projektų.

17. Atsižvelgiant į FABÄ® nuostatas pareiÅ¡kėjo finansinė padėtis laikytina kritine, nes gaunamos pareiÅ¡kėjo mėnesinės pajamos neleidžia tinkamai vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, virÅ¡ija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ 25 MMA sumÄ , todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas yra nemokus.

18. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso  (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi bÅ«ti sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas).

19. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijų paprastai atspindi pareiÅ¡kėjo iÅ¡silavinimas, patirtis, nemokumo bÅ«klės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiÅ¡kėjo (ne)atlikti ar galėję bÅ«ti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytÄ laikotarpį, t. y. 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).

20. Vertinant fizinio asmens sÄ Å¾iningumÄ , kaip fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygÄ , taikytinas sÄ Å¾iningumo vertinimas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla ir skolų kilme (skolos susidarė iÅ¡ fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44, 47 punktai).

21. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas nurodytų apelianto argumentų pagrįstumÄ , pažymi, jog nesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). NesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). NesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ tik tuo atveju, jei jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui, t. y. turi bÅ«ti konstatuotas nesÄ Å¾iningumo ir nemokumo priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).

22. Atskiruoju skundu apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog suvokdamas, kad jo finansinė padėtis yra sudėtinga, sÄ moningai nesiekė gauti didesnių pajamų, sÄ moningai vengė laikyti turimas pajamas banko sÄ skaitose, kad jos nebÅ«tų antstolių nuraÅ¡omos skolų dengimui. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad skolintas lėšas jis investavo į vykdomÄ projektÄ (‑us), kadangi tikėjosi ne tik atgauti investuotus pinigus, bet ir gauti pelnÄ . Mano, kad pirmos instancijos teismas abstrakčiai vertina pareiÅ¡kėjo situacijÄ ir jo veiksmus, nes projektų vykdymas visada turi rizikÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, jog suvokė, kad turi įsipareigojimų bankui, tačiau jis viskÄ darė, kad tik gautų didesnes pajamas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais skundo argumentais.

23. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad vykdyti savo skolinių įsipareigojimų nebepajėgė nuo 2008 metų. Tačiau jau iÅ¡ esmės bÅ«damas nemokus 2010 m. balandžio 26 d. pareiÅ¡kėjas sudarė paskolos sutartį su kreditoriumi C. L.. Tuo pačiu laiku, kaip ir iÅ¡ kreditoriaus C. L., pareiÅ¡kėjas pasiskolino iÅ¡ Ž. M. didelę pinigų sumÄ , t. y. 160 900,94 Eur. Nors tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog pasiskolintas lėšas investavo į kitus projektus iÅ¡ kurių siekė gauti pelnÄ , o gavęs pelnÄ bÅ«tų atsiskaitęs su kreditoriais, tačiau tokie pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini deklaratyvaus pobÅ«džio.

Akcentuotina, jog atsakydamas į teismo užduodamus klausimus, pareiÅ¡kėjas negalėjo paaiÅ¡kinti į kokius konkrečius projektus lėšos buvo investuotos. Taip pat pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pasiskolintos lėšos buvo investuotos į konkrečius projektus (nepateikti piniginių lėšų pervedimo kvitai, sutartys, kurių pagrindu vykdyti projektai ar kiti objektyvÅ«s įrodymai). Be to, kaip nurodo pats pareiÅ¡kėjas, jis projektų vystymu užsiiminėjo ilgÄ laikÄ , todėl jis kaip verslininkas laikytinas savo srities profesionalu.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo nurodomi argumentai, jog projektus vykdė pasitikėdamas partneriais, todėl sutarčių nesudarė, vertintini kritiškai.

24. Dar daugiau, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas pinigines lėšas iÅ¡ kreditorių C. L. ir Ž. M. pasiskolino 2010-2012 metų laikotarpiu, o dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ kreipėsi 2022 m. rugsėjo 26 d. Tai reiÅ¡kia, kad nuo pinigų pasiskolinimo iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimo praėjo daugiau nei 10 metų, tačiau per šį laikotarpį pareiÅ¡kėjas nedėjo jokių pastangų, kad susidaręs įsiskolinimas bÅ«tų bent iÅ¡ dalies grÄ Å¾intas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju pagrindas taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto teisės normÄ yra bÅ«tent nesÄ Å¾iningas pasyvus pareiÅ¡kėjo elgesys (nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sÄ lygų jiems didėti sudarymas) per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo. PareiÅ¡kėjas paskutinius ne tik paskutinius trejus metus nedėjo jokių pastangų atsiskaityti su kreditoriais, kÄ jis ir pats pripažino teismo posėdžio metu teikdamas, jog nesidomėjo kaip vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas jo vykdomosiose bylose.

25. Be to svarbu atsižvelgti ir į tai, jog pareiškėjas nurodytu laikotarpiu (2012 – 2022 metų laikotarpių) dirbo bent 5 kitose įmonėse, kuriose užėmė direktoriaus pareigas, tačiau jo atlyginimas šiose įmonėse siekė nuo 22 Eur iki 140 Eur per mėnesį ir tik dirbdamas UAB „Trenita“, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. iš viso gavo 5 382,30 Eur, t. y. vidutiniškai po 1 345,57 Eur per mėnesį. Tai reiškia, kad pareiškėjas laikotarpiu, kai turėjo didelių skolinių įsipareigojimų, vietoje to, kad stengtis uždirbti kaip įmano daugiau pinigų bei stengtis iš dalies atsisakyti su kreditoriais, dirbo įmonėse direktoriumi iš esmės visuomeniniais pagrindais.

26. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas, dirbdamas UAB „Trenita“, 4 mėnesius gaudavo vidutiniÅ¡kai 1 345,57 Eur atlyginimÄ , kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę gauti didesnes pajamas, tačiau jokių pastangų tam nedėjo. Visi nurodyti pareiÅ¡kėjo veiksmai negali bÅ«ti pripažinti sÄ Å¾iningais FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės buvo nustatytos konkrečios aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjo sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo pasyvÅ«s veiksmai turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui.

27. Nors pareiškėjas mano, kad teismas šališkas jo atžvilgiu, kadangi neturėdamas jokių įrodymų, teismas darė išvadas, kas konkrečiai iš šeimos narių naudojasi automobiliais, teismas nenurodo, tiesiog nurodo-šeima. Tačiau šios aplinkybės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui neturi. Sutiktina, kad byloje nėra įrodymų, kas naudojasi UAB „Mėmelio stogai“ priklausančiais automobiliais, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad abiejų bendrovei priklausančių automobilių valdytojų nurodytas pareiškėjas, tačiau nei atskiruoju skundu, nei pirmosios instancijos teisme jis nenurodė, kokiu tikslu jam įmonėje reikalingi du automobiliai. Kaip minėta šie skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl teismo šališkumo.

28. Akcentuotina, jog atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas teigia, kad teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2012 metais UAB „Laisvas paukÅ¡tis“ turimos akcijos nebuvo perleistos UAB „Inter Lt“, kadangi toks sandoris neįvyko. Tačiau nutartyje teismas raÅ¡o, kad pareiÅ¡kėjas patvirtino, jog įvyko ir negalėjo nurodyti kam skirtos gautos lėšos. Pažymi, kad sandoris buvo atÅ¡auktas ir akcijų perleidimas neįvyko, o tai galima sužinoti iÅ¡ VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡o, kuris patvirtintų, jog akcijų pardavimo sandoris neįvyko. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡klausęs pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjas paneigė aplinkybes, jog 2012 metais UAB „Laisvas paukÅ¡tis“ turimos akcijos buvo perleistos UAB „Inter Lt“, o už tai pareiÅ¡kėjas gavo kokias nors lėšas. Teismas klaidingai įvertino Å¡ias bylos aplinkybes, todėl Å¡ie argumentai iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties Å¡alintini.

29. Ä®vertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines materialiÄ sias teisės normas susijusias su fizinio asmens bankroto iÅ¡kėlimo procedÅ«romis, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti jos nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jolanta Gailevičienė