Legislator Case Law & Legislation
22a62407-4e96-485b-ad35-e49d84a88515 AI generated

22a62407-4e96-485b-ad35-e49d84a88515 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 22a62407-4e96-485b-ad35-e49d84a88515
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I-532-281/2019 Teismo proceso Nr. 3-61-3-02751-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 7 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

22a62407-4e96-485b-ad35-e49d84a88515 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Atkreipė dėmesį, kad nuteistieji ne ilgiau kaip dvi valandas per dienÄ gali bÅ«ti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus. VÄ® „MÅ«sų amatai“ direktorius 2018-03-30 paskyrė pareiÅ¡kėjÄ dirbti PravieniÅ¡kių filialo Vilniaus padalinio darbininku (įstaigos valgykloje) virtuvės darbininku. Atsakovo atstovės teigimu, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, juose nėra konkretumo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-532-281/2019 Teismo proceso Nr. 3-61-3-02751-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 7 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas T. V. teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. I, b. l. 1–16). PaaiÅ¡kino, kad buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K ankÅ¡tomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2018-08-21. PareiÅ¡kėjui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktuose įtvirtintų minimalių reikalavimų.

Nurodo, kad sprendžiant dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto pažeidimo svarbu įvertinti, kad 1-oje sekcijoje buvo 24 taburetės, 12 daiktų spintelių 3 didelės spintos, stalas, sofa, Å¡ioje sekcijoje gyveno 24 asmenys, todėl tokios sÄ lygos trukdė ilsėtis, laisvai judėti, iÅ¡simiegoti. Dėl didelio nuteistųjų kiekio tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ , nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems patalpoje esantiems asmenims. Nebuvo užtikrinta suimtųjų (nuteistųjų) socialinių, reabilitacijos programų įgyvendinimas, neužtikrinta pakankamai kultÅ«ros, mokslo, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos renginių.

Nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, pareiÅ¡kėjas negalėjo sportuoti lauke, taip pat pakankamai sportuoti patalpose, nes tam nebuvo sudaryta sÄ lygų. Dėl Å¡ių aplinkybių praÅ¡o priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo įdarbintas atlikti maisto dalintojo darbus LukiÅ¡kių TI-K bei supažindintas su pareigybės apraÅ¡ymu. Nuo 2016-04-11 iki 2018-08-21 pareiÅ¡kėjas buvo priverstas kiekvienÄ dienÄ , įskaitant ir savaitgalius, nuo 5.30 val. iki 21.00 val. dirbti be poilsio dienų.

PareiÅ¡kėjas turėjo dalinti maistÄ â€“ pusryčius, pietus vakarienę. Padalinus maistÄ reikėdavo iÅ¡plauti postus, tualetus, duÅ¡us, kameras. Tekdavo maistÄ dalinti asmenims, kurie sirgo atvira tuberkuliozės forma, nebuvo iÅ¡duodamos apsaugos priemonės nuo tokių ligų apsisaugoti, t. y. pirÅ¡tinės, kepurės, kaukė ir pan. PareiÅ¡kėjui nebuvo suteikiama laisvų nuo darbo dienų, gaunama alga maža, o už virÅ¡valandžius niekas nemokėdavo. Kadangi iÅ¡duota darbo apranga buvo baltos spalvos, chalatÄ kas kartÄ tekdavo skalbti, tai buvo daroma savo lėšomis.

Administracija neapmokėjo ir nekompensavo tokių bÅ«tiniausių pirkinių. PareiÅ¡kėjas dirbo ne tik maisto dalintoju, bet jam visÄ dienÄ taip pat tekdavo neÅ¡ioti nuteistiesiems į kameras produktus iÅ¡ parduotuvės, siuntinius, drabužius, televizorius. Tekdavo tvarkyti korpusus, net ir tada kai nuo 2018-03-03 perėjo dirbti į UAB „Pontem“ virtuvės darbuotoju, pareiÅ¡kėjas vis tiek buvo priverstas dirbti kitus darbus. Nors bandė Å¡ių darbų atsisakyti, bet pareiÅ¡kėjui buvo grasinama, kad jis bus etapuotas į pataisos namus, o ten su juo bus susidorota.

Dėl Å¡ių aplinkybių praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 20 000 Eur. Dėl to, kad atsakovės atstovas neužtikrino, kad bÅ«tų laikomasi tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, nesistengė užtikrinti, kad pažeidimai bÅ«tų trumpalaikiai, teigia, kad papildomai turi bÅ«ti priteistinas 10 000 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (t.

I, b. l. 20–36). PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K negali daryti įtakos atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje asmenų skaičiui. Ä®staiga nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų bei nuteistųjų, kad palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkymÄ yra atsakingi patys kamerose laikomi asmenys. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius, darbo resursus. Gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dvejomis prisukamomis kėdėmis.

Atitinkamo dydžio stalas ir du suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau nei keturios lovos. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose neturi.

Gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra prilaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pareiškėjas turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje, žiūrėti filmus, gauti spaudos leidinius, lankytis bibliotekoje, kurioje galėjo naudotis ribota interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiose renginiuose.

LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) taip pat turi galimybę tenkinti dvasinius poreikius. PareiÅ¡kėjas dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose, laisvalaikiu vaikščiojo į sporto salę, skaitė žurnalus, naudojosi bibliotekos teikiamomis paslaugomis, žiÅ«rėjo filmus. PareiÅ¡kėjas 2017 m. birželio mėn. įgijo suvirintojo elektra rankiniu bÅ«du kvalifikacijÄ . PareiÅ¡kėjas nuo 2016-04-12 paskirtas į maisto dalintojo pareigas, nuo 2016-06-20 – į maisto dalintojo brigadininko pareigas, 2018-08-20 iÅ¡brauktas iÅ¡ dirbančiųjų nuteistųjų sÄ raÅ¡o, nes baigėsi teismo nuosprendžiu paskirtas bausmės atlikimo laikas.

Nuteistiesiems, kurie palikti dirbti Å«kio darbus, yra sudaryta atskira dienotvarkė, maistas Å¡iems asmenims atneÅ¡amas termosuose ir patiekiamas karÅ¡tas, nuteistieji jį valgo atskiroje valgykloje. Pažymėjo, kad maisto dalintojai dirba pagal grafikÄ , kuriame nustatytos darbo ir poilsio dienos, darbo dienų pietų pertraukos. PareiÅ¡kėjas neiÅ¡sakė pretenzijų dėl atliekamo darbo, visada stropiai dirbo, jam 2016-12-16 suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų dirbti.

Atkreipė dėmesį, kad nuteistieji ne ilgiau kaip dvi valandas per dienÄ gali bÅ«ti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus. VÄ® „MÅ«sų amatai“ direktorius 2018-03-30 paskyrė pareiÅ¡kėjÄ dirbti PravieniÅ¡kių filialo Vilniaus padalinio darbininku (įstaigos valgykloje) virtuvės darbininku. Atsakovo atstovės teigimu, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, juose nėra konkretumo.

Atsakovės atstovo LukiÅ¡kių TI-K atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimo bei darbo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K. Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiÅ¡kėjo skundo (praÅ¡ymo) atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį.

Pažymėtina, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje privalo tikrinti, ar nėra procesinės prielaidos, kuriai esant ginčo nagrinėjimas teisme yra negalimas, t. y. teismas privalo tikrinti, ar teisme nėra iÅ¡nagrinėtas ginčas, tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1194/2014). IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-459-561/2017 (teismo proceso Nr. 3-61-3-02076-2016-7), 2017-04-26 sprendimu pareiÅ¡kėjo T.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-04-11 patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė pareiÅ¡kėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Å is sprendimas įsiteisėjo 2017-05-27. Pažymėtina, kad nurodytoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kėlė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-04-11 atlyginimo, įskaitant ir sÄ lygas dėl minimalaus gyvenamojo ploto bei privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.

Nustačius nagrinėjamos bylos bei jau iÅ¡nagrinėtos administracinės bylos Nr. I-459-561/2017 dalyko, pagrindo bei Å¡alių tapatumÄ , teismas konstatuoja, kad nagrinėjama administracinė byla Nr. I-532-281/2019 dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ už kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2016-04-11 dėl minimalaus gyvenamojo ploto bei privatumo naudojantis sanitariniu mazgu nutrauktina. Dėl kitų kalinimo sÄ lygų galimų pažeidimų pareiÅ¡kėjo reikalavimas nagrinėtinas visa apimtimi.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamosios vietos plotas, be to, buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvė. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos higienos norma 134:2015 kaip ir iki 2015-10-31 galiojusi HN 76:2010 minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiÅ¡kėjas visÄ laikotarpį nuo 2016-04-12 iki 2018-08-21, iÅ¡skyrus tas dienas, kuriomis iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K buvo iÅ¡vykęs, buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K 1-ojoje sekcijoje.

Teismas pastebi, kad 1-osios sekcijos, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas visÄ ginčo laikotarpį, plotas yra 105,14 kv. m. Ginčo laikotarpiu Å¡ioje sekcijoje gyveno nuo 16 iki 22 asmenų, taigi matyti, kad vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimai pažeisti nebuvo. Vertinant ar ginčo laikotarpiu galėjo bÅ«ti pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, teismas pastebi, kad svarbi aplinkybė yra ta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas ne kamerų tipo patalpose, tačiau Å«kio padalinio gyvenamosios patalpos I-ojoje sekcijoje.

Pagal atsakovo pateiktus paaiÅ¡kinimus, matyti, jog nuteistieji, gyvenantys sekcijose, nėra suvaržyti patalpos, kurioje miega, ribomis. Jie turi galimybę lankyti sporto salę, kompiuterinę klasę, valgyklÄ , vaikščioti po lokalinio skyriaus teritorijÄ , dienos metu iÅ¡eiti į laukÄ . Sekcijose atlikti remontai, todėl patalpos erdvios, tvarkingos. Tualetai bei duÅ¡ai įrengti atskirose patalpose (t. I, b. l. 25). Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius praneÅ¡ime dėl pareiÅ¡kėjo skundo (t.

I, b. l. 189–192) nurodė, kad dienos metu gyvenamosios sekcijos dažniausiai bÅ«na tuščios, nes yra nerakinamos, tad dauguma nuteistųjų bÅ«na lauke ar dalyvauja socialinės, psichologinės reabilitacijos programose, nuteistieji į sekcijas sueina tik pernakvoti. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl privatumo pažeidimo, naudojantis atskirose patalpose įrengtu sanitariniu mazgu. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodomi teiginiai yra deklaratyvaus ir Å¡abloninio pobÅ«džio, o atsakovės atstovas pateikė paaiÅ¡kinimus bei duomenis, kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais bei vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas buvo užtikrintas, teismas Å¡iais aspektais LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų nenustato.

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad svarbu įvertinti, jog 1-oje sekcijoje buvo 24 taburetės, 12 daiktų spintelių 3 didelės spintos, stalas, sofa, Å¡ioje sekcijoje gyveno 24 asmenys, todėl tokios sÄ lygos trukdė ilsėtis, laisvai judėti, iÅ¡simiegoti, teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016-10-20 sprendime byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais, tačiau Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų dėl kamerų aprÅ«pinimo baldais. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam nebuvo užtikrinta suimtųjų (nuteistųjų) socialinių, reabilitacijos programų įgyvendinimas, neužtikrinta pakankamai kultÅ«ros, mokslo, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos renginių. Nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, pareiÅ¡kėjas negalėjo sportuoti lauke, taip pat pakankamai sportuoti patalpose, nes tam nebuvo sudaryta sÄ lygų.

Vadovaujantis BVK 136 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja pataisos įstaigų administracija. Pagal BVK 57 straipsnio 2 dalį, socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga bei atsakovo pateiktais paaiškinimais, kuriais šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dalyvavo daugelyje socialinių, reabilitacinių programų, sporto renginių, siekė įgyti naujų profesinių, sportinių, socialinių, psichologinių įgūdžių. Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2017-03-06 prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas leisti dalyvauti kultūriniame projekte „Žalia oazė“, kurios metu galės auginti daržoves (t.

I, b. l. 55). Pagal LukiÅ¡kių TI-K pateiktus paaiÅ¡kinimus, Personalo skyriaus vyresniosios specialistės (juriskonsultės) praneÅ¡ime nurodytus duomenis (t. I, b. l. 189–192) matyti, kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo ne tik aukščiau nurodytame projekte, bet ir daugelyje kitų įvairaus pobÅ«džio renginių, taip pat laisvalaikiu vaikščiojo į sporto salę, naudojosi bibliotekos teikiamomis paslaugomis, skaitė žurnalus, žiÅ«rėjo laidas, meninius filmus. Apibendrindamas pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K, teismas pažymi, kad neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto, sanitarinio mazgo įrengimo, kamerų įrengimo, programų, užsiėmimų organizavimo nenustatyta.

Dėl darbo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) 111 straipsniu, darbas yra viena iÅ¡ nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartyje Nr. A146-1396/2011, Å¡ios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruoÅ¡ti asmenį integracijai į visuomenę bei iÅ¡mokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikÅ¡mę jų pataisos procese. IÅ¡ BVK antrojo skirsnio normų visumos matyti, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas yra skirstomas į mokamÄ darbÄ (tokiam darbui yra taikomos BVK 131 straipsnio nuostatos dėl jo apmokėjimo) ir nemokamÄ darbÄ (tokį darbÄ reglamentuoja BVK 134 straipsnis). Nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas (LVAT 2013-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013).

IÅ¡ nuoseklios LVAT praktikos, kylančios iÅ¡ tarptautinių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, matyti, kad nuteistųjų įtraukimas į darbus įstatymų nustatyta tvarka draudžiamu priverčiamu darbu nelaikomas (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A146-1956/2012; Nr. A143-1449/2013 ir kt.). BVK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aÅ¡tuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžiÄ ir pabaigÄ nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis Å¡io kodekso 117 straipsnio nuostatomis.

Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali bÅ«ti skiriami dirbti Å¡venčių ir poilsio dienomis, iÅ¡skyrus darbo įstatymuose numatytus atvejus. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sÄ lygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitÄ .

Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba Å¡ios dienos pridedamos prie atostogų (Bausmių vykdymo kodekso 128 straipsnio 2-3 dalys). Darbo kodekso (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2013-08-20) 147 straipsnio 6 dalis nustato, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Nuo 2014-07-01 įsigaliojusi teisės akto redakcija papildomai įtvirtino, kad apskaitos žiniaraščiuose turi bÅ«ti atskirai nurodoma virÅ¡valandinių darbų trukmė, dirbto darbo laiko trukmė poilsio ir Å¡venčių dienomis, naktį bei nukrypimai nuo normalių darbo sÄ lygų, arba Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinė forma ir Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos apraÅ¡as patvirtinti Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 (teisės akto 2006-11-10 redakcija). Remiantis byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, nustatyta, kad iÅ¡vadoje dėl nuteistojo palikimo atlikti Å«kio darbus 2016-04-08 nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas Å«kio darbus dirbti gali (t. I, b. l. 45). PareiÅ¡kėjas 2016-03-31 pasirašė pasižadėjimÄ , kuriuo sutiko laisvės atėmimo bausmę atlikti LukiÅ¡kių TI-K Å«kio bÅ«ryje (t.

I, b. l. 46). PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016-04-12 įsakymu nuo įsakymo priėmimo dienos paskirtas atlikti Å«kio darbus (maisto dalintojo pareigas) LukiÅ¡kių TI-K, nustatant 0,48 dydžio atlyginimo per mėnesį koeficientÄ (t. I, b. l. 48). LukiÅ¡kių TI-K direktorius 2016-06-20 įsakymu perkėlė pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ maisto dalintojo, į maisto brigadininko pareigas, nustatydamas mėnesinio atlyginimo koeficientÄ 0,55 (t. I, b. l. 57). PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016-12-16 įsakymu Nr. 105-60 (t.

I, b. l.

41) pareiÅ¡kėjui suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos už LukiÅ¡kių TI-K ribų dirbti. PareiÅ¡kėjas 2017-04-11 iÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡ytinį sutikimÄ atlikti darbus už LukiÅ¡kių TI-K teritorijos ribų (t. I, b. l. 54), o 2017-08-08 iÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡ytinį sutikimÄ dirbti už LukiÅ¡kių TI-K teritorijos ribų neatlygintinai (t. I, b. l. 52). LukiÅ¡kių TI-K 2018-03-30 įsakymu nuo 2018-04-01 atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ maisto dalintojo brigadininko pareigų, dėl to, kad jis įsidarbino VÄ® „MÅ«sų amatai“ (t. I, b. l.

50) ir tos pačios dienos įsakymu leido pareiÅ¡kėjui dirbti VÄ® „MÅ«sų amatai“ (t. I, b. l. 51). VÄ® „MÅ«sų amatai“ PravieniÅ¡kių filialo direktorius 2018-03-30 paskyrė pareiÅ¡kėjÄ nuo 2018-04-01 į PravieniÅ¡kių filialo Vilniaus padalinio darbininko (įstaigos valgykloje) laikininko pareigas, taikant 0,48 apmokėjimo koeficientÄ (t. I, b. l. 59). PareiÅ¡kėjas 2018-04-05 kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių su praÅ¡ymu leisti dirbti įmonėje „MÅ«sų amatai“ virtuvės darbininku (t.

I, b. l. 49). LukiÅ¡kių TI-K direktorius 2018-08-20 įsakymu iÅ¡braukė pareiÅ¡kėjÄ nuo 2018-08-21 iÅ¡ nuteistųjų, paliktų LukiÅ¡kių TI-K atlikti Å«kio darbus, sÄ raÅ¡o (t. I, b. l. 58). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, jog privalėjo dirbti įvairius darbus, nesusijusius su maisto dalintojo pareigų vykdymu, t. y. jam teko iÅ¡plauti postus, tualetus, duÅ¡us, kameras, tekdavo neÅ¡ioti nuteistiesiems į kameras produktus iÅ¡ parduotuvės, siuntinius, drabužius, televizorius.

Teigia, kad tekdavo tvarkyti korpusus, net ir tada kai nuo 2018-03-03 perėjo dirbti į UAB „Pontem“ virtuvės darbuotoju. Remiantis į bylÄ pateiktu Nuteistojo asmens, atliekančio maisto dalintojo darbus, pareigybės apraÅ¡ymo (t. I, b. l. 47) 6.2 punktu, Å¡ias pareigas einantis asmuo įsipareigoja vykdyti įstaigos pareigÅ«nų nurodymus pristatant parduotuvėje pirktas prekes bei gautus siuntinius į rėžiminę zonÄ suimtiesiems ir nuteistiesiems. Be to, pagal 6.7 punktÄ , toks asmuo privalo palaikyti darbo vietoje Å¡varÄ bei tvarkÄ , o be kita ko, vykdyti kitus įstaigos pareigÅ«nų teisėtus reikalavimus bei nurodymus (6.8 punktas).

Pažymėtina, kad Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 73.6. punktas nustato, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas. Be to, BVK 134 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų įtraukimÄ Ä¯ nemokamus darbus. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nemokant už darbÄ , nuteistieji gali bÅ«ti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minėtus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dienÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodyti papildomi tvarkymo darbai, pristatymas parduotuvėje pirktų prekių bei gautų siuntinių į rėžiminę zonÄ suimtiesiems ir nuteistiesiems laikytini darbais, kurie gali bÅ«ti skiriami dirbti nuteistiesiems ir suimtiesiems vadovaujantis BVK 134 straipsniu bei numatyti pareigybės apraÅ¡yme. Todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirdama minėtus darbus, LukiÅ¡kių TI-K administracija nepagrįstai praplėtė maisto dalintojo ar maisto dalintojo brigadininko funkcijas.

PareiÅ¡kėjo nurodomi papildomi darbai jau perėjus dirbti į VÄ® „MÅ«sų amatai“, t. y. nuo 2018-04-01, nesudaro pagrindo vertinti LukiÅ¡kių TI-K veiksmų teisėtumo Å¡iuo laikotarpiu, nes atsakomybė už darbo sÄ lygas perėjo pareiÅ¡kėjo darbdaviui VÄ® „MÅ«sų amatai“. IÅ¡ pateiktų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjo darbo laikÄ ginčo laikotarpiu apskaitė Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiais.

Taigi pareiškėjo darbo laikas buvo apskaitomas teisės aktų nustatytos firmos darbo laiko apskaitos dokumentuose. Atsakovės atstovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. sausio mėn. dirbo 22 dienas per mėnesį, kitos dienos pareiškėjui skirtos poilsiui (t. I, b. l. 64–65). Pagal 2018 m. vasario mėn. apskaitos žiniaraštį matyti, kad pareiškėjas dirbo 19 dienų, o likusias dienas ilsėjosi (t. I, b. l. 66–67). 2018 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad pareiškėjas 22 dienas dirbo, likusios dienos laisvos (t.

I, b. l. 68–69). Teismas pastebi, kad darbo valandų skaičius per dienÄ yra nustatytas Nuteistųjų, paliktų LukiÅ¡kių TI-K atlikti Å«kio darbus, dienotvarkėje, patvirtintoje LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2015-05-27 įsakymu, pagal kuriÄ , maisto dalintojai dalina pusryčius korpusuose darbo dienomis nuo 6.10 val. iki 7.00 val., poilsio dienomis – nuo 7.10 val. iki 7.40 val., pietų dalinimas korpusuose vyksta tiek darbo, tiek poilsio dienomis tuo pačiu laiku – nuo 12.10 val. iki 13.30 val., nuo 14.30 val. iki 15.00 val. atliekamas pietų dalinimas priežiÅ«ros poste Nr. 8, darbo pabaiga nurodyta 16.45 val. tuo metu grįžtama į gyvenamÄ sias sekcijas, o vakarienės dalinimas vyksta tiek darbo dienomis, tiek poilsio dienomis tuo pačiu laiku, t. y. nuo 17.30 val. iki 18.30 val. po to, vakarienė dalinama priežiÅ«ros poste Nr. 8, nuo 19.00 val. iki 19.30 val.

IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad realiai maisto dalintojo pareigos faktiÅ¡kai darbo dienomis atliekamos 4 val. 10 min, o poilsio dienomis – 3 val. 50 min. Kaip minėta, į maisto dalintojo pareigas įeina ir papildomų darbų atlikimas (t. I, b. l. 47), taip pat kaip ir į maisto dalintojo brigadininko pareigas (t. I, b. l. 56), todėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbo laikas nurodomas darbo dienomis – nuo 6.10 val. iki 9.10 val., 12.00 val. iki 15.00 val., 17.00 val. iki 19.00 val., savaitgaliais bei Å¡venčių dienomis – 7.10 val. iki 10.10 val., 12.00 val. iki 15.00 val., 17.00 val. iki 19.00 val., kas sudaro ne daugiau kaip 8 val. darbo valandų per dienÄ .

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas teigdamas, kad jam teko dirbti nuo 5.30 val. iki 21.00 val. ne tik, kad niekaip Å¡ių savo teiginių nepagrindė, tačiau ir byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga tokius teiginius paneigia. PareiÅ¡kėjas taip pat nedetalizavo ar visomis dienomis jis turėjo dirbti tokius jo nurodomus virÅ¡valandžius, kiek tai tęsėsi, ar tai buvo ilgalaikiai darbo sÄ lygų pažeidimai ar vienkartiniai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas per visÄ darbo maisto dalintojo bei maisto dalintojo brigadininko pareigose laikotarpį nereiÅ¡kė nei vieno prieÅ¡taravimo, praÅ¡ymo ar reikalavimo LukiÅ¡kių TI-K administracijai.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas sutiko iÅ¡ maisto dalintojo pareigų bÅ«ti perkeltas į maisto dalintojo brigadininko pareigas, LukiÅ¡kių TI-K tarnybiniame praneÅ¡ime pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas niekada neiÅ¡sakė pretenzijų dėl atliekamo darbo, visuomet pavyzdingai bei stropiai dirbdavo (t. I, b. l. 191–192). Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo darbÅ¡tumÄ bei jo motyvacijÄ dirbti, jam nuo 2016-12-16 buvo suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų.

Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomų aplinkybių šabloninį pobūdį, aukščiau aptartus rašytinius įrodymus bei Lukiškių TI-K su pareiškėjo darbo funkcijų atlikimu susijusias aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjo nurodomais aspektais. Vertinant pareiškėjo nusiskundimus dėl darbo priemonių išdavimo, pastebėtina, kad maisto dalintojams Lukiškių TI-K išduoda baltus chalatus bei pirštines.

Nors pareiÅ¡kėjo teigimu tokia darbo apranga yra netinkama, pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja kokios spalvos darbo apranga maisto dalintojams turėtų bÅ«ti iÅ¡duodama. PareiÅ¡kėjui turint nusiskundimų dėl netinkamos maisto dalintojo aprangos bei neiÅ¡duodamų darbo priemonių jis turėjo teisę teikti skundus LukiÅ¡kių TI-K administracijai, tačiau, kaip minėta, to per visÄ darbo laikotarpį nei karto nedarė. Be to, pareiÅ¡kėjas tokios nurodomos aplinkybės dėl darbo aprangos visiÅ¡kai neindividualizavo, nenurodė kokiÄ neturtinę žalÄ tai jam galėjo sukelti.

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra užfiksuota, kad jis būtų susirgęs kokia nors užkrečiama liga. Be to, pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui kilus sveikatos sutrikimų, jis tuojau pat buvo atleidžiamas nuo darbo atitinkamais laikotarpiais. Taigi matyti, kad Lukiškių TI-K ėmėsi priemonių asmenų, atliekančių maisto dalintojo ir maisto dalintojo brigadininko pareigas, higienos užtikrinimo tokiu būdu, kad tai nedarytų įtakos jų einamoms pareigoms.

Todėl dėl nurodytų aplinkybių ir papildomai atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo skundo argumentų deklaratyvų pobÅ«dį, neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K nenustatyta. Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas.

Kadangi LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta, laikytina, kad atsakovės atstovų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: Nutraukti administracinę bylÄ Nr. I-532-281/2019 pagal pareiÅ¡kėjo T. V. skundÄ dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ už kalinimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2016-04-11 dėl minimalaus gyvenamojo ploto bei privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo.

Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo T. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Mefodija Povilaitienė