22a4acf4-eab2-434e-9428-d164aaecf130 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                           Civilinė byla Nr. e2S-190-755/2017teisėja Šarūnė Butkuvienė                         Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00994-2016-1                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4., 3.3.2.5. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2017 m. vasario 28 d.

  Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J. L., A. J. ir J. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-11-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1150-1000/2016, kuria civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nutraukta, n u s t a t ė :             I. Ginčo esmė 1.

PareiÅ¡kėjai prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie, faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti, po tėvo J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimÄ . Palikėjas J. L. nebuvo sudaręs testamento. Po tėvo mirties pareiÅ¡kėjai žodiniu susitarimu susitarė dėl tėvo palikimo, t. y. pareiÅ¡kėjas J. L. pasiėmė arklį, kurį laikė iki jo nugaiÅ¡imo pas save, naudojosi 0,85 ha žemės sklypu, jame įsirengė motokroso trasÄ , pasiėmė žemės Å«kio padargus; pareiÅ¡kėja A.

J. pasiėmė karvę, kuriÄ laikė iki jos nugaiÅ¡imo, naudojosi 1,27 ha žemės sklypu; pareiÅ¡kėja J. Å . pasiėmė piniginę su joje buvusiais pinigais. Å io juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimui, visiÅ¡kam paveldėjimo teisės įgyvendinimui.2. Suinteresuotas asmuo G. J. su pareiÅ¡kimu nesutiko, kadangi įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-21-500/2016, Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-718-227/2016) nustatyta, kad po palikėjo J.

L., mirusio (duomenys neskelbtini), jo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti priėmė E. L., o po jos mirties – E. L. palikimÄ priėmė G. J.. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, G. J. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas ir Å¡io liudijimo pagrindu VÄ® Registrų centre įregistruota G. J. nuosavybė į pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme nurodytÄ turtÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-11-22 nutartimi civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nutraukta.4.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 pažymėta, kad tuo atveju, kai palikimÄ , nepriklausomai nuo jo priėmimo bÅ«do, yra priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai, nėra pagrindo atsisakyti nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl palikimo priėmimo arba palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Tik tuo atveju, jeigu į turtÄ , kuriam pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti palikimo priėmimo arba palikimo atsiradimo vietos faktÄ , yra kitam įpėdiniui iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, ypatingosios teisenos tvarka toks faktas negali bÅ«ti nustatomas, nes jis tiesiogiai susijęs su Å¡io liudijimo nuginčijimu.

Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis analogija (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, – bylÄ nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti, kad jie priėmė J. L. palikimÄ , faktiÅ¡kai jį pradėdami valdyti, į kurį jau yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas suinteresuotam asmeniui. Byloje nustatyta, kad 2016-08-11 G. J. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. 6701, kuriame nurodyta, kad J.

L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turtÄ paveldi dukra G. J., paveldimÄ turtÄ , kuriam iÅ¡duotas Å¡is liudijimas sudaro žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e yra duomenys, jog Å¡ie žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., asmeninės nuosavybės teise priklauso G.

J. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukurs teisinių pasekmių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), kadangi nėra nuginčytas G. J. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumas. PareiÅ¡kėjai apie paveldėjimo teisės liudijimÄ sužinojo tik tuomet, kai gavo atsiliepimÄ iÅ¡ suinteresuoto asmens. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ypatingÄ ja teisena pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas nustatyti faktas negali bÅ«ti nustatomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-11-22 nutartį, praÅ¡o teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ G. J. pareiÅ¡kėjų naudai 250 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai už atskirojo skundo paruoÅ¡imÄ apmokėti.   8. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad po J. L. mirties liko įvairus turtas, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas tik į dalį palikimo – tris žemės sklypus ir neiÅ¡duotas į gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., į pinigus (12000 Lt) , arklį, žemės Å«kio technikÄ .

9. PareiÅ¡kėjai teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos .10. Teigia, kad teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos, nes praÅ¡oma nustatyti juridinį faktÄ dėl palikimo dalies, į kuriÄ nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo. Teigia, tai yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas 2013-10-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013.

11. Teismas neteisingai nurodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs teisinių pasekmių, nes pareiškėjai turi teisę reikalauti, kad jiems būtų perduota iš jiems priklausančio, kito įpėdinio priimto turto tai, kas išliko natūra. Šio ginčo atveju turi būti taikoma CK 5.57 straipsnio 2 dalies analogija.

12. Be to, tvirtina, kad G. J. paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas neteisėtai – jis nebuvo iÅ¡duotas pagal palikimo atsiradimo vietÄ , o G. J. apie pareiÅ¡kėjų nurodomas aplinkybes žinojo, nes byloje Nr. 2YT-21-500/2016 rašė atsiliepimus.13. Pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, dėl ko ji grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

14. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ G. J. praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį palikti galioti.

15. Nurodo, kad po tėvo J. L. mirties visÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ paveldėjo jo sutuoktinė, po kurios mirties visÄ turtÄ paveldėjo G. J.. Nurodo, kad ji, G. J., vykdydama įsiteisėjusį Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2YT-21-500/2016, kreipėsi į notarÄ , kuris iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tuo tarpu pareiÅ¡kėjai, pralaimėję civilinę bylÄ , pakartotinai teikia praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl to paties turto, tarp tų pačių Å¡alių ir tuo pačiu pagrindu, tik įgalioję A.

L.. Pažymi, kad civilinės bylos nr. 2YT-21-500/2016 nagrinėjime pareiškėjai aktyviai dalyvavo, joje buvo vertinamos, sklypų, gyvulių prižiūrėjimo aplinkybės.  Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas tenkinamas.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados             16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).17. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto (palikimo priėmimo pradėjus turtÄ valdyti) nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.18. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukurs teisinių pasekmių, kadangi nenuginčytas jau iÅ¡duoto (G.

J.) paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumas. Dėl tokios priežasties teismas sprendė, kad pareiškėjų prašomas nustatyti faktas negali būti nustatomas.19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir klaidingai pritaikė procesinės teisės normas.

20. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į tai, kad iÅ¡ pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo turinio esmės matyti, jog pareiÅ¡kėjų yra praÅ¡oma pasisakyti dėl palikimo, t. y. konkretaus turto, priėmimo, į kurį paveldėjimo teisės liudijimas turimais duomenimis neiÅ¡duotas. Suinteresuotas asmuo G. J. pirmosios instancijos teismui pateikė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 2016-08-11, iÅ¡ kurio matyti, kad į G.

J. paveldimÄ turtÄ nepateko dalis pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime nurodomo turto, kurį jie siekia paveldėti, o bÅ«tent pinigai, gyvuliai, žemės Å«kio technika – padargai ir namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r. Tuo tarpu iÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas dėl Å¡io paminėto turto, niekaip nepasisakė, nors, sutinkamai su kasacinio teismo formuojama praktika, privalėjo tai padaryti - spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, t. y. ar pareiÅ¡kėjai priėmė palikimÄ jį pradėdami faktiÅ¡kai valdyti ar to nepadarė.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, teisėjų kolegija konstatavo, kad jeigu į turtÄ yra kitam įpėdiniui iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali bÅ«ti nustatytas (CK 5.8 straipsnis) tais atvejais, kai praÅ¡oma nustatyti juridinį faktÄ dėl viso palikimo ar jo dalies, į kuriuos jau iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo.

Nurodyta taisyklė negalioja, jei praÅ¡oma nustatyti juridinį faktÄ dėl palikimo dalies, į kuriÄ nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo. Vien aplinkybė, kad įpėdiniui (keletui jų) yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį palikėjo turto, pati savaime neužkerta galimybės kitiems įpėdiniams kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinį faktÄ dėl likusios nepaveldėtos (į kuriÄ neiÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas) turto dalies priėmimo.22.

Taip pat kasacinis teismas toje pačioje nutartyje yra nurodė, kad tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2dalis); ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

Dėl to kiekvienu atveju, kai praÅ¡oma nustatyti juridinį faktÄ dėl dalies palikimo priėmimo ir teismui žinoma, kad į dalį palikimÄ sudarančio turto iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, teismas, be kitų aplinkybių, turi nustatyti ir vertinti, į kokiÄ turto dalį buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas ir dėl kokios turto dalies faktinio valdymo praÅ¡oma nustatyti juridinį faktÄ , tam, jog bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar pareiÅ¡kėjas ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į teismÄ ne dėl tos palikimo dalies, į kuriÄ jau yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Tokių aplinkybių nustatymas nepripažintinas palikto turto kiekio, jo dalių nurodymu ar konstatavimu (įvardijimu), t. y. paveldėtino turto identifikavimu, kurio teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, neatlieka.

23. Taigi, atsižvelgus į kasacinio teismo praktikÄ bei nagrinėjamojoje byloje esančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismui tinkamai neįvertinus į bylÄ pateikto 2016-08-11 G. J. iÅ¡duoto Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V. J. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, pagal kurį G. J. iÅ¡duotas paveldėjimo teisiės liudijimas tik dalį J. ir E. L. turto, daroma iÅ¡vada, kad liko neiÅ¡spręsta pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo dalis dėl kito galimo palikėjų turto, į kurį pareiÅ¡kėjai siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Dėl paminėto yra pagrindas naikinti skundžiamÄ nutartį ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

24. Atkreipiamas pirmosios instancijos teismo dėmesys, jog nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo reiktų nustatyti, kokį kitÄ (apart tÄ , kuriam iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas) turtÄ paliko palikėjas J. L., ar jį apeliantai kaip palikimÄ priėmė, koks turtas kaip galimai priimtas palikimas buvo iÅ¡likęs pareiÅ¡kimo pateikimo dienai, nes iÅ¡ esmės turi bÅ«ti pasisakoma ar pareiÅ¡kimo pateikimo teismui dienÄ nesant turto, kuris galėtų bÅ«ti paveldėtas, praÅ¡omas nustatyti faktas sukurs pareiÅ¡kėjams teisines pasekmes.

Jeigu tokio turto nebÅ«tų, spręstina, ar toks juridinę reikÅ¡mę turintis faktas gali bÅ«ti nustatomas.25. Perduodant civilinę bylÄ apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodoma, kad Å¡ia nutartimi nėra niekaip nusprendžiama dėl turto, kuriam jau iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, kitaip nei Å¡iame liudijime nurodyta , kadangi pats liudijimas neginčijamas.26. Dėl skundo argumentų dėl to ar tinkamas notaras iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ , dėl CK 5.57 straipsnio 2 dalies analogijos taikymo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes reikalavimas iÅ¡ esmės Å¡ios instancijos teisme nenagrinėjamas, o sprendžiant tik procesinį klausimÄ ( kaip skundžiamos nutarties atveju) Å¡ie motyvai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

27. Nors atskirasis skundas yra tenkinamas, o pareiÅ¡kėjai nurodo, jog patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡iam skundui paruoÅ¡ti ir praÅ¡o jų atlyginimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å¡ioje proceso stadijoje atlyginimo, kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas iÅ¡sprendus ginÄÄ iÅ¡ esmės ( CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Teisėjas                                                     Eigirdas Činka