2025-04-09 Nr. AB-6201-3-61-3-03674-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-245-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03674-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. J. C. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui A. J. C. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. J. C. 128,16 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas ir 1,89 Eur valstybės išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 23 d. sprendimu patenkino pareiškėjo prašymą iš dalies – priteisė iš atsakovo A. J. C. Lietuvos valstybei 128,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, išdėstė sprendimo vykdymą šešiems mėnesiams, įpareigojant A. J. C. priteistą 128,16 Eur sumą Lietuvos valstybei sumokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 21,36 Eur, atmetė kitą pareiškėjo prašymo dalį.

Teismo sprendimas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 straipsnio 8 dalimi, atsakovui įteiktas 2024 m. spalio 25 d.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose 2024 m. gruodžio 10 d. (pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą) gautas atsakovo A. J. C. apeliacinis skundas dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 23 d. sprendimo panaikinimo bei prašymas atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą.

Prašyme atsakovas nurodė, kad jis gavo skundžiamą teismo sprendimą 2024 m. gruodžio 9 d., todėl prašo teismo atnaujinti terminą paduoti skundą, nes jis yra praleistas nežymiai (tik 10 darbo dienų). Atsakovas taip pat teigė, kad jis praleido terminą paduoti apeliacinį skundą ir dėl užimtumo (kitos bylos) bei dėl amžiaus ir sveikatos (garbus amžius). Atsakovo įsitikinimu, nurodytos priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi netenkino atsakovo A. J. C. prašymo dėl termino atnaujinimo paduoti apeliacinį skundą ir atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą.

Teismas nurodė, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai priėmė ir paskelbė ginčijamą sprendimą 2024 m. spalio 23 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, buvo 2024 m. lapkričio 22 d. Apeliacinis skundas pateiktas 2024 m. gruodžio 10 d., t. y. žymiai praleidus ABTĮ nustatytą apeliacinio skundo pateikimo teismui terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), (toliau – ir Taisyklės) paslaugų gavėjas aktyvuoja LITEKO VEP posistemio paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęs šių taisyklių nustatyta tvarka, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas). Pagal Taisyklių 32 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis gauna procesinius dokumentus į savo paskyrą. Paslaugų gavėjas informuojamas apie tai elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu.

Patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas nustatė, kad A. J. C. yra užsiregistravęs LITEKO VEP posistemyje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, tokiu būdu asmuo (šiuo atveju A. J. C.) sutiko gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Taigi, siunčiant A. J. C. procesinius dokumentus nurodytu būdu, laikomasi minėtų teisės aktų nuostatų.

ABTĮ 74 straipsnio 8 dalyje numatyta tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Teismas nurodė, kad iš LITEKO matyti, jog Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimas atsakovui A. J. C. buvo išsiųstas 2024 m. spalio 24 d. Kadangi 2024 m. spalio 24 d. buvo ketvirtadienis, t. y. darbo diena, yra laikoma, jog teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti 2024 m. spalio 25 d., o ne 2024 m. gruodžio 9 d. Vien tai, kad atsakovas perskaitė sprendimą 2024 m. gruodžio 9 d., nereiškia, kad sprendimas jam buvo įteiktas šią dieną.

Teismas vertino atsakovo nurodytą aplinkybę – teismo sprendimo uždelstą gavimą – kaip subjektyvaus pobūdžio ir negalinčia būti pripažįstama svarbia, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Be to, administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmosios instancijos teisme, skundžiami apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo, o ne nuo įteikimo.

Teismo vertinimu, atsakovo veiksmai, t. y. jo užimtumas kitoje byloje, yra jo valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino praleidimo priežastis, ši aplinkybė objektyviai netrukdė jam laiku kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, garbus amžius, netinkamos procesinės gynybos pasirinkimas ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo gali įgyvendinti savo teises per atstovą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-531/13 ir kt.).

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių medicininių išrašų, patvirtinančių, kad atsakovas sirgo tuo metu, kada jam buvo siunčiamas ginčijamas teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimas, ar jo sveikata neleido jam susipažinti su teismo 2024 m. spalio 24 d. siųstu per EPP dokumentu bei laiku parengti apeliacinį skundą.

Apibendrinęs teismas pripažino, kad ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas dėl subjektyvių, nuo asmens valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių. Teismas, netenkinęs prašymo dėl termino atnaujinimo, atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

III. Atsakovas A. J. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir išspręsti ginčo tarp šalių klausimą iš esmės.

Atsakovas grindžia atskirąjį skundą argumentais, kad jis gavo skundžiamą teismo sprendimą tik 2024 m. gruodžio 9 d., todėl terminas paduoti apeliacinį skundą yra praleistas nežymiai (tik 10 darbo dienų). Taip pat teigia, kad jis praleido terminą ir dėl užimtumo (kitos bylos) bei dėl amžiaus ir sveikatos (garbus amžius). Nurodytos priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, atmesti atsakovo atskirąjį skundą.

Pareiškėjas pritaria teismo išvadai, kad atsakovo veiksmai, t. y. jo užimtumas kitoje byloje, yra jo valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino praleidimo priežastis, ši aplinkybė objektyviai netrukdė jam laiku kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu. Byloje nėra jokių medicininių išrašų, patvirtinančių, kad atsakovas sirgo ar jo sveikata neleido jam susipažinti su teismo siųstu per EPP dokumentu bei laiku parengti apeliacinį skundą.

Atsakovas yra užsiregistravęs LITEKO VEP posistemyje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, tokiu būdu asmuo sutiko gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Būdamas atidus ir rūpestingas, jis galėjo patikrinti savo paskyrą ir įsitikinti, ar nėra gauti nauji procesiniai dokumentai byloje.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliacinį skundą ir atsisakyta priimti atsakovo apeliacinį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad priežastys, dėl kurių atsakovas praleido terminą, nėra svarbios ir objektyvios bei sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą.

Atsakovas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jis praleido terminą dėl svarbių ir ne nuo jo valios bei veiksmų priklausiusių priežasčių.

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atskirojo skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, jog, pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, gali atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2024 m. spalio 23 d., todėl pareiškėjas galėjo pateikti apeliacinį skundą iki 2024 m. lapkričio 22 d. įskaitytinai. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo per EPP 2024 m. gruodžio 10 d., t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.

Nors atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimas jam buvo įteiktas tik 2024 m. gruodžio 9 d., nagrinėjamu atveju, remiantis LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimas atsakovui A. J. C. buvo įteiktas 2024 m. spalio 25 d. Atsakovas yra užsiregistravęs LITEKO VEP posistemyje, jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimas atsakovui buvo siunčiamas į jo LITEKO VEP posistemio paskyrą. Taigi atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo pareigą patikrinti savo paskyrą ir įsitikinti, ar nėra gauti nauji procesiniai dokumentai.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo ir kitas termino praleidimo priežastis, t. y. dėl užimtumo kitoje byloje, garbaus amžiaus ir sveikatos būklės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino paduoti skundą praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016 ir kt.).

Taigi teismas kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog būtent laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d. jis sirgo ir kad jo sveikatos būklė apribojo galimybes jam pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis į teismą nustatyta tvarka, siekiant apginti galbūt pažeistas teises. Esant tokiai situacijai, atsakovo nurodyta priežastis, kad jis praleido terminą dėl sveikatos būklės, negali būti vertinama kaip pakankama priežastis atnaujinti praleistą terminą.

Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, t. y. užimtumas kitoje byloje, garbingas amžius pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nes asmuo gali įgyvendinti savo teises per atstovą.

Nesant duomenų apie objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino paduoti apeliacinį skundą ir atsisakė priimti jį.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nėra pagrindo ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais, todėl ji paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo A. J. C. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis