2023-03-08 Nr. AB-5321-3-61-3-01692-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1353-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01692-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. N. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. balandžio 14 d. rašto Nr. S-977 „Dėl Jūsų 2021-03-01 ir 2021-03-04 reikalavimų“ (toliau – ir Raštas) 1–7 ir 10–12 punktus. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. vasario 1 d. raštu „Dėl susipažinimo su tyrimo bylos dokumentais“ ji kreipėsi į Tarnybą su prašymu sudaryti sąlygas susipažinti su jos šeimos atžvilgiu atlikto (atliekamo) tyrimo byla ir jame esančiais duomenimis nuo 2020 m. gegužės 6 d., sudarant galimybę pasidaryti dokumentų (duomenų) kopijas. Tarnybos skyrius 2021 m. vasario 22 d. išsiuntė raštą Nr. 1SD-1807 „Dėl prašymo“ ir jame nurodė, kad pareiškėjai leista susipažinti su tyrimo bylos duomenimis ir bus sudaryta galimybė pasidaryti dokumentų kopijas. 2021 m. vasario 24 ir 25 d. nuvykusi į Tarnybos skyrių ir susipažinusi su gautais dokumentais, pareiškėja pamatė, kad byloje nėra tarnybinių raštų, informacijos apie suformuotas užduotis, suvestinių apie naudojimąsi registrais ir kadastrais, telefoninių pokalbių santraukų, dalies raštų kitoms įstaigoms ir jų atsakymų. Kadangi Tarnyba 2021 m. vasario 25 d. nepateikė visų dokumentų, kurie buvo surašyti, vykdant jos šeimos atžvilgiu tyrimą, pareiškėja 2021 m. kovo 1 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Tarnybą ir 2021 m. kovo 5 d. elektroniniu laišku Tarnybai išreiškė pageidavimą atvykti 2021 m. kovo 5 d. ir susipažinti su pareiškėjos šeimos atžvilgiu vykdomu tyrimu Tarnyboje. Tarnyba 2021 m. kovo 30 d. raštu Nr. S-829 informavo, kad skyrius Tarnybai pateikė nepakankamai išsamią informaciją dėl 2021 m. kovo 1 d. rašte nurodytų aplinkybių, todėl skundo išnagrinėjimo terminą pratęsė 10 darbo dienų, t. y. iki 2021 m. balandžio 14 d. Tarnyba 2021 m. balandžio 15 d. išsiuntė pareiškėjos elektroniniu paštu Raštą.

3. Pareiškėja nurodė, kad Rašto teiginys, jog Tarnybos skyriaus specialistai pradėjo vaiko situacijos vertinamą neišklausę M. N. nuomonės, kadangi vaiko nuomonės išklausyti nebuvo galimybių, nepagrįstas objektyviais duomenimis, nes Tarnyba neprašė išklausyti M. N. nuomonės ar susitikti su juo. Rašto 3 punkte pateikti duomenys apie Tarnybos atliktas užklausas kitoms institucijoms dėl M. N. neturint tam teisinio pagrindo, pareiškėjos teigimu, įrodo Tarnybos piktybiškumą ir nusikalstamą veiklą mažamečio M. N. atžvilgiu. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad, nors Tarnyba Rašto 4 punkte ir nurodė, jog pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą pateikė ne fizinis asmuo, o uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Mokykla), tačiau Mokyklos 2020 m. gegužės 6 d. pranešime (rašte) nebuvo minimas M. N.. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Tarnyba Rašto 5 punkte nenurodė dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad kviesti tėvų susipažinti su aprašo 1 ir 2 priedu nėra būtinybės. Pareiškėja teiravosi, kaip Tarnyba vykdė Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 36 straipsnio nuostatas ir per 3 dienas nuo pranešimo gavimo inicijavo susitikimą su M. N., Tarnyba nurodė, kad dėl skyriaus veiksmų, reaguojant į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, 2020 m. liepos 1 d. pareiškėjai buvo teiktas Tarnybos atsakymas Nr. S-1806, tačiau, pareiškėjos teigimu, iki 2020 m. rugsėjo 5 d. Tarnyba nesidomėjo M. N. ir jokiame susirašinėjime su Tarnyba nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. lapkričio mėn. nebuvo minimas M. N..

4. Pareiškėja pažymėjo, kad Tarnyba Rašto 6 punkte nurodė, jog dėl didelių darbo krūvių ir žmogiškųjų išteklių stokos Tarnybos skyriaus specialistai Įstatymo 36 straipsnio nuostatas vykdė pagal esamą Tarnybos skyriaus situaciją ir galimybes. Pareiškėjos teigimu, šis teiginys parodo Tarnybos (Skyriaus) aplaidų darbą, nes Tarnyba (Skyrius) vadovaujasi ne teisės aktais, o esama skyriaus situacija ir galimybėmis. Pareiškėja dėl Rašto 7 punkto pažymėjo, kad pranešimo dėl M. N. nebuvo, tyrimas dėl S. N. buvo pasibaigęs. Tarnyba Rašto 7 punkte pripažino, kad Tarnybos skyrius informacijos rinkimą bei vaiko situacijos vertinimą atliko praleidęs teisės aktuose nustatytus terminus.

5. Pareiškėja paaiškino, kad 2021 m. vasario 11 d. raštu „Dėl tvarkų, taisyklių ir duomenų pateikimo“ kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus registravimo, informacijos perdavimo ir nagrinėjimo Tarnyboje (skyriuje) tvarkų kopijas pdf. formatu, galiojusias nuo 2020 m. sausio 1 d. iki šiol, šių tvarkų papildymus, pakeitimus ir (ar) paaiškinimus per nurodytą laikotarpį, apimant valstybės lygio ekstremalios situacijos šalyje laikotarpį. Tarnyba 2021 m. vasario 25 d. rašte Nr. S-532 „Dėl jūsų kreipimosi“ nurodė, kad darbo karantino metu vadovavosi Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. BV-377 „Dėl darbo organizavimo ekstremalios situacijos, karantino laikotarpiu“, tačiau šio dokumento kopijos pdf. formatu nepridėjo.

6. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Tarnyba Rašto 10 punkte nurodė, jog Tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. BV-448 patvirtintas Atvejų, susijusių su galimais vaiko teisių pažeidimais, nagrinėjimo, veiksmų atlikimo bei sprendimų priėmimo tvarkos aprašas ir šį aprašą pridėjo pdf. formatu. Tarnyba nurodė, kad visi teisės aktai yra skelbiami viešai ir prieinami kiekvienam piliečiui teisės aktų registre, Tarnybos direktoriaus įsakymai, kuriais patvirtintos tam tikros tvarkos, aprašai ar taisyklės, kurie yra laikomi norminiais teisės aktais ir yra aktualūs visiems piliečiams, yra viešai skelbiami teisės aktų registre ir (arba) Tarnybos interneto tinklalapyje. Pareiškėjos teigimu, nurodytais adresais nei įsakymo Nr. BV-379, nei įsakymo Nr. BV-448 nerado, todėl darė išvadą, kad Tarnyba nepagrįstai nepateikė nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojusios pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus registravimo, informacijos perdavimo ir nagrinėjimo Tarnyboje (skyriuje) tvarkos (-ų) kopijų pdf. formatu.

7. Pareiškėja pažymėjo, kad 2021 m. vasario 11 d. rašto „Dėl tvarkų, taisyklių ir duomenų pateikimo“ 3 pastraipoje prašė nurodyti visų Tarnybos (Skyriaus) „specialistų (budėtojų) vardus, pavardes ir pareigas, 2020–2021 m. vykusių į pareiškėjos gyvenamąją buveinę, nurodant vykimo datą ir laiką. Prašė pridėti vykimo pagrindą įrodančių dokumentų kopijas. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba Rašto 11 punkte nepagrįstai nurodė, kad „informacija, kurie specialistai vyko į Jūsų gyvenamąjį būstą, Jums jau buvo pateikta Tarnybos 2020-10-05 atsakyme Nr. S-2621 nagrinėjant Jūsų 2020-09-01 skundą“, kadangi Tarnybos 2020 m. spalio 5 d. rašte Nr. S-2621 nėra nurodyta specialistų (budėtojų) vardų, pavardžių, pareigų, nėra nurodyta vykimo data ir laikas.

8. Dėl Rašto 12 punkto pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną Pradinio ugdymo plane, Mokymosi apraše 2019/2020 mokslo metais pradinio ugdymo mokiniams nebuvo numatytas ugdymas nuotoliniu būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. M. patikino, kad, jei vaikai nesijungs prie nuotolinių sistemų, tėvų nelauks nuobaudos (sankcijos). Mokyklos 2019 m. birželio 4 d. mokymo sutartyje nebuvo numatytas nuotolinis ugdymas.

9. Pareiškėja darė išvadą, kad Tarnyba neteisėtu būdu pradėjo tyrimą S. N. atžvilgiu, rašė kvietimus atvykti, siuntė budėtojus į mažamečio vaiko namus ir tuo diskreditavo šeimą prieš kaimynus ir kitus asmenis, taip pat neteisėtai vyko į jo naują mokyklą ir jį apklausė, neteisėtai surašė 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. 1IGP-2619 ir 2020 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr. 1VSV-1332. Pareiškėja pažymėjo, kad, nors atsakovas tyrimą dėl S. N. 2020 m. rugsėjo 4 d. pabaigė, nenustatęs vaiko teisių pažeidimų, tačiau toliau vykdė valstybinę prievartą – nesant pranešimo apie S. N. teisių pažeidimą, Tarnyba neteisėtai rinko informaciją iš įvairių šaltinių apie mažametį vaiką ir savo sprendimus įformino 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. 1IGP-193 ir 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. 1VSV-122.

10. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

11. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos skundu, pažymėjo, kad 2020 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime Nr. 1TSD-1963 vyriausioji specialistė nurodė, jog 2020 m. gegužės 18 d. susitikimo Tarnybos skyriuje su pareiškėja metu buvo pradėta pildyti Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą anketa Nr. 1IGP-2619 (ji baigta pildyti tik 2020 m. rugpjūčio 27 d.) (toliau – ir Anketa) pagal gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Anot vyriausiosios specialistės, nebuvo galimybės dokumento tinkamai pildyti, neatlikus procedūrinių veiksmų, t. y. neišklausius vaiko nuomonės (vaiko motina nesudarė galimybės išklausyti vaiko nuomonę) ir neįvertinus vaiko gyvenamosios aplinkos. Tarnybinio pranešimo duomenimis, vaiko motina atsisakė pasirašyti po jos fiksuota nuomone 2020 m. gegužės 18 d. susitikimo metu. Pareiškėja nuo pat pirmo susitikimo nebuvo linkusi bendradarbiauti su atsakovu ir nesudarė sąlygų atlikti pagrindinio vaiko teisių pažeidimo aiškinimosi procedūrinio veiksmo – išklausyti vaiko nuomonę. Vyriausiasis specialistas 2020 m. gegužės 20 d. išsiuntė kvietimą atvykti į Tarnybos skyrių 2020 m. gegužės 22 d. pokalbiui su vaiku S. N.. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad su Anketa, kurioje buvo fiksuota vaiko motinos nuomonė, pareiškėja nesusipažino ir nepasirašė, todėl jos argumentas, kad pareiškėjai nebuvo galimybės susipažinti su minėtu dokumentu, yra nepagrįstas. Atsakovas paaiškino, kad nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. skyriaus specialistai bandė apsilankyti pareiškėjos šeimos gyvenamojoje vietoje, siekdami išklausyti sūnaus S. N. nuomonę, tačiau pareiškėja nepageidavo specialistų matyti savo namuose bei išsakė nepasitenkinimą dėl skyriaus specialistų nepagrįsto kišimosi į šeimą. 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo gautas pareiškėjos skundas, kuriuo informuota, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. pareiškėja neatvyks, nemato prasmės atsakinėti į klausimus, vykti į pokalbius, įtraukti į tai savo vaiką ir gaišti laiką.

12. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja nesudarė galimybės nei apsilankyti jos nepilnamečio vaiko S. N. gyvenamojoje vietoje, nei išklausyti jo nuomonę, siekiant įvertinti vaiko situaciją. Atsakovas paaiškino, kad vyriausieji specialistai 2020 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) mokykloje išklausė pareiškėjos nepilnamečio vaiko S. N. nuomonę, t. y. atliko privalomą atlikti veiksmą, nagrinėjant gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą – susitikti su vaiku ir pabendrauti su juo be apribojimų. 2020 m. rugsėjo 4 d. vaiko situacijos vertinimas užbaigtas nenustačius vaiko teisių pažeidimų, o situacijos vertinimo anketa elektroniniu paštu buvo išsiųsta vaiko tėvams susipažinimui.

13. Atsakovas pažymėjo, kad S. N. tėvas 2020 m. liepos 15 d. buvo išklausytas telefonu, tačiau J. N. atsisakė teikti bet kokią informaciją ir bendrauti su skyriaus darbuotojais. Skyriaus darbuotojai turėjo pareigą tam tikrus galimo vaiko teisių pažeidimo tyrimo procedūrinius veiksmus atlikti „gyvai“ (tiesiogiai) siekiant apsaugoti vaiko interesus ir įsitikinti, kad vaiko atstovai pagal įstatymą nenaudoja tėvų valdžios priešingai vaiko interesams. Skyrius, imdamasis veiksmų ir pradėdamas M. N. situacijos vertinimą ir siekdamas įsitikinti, ar nėra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai bei atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, tačiau atsakovas pripažino, kad skyrius teisės aktais numatytus veiksmus turėjo atlikti kiek įmanoma per trumpesnius terminus, atsižvelgiant ir į tai, kad buvo nagrinėjamas galimas vaiko S. N. teisės į mokslą pažeidimas.

14. Atsakovas nurodė, kad skyriaus 2021 m. vasario 22 d. raštas Nr. 1SD-1807 buvo pasirašytas elektroniniu parašu ir 2021 m. vasario 22 d. 8.45 val. išsiųstas elektroniniu paštu iš Dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS), kuri automatiškai kartu su dokumentu išsiunčia ir dokumento metaduomenų kortelę. Atsakymas pareiškėjai pasirašytas Tarnybos direktoriaus elektroniniu parašu 2021 m. balandžio 14 d. 17.19 val. ir dokumentas registruotas DVS 2021 m. balandžio 14 d. 23.25 val., dokumentas pareiškėjai išsiųstas 2021 m. balandžio 15 d. 12.02 val. elektroniniu paštu, paaiškinant, kur pasitikrinti parašo tikrumą. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybos atsakymas Nr. S-2621 nėra šios administracinės bylos dalykas, pareiškėja dėl atsakymo Nr. S-2621 teikė skundą teismui administracinėje byloje Nr. eI-1065-872/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03420-2020-6).

15. Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo atsakovas paaiškino, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Atsakovo teigimu, pareiškėja skyriaus netinkamus (neteisėtus) veiksmus grindžia tik subjektyvia nuomone. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja buvo informuota, jog teisės aktai, taip pat ir Tarnybos direktoriaus įsakymai, kuriais patvirtintos tam tikros tvarkos, aprašai ar taisyklės, kurie yra laikomi norminiais teisės aktais, yra skelbiami viešai ir prieinami piliečiams teisės aktų registre ir Tarnybos interneto tinklalapyje.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino Rašto 11 punktą ir įpareigojo Tarnybą tinkamai atsakyti į pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. rašto „Reikalavimas susipažinti su tyrimo byla ir pateikti informaciją“ 9 klausimą. Teismas atmetė kitą pareiškėjos skundo dalį. Teismas priteisė pareiškėjos naudai iš atsakovo 3 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

III. 17. Pareiškėja J. N. apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. 18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą tenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

19. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas esminio pareiškėjos apeliacinio skundo argumento, kad ji prašė pirmosios instancijos teismo atidėti teismo posėdį, tačiau, teismui netenkinus jos prašymo ir bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo metu buvo pažeista jos teisė į teisingą teismą, pagrįstumą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 8 d. organizavo žodinį bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad byla bus nagrinėjama nuotoliniu būdu, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas per „Zoom“ programą. Pareiškėjai buvo tinkamai pranešta apie minėtą teismo posėdį, tačiau ji pirmosios instancijos teismą informavo apie negalėjimą dalyvauti šiame posėdyje dėl objektyvių priežasčių, prašė bylos nagrinėjimą atidėti, taip pat išreiškė prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir nuotoliniu būdu. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 1 d. raštu informavo pareiškėją, kad ji yra kviečiama 2022 m. kovo 8 d. paskirtame teismo posėdyje dalyvauti fiziškai, o dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nurodyta, kad bus sprendžiama teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartyje pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, kodėl reikėtų atidėti teismo posėdį, todėl neturėjo pagrindo atidėti teismo posėdį ir nutarė pereiti į bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.

20. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas, dar 2022 m. vasario 28 d. turėdamas informaciją apie pareiškėjos negalėjimą dalyvauti 2022 m. kovo 8 d. paskirtame teismo posėdyje, nepagrįstai nesiaiškino tokio negalėjimo dalyvauti priežasčių ir tik dar kartą pakvietė pareiškėją dalyvauti teismo posėdyje, vyksiančiame tuo pačiu metu, kuriuo pareiškėja prašyme nurodė negalėsianti dalyvauti. Pirmosios instancijos teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo ir bylą išnagrinėjo iš esmės, nesuteikęs galimybės pareiškėjai teismo posėdyje išsakyti savo pozicijos nagrinėjamais klausimais tiek dėl ginčo esmės, tiek ir dėl byloje sprendžiamų procesinio pobūdžio klausimų, taip pat įgyvendinti kitas teises, nustatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad dar nepaskyrus posėdžio šios administracinės bylos nagrinėjimui tame pačiame apygardos administraciniame teisme 2022 m. kovo 8 d. jau buvo paskirtas kitos administracinės bylos nagrinėjimas, į kurį pareiškėja šaukimą gavo anksčiau nei šioje administracinėje byloje ir kurios nagrinėjime pareiškėja dalyvavo (administracinė byla Nr. 12-2035-535/2022). Taigi pareiškėjos siekis tinkamai pasiruošti kitos administracinės bylos nagrinėjimui, vykusiame tą pačią dieną kaip ir šios administracinės bylos nagrinėjimas, ir kurios nagrinėjime ji buvo pakviesta dalyvauti anksčiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Konvencijos 6 straipsnio kontekste laikytinas objektyvia priežastimi prašyti atidėti teismo posėdį. Nors pareiškėja šios aplinkybės savo prašyme atidėti teismo posėdį nedetalizavo, įvertinus prašymo gavimo teisme datą, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai laiko iki teismo posėdžio išsiaiškinti tikrąsias pareiškėjos negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis. Be to, tame pačiame teisme anksčiau nei šioje administracinėje byloje tą pačią dieną buvo paskirtas ir vyko kitos pareiškėjos administracinės bylos nagrinėjimas, todėl teismui ši aplinkybė buvo žinoma.

22. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 79 straipsnio 2 dalimi, Konvencijos 6 straipsniu bei jo taikymą paaiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pagal kurią atvejus, kai nacionalinis teismas nepagrįstai atsisako atidėti bylos nagrinėjimą, dėl ko viena iš ginčo šalių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir tokiu būdu atsikirsti į oponento argumentus, EŽTT paprastai pripažįsta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pareiškėjai nedalyvaujant, pažeidė ne tik jos teisę būti išklausytai, pagrįsti skundo motyvus ir argumentus, įgyvendinti kitas teises, nustatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje, bylos nagrinėjimo žodinio proceso metu, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 52 str. 1 d.), t. y. buvo pažeista teisė į teisingą teismo procesą (bylos nagrinėjimą), o šis pažeidimas suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso.

23. Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai išnagrinėjęs bylą pareiškėjai nedalyvaujant, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

V. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjos J. N. skundą tenkino iš dalies ir panaikino skundžiamo Tarnybos Rašto 11 punktą ir įpareigojo Tarnybą tinkamai ir išsamiai atsakyti į pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. rašto „Reikalavimas susipažinti su tyrimo byla ir pateikti informaciją“ 9 klausimą, kitus pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė bei priteisė pareiškėjai iš Tarnybos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, gavęs iš naujo nagrinėti administracinę bylą, nustatęs, kad pareiškėja prašė žodinio (gyvo) posėdžio byloje, paskyrė žodinį nagrinėjimą uždarame teismo posėdyje 2022 m. lapkričio 14 d. 10.30 val., apie tai informavo šalis, pareiškėjai teismo šaukimas buvo įteiktas pasirašytinai. Pareiškėja į paskirtą teismo posėdį 2022 m. lapkričio 14 d. 10.30 val. neatvyko, atsakovas Tarnyba byloje buvo pateikusi prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl, neatvykus nei vienai iš šalių, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 78 straipsnio 5 dalimi, nusprendė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Po to, kai buvo pereita į bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, gautas į bylą pareiškėjos prašymas šaukti liudytojus ir atidėti bylos nagrinėjimą (pareiškėja nurodė dėl peršalimo požymių negalinti dalyvauti teismo posėdyje, tai patvirtinančių įrodymų su prašymu nepateikė). Tai nesudaro ABTĮ 81 straipsnio 9 dalyje numatyto pagrindo teismui, atidėjus sprendimo priėmimą byloje, išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo, atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės.

26. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, akcentavo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10 dalyje, 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sprendė, kad pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. ir 2021 m. kovo 4 d. raštai laikytini prašymu. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju taikytinos Prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų taisyklės).

27. Teismas apžvelgęs Prašymų taisyklių 45.1–45.4 papunkčiuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, iš Rašto turinio nustatė, kad juo pareiškėjai nenustatomos jokios pareigos ir (arba) teisės. Teismas akcentavo, kad pareiškėja skundžia Tarnybos Rašto 1 – 7 ir 10 – 12 punktus, todėl teismas skundo nagrinėjimo ribose tiria ir vertina, ar Tarnyba tinkamai atsakė į minėtuose Rašto punktuose pateiktus pareiškėjos klausimus (prašymus).

28. Teismas nustatė, kad Rašto 1 punkte buvo atsakoma į pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. rašte pateiktą prašymą pateikti pareiškėjos šeimos atžvilgiu atlikto (atliekamo) tyrimo bylos duomenis nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki prašymo pateikimo chronologine tvarka pagal pareiškėjos pateiktą lentelę, kurios grafose nurodyta suteikti informaciją tokia tvarka: Tarnybos dokumento data, pavadinimas, numeris, kam skirtas, pastabos, taip pat gauto dokumento / gauto atsakymo gavimo data, dokumento data, numeris.

29. Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad jai nebuvo tinkamai atsakyta ir Rašto 1–2 punktai yra niekiniai. Teismas, įvertinęs Rašto 1–2 punktų turinį, pažymėjo, kad pareiškėja neišsako konkrečių nesutikimo argumentų, o tik daro prielaidą (pateikia savo subjektyvų vertinimą) dėl Rašto 1–2 pateikto Tarnybos atsakymo. Teismas pareiškėjos argumentą, kad Rašto 1–2 punktai yra niekiniai, atmetė kaip nepagrįstą, pažymėdamas, kad Tarnyba neturėjo pareigos pildyti pareiškėjos pateiktų jai lentelių ir pan. Tarnybos pateiktas atsakymas į iškeltus klausimus yra išsamus ir pakankamai aiškus, todėl Tarnyba jokių teisės aktų nepažeidė.

30. Teismas, įvertinęs Rašto 2 punkte išdėstytus Tarnybos argumentus, vertino, kad atsakymas yra detalus ir pakankamai aiškus bei pareiškėjai suprantamas, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti pareiškėjos argumentą dėl tokio atsakymo neišsamumo kaip pagrįstą.

31. Teismas nustatė, kad Rašto 3 punkte pateikiamas Tarnybos atsakymas į pareiškėjos 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 4.1.2, 4.2.8, 4.3. 9, 4.4.11, 4.4.1, 4.4.2, 4.5 papunkčiuose išdėstytus klausimus. Teismas, įvertinęs Tarnybos Rašto 3 punkte pateiktą teisinį reglamentavimą bei argumentus, akcentavo, kad pareiškėja nenurodo, kokios konkrečiai informacijos ji pasigenda, nes tik pateikti teiginį, kad Tarnybos atsakymai nėra objektyvūs ir Tarnyba išsisukinėja nuo atsakymų, nepakanka. Rašto 3 punktu Tarnyba taip pat paaiškino, kokiu pagrindu ji pradėjo ir kito pareiškėjos vaiko atžvilgiu tyrimą dėl galimai neužtikrinamos teisės į mokslą. Pareiškėjai, be kita ko, paaiškinta, kad atsakovas pradėjo vaiko situacijos vertinamą neišklausęs M. N. nuomonės, nes dėl objektyvių priežasčių vaiko nuomonės išklausyti nebuvo galimybių, nes nei pati pareiškėja, nei vaikų tėvas R. N. nebuvo linkę bendradarbiauti su atsakovu. Teismas, nustatęs šiuo aspektu reikšmingas faktines aplinkybes, pripažino, kad pareiškėjai aiškiai nurodytas pagrindas, dėl ko priimtas sprendimas atlikti vaiko situacijos vertinimą dėl galimai pažeistos M. N. teisės į ugdymąsi, nurodant, kokius veiksmus Tarnyba turėjo atlikti lygiagrečiai su S. N. atžvilgiu atliekamais veiksmais, nagrinėjant galimą S. N. teisės į mokslą pažeidimą. Atsakovas skundžiamame spendime paaiškino, kad pareiškėja buvo kviečiama atvykti su vaiku, tačiau ji atsisakė, taip pat nurodė raštus, kuriuose išreiškė nesutikimą su apsilankymais. Teismas sprendė, kad į pareiškėjos iškeltus klausimus Rašto 3 punktu buvo atsakyta tinkamai.

32. Teismas nustatė, kad Rašto 4 punkte atsakovo atsakyta į pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. rašto 5.7 klausimą, kuriuo prašoma Anketos 10 p. nurodyti Fizinio asmens, pranešusio apie galimą vaiko teisių pažeidimą, ar institucijos specialisto vardas, pavardė, ryšys su vaiku ar vaiko atstovu pagal įstatymą, t. y. konkretų asmenį (Anketos 10 p.), ir kodėl jis nenurodytas. Teismas nurodė, kad pareiškėja teismui nepateikia daugiau jokio detalesnio paaiškinimo, kodėl ji atsakovo atsakymą vertina kaip išvedžiojimą ir kokius teisės aktus atsakydamas į šį pareiškėjos klausimą galimai pažeidžia atsakovas. Rašto 4 punkte nurodomas atsakymas, kurį teismas vertino kaip tinkama.

33. Teismas nurodė, kad Rašto 5 punkte atsakoma į pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. rašto 4.5 ir 5.10 klausimus, kada buvo kviečiami tėvai susipažinti su dokumentu, kur nurodyta, kad kvietimas nebūtinas.

34. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginio, kad ji nebuvo tinkamai supažindinta su Aprašo 1 ir 2 priedais, kurie, jos manymu, turėjo būti įteikti pasirašytinai, akcentavo Aprašo 23, 25, 26 punktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.1 papunktyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad Tarnybos pasirinktas būdas vaiko atstovus pagal įstatymą supažindinti su Vaiko situacijos vertinimo anketa el. paštu, yra pagrįstas, juolab, kad ir pati pareiškėja ne kartą pati akcentavusi, kad bendrauti karantino metu su atsakovo darbuotojais nenori. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnyba papildomai vaiko situacijos vertinimo anketą (Nr. 1VSV-122) susipažinimui išsiuntė registruotu laišku 2021 m. sausio 29 d. Tai patvirtina R. R. tarnybinis pranešimas (Nr. 1TSD-1098). Visas aptartas aplinkybes ir savo poziciją atsakovas išdėstė Rašte, t. y. tinkamai atsakė į pareiškėjos klausimus.

35. Teismas nurodė, kad Rašto 6 punkte buvo atsakoma į pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. rašto 5.4, 5.5 ir 5.6 klausimus, kuriuose prašoma paaiškinti, kaip Tarnyba vykdė VTAPĮ 36 straipsnio nuostatas. Nustatyta, kad dėl Skyriaus veiksmų, reaguojant į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, 2020 m. liepos 1 d. pareiškėjai buvo teiktas Tarnybos atsakymas Nr. S-1806. Teismas įvertinęs Tarnybos atsakymo turinį, vertino, kad pareiškėjai yra atsakyta tinkamai, įvertinus tuo metu esamą situaciją. Į pareiškėjos klausimą dėl nesudarymo sąlygų pasimatyti su M. N. buvo išsamiai pareiškėjai atsakyta Rašto 3 punkte.

36. Teismas nustatė, kad Rašto 7 punktu buvo atsakyta į pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. rašto 5.8 ir 5.9 klausimus – kokiu teisiniu pagrindu ir kokiais motyvais rinkta informacija apie M. N., nurodyta Anketos 11 punkte, pagrįskite Anketos 12 ir 15 punktus, kokiu tikslu buvo pildoma Anketa, kokie paslėpti, bet tikrieji Tarnybos motyvai rinkti neteisėtu būdu informaciją apie mažametį vaiką ir jo šeimą. Ar inicijuotas tarnybinis patikrinimas informaciją rinkusiems asmenims.

37. Teismas, vadovaudamasis Aprašo 4, 5, 18 punktais, įvertinęs Rašto 7 punkte pateiktą atsakymą, sprendė, kad jame yra aiškiai nurodytas informacijos apie vaiką bei jo šeimą rinkimo bei Anketos pildymo teisinis pagrindas – Tarnyboje gautas arba Tarnybos specialistų nustatytas galimas vaiko teisių pažeidimas. Rašte pateiktas teisinio reglamentavimo paaiškinimas, kokius veiksmus privalo atlikti Tarnyba, nagrinėdama pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei atlikdama vaiko situacijos vertinimą, bei nurodytos teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę Tarnybai rinkti asmens duomenis. Šiuo atveju aiškiai nurodyta ir teisinis pagrindas, ir kokiais motyvais rinkta informacija apie M. N. ir kokiu tikslu buvo pildoma Anketa, todėl į pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. rašto 5.8 ir 5.9 klausimus atsakyta tinkamai.

38. Teismas nustatė, kad Rašto 10 punkte buvo atsakoma į pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. rašto 8 klausimą, t. y. prašymą, kuriame nurodant, kad pareiškėjai nebuvo pateikti su Tarnybos 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. S-532 tvarkų priedai, klausiama, ar priedai bus pateikti. Teismas pagal atsakymo turinį vertino, kad pareiškėjai buvo atsakyta į jos iškeltą klausimą.

39. Teismas nurodė, kad Rašto 11 punkte buvo atsakoma į pareiškėjos 9 klausimą, kuriame pareiškėja 2021 m. vasario 11 d. rašto 3 pastraipoje prašė pateikti informaciją, tačiau atsakovas jos nepateikė, tyrimo byloje tokios informacijos nėra, klausiama, ar atsakovas atsisako ją pateikti. Teismas iš 2021 m. vasario 11 d. rašto trečios pastraipos nustatė, kad pareiškėja prašė pateikti informacijos apie Tarnybos specialistus, kurie vyko į pareiškėjos gyvenamąjį būstą. Tarnyba suteikė informaciją, kad tokia informacija buvo pateikta Tarnybos 2020 m. spalio 5 d. atsakyme Nr. S-2621 nagrinėjant pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 1 d. skundą (reg. Nr. 2-231). Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad Tarnyba į minėtą pareiškėjos klausimą Rašte neatsakė, nes Tarnybos darbuotojų vardai ir pavardės, taip pat ir pareigos pareiškėjai nebuvo nurodytos, taip pat nebuvo nurodyta, ar atsakovė atsisako ir kokiu pagrindu atsisako pateikti tokią informaciją. Nors Tarnyba nurodė, kad pareiškėjai pateiktas Tarnybos 2020 m. spalio 5 d. atsakymas Nr. S-2621, nagrinėjant pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 1 d. skundą (reg. Nr. 2-231), tačiau toks atsakymas nėra laikytinas išsamiu. Teismas sprendė, kad yra pagrindas įpareigoti Tarnybą atsakyti į pareiškėjos 9 klausimą, kuriame pareiškėja 2021 m. vasario 11 d. rašto 3 pastraipoje prašė pateikti informaciją, tačiau atsakovas jos nepateikė ir nenurodė ar atsisako ją pateikti.

40. Teismas nurodė, kad Rašto 12 punkte buvo atsakoma į pareiškėjos klausimą, ar Tarnyba planuoja pripažinti Tarnybos klaidas, vykdant pareiškėjos šeimos atžvilgiu tyrimą ir šeimos atsiprašyti. Teismas nustatė, kad pareiškėjai Rašto 12 punkte atsakyta, kad Skyriaus specialistai, nagrinėdami pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vadovavosi Įstatymo 36 straipsniu ir Apraše nustatyta tvarka, tačiau pripažino, kad Skyrius, nagrinėdamas galimus vaiko teisių pažeidimus bei vaiko situacijos vertinimą atliko, nesivadovaudamas teisės aktuose įtvirtintais terminais, dėl ko Tarnyba pareiškėjos atsiprašė. Paaiškinta, kad tuo atveju, jeigu bus gauta informacija, susijusi su pareiškėjos galimu vaikų teisių pažeidimu, Tarnyba ją įvertins ir priims sprendimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo konkrečių darbuotojų atžvilgiu pradėjimo (nepradėjimo). Teismas sprendė, kad į pateiktą pareiškėjos klausimą yra atsakyta, nepaisant to, kad galimai toks atsakymas pareiškėjos netenkina, tačiau subjektyvus pareiškėjos nesutikimas su Tarnybos atsakymu nereiškia, kad į jį tinkamai neatsakyta.

41. Teismas priėjo prie išvados, kad Skyrius, neatsakydamas skundžiamame Rašte į pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. rašto 9 punktą, nesilaikė teisėtumo principo, todėl Rašto 11 punktas naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Teismas nenustatė kitų ginčijamo Rašto panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje.

43. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nesprendžia atskirų atsakovo atliktų veiksmų pareiškėjos ir jos šeimos narių atžvilgiu teisėtumo, o tik Rašto pagrįstumo klausimą. Todėl pareiškėjos reikalavimų panaikinti Rašto 1–7 ir 10 bei 12 punktus nėra pagrindo tenkinti, todėl tenkinama reikalavimų dalis tik dėl Rašto 11 punkto panaikinimo.

44. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į patenkintą skundo reikalavimų dalį, nustatė, kad pareiškėja turi teisė į 3 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (30 Eur žyminio mokesčio) atlyginimą.

VI. 45. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas.

46. Pareiškėja dėl atsisakymo šaukti liudytojus, bylos neištyrimo, turinio trūkumų nurodo, kad teismo posėdis buvo paskirtas 2022 m. lapkričio 14 d. 10.30 val. Kaip žinia, teismo posėdis įprastai kelias minutes vėluoja: laukiama atvykstančių į teismo posėdį. Teismo posėdžiui neprasidėjus, pareiškėja 2022 m. lapkričio 14 d. 10.33 val. pateikė teismui prašymą šaukti liudytojus ir atidėti bylos nagrinėjimą. Tačiau teismas dėl prašymo šaukti liudytojus sprendime nepasisakė. Teismas neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo, todėl teismo sprendimas turi turinio trūkumų ir yra neteisėtas.

47. Pareiškėja dėl proceso pažeidimų, teisėjų etikos pažeidimo, šališkumo nurodo, kad prašyme, kuris teismui pateiktas iki teismo posėdžio pradžios, nurodyta, kad pareiškėja dėl peršalimo požymių negali dalyvauti teismo posėdyje ir todėl teismo prašė bylos nagrinėjimą atidėti. Teismo 2022 m. gegužės 2 d. pranešime „Vilniaus apygardos administracinio teismo darbo organizavimo tvarka“ imperatyviai nurodoma, kad asmenys, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių, teisme neaptarnaujami, apie būtinybę pateikti tai patvirtinančius dokumentus teismo pranešime nenurodoma. Be to, net ir skubos tvarka nebūtų galimybės pateikti dokumentus iš sveikatos priežiūros įstaigos, kai teismo posėdis vyko ryte 10.30 val. Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-58, 5 punkte nurodoma, kad „Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos atvejis – ūminis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomais pasireiškiantis susirgimas, atitinkantis apibūdinimą: ūmi ligos pradžia ir nors vienas kvėpavimo takų sistemos simptomų: kosulys, gerklės skausmas, dusulys, sloga“. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys teisminiame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateikti įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui.

48. Pareiškėjos teigimu, jos prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo objektyviai pagrįstas, tačiau teismas nepagrįstai bylos nagrinėjimo neatidėjo. Kai pareiškėja pateikė prašymą, teismo posėdis dar nebuvo prasidėjęs, o tuo labiau dar nebuvo sprendžiamas sprendimo priėmimo byloje atidėjimas ir teismas dar nebuvo išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį. Taigi, teismas iškraipo objektyvius duomenis, teisėjai tokiu būdu pažeidžia teisėjų etikos reikalavimus, elgiasi nesąžiningai. Teismas nenurodė, kokius dokumentus pareiškėja turėjo pateikti, esant peršalimo požymiams, remiantis kokiu teisės aktu. Taigi, teismas tik formaliai nurodė, kad pareiškėja patvirtinančių įrodymų su prašymu nepateikė. Teismas, neatidėjęs teismo posėdžio, apribojo pareiškėjos teisę dalyvauti teismo posėdyje ir teikti įrodymus bei paaiškinimus. Teismo sprendimas turi turinio trūkumų ir yra neteisėtas.

49. Pareiškėja dėl trukdymo jai susipažinti su bylos medžiaga nurodo, kad 2022 m. lapkričio 17 d. teikė teismui prašymą leisti susipažinti su byla, bei prašė el. paštu pateikti 2022 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašą mp3 formatu. Tačiau šis jos prašymas nebuvo tenkintas, vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko 2019 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. TE-1 patvirtintu Susipažinimo su Vilniaus apygardos administraciniame teisme esančių bylų medžiaga ir jos kopijų darymo bei išdavimo tvarkos aprašo 22.3 papunkčiu. Pareiškėjos teigimu, minėto aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek neprieštarauja galiojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams. ABTĮ nėra numatytas draudimas neleisti proceso šaliai susipažinti su byla, kai atidėtas sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas. Todėl pareiškėja 2022 m. lapkričio 21 d. prašymu leisti susipažinti su byla dar kartą kreipėsi į teismą, tik šį kartą į teismo pirmininką, tačiau atsakymą (2022 m. lapkričio 24 d. Nr. 1RT-342) gavo ne iš teismo pirmininko, o iš teismo raštinės skyriaus vyriausiosios specialistės. Teismas nesivadovavo ABTĮ nuostatomis ir pareiškėjai nepagrįstai neleido susipažinti su byla.

50. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51. Atsakovas vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas sutinka su teismo sprendimu ir įpareigojimu iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. rašto „Reikalavimas susipažinti su tyrimo byla ir pateikti informaciją“ 9 klausimą. Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus, išdėstytus atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VII. 52. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 14 d. rašto Nr. S-977 „Dėl Jūsų 2021-03-01 ir 2021-03-04 reikalavimų“ 1–7 ir 10–12 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

53. Pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, panaikino skundžiamo Tarnybos Rašto 11 punktą ir įpareigojo Tarnybą tinkamai ir išsamiai atsakyti į pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. rašto „Reikalavimas susipažinti su tyrimo byla ir pateikti informaciją“ 9 klausimą, kitus skundo reikalavimus atmetė.

54. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, nes teismas nepasisakė dėl jos 2022 m. lapkričio 14 d. 10.33 val. pateikto teismui prašymo šaukti liudytojus ir nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo, nors prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo objektyviai pagrįstas. Tokiu būdu teismas apribojo pareiškėjos teisę dalyvauti teismo posėdyje ir teikti įrodymus bei paaiškinimus. Taip pat, pareiškėjos teigimu, jai pagal jos 2022 m. lapkričio 17 d. prašymą ir pakartotinį 2022 m. lapkričio 21 d. prašymą nepagrįstai nebuvo leista susipažinti su byla. Teismas nesivadovavo ABTĮ, kuriame nėra nuostatų, draudžiančių proceso šaliai susipažinti su byla.

55. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

56. Bylos duomenys patvirtina, kad administracinė byla buvo paskirta nagrinėjimui teismo posėdyje 2022 m. lapkričio 14 d. 10.30 val., apie tai pirmosios instancijos teismas informavo šalis, pareiškėjai teismo šaukimas buvo įteiktas pasirašytinai. Pareiškėja į paskirtą teismo posėdį 2022 m. lapkričio 14 d. 10.30 val. neatvyko, atsakovas byloje buvo pateikęs prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka ir, atidėjęs sprendimo priėmimą ir paskelbimą, 2022 m. gruodžio 12 d. priėmė skundžiamą sprendimą.

57. Teismo teisę pereiti iš žodinio bylos nagrinėjimo į bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka patvirtina ABTĮ 78 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Paskelbęs sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo.

58. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja elektroniniu paštu 2022 m. lapkričio 14 d. 10.33 val. pirmosios instancijos teismui išsiuntė prašymą šaukti liudytojus ir atidėti bylos nagrinėjimą dėl peršalimo požymių. Pirmosios instancijos teismas, perėjęs į bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nurodė dėl peršalimo požymių negalinti dalyvauti teismo posėdyje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų su prašymu nepateikė, sprendė, kad tai nesudaro pagrindo teismui, atidėjus sprendimo priėmimą byloje, išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

59. Pažymėtina, kad ABTĮ 79 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Atitinkamai, tam, kad proceso šalis galėtų pasinaudoti teisę prašyti atidėti teismo posėdį, ji turi įvykdyti ABTĮ 79 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą pateikti atitinkamus dokumentus.

60. ABTĮ 11 straipsnio 2 dalis įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taip pat proceso šalys ir teismas turi tarpusavyje bendradarbiauti, t. y. pagal ABTĮ 11 straipsnio 3 dalį siekti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

61. Reikalavimas išklausyti proceso šalis (ABTĮ 78 str. 1 d.) nereiškia, jog teismas, nepaisydamas proceso operatyvumo, draudimo piktnaudžiauti procesu principų, turi, nesant tam įstatyminio pagrindo, atidėti bylos nagrinėjimą ir laukti, kol kita šalis (jos atstovas) galės atvykti į posėdį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-603-438/2019).

62. Akcentuotina tai, kad pareiškėjos prašymas dėl liudytojų apklausos ir bylos atidėjimo buvo pateiktas po paskirto posėdžio laiko – 2022 m. lapkričio 14 d. 10.33 val. Šiuo aspektu pabrėžtina pareiškėjos kaip ginčo iniciatoriaus teisme pareiga aktyviai domėtis inicijuotu procesu, savo teisėmis ir pareigomis, sekti bylos eigą, susipažinti su dokumentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-697-525/2017; 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-723-502/2017; 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-359-525/2017). Be to, pažymėtina, kad proceso šalys turi pareigą aktyviai rūpintis savo teisių įgyvendinimu ir gynimu. Teismų praktikoje yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

63. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo žinoma apie paskirtą posėdį, jo datą ir laiką. Atidžiam proceso dalyviui turėtų būti žinoma, kad kiekvienas į bylą teikiamas prašymas yra registruojamas ir jam suteikiamas registracijos numeris. Šiam veiksmui atlikti taip pat reikalingas laikas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elektroniniu paštu 2022 m. lapkričio 14 d. 10.33 val. pirmosios instancijos teismui išsiųstas prašymas šaukti liudytojus ir atidėti bylos nagrinėjimą buvo registruotas 2022 m. lapkričio 14 d. 10:53 val., suteikiant registracijos numerį DOK-24124. Teismo posėdžio pradžia 2022 m. lapkričio 14 d. pažymoje fiksuota 10.44 val., o pabaiga – 10.46 val.

64. Bylos eiga patvirtina, kad pareiškėja bylos procese buvo aktyvi, teismui teikdavo prašymus, laiku pasinaudojo teise ginčyti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka. Pareiškėja, žinodama apie paskirtą posėdžio datą ir laiką, byloje siekdama, kad byla būtų išnagrinėta jai asmeniškai dalyvaujant teismo posėdyje bei apklausiant jos nurodytus liudytojus, turėjo ir galėjo, priešingu byloje duomenų nėra, atitinkamai iki teismo posėdžio pradžios per protingą laiką pateikti teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir kviesti liudytojus, kad teismas, prieš tai atlikęs prašymo registraciją, galėtų įvertinti šio prašymo pagrįstumą. Pažymėtina, kad šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje taip pat akcentavo, kad svarbi yra prašymo pateikimo data, kad teismas turėtų pakankamai laiko iki teismo posėdžio įvertinti prašymo pagrįstumą.

65. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas apribojo jos teisę dalyvauti teismo posėdyje ir teikti įrodymus bei paaiškinimus, tačiau minėta, kad tam turėjo įtakos pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis. Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog joje užteko duomenų visapusiškam bei objektyviam sprendimui priimti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje nustatęs, jog pareiškėja nepateikė pagrįstų savo neatvykimą į teismo posėdį pateisinančių dokumentų, be kita ko, esant administracinėje byloje pakankamai duomenų sprendimui priimti, pagrįstai nusprendė bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

66. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog vien dėl to, kad ji nedalyvavo teismo posėdyje, nebuvo apklausti jos nurodyti liudytojai, galėjo būti neteisingai išspręsta byla, t. y. pareiškėja nepagrindžia, kad jos neatvykimas į pirmosios instancijos teismo posėdį turėtų lemti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą. Pareiškėjos argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi turinio trūkumų ir yra neteisėtas, yra deklaratyvaus pobūdžio.

67. Atmestinas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad jai nepagrįstai neleista susipažinti su bylos medžiaga bei gauti teismo posėdžio garso įrašą.

68. Pagal ABTĮ 49 straipsnį proceso dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus. Pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko, kuris yra teismo pareigūnas ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka vadovauja organizaciniam darbui, 2019 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. TE-1 patvirtinto susipažinimo su Vilniaus apygardos administraciniame teisme esančių bylų medžiaga ir jos kopijų darymo bei išdavimo tvarkos aprašo 22.3 papunktį byla neteikiama proceso dalyviui susipažinti, kai byloje atidėtas teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas.

69. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjos prašymai dėl susipažinimo su bylos medžiaga (2022 m. lapkričio 17 d. ir 2022 m. lapkričio 21 d.) buvo pateikti po to, kai pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. posėdyje atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2022 m. gruodžio 12 d. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 17 d. buvo informuota apie minėtą teisės susipažinti su byla laikiną apribojimą, taip pat jai buvo išaiškinta, kad po paskelbimo ji galės pakartotinai kreiptis su prašymu dėl susipažinimo su byla ir garso įrašo gavimo. Atitinkamai, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos teisė susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga ir gauti teismo posėdžio garso įrašą buvo nepagrįstai apribota.

70. Pareiškėja pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018).

71. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

72. Kadangi procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Egidijus Šileikis

Milda Vainienė