Legislator Case Law & Legislation
22a169fe-c83c-4a74-babf-e1f4fdfd3f0b AI generated

22a169fe-c83c-4a74-babf-e1f4fdfd3f0b · Regionų administracinis teismas

Case Number 22a169fe-c83c-4a74-babf-e1f4fdfd3f0b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

22a169fe-c83c-4a74-babf-e1f4fdfd3f0b · Regionų administracinis teismas: Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1277-428/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02295-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 21 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 3, 9).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. buvo laikomas 123, 3 ir 6 kamerose, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, t.y. teko mažiau ploto vienam asmeniui nei numato teisės aktai.

PareiÅ¡kėjas 123 kameroje buvo laikomas 2 paras su dar vienu asmeniu. Vėliau buvo perkeltas 15 parų į 3 kamerÄ . Minėtoje kameroje buvo supuvusios grindys, pusę lango nebuvo, netinkama ventiliacija, buvo Å¡alta, drėgna, per mažos patalpos atlikti bausmę trim asmenims. Nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo perkeltas į 6 kamerÄ , kuri yra trijų vietų. Nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. kameroje buvo trys asmenys (tarp jų ir pareiÅ¡kėjas). Bendras plotas kameros yra 10,85 kv. m, tačiau neįskaičius sanitarinio mazgo patalpos – 8,35 kv. m.

Dalį ploto užėmė baldai ir kiti įrenginiai. 6 kameroje buvo tik pusę lango. Teko kentėti Å¡altį, drėgmę, kreipėsi ir raÅ¡tu ir žodžiu į administracijÄ , pareigÅ«nus. Kamerose buvo netinkama ventiliacija. Kamerose trÅ«ko inventoriaus, patalpose yra pelėsio, netinkamas apÅ¡vietimas. Nedavė priemonių kamerÄ iÅ¡sivalyti. PareiÅ¡kėjas posėdžio metu pabrėžė, jog kameros plotas turi bÅ«ti skaičiuojamas iÅ¡skaičiuojant sanitarinio mazgo plotÄ . PareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žala, tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus, tiek įvairius nepatogumus.

 Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 16–18) nurodė, kad pareiÅ¡kėjui Kybartų pataisos namuose skundžiamu laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. gyvenamųjų kamerų plotas nebuvo per mažas, prieÅ¡ingai mažiausias plotas tenkantis pareiÅ¡kėjui buvo 3,79 kv. m, t.y. didesnis nei numatyta, todėl skundas dėl per mažo kameros ploto tenkančio pareiÅ¡kėjui yra nepagrįstas ir atmestinas.

Skundžiamu laikotarpiu pareiškėjo prašymų, skundų ir atsakymų į juos asmens byloje nėra. Kybartų pataisos namuose visos kameros įrengtos vadovaujantis pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-82. Visose kamerose yra langai. Visos kameros atitinka šiuo metu (ir ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko) galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo intensyvumo (langų ploto). Patalpose yra sumontuota natūrali ištraukiamoji ventiliacijos sistema, be to yra galima ir natūrali ventiliacija. Kybartų pataisos namų kamerose drėgmė, temperatūra, liuminescensinis apšvietimas ir kiti parametrai atitinka higienos normų reikalavimus. Drausmės grupės ir Kamerų tipo patalpų iki 15 parų kamerų aprūpinimas kietuoju inventoriumi buvo reglamentuotas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Kybartų pataisos namai užtikrino Å¡ių normų laikymÄ si ginčui aktualiu laikotarpiu.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau- Kybartų PN) laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad kamerų tipo patalpose trÅ«ko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui privalomo ploto bei kameros neatitiko higienos normų reikalavimų.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Taisyklės), 111.2. punktas nustato, kad kamerų tipo patalpose tenka 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. atliko drausmines nuobaudas 123, 3 ir 6 kamerose. 123 kameros bendras plotas – 10,57 kv. m, joje buvo 2 asmenys, vienam asmeniui teko 5,285 kv. m gyvenamojo ploto. 3 kameros bendras plotas yra 14,46 kv. m, joje buvo 3 asmenys, vienam asmeniui teko 4,82 kv. m gyvenamojo ploto. 6 kameros bendras plotas 11,39 kv. m, joje gyveno nuo 2 iki 3 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 5,695 iki 3,79 kv. m gyvenamojo ploto.PareiÅ¡kėjas teismui pateikęs Kybartų pataisos namų 2017 m. spalio 17 d. raÅ¡tÄ Nr. 7/2-2373 (b. l. 62), kuriame nurodyta, jog 6 kameros plotas yra 10,85 kv. m ploto.

Atsakovas atsiliepime teismui nurodęs, jog 6 kameros plotas yra 11,39 kv. m. Atsižvelgiant į atsakovo teikiamÄ prieÅ¡taringÄ informacijÄ byloje dėl 6 kameros ploto, bei į tai, jog nepateikti oficialÅ«s duomenys (kameros planas), teismas vertina visas abejones pareiÅ¡kėjo naudai ir sprendžia, jog 6 kameros plotas yra 10,85 kv. m. Todėl vienam asmeniui 6 kameroje teko nuo 5,425 iki 3,61 kv. m gyvenamojo ploto.Å ioje administracinėje byloje konstatuotina, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.PareiÅ¡kėjas teigia, jog iÅ¡ kameros ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas.

Å iuo aspektu pažymėtina, jog apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , teisės aktai nenumato reikalavimo, eliminuoti kameroje laikomo baldų, inventoriaus, sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ . Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Pareiškėjas skunde teigia, jog kamerose buvo netinkamas apšvietimas, ventiliacija, didelė drėgmė, šalta. 6 kameroje apie pusantro mėnesio nebuvo stiklo lange bei trūko kietojo inventoriaus, t. y. buvo tik dvi kėdės, spintelės.Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kurį bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra reglamentuota Higienos normos HN 134:2015 16 punkte. Higienos normų 17 punkte numatyta, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosiose patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 39 p.).Atsakovas nurodė, jog visos kameros atitinka Å¡iuo metu (ir ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko) galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Patalpose yra sumontuota natÅ«rali iÅ¡traukiamoji ventiliacijos sistema, be to yra galima ir natÅ«rali ventiliacija. Kybartų pataisos namų kamerose drėgmė, temperatÅ«ra, liuminescensinis apÅ¡vietimas ir kiti parametrai atitinka higienos normų reikalavimus.PareiÅ¡kėjas teigia, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 20 d. kameroje nebuvo pusę lango. Atsakovas nurodė, jog visose kamerose yra langai. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų dokumentų, pareiÅ¡kėjas 2017 m. rugsėjo 26 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ dėl lango nebuvimo, dėl Å¡altų ir drėgnų patalpų.

Kybartų pataisos namai 2017 m. spalio 17 d. raštu (b. l.

62) nurodė, jog 6 ir 3 kameros atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus bei nurodė, jog langai yra įstiklinti, išdaužyti langai yra reguliariai stiklinami. Tačiau atsakovas nepagrindė savo teiginių dėl kamerų temperatūros bei nenurodė ar 6 kameros stiklas lange buvo ar jis buvo sudaužytas ir pakeistas. Todėl teigtina, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, jog 6 kameroje laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 20 d. buvo sudaužytas langas, todėl kameroje tuo metu buvo šalta.

Atsakovo atstovas nepateikė ir teismui jokių duomenų apie kamerų dirbtinės apÅ¡vietos, temperatÅ«ros, drėgmės atitiktį Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, todėl, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio byloje, atsakovo atstovui nepaneigus pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kamerų tipo patalpos apÅ¡vietos ir temperatÅ«ros pažeidimu, jis laikomas nustatytu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016,; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje Nedayborshch prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimÄ byloje Grigoryevskikh prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 22/03)).Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normų 37 p.).

Atsakovas jokių duomenų apie tai ar buvo tinkamai šis punktas įvykdytas nepateikė. Todėl lieka nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, jog būnant kamerų tipo patalpose nebuvo jam išduotos priemonės kameros švarai palaikyti.Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau- Aprūpinimo norma) drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose numatyta, jog taburečių ar kėdžių turi būti 1 sėdima vieta 1 asmeniui.

Spintelių norma kamerų tipo patalpose nenumatyta. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktas nuotraukas (b. l. 34-57) matyti, jog 6 kameroje yra tik dvi kėdės, todėl pareiÅ¡kėjui esant 6 kameroje, kai buvo laikomi trys asmenys buvo pažeista teisė į tinkamÄ inventoriaus aprÅ«pinimÄ kameroje. Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų Kybartų PN poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertinus nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, pareiÅ¡kėjui sukeltas neigiamas pasekmes, neesant įrodymų apie tai, kad atsakovės atstovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgusis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas (ABTÄ® 88 str. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti.

Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja                                                                                                            Jolanta Medvedevienė